Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2011-01-19 · Civilinė byla Nr. 2A-45-370/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-01-19
Bylos Nr.
2A-45-370/2011
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-03891-2009-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Albina Pupeikienė
Ieškovas
P. V.
Atsakovas
V. V.
Advokatai
Vida Šeikienė, Arūnas Devėnas
Kategorijos
  • 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-45-370/2011

Teisėja A. Gaižutienė (Proceso Nr. 2-24-3-03891-2009-3)
Procesinio sprendimo kategorija 42.11.1; 51; 118.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMA SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Arūnui Devėnui, atsakovo atstovei advokatei Vidai Šeikienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-467-637/2010 pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl iškeldinimo iš buto ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl įkeldinimo bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-22 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu teismo prašė iškeldinti atsakovą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Nurodė, kad jo atsakovas yra jo sūnus, kuris prieš dvejus metus pradėjo dirbti Norvegijoje ir ten išbūna tris mėnesius, grįžta 1–2 mėnesiams. Šiam grįžus prasideda problemos, nes atsakovas yra agresyvus, grįžta vėlai, triukšmauja, ieškovas neišsimiegojęs turi eiti į darbą. Šalys nuolat konfliktuoja, ieškovas kelis kartus atsakovui kvietė policiją, 2008-07-04 atsakovas išdaužė sekcijos stiklus, sudaužė indus, išdaužė ieškovo durų stiklą, sugadino laminatą, žurnalinį staliuką. Bute yra du kambariai, didesniajame gyvena ieškovas, o mažesniajame – atsakovas. Atsakovas turi dviejų aukštų namą sodininkų bendrijoje „Dituva“, kurį įsigijo dar 2004 metais, ir gali ten gyventi, nes ieškovas pats su drauge šiame name gyveno 2007 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais, o ginčo butas yra ieškovo asmeninė nuosavybė. Atsakovas dėl buto nuosavybės pradėjo reikšti pretenzijas nuo 2007 m. lapkričio–gruodžio mėnesio, prie komunalinių mokesčių mokėjimo atsakovas neprisideda.

Atsiliepimas

Atsakovas pareiškė priešieškinį dėl įkeldinimo į ginčo butą. Nurodė, kad butą privatizuojant jis buvo nepilnametis ir, jo manymu, jam priklausantys investiciniai čekiai buvo panaudoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pirkimui. Šiame bute jis liko gyventi ir tapęs pilnametis, su tėvu pasidalijo kambarius, t. y. kiekvienam po kambarį. Savo kambaryje pasidarė remontą, pakeitė grindis. Ieškovas du kartus išlaužė spyną, kuri buvo jo kambario duryse. Jam išvykus į Norvegiją, ieškovas pakeitė durų spyną ir jis grįžęs 2009 m. balandžio mėnesį namo, nebegalėjo patekti į butą. Atsakovui nuosavybės teise priklausantis sodo pastatas nėra tinkamas gyventi, nes jame ilgą laiką niekas negyveno, yra trūkęs boileris, namas neapšiltintas, o tokiems darbams jis neturi pinigų. Atsakovas pripažino, kad tėvas du kartus kvietė policiją, kadangi atsakovas supyko, jog nebuvo įleidžiamas į namus, t. y. buvo pakeista spyna jo neinformavus. Neigė, jog girtauja. Nurodė, kad jis turi teisę į ginčo butą kaip šeimos narys.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-04-22 sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė faktiniai panaudos sutarties teisiniai santykiai, todėl ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios panaudos santykius, o ne Civilinio kodekso normos ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos. Iš šalių paaiškinimų teismas padarė išvadą, kad šalys susitarė, jog atsakovas bute gyvens iki kol bus pabaigtas įsirengti jam priklausantis namas sodininkų bendrijoje „Dituva“, todėl konstatavo, kad tarp šalių buvo sudaryta terminuota panaudos sutartis ir ji gali būti nutraukta esant CK 6.641 straipsnyje nustatytiems pagrindams – ieškovas galėtų reikšti reikalavimą dėl panaudos sutarties nutraukimo arba panaudos sutarties pasibaigimo. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje neturi teisės išeiti už pareikštų ieškinio reikalavimų ribų, todėl pagal ieškovo nurodytą faktinį ieškinio pagrindą ir suformuluotą reikalavimą nėra teisinio pagrindo atsakovą iškeldinti nenutraukus su juo terminuotos panaudos sutarties ar nepripažinus ją pasibaigusia įstatymų nustatyta tvarka. Todėl teismas nevertino ir ieškovo pateiktų įrodymų dėl atsakovo galimybės gyventi name sodininkų bendrijoje „Dituva“. Ieškinį atmetus nėra teisinio pagrindo netenkinti priešieškinio reikalavimų, t. y. įkeldinti atsakovą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-22 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – bylos dalį pagal ieškovo ieškinį nutraukti, o atsakovo priešieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, jog tarp šalių vyko derybos ir derinamos panaudos sutarties sąlygos, pav., prisidėjimo prie buto eksploatacijos mokesčių mokėjimo, panaudos sutarties pradžios ir pabaigos terminų ir pan. Atsakovas, būdamas vaikas, liko su ieškovu gyventi po santuokos nutraukimo, tačiau teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad šalys susitarė dėl konkretaus panaudos sutarties termino. Šios teismo išvados nepatvirtina ir atsakovo atstovės paaiškinimai, kur ji nurodo, jog buvo sudaryta neterminuota panaudos sutartis. Ieškovas taip pat netvirtino, kad buvo sudaryta terminuota panaudos sutartis, juo labiau, kad santykiai dėl neterminuoto naudojimosi ieškovo butu „nusistovėjo“ dar iki atsakovas įgijo sodo sklypą su gyvenamuoju namu. Kadangi atsakovas naudojosi butu pagal neterminuotą panaudos sutartį, ieškovas turėjo teisę ją vienašališkai nutraukti įspėjęs apie tai atsakovą prieš tris mėnesius. 2009-04-24 atsakovo rašytas paaiškinimas policijai įrodo, kad jis buvo įspėtas apie sutarties nutraukimą. kadangi CK 6.642 str. 1 dalis numato galimybę nutraukti sutartį vienašališkai, ieškovas šia galimybe pasinaudojo ir sutartį nutraukė, todėl ieškinyje nebuvo tikslinga formuluoti reikalavimo pripažinti panaudos sutartį negaliojančia ar prašyti ją nutraukti. Teismas nepagrįstai atsisakius tirti pateiktus įrodymus dėl atsakovui priklausančio sodo pastato tinkamumo gyventi, liko neišaiškintos esminę reikšmę turinčios aplinkybės, kurių svarbą pripažino pats teismas skundžiamame sprendime nurodydamas, kad panaudos sutarties pabaiga – atsakovo namo pritaikymas gyventi. Atsiliepime į ieškinį atsakovas neprieštaravo ieškovo reikalavimui iškeldinti atsakovą iš buto, jis pats nurodė, jog grįžęs 2009 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje pasiims savo daiktus – tai jis per kelis kartus ir padarė. Šiais veiksmais atsakovas pripažino, kad bet kokie sandoriai dėl naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra pasibaigę. Vėlesnis atsakovo priešieškinis su reikalavimu jį įkeldinti į butą buvo pareikštas jau po to, kai atsakovas buvo išsikraustęs iš buto ir panaudos santykiai buvo pasibaigę.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jų pagrindu padarė teisingas išvadas dėl tarp šalių susiklosčiusių terminuotos panaudos sutarties teisinių santykių. Ieškovas neginčijo aplinkybės, kad ieškovui privatizavus butą atsakovas toliau naudojosi ginčo butu panaudos pagrindu. Aplinkybę, kad šalys susitarė, jog atsakovas ginčo butu naudosis, iki atsakovas įsirengs ir nuolatiniam gyvenimui pritaikys įsigytą nuosavybėn namą sodininkų bendrijoje „Dituva“, patvirtina neginčijama aplinkybė, kad ieškovas ir atsakovui įsigijus namą leido jam naudotis savo butu. Teismas savarankiškai pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes įvertina šalių paaiškinimus bei poziciją byloje, todėl apeliacinio skundo teiginys, kad atsakovo atstovė teigė buvus neterminuotus panaudos santykius, neturi įrodymo galios. Ieškovas reiškė ieškinį nuomos, o ne panaudos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pagrindu, todėl nepagrįstai atsakovo 2009-04-24 paaiškinimus policijoje apie ieškovo grasinimus išregistruoti iš buto interpretuoja kaip tinkamą įspėjimą apie panaudos sutarties nutraukimą. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas nenustatinėjo, ar atsakovo namas tinkamas gyventi, t. y. nenustatinėjo aplinkybių, su kuriomis siejo šalių panaudos sutarties pasibaigimą. Teismas atidėdamas teismo posėdį tenkino ieškovo prašymą dėl galėjimo patekti į namą ir nustatyti ginčytinas aplinkybes. Ieškovas patekęs į atsakovo namą pateikė teismui faktinių aplinkybių konstatavimo aktus, fotonuotraukas ir kompiuterines laikmenas, šie ieškovo pateikti įrodymai buvo ištirti 2010-04-08 teismo posėdyje, tačiau nebuvo teismo įvertintos, kadangi ieškovas buvo pareiškęs ieškinį pagrindu, nesusijusiu su namo tinkamumu gyventi. Atsiliepimą į ieškinį rašė atsakovo atstovas, kuris nesuprato atsakovo pozicijos. Sakydamas, kad ginčo dėl išsikėlimo nėra, atsakovas turėjo omeny, jog jis nepretenduoja į tėvo nuosavybę – butą – ir nesiruošia ilgą laiką juo naudotis, t. y. tik iki namo Dituvoje įrengimo, o įsirengęs namą, geruoju iš buto išsikraustys. Apeliantas nepagrįstai sutapatino sąvokas „išsikelti“ ir „būti iškeldintam“ – atsakovas su ieškinio reikalavimu dėl iškeldinimo nesutiko. Nepavykus ginčo išspręsti geruoju atsakovas pateikė priešieškinį dėl įkeldinimo. Daiktus iš buto atsakovas išvežė tik todėl, kad ieškovas grasino šiuos daiktus išmesti, o atsakovui reikėjo išvykti į komandiruotę. Todėl apelianto teiginys, kad išveždamas savo daiktus atsakovas neva pripažino, kad bet kokie sandoriai tarp šalių yra pasibaigę, neatitinka tikrovės ir atsakovo ketinimų. Ieškovas pripažino, jog 2009 m. vasarą pakeitė buto durų užraktą ir atsakovas nebegali patekti į ginčo butą. Tai reiškia, kad atsakovui yra sudarytos kliūtys naudotis butu panaudos pagrindu iki sutarto įvykio – jo namo „Dituvoje įrengimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, įgijęs nuosavybės teisę 1992-10-06 pirkimo–pardavimo sutarties pagal Butų privatizavimo įstatymą pagrindu (t. 1, b. l. 8). Atsakovas yra ieškovo sūnus, buto privatizavimo metu buvo nepilnametis ieškovo šeimos narys. Tiek ieškovas, tiek atsakovas gyvenamąją vietą yra deklaravę bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (t. 1, b. l. 6).

Byloje nėra ginčo, kad būdamas buto savininkas atsakovas leido sūnui (atsakovui) neatlygintinai naudotis butu nuo pat privatizavimo dienos (CK 6.632 str.). Rašytinio susitarimo dėl buto naudojimosi sąlygų šalys nesudarė.

Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė aplinkybe, kad tarp šalių buvo sudaryta terminuota panaudos sutartis, t. y. iki atsakovas įsirengs jam priklausantį namą sodininkų bendrijoje „Dituva“, todėl atsakovo iškeldinimas galimas tik nutraukus panaudos sutartį arba pripažinus ją pasibaigusia, o panaudos sutartis gali būti nutraukta tik esant įstatymo nustatytiems panaudos sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindams (CK 6.641 str.), ieškovas reikalavimų nutraukti panaudos sutartį nepareiškė.

Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies. Tarp šalių nekilo ginčas, kad atsakovas ieškovui priklausančiame bute pastarajam sutinkant nuolat gyveno neatlygintinai, t. y. panaudos pagrindu. Tačiau byloje kilo ginčas dėl termino – ieškovas teigė, kad dėl termino susitarta nebuvo, t. y. panauda buvo neterminuota, o atsakovo pozicija šiuo klausimu buvo nenuosekli – atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 15, 16) atsakovas nurodė, kad jis apskritai neginčija ieškovo teisės reikalauti atsakovą išsikelti, atsakovo atstovė 2010-01-18 teismo posėdyje (t. 1. b. l. 110) vienu metu teigė, ir kad panaudos sutartis buvo neterminuota, ir kad buvo susitarta dėl termino – iki atsakovas įsikels į įsigytą sodo namą sodininkų bendrijoje „Dituva“, 2010-04-08 teismo posėdyje (t. 1, b. l. 146) atsakovo atstovė nurodė, kad ieškovas turi teisę sutartį nutraukti įspėjęs prieš tris mėnesius. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 11) vėl teigiama, kad su ieškovu buvo susitarta dėl panaudos termino – iki atsakovas įsirengs sodo namą. Atsakovas nepagrįstai atsikerta aplinkybėmis, kad jo atstovų byloje išsakyta pozicija neatitiko tikrosios jo valios ar kad atstovų pareiškimai dėl panaudos santykių įvertinimo neturi įrodymų galios. Atstovas civiliniame procese gali visiškai pakeisti šalį (CPK 55 str. 1, 2 d., 59 str.), jo paaiškinimai laikytini įrodymais (CPK 177 str. 2 d.). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, byloje nenustatyta pakankamai aplinkybių, galinčių būti pagrindu konstatuoti, kad šalys susitarė dėl panaudos termino.

Atskirai pažymėtina, kad šalių susitarimas dėl atsakovo gyvenimo ieškovo bute, iki atsakovas įsirengs savo namą, reikštų, kad buvo susitarta dėl atidedamojo termino, kuris priklauso nuo tam tikros sąlygos atsiradimo (CK 6.33 str. 2 d.). CK 6.30 str. 5 dalyje nustatyta, kad prievolė, kurios atsiradimas siejamas su sąlyga, kurios buvimas visiškai priklauso nuo skolininko, negalioja. Tačiau jeigu sąlyga yra tam tikrų veiksmų atlikimas ar neatlikimas, prievolė galioja net ir tais atvejais, kai tų veiksmų atlikimas ar neatlikimas priklauso nuo skolininko. CK 6.34 str. 1 dalyje nustatyta, kad jeigu tam tikros aplinkybės nėra, prievolė su atidedamuoju terminu vykdytina nuo tos dienos, kurią ta aplinkybė normaliai turėjo atsirasti. CK 6.35 str. 4 dalyje nustatyta, kad skolininkas praranda su terminu susijusias lengvatas, kai jis tampa nemokus, taip pat kai skolininkas neįvykdo sąlygų, su kuriomis siejamas lengvatų suteikimas. Byloje nustatyta, kad atsakovas namą sodų bendrijoje „Dituva“ įsigijo dar 2004 metais. Atsakovas tvirtina, kad šis namas yra ne iki galo įrengtas, lėšų jo įrengimui, kad namas taptų tinkamas gyventi, jis neturi. Taigi, jeigu šalys ir būtų susitarusios dėl atidedamojo termino, ieškovas turėtų teisę reikalauti sutartį nutraukti, kadangi sutartos sąlyginės prievolės įvykdymas visiškai priklauso nuo atsakovo valios, sąlyga nevykdoma daugiau kaip penkerius metus, atsakovas neturi lėšų šios sąlygos įvykdymui ir neaišku, kada turės, taip pat neprisideda prie ieškovo buto išlaikymo (nemoka jokių komunalinių mokesčių, CK 6.636 str., 6.641 str. 1 d. 2 p.) bei pačiam ieškovui trukdo naudotis savo nuosavybe keldamas konfliktus (t. 1, b. l. 51).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovo 2009-04-24 paaiškinimas policijai (t. 1, b. l. 50) patvirtina, kad atsakovas suprato ieškovo valią dėl panaudos sutarties nutraukimo ir, nesant rašytinės sutarties, tai laikytina pakankamu įrodymu apie atsakovo įspėjimą (CK 6.642 str. 1 d.). Atsakovas yra iš ieškovui priklausančio buto išsikėlęs, ieškovas pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus, kad ir atsakovo gyvenamosios vietos deklaravimą ginčo bute panaikino, ieškovas apeliaciniu skundu prašo bylą dėl jo ieškinio reikalavimo nutraukti, t. y. iš esmės atsisako nuo ieškinio (CPK 42 str. 1 d.), aplinkybių nepriimti ieškinio atsisakymo (CPK 42 str. 2 d.) nenustatyta, todėl atsisakymas priimtinas ir bylos dalis dėl ieškovo reikalavimų nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.). Konstatavus, kad panaudos sutartis nutraukta teisėtai, nėra pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinio dėl įkeldinimo, todėl atsakovo priešieškinis atmestinas.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – bylos dalis pagal ieškovo ieškinį nutrauktina, o atsakovo priešieškinis atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2, 5 p., 185 str.).

Priėmus naują sprendimą byloje pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų pasiskirstymas (CPK 93 str. 4 d). Atsisakius ieškinio ieškovui grąžintina 75 proc. (96 Lt) žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 5, CPK 87 str. 2 d.). Iš atsakovo priteistinos ieškovui pastarojo byloje patirtos 5 542 Lt bylinėjimosi išlaidos (t. 1 b. l. 5, 34, 69, 70, 92, 103, 136, t. 2 b. l. 5, 17, CPK 93 str. 3 d., 94 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Bylos dalį pagal ieškovo ieškinį nutraukti.

Atsakovo priešieškinį atmesti.

Ieškovui P. V. grąžinti 96 Lt 2009-04-30 mokėjimo nurodymu Nr. 867088 AB banke SNORAS sumokėto žyminio mokesčio.

Ieškovui P. V. iš atsakovo V. V. priteisti 5 542 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjos Eugenija MorkūnienėAlbina Pupeikienė