Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. M. ir nukentėjusiosios D. N. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo N. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikius ir suėmus nuo 2006 m. kovo 14 d. iki 2007 m. sausio 25 d.

Iš N. M. priteista 52273 Lt nukentėjusiajam A. N. turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei 1000 Lt nukentėjusiajai D. N. neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. M. nuteista už tai, kad 2006 m. kovo 14 d., apie 19 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su V. N. metu, būdama girta, tyčia sudavė vieną kartą peiliu pastarajam į krūtinę, tuo padarydama nukentėjusiajam kiauryminį durtinį-pjautinį krūtinės ląstos ertmės sužalojimą su kairio diafragmos kupolo, pilvaplėvės, užpilvaplėvinio ląstelyno, aortos pilvinės dalies ir juosmeninio II stuburo slankstelio kūno kaulinės plokštelės pažeidimą, dėl ko, įvykus ūmiam nukraujavimui į pilvaplėvės ertmę ir užpilvaplėvinio tarpo ląstelieną, V. N. mirė ir taip tyčia jį nužudė.

Nuteistoji N. M. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir panaikinti nukentėjusiesiems A. N. ir D. N. priteistus civilinius ieškinius. Mano, kad paskirta bausmė yra per griežta, nes teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jos prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Tuoj po nusikaltimo padarymo, ji stengėsi suteikti nukentėjusiajam pagalbą, apie įvykį iš karto pranešė kaimynams, kurių prašė iškviesti medikus ir policijos pareigūnus, ikiteisminio tyrimo metu nesislėpė nuo pareigūnų. Ji stengėsi visais įmanomais būdais išvengti neigiamų pasekmių, ieškojo pagalbos, todėl mano, kad ir šios aplinkybės turėtų būti įvertintos kaip jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Be to, ji nenorėjo ir iš anksto neturėjo tikslo nužudyti nukentėjusįjį V. N. .

Nurodo, kad įvykio metu ji buvo labai susijaudinusi, stresinėje situacijoje, nes buvo susikivirčijusi su V. N.. Teigia, kad jo elgesys buvo nenuspėjamas, nekontroliuojamas, agresyvus, priekaištavo jai, naudojo fizinę jėgą ir tokiu būdu pats savo elgesiu provokavo konfliktą. Todėl tokioje situacijoje ji buvo labai įsitempusi ir susijaudinusi, nes toks nukentėjusiojo elgesys ją labai sutrikdė, buvo netikėtas, nelauktas. Apeliantė teigia, kad ji nepamena tiksliai visų įvykio aplinkybių. Liudytoja J. N. girdėjo konfliktą, triukšmą ir smūgius, o teismo medicinos ekspertai konstatavo, kad nukentėjusysis buvo sunkiai apsinuodijęs etilo alkoholiu. Todėl mano, kad teismas nepagrįstai neįvertino, jog ji nusikaltimą padarė būdama stresinėje situacijoje ir išprovokuota nukentėjusiojo veiksmų.

Taip pat teismas nepagrįstai neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybės dėl A. N. bei D. N. tarpusavio santykių su nukentėjusiuoju V. N. ir tenkino jų reikalavimus dėl moralinės žalos atlyginimo. Apeliantė nurodo, kad A. N. visiškai nesirūpino V. N. , jo neaplankydavo, su juo beveik nebendraudavo, jų nesiejo šilti ir artimi broliški santykiai, o A. N. siekia gauti tik materialinės naudos. Taip pat nepagrįstas ir D. N. pareikštas reikalavimas dėl moralinės žalos atlyginimo, nes ji su tėvu visiškai nebendravo, jų nesiejo jokie artimi santykiai, jos tėvai buvo išsiskyrę ir jie vienas kitam neteikė jokios materialinės paramos.

Nukentėjusioji D. N. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apygardos teismo nuosprendį ir iš nuteistosios priteisti 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Mano, kad teismas jos patirtą neturtinę žalą nepagrįstai įvertino tik 1000 Lt, o teismo išvada, kad ji dėl tėvo mirties nepatyrė dvasinių išgyvenimų ar emocinės depresijos yra nepagrįsta. Nors po tėvų skyrybų ji gyveno su motina, o pastaruoju metu gyveno atskirai, nes mokėsi (duomenys neskelbtini), tačiau ryšiai su tėvu nebuvo nutrūkę. Nežiūrint į netinkamą tėvo gyvenimo būdą, jis vis tiek buvo jos tėvas ir jo mirtis jai buvo didelis sukrėtimas. Jau laidotuvių metu jai prireikė medikų pagalbos, o po jų ilgą laiką ji buvo išmušta iš psichologinės pusiausvyros, dėl ko kreipėsi pagalbos į gydytoją psichiatrą. Be to, nuo 2006 m. gegužės 3 d. iki 2006 m. birželio 14 d. jai buvo taikytas psichoterapinis gydymas VšĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras“. Dėl pablogėjusios sveikatos būklės ji negalėjo laikyti 2006 m. pavasario egzaminų sesijos, vykusios nuo 2006 m. gegužės 31 d. iki 2006 m. birželio 22 d.

Tai, jog teismo posėdžio metu ji nurodė, jog neturtinės žalos atlyginimo pinigus ji išleistų studijoms ir būstui įsigyti, nedavė teismui pagrindo daryti išvados, jog ji nepatyrė moralinės žalos. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteistų pinigų panaudojimo būdas visiškai nenurodo į tai, ar asmuo patyrė ar nepatyrė neturtinę žalą. Juo labiau, kad neturtinės žalos atlyginimo pinigus ji žadėjo išleisti tiems poreikiams, kuriuos įgyvendinti vaikams paprastai padeda tėvai - studijoms ir būstui. Be to, teismų praktikoje nėra pavyzdžių, kad vaiko patirta neturtinė žala dėl tėvo mirties būtų įvertinta tik 1000 Lt. Nurodo, kad dėl to paties žmogaus mirties jo brolio A. N. patirtą neturtinę žalą teismas įvertino net 50000 Lt. Nors ir sunku dėl tėvo mirties patirtą neturtinę žalą įvertinti pinigais, tačiau įstatymas nukentėjusiajam suteikia tokią teisę ir ji pagrįstai siekia jos realizavimo. Todėl mano, kad jos patirta neturtinė žala turėtų būti bent jau prilyginta A. N. patirtai žalai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė nuteistosios apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiosios - atmesti. Prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiosios - patenkinti.

Nukentėjusiosios ir nuteistosios apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajai N. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pagrįstai ją pripažino kalta dėl nužudymo, veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia. Su šiomis apygardos teismo išvadomis kolegija sutinka ir plačiau jų neaptarinėja.

Apeliaciniuose skunduose taip pat neginčijamos apygardos teismo nuosprendžio išvados dėl nuteistosios kaltės ir veikos juridinio vertinimo. Nuteistoji N. M. tik prašo pripažinti jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis jos prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, kad ji stengėsi išvengti neigiamų pasekmių, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys bei, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Taip pat prašo sušvelninti jai paskirtą bausmę bei atmesti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo. O nukentėjusioji prašo priteisti jos pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Kolegija sutinka su nuteistosios apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

BK 59 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kai kaltininkas suteikė nukentėjusiajam pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Šiame punkte nustatytos dvi savarankiškos lengvinančios aplinkybės. Viena iš jų - kai kaltininkas aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji N. M. nuo pirmųjų nusikaltimo padarymo akimirkų aktyviais veiksmais – tuoj pat pranešdama kaimynams apie įvykį ir kviesdama pagalbą – stengėsi pakreipti įvykių eigą taip, kad būtų išvengta sunkių padarinių – nukentėjusiojo V. N. mirties. Tai, kad ji stengėsi paminėtais aktyviais veiksmais užkirsti kelią šiems padariniams atsirasti, patvirtinta byloje apklaustų liudytojų J. N. , V. P. , O. P. ir N. M. parodymais (t. 1, b. l . 106-109, 102-103, 110-111, 112-113, t. 2, b. l. 170-172, 208). Kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad nuteistoji N. M. paminėtais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių, pagrįstai tikėdamasi atvykus medikams ir suteikus reikiamą pagalbą, pavyks išvengti nukentėjusiojo mirties. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas ir nuteistosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tai, kad ji aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių.

Paminėto BK straipsnio 2 p. nurodyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiame punkte taip pat nustatytos dvi savarankiškos lengvinančios aplinkybės ir viena iš jų yra kaltininko prisipažinimas bei nuoširdus gailėjimasis.

Nuteistoji N. M. ikiteisminio tyrimo metu savo pirmuosius parodymuose nurodė, kad dėl nusikaltimo ji prisipažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi (t. 2, b. l. 20-21). Vėlesnėse apklausose ji nurodė, kad prisipažįsta iš dalies, tačiau nurodė tas pačias esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes, tik teigė, kad nepamena momento kaip ji peiliu įdūrė nukentėjusiajam V. N. (t. 2, b. l. 23-25, 31, 167). Apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teisme ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Netikėti šiais nuteistosios parodymais ir neatsižvelgti į tai kolegija neturi pagrindo bei teisės. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis taip pat keistinas, pripažįstant nuteistosios prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Nuteistoji apeliaciniame skunde teigia, kad nusikaltimo padarymo metu ji buvo labai susijaudinusi, stresinėje būklėje, nes ją išprovokavo netinkamas nukentėjusiojo elgesys, ir tai turėtų būti pripažinta jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

Tačiau kolegija nesutinka su paminėtais apeliantės teiginiais. Byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Iš byloje apklaustų liudytojų (B. N. , A. N. , V. P. , R. P. ) parodymų bei paskutiniosios nukentėjusiojo darbovietės (duomenys neskelbtini) pateiktos charakteristikos matyti, kad nukentėjusysis V. N. apibūdinamas kaip ramaus, drausmingo, nekonfliktiško būdo (t. 1, b. l. 77, 82-83, 85-86, 102-105). Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad N. M. nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu (psichikos liga) nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės ji galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus, kad ji šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu (psichikos liga) neserga, jai konstatuojama emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas ir priklausomybės nuo alkoholio sindromas, dėl ko ji gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali būti apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (t. 2, b. l. 85-87). Šios ekspertizės išvados kolegijai abejonių nekelia. Todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistosios apeliacinio skundo prašymo pripažinti jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys ar, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai.

Taip pat netenkinamas subjektyvia nuteistosios nuomone grindžiamas apeliacinio skundo teiginys apie nepagrįstai priteistą nukentėjusiajam A. N. neturtinės žalos atlyginimą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl šio nukentėjusiojo patirtos turtinės ir neturtinės žalos priteisimo bei jos dydžio nustatymo, todėl dar kartą jų neaptarinėja.

BK 61 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, jį skaičiuodamas nuo sankcijos vidurkio. BK 129 str. 1 d. nustatyto terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra dešimt metų. Byloje yra nustatytos dvi nuteistosios N. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena sunkinanti. Taip pat kolegija atsižvelgia į N. M. asmenybę (anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta). Todėl nuteistajai N. M. skiriama laisvės atėmimo bausmė švelnesnė nei sankcijos vidurkis.

Taip pat, kolegija sutinka su nukentėjusiosios D. N. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl pirmosios instancijos teisme netinkamo neturtinės žalos klausimo išsprendimo. Kolegijos nuomone, apeliantė, netekusi tėvo, neabejotinai patyrė didžiulius emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją bei pergyvenimus. Tokios išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, kad nukentėjusioji su savo tėvu kartu negyveno. Be to, tai patvirtinta byloje esančiais gydymo įstaigų pateiktais dokumentais (t. 1, b. l. 101, t. 3, b. l. 22-23). Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje taip pat keistinas.

Apygardos teismas nužudytojo broliui A. N., atstovavusiam savo ir nužudytojo motinos B.N. interesus, priteisė 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Todėl kolegijos nuomone, nukentėjusiajai D. N. taip pat priteistina 25000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tokio dydžio priteisiama neturtinė žala atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei neprieštarauja CK 6.250 str. nuostatoms.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2, 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 26 d. nuosprendį dėl N. M. nuteisimo pakeisti.

Pripažinti N. M. atsakomybę lengvinančias aplinkybes tai, kad ji aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių bei kad prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Sumažinti N. M. pagal BK 129 str. 1 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Priteisti iš N. M. 25000 (dvidešimt penkis tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai D. N. .

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.