Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė, sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei, dalyvaujant prokurorui V. L., kaltinamajam G. S., jo gynėjui advokatui Albinui Miliauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 198 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. S. 2013-03-12 iki 2013-03-26, tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2013 m. kovo 26 d., 2011-01-05 įsakymu Nr. ARP-2 atleidus jį iš darbo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūros, pasiėmęs ir parsinešęs į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė Lazdijų rajono agentūros administracinių teisės pažeidimų bylų registracijos žurnalo neviešus duomenis – konkrečių asmenų asmens kodus, vardus, pavardes, ATPK straipsnius, baudas, už laikotarpį nuo 2008-01-07 iki 2010-12-28, išimtus iš Aplinkos ministerijai priklausančios duomenų bazės „Geoenviron“, bei šiuos neviešus duomenis laikotarpyje nuo 2013-03-12 iki 2013-03-26,tiksliau nenustatytu laiku, neturėdamas leidimo, neteisėtai panaudojo, pateikdamas juos Bagdanskis iLAW advokatų kontoros advokatui Tomui Bagdanskiui, kuris šiuos duomenis pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui kartu su apeliaciniu skundu dėl 2013 m. kovo 12 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. 1-533-644/2013, panaikinimo.

Tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 198 str. 1 d.

Kaltinamasis kaltu prisipažino dalinai. Dalinai nes pripažįsta faktines aplinkybes, o nusikaltimo nepadarė. Paaiškino, kad nuo 1994 metų dirbo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūros skyriaus vedėju. Jį atleidus iš darbo su juo darbdavys neatsiskaitė, todėl jis buvo padavęs skundą Kauno apygardos administraciniam teismui. Teismas jo skundą atmetė. Advokatas patarė, kad reikia įrodymų, dėl darbo švenčių ir poilsio dienomis. Ieškojo tarp savo parsineštų po atleidimo iš darbo dokumentų ir rado įrodymus dėl darbo poilsio ir švenčių dienomis. Tuo pačiu rado ir duomenis iš Geoenviron duomenų bazės. Tai duomenys iš Administracinių teisės pažeidimų registracijos žurnalo. Jis dirbdamas buvo atsakingas, kad duomenys būtų laiku suvesti į duomenų bazę apie administracinius teisės pažeidimus. Taip pat juos naudojo rengdamas ataskaitas departamentui už veiklos rezultatus. Jo tiesioginė funkcija buvo suvesti duomenis į Geoenviron duomenų bazę. Kas duomenis išėmė iš duomenų bazės jis nepamena. Kai rado duomenis pagalvojo, kad tai įrodymas. Kai tik rado duomenis, tai paskambino advokatui ir tą pačią dieną juos pateikė nuveždamas į Vilnių, į Tomo Bagdanskio advokatų kontorą juos. Kada tiksliai rado nurodyti negali. Advokatas jo pateiktus duomenis iš Geoenviron duomenų bazės, padaręs kopijas pateikė Vyriausiajam administraciniam teismui su skundu. Tai duomenys atšviesti iš administracinių teisės pažeidimų žurnalo, tokie duomenys buvo jau teisme, todėl negalvojo kad ką nors pažeidžia. Geoeviron duomenų bazę administruoja departamentas. Jam prisijungimo kodas buvo suteiktas. Visi aplinkos apsaugos inspektoriai naudojasi minėta baze. Iš darbo buvo atleistas2011-01-05. Jis duomenų niekur neplatino. O pateikė advokatui, o advokatas teismui.

2013-04-16 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Česlovo Meržvinsko pareikšimu, pranešta, apie G. S. galimai padarytą nusikalstamą veiką ( T. I b. l. 7-8).

2013-03-26 G. S. advokato T. bagdanskio apeliaciniu skundu ir priedais prie jo Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, iš kurių matyti, kad G. S. duomenis iš neviešos „Geoenviron“ programos duomenis gavo po pirmos instancijos teismo sprendimo administracinėje byloje. Iš priedų matoma, kad pateikti buvo nevieši duomenys iš „Geoenviron“ programos ( T. I b. l. 10-37).

2011-01-05 Lietuvos respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. ARP-2, kuriuo G. S. buvo atleistas iš užimamų Lietuvos Respublikos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūros vedėjo pareigų ( T. I b. l.42).

2013-09-17 dokumentų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad agentūros administracinių teisės pažeidimų bylų registracijos žurnale, jį atspausdinus, apatinėje dalyje yra nurodyta data ( T. I b. l. 58-60).

2013-04-29 Lietuvos respublikos Aplinkos ministerijos raštu Nr. 52-13-S-5311, matyti, kad G. S. vartotojo paskyra informacinėje sistemoje „Geoenviron“ buvo sukurta 2004-08-31 ( T. I b. l. 64).

Liudytojas R. M. paaiškino, kad Kauno apygardos administraciniam teisme buvo nagrinėjama byla dėl darbo užmokesčio priteisimo ir G. S. skundas buvo atmestas. Po ti kai pirmoj instancijoje buvo priimtas sprendimas jis gavo G. S. skundą su priedais, kurie buvo ištraukti iš geoeviron duomenų bazės. Jam kilo klausimas ar duomenys teisėtai gauti. Skunde buvo nurodyta, kad duomenys gauti po teismo posėdžio. Ar atleidus G. S. iš darbo buvo panaikintas jo prisijungimas prie duomenų bazės nežino, nes duomenų bazės administratorius yra aplinkos apsaugos departamentas. Ant pateiktų duomenų datos, kada jie išimti iš duomenų bazės nebuvo. Kada duomenys išimti nustatyti negalima. Tai duomenys apie 2008 m.-2010 m. administracinių teisės pažeidimų žurnalą, kur yra duomenys apie asmens vardus, pavardes, asmens kodus ir straipsnius pagal kuriuos patrauktas asmuo atsakomybėn. Geoenviron yra vidinė programa, kuria naudojasi visi aplinkos apsaugos pareigūnai, duomenų suvedimui. Administracinių bylų duomenys suvedami į Geoenviron duomenų bazę. Duomenys skirti tik darbinių funkcijų atlikimui. Baze galėjo naudotis aplinkos apsaugos pareigūnai, kuriems suteikti prisijungimo kodai. Bazė yra nevieša. Teismas neprašė duomenų iš šios bazės. Byloje buvo pateikti duomenys iš administracinių bylų žurnalo. Duomenų bazė parengta naudotis, tačiau negalima nustatyti kada ir kas buvo prisijungęs prie duomenų bazės. Šiuo metu sukurta nauja bazė.

Liudytojas R. Z. paaiškino, kad nuo 2005 m. įdiegus Geoenviron duomenų bazę Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai suteikė visiems tuo metu dirbusiems Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui priklausančiose agentūrose, (tame tarpe ir Lazdijų) inspektoriams prisijungimo duomenis. Tuomet jis vyko pats į vietą ir įdiegė programą bei suteikė prisijungimo kodus visiems inspektoriams. Aplinkos apsaugos departamentas yra administratorius. Jis pats nėra vartotojas, jis tik įdiegia programą.

Liudytojas T. B. paaiškino, kad jis maždaug nuo 2002 m. dirba advokatu. Į jį kreipėsi G. S. ir nurodė, kad su juo neatsiskaityta už darbą. Kauno apygardos teisme buvo apie metus laiko nagrinėjamas G. S. skundas. 2013 m. kovo 12 d. teismas priėmė sprendimą. Ketino skundą teikti Vyriausiajam administraciniam teismui siekiant apginti G. S. interesus. Pirmos instancijos teisme vadovai teigė, kad nežino apie G. S. viršvalandinį darbą, todėl tarėsi su G. S. dėl aplinkybių ir įrodymų dėl viršvalandinio darbo. G. S. paskambinęs sakė, kad rado duomenis, įrodančius apie jo viršvalandinį darbą. G. S. jam pateikė duomenis, jis padarė kopijas ir pateikė teismui pridėjęs prie skundo. Tikslas buvo pateikti duomenis teismui. Jis sužinojo apie duomenis tik tada kai G. S. juos atvežė. Kada duomenys buvo išimti iš neviešos duomenų bazės nežino. Kada teismas gavo skundą su pateiktais duomenimis nežino. Anksčiau pirmos instancijos teismui nebuvo pateikęs minėtų duomenų. Kad tai duomenys iš Geoenviron duomenų bazės matė. Galvojo, kad jie gauti teisėtai, nes G. S. tuo metu dirbo. Jis nesiūlė G. S., kad prašytų teismo išreikalauti duomenis, pats irgi teismo to neprašė. Duomenys buvo skirti teismui, o ne naudoti viešai.

Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, tačiau teisėja tai vertina kaip jo gynybinę poziciją ir siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. G. S. buvo žinoma, kad tai nevieša duomenų bazė, priklausanti Aplinkos apsaugos departamentui. Jis tuo metu jau buvo išėjęs iš darbo. Duomenis pateikė advokatui. Pateikė siekdamas apginti savo asmeninius interesus. Tačiau tai nepanaikina baudžiamosios atsakomybės. Šio straipsnio dispozicijoje yra nurodyta, kad tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo neviešus elektroninius duomenis. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė yra - neviešų elektroninių duomenų turinys, šių duomenų konfidencialumas ir neteisėtas šių duomenų stebėjimas, fiksavimas, perėmimas, įgijimas laikymas, panaudojimas esant nors vienam iš šių veiksmų užtraukia baudžiamąją atsakomybę, neatsižvelgiant į duomenų laikymo ir panaudojimo tikslą.

Nusikaltimo dalykas – elektroniniai duomenys, nevieši, skirti ne visiems, visuotinai nenaudojami. Tokių neviešų duomenų įgijimas ir naudojimas siejamas su tam tikrais apribojimais, specialiais reikalavimais ar procedūromis, kurie gali būti nustatyti įstatymuose ar kituose teisės aktuose, įmonių, įstaigų, organizacijų vidaus dokumentuose. Duomenys buvo nevieši, jie buvo skirti neviešam naudojimui. Įrodo tai duomenų bazės diegimas ir prisijungimo kodų suteikimas. Tokius duomenis G. S. pateikė advokatui, o advokatas teismui.

Duomenų bazė buvo įkurta 2005 m., tačiau joje nėra galimybės nustatyti kada duomenys paimti, ji prastai apsaugota. Šiuo metu kuriama nauja, tačiau tai nešalina baudžiamosios atsakomybės. G. S. žinojo, kad duomenys nevieši, jam buvo suteiktas prisijungimo kodas naudojimuisi darbe, o atleidus jį iš darbo duomenų iš neviešos bazės laikymas ir panaudojimas (pateikimas advokatui) užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nes tai daroma neteisėtai. Neteisėtumas yra tame, kad asmuo atlikdamas tokius veiksmus neturi teisėto duomenų savininko ar valdytojo leidimo perimti tokius duomenis, juos naudoti. Liudytojai patvirtino, kad bazė nevieša, galima duomenis gauti prisijungus su slaptažodžiu, su Aplinkos apsaugos departamento agentūros leidimu, tik dirbant ir tik atliekant darbines funkcijas. Todėl jo veiksmai teisingai buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo kodekso 198 straipsnio 1 dalį.

Iš kaltinimo išjungtina aplinkybė, kad G. S. duomenis iš Geoenviron duomenų bazės laikė nuo 2008 m. iki 2013 m., nes jokių objektyvių duomenų, kad tai buvo daroma tokį laikotarpį byloje nėra. Byloje yra nustatyta, tai pripažįsta G. S. ir liudytojas T. B., kad išnagrinėjus G. S. skundą Kauno apygardos administraciniam teismui 2013-03-12 dieną, jie pradėjo ieškoti įrodymų, po šio teismo sprendimo juos G. S. rado ir pateikė advokatui T. Bagdanskiui, anksčiau tokių duomenų jie neturėjo. Todėl nesant galimybės duomenų bazėje nustatyti kas ir kada išėmė tuos neviešus duomenis, nėra galimybės ir tiksliai nustatyti nuo kada jie laikomi, tačiau akivaizdu, kad ne nuo 2008 m., nes jei toks laikotarpis būtų atskaitos taškas, tai nuo 2008 m. iki 2011-01-05 (įsakymas kai G. S. buvo atleistas iš darbo) G. S. dirbo, ir turėjo teisėtą pagrindą naudotis duomenų baze, laikyti duomenis ir jais naudotis, o vėliau, tiksliai nuo kada laiko ir kada panaudojo galimybės nustatyti nėra, vertinant šią abejonę kaltinamojo naudai, iš kaltinimo išjungtinas ankstesnis laikotarpis ir paliktinas tik tas, kurį iš dalies pripažįsta kaltinamasis ir tai patvirtina liudytojas T. Bagdanskis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis G. S. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą. G. S. padarė apysunkę nusikalstamą veiką. Kaltinamasis baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra.

Kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tuomet, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą. Šioje normoje yra numatyti įstatymų leidėjo du atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai. Sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylos aplinkybes ir sprendžia dėl galimybės pripažinti, kad asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumą. Tai yra teismo teisė, todėl teismas remdamasis konkrečios bylos aplinkybėmis, gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Asmuo gali prarasti pavojingumą, jeigu padarius nusikaltimą pasikeitė faktinės aplinkybės ir dėl tokio aplinkybių pasikeitimo asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, nebekelia pavojaus. Aplinkybės gali pasikeisti dėl objektyvaus išorinio sąlygų, kuriose asmuo buvo iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, pasikeitimo, nepriklausančio nuo jo valios ir sąmonės. G. S. šiuo metu yra atleistas iš užimamų pareigų su kurių ėjimu ir siejosi ši nusikalstama veika. Jam prieiga prie duomenų bazės panaikinta. Įvertinus šių aplinkybių visetą teisėja sprendžia, kad šios aplinkybės paveikė kaltininką, nulėmė jo individualių savybių pasikeitimus, asmuo tapo nepavojingas dėl jo padarytos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis BK 36 str. kaltinamasis atlestinas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d., 297 str., 303 str. 4 d., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., 6 d., teisėja

nusprendė:

G. S. pripažinti padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK Lietuvos Respublikos BK 198 str. 1 d. ir taikant BK 36 straipsnį, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam praradus pavojingumą dėl padarytos nusikalstamos veikos ir bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.