Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-02 · Administracinė byla Nr. eI-2487-790/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-02
Bylos Nr.
eI-2487-790/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01361-2014-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Pareiškėjas
S. R.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2487-790/2016Proceso Nr. 3-61-3-01361-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.5, 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant atsakovo atstovui Arui Petrevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja S. R. skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydama 1) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) 2014-02-26 sprendimą Nr. (15)SD-298, 2) priteisti pareiškėjai neišmokėtą 17 002,30 Lt darbo užmokesčio dalį ir patirtas išlaidas. Pareiškėja nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 VDI ėjo vyriausiosios darbo inspektorės pareigas. 2014-02-19 pareiškėja kreipėsi į atsakovą prašydama sumokėti jai neišmokėtą 27 155,99 Lt dydžio darbo užmokesčio dalį. Atsakovas 2014-02-26 sprendimu Nr. (15)SD-298 nurodė, jog neturi pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo, o darbo užmokesčio nepriemoka turės būti kompensuojama priėmus patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Pareiškėja teigė, kad dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 25 straipsnio 3 dalies, 1 priedo (2009-07-17 redakcija) bei VTĮ 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-363 (2009-07-17, 2010-06-30, 2011-11-22 redakcijos), kurie buvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai, buvo neteisėtai sumažintas jos darbo užmokestis. Iki minėtų įstatymų nuostatų įsigaliojimo, 12 kategorijos valstybės tarnautojams buvo taikomas 5,7 dydžio pareiginės algos koeficientas, o priedas už pirmą kvalifikacinę klasę sudarė 50 proc. pareiginės algos, priėmus minėtus įstatymus ir pratęsiant jų nuostatų galiojimą laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-01-01 12 kategorijos valstybės tarnautojams buvo taikomas 5,64 dydžio pareiginės algos koeficientas, o priedas už pirmą kvalifikacinę klasę sudarė 30 proc. pareiginės algos dydžio. 2013-07-01 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtą teisinį reguliavimą tiek, kiek juo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, pripažino prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. Pareiškėja teigė, kad tais atvejais, kai asmens turtinė teisė pažeidžiama teisės akto nuostata, kuri vėliau pripažįstama prieštaraujančia Konstitucijai, asmuo, dėl neišmokėtų sumų išmokėjimo tiek į viešojo administravimo subjektą, tiek į teismą gali kreiptis bet kada, t. y. nelaukiant ateityje priimamo įstatymo, įtvirtinsiančio kompensavimo mechanizmą. Pareiškėja reikalavo atlyginti jai darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią už trejus metus iki skundo padavimo dienos, t. y. už laikotarpį nuo 2011 m. kovo mėn. (senaties termino pradžia 2011-03-07) iki 2013 m. rugsėjo mėnesio, t. y. 17 002,30 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 18–20) su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėja netinkamai pasirinko atsakovą, nes reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį turėtų būti reiškiamas Lietuvos valstybei. Pripažinus VDI tinkamu atsakovu, prašė atsižvelgti į tai, kad nepalankių padarinių, kilusių dėl teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai, pasekmių likvidavimas yra įstatymų leidėjų konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas). Įstatymų leidėjas turi įvertinti visas su tuo susijusias aplinkybes ir, jei būtina, nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų visiškai arba iš dalies apsaugoti ir apginti teisei paklususių, įstatymų besilaikiusių asmenų įgytas teises, kilusias iš teisės aktų, vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai. 2013-09-19 Seimas priėmė įstatymą, kuriuo Vyriausybę įpareigojo iki 2014-05-01 parengti ir Seimui pateikti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kyla ginčas dėl pareiškėjai S. R. laikotarpiu nuo 2011-03-07 iki 2013-09-30 neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir VDI 2014-02-26 sprendimo Nr. (15)SD-2981 panaikinimo.

VTĮ (2009 m. kovo 10 d. įstatymo Nr. XI-186 redakcija), 23 straipsnyje nustatyta, kad Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. To paties įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis įstatymas (1 priedas). Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį arba tarnybinį rangą; 4) už diplomatinį rangą; 5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.

Koks pareiginės algos koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato VTĮ (1 priedas). Pareiginės algos koeficiento vienetas yra valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Ateinančių finansinių metų bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio. Pareiginė alga apvalinama taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5.

2008-12-19 Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 2 straipsniu nustatyta, kad šiuo įstatymu nustatytas bazinis dydis taikomas valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginėms algoms, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimams ir karių tarnybiniams atlyginimams bei kitoms teisės aktais nustatytoms išmokoms apskaičiuoti 2009 metais, o 3 straipsniu - valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. yra 475 litai, o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 450 litų.

2009-12-02 Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2010 metais, įstatymo 3 straipsniu buvo nustatyta, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis 2010 metais – 450 litų. Pažymėtina, kad 2011-2013 metais valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nekito.

Pareiginių algų koeficientai pagal valstybės tarnautojų pareigybių kategorijas yra nustatyti VTĮ 1 priede. Pagal iki 2009-04-23 galiojusį VTĮ 1 priedą (priedo redakcija nuo 2008-10-01), buvo nustatyti tokie valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai: 1 kategorija – 3.0; 2 kategorija – 3.2; 3 kategorija – 3.4; 4 kategorija – 3.6; 5 kategorija – 3.8; 6 kategorija – 4.0; 7 kategorija – 4.2; 8 kategorija – 4.4; 9 kategorija – 4.6; 10 kategorija – 4.8; 11 kategorija – 5.2; 12 kategorija – 5.7; 13 kategorija – 6.3; 14 kategorija – 7.0; 15 kategorija – 7.8; 16 kategorija – 8.7; 17 kategorija – 9.7; 18 kategorija – 10.8; 19 kategorija -11.9; 20 kategorija – 13.0.

Lietuvos Respublikos Seimas 2009-04-23 VTĮ 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-227 1 straipsnio (įsigaliojo nuo 2009-05-01) pakeitė 1 priedą ir nustatė tokius valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus: 1 kategorija – 3.0; 2 kategorija – 3.2; 3 kategorija – 3.4; 4 kategorija – 3.6; 5 kategorija – 3.8; 6 kategorija – 4.0; 7 kategorija – 4.2; 8 kategorija – 4.4; 9 kategorija – 4.6; 10 kategorija – 4.8; 11 kategorija – 5.2; 12 kategorija – 5.7; 13 kategorija – 6.3; 14 kategorija – 7.0; 15 kategorija – 7.6; 16 kategorija – 8.4; 17 kategorija – 9.1; 18 kategorija – 9.9; 19 kategorija -10.7; 20 kategorija – 11.4.

Lietuvos Respublikos Seimas 2009-07-17 VTĮ 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-363 3 straipsniu (įsigaliojo nuo 2009-08-01) pakeitė 1 priedą ir nustatė tokius valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus: 1 kategorija – 3.0; 2 kategorija – 3.2; 3 kategorija – 3.4; 4 kategorija – 3.6; 5 kategorija – 3.8; 6 kategorija – 4.0; 7 kategorija – 4.2; 8 kategorija – 4.4; 9 kategorija – 4.6; 10 kategorija – 4.8; 11 kategorija – 5.17; 12 kategorija – 5.64; 13 kategorija – 6.2; 14 kategorija – 6.86; 15 kategorija – 7.41; 16 kategorija – 8.1; 17 kategorija – 8.69; 18 kategorija – 9.35; 19 kategorija -10.0; 20 kategorija – 10.54.

VTĮ 25 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas); 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį arba tarnybinį rangą. Šio straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos.

Lietuvos Respublikos Seimas 2009-07-17 VTĮ 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-363 1 straipsniu (įsigaliojo nuo 2009-08-01) pakeitė 25 straipsnio 3 dalį ir nustatė, kad priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.

Taigi, iš minėto teisinio reguliavimo matyti, kad dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams; nuo 2009-08-01 dar kartą buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojams; nuo 2009-08-01 valstybės tarnautojams buvo sumažinti priedai už kvalifikacines kategorijas.

2013 m. rugsėjo 19 d. buvo priimtas VTĮ 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XII-517, įsigaliojęs 2013 m. spalio 1 d., kuriuo buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009 m. gegužės 1 d.

Nustatyta, kad pareiškėja S. R. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 ėjo VDI vyriausiosios darbo inspektorės pareigas (A lygis, 12 kategorija, 1 kvalifikacinė klasė) (b. l. 1, 10–11). Dėl aptartų, valstybės tarnybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pakeitimų, pareiškėjai laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 buvo taikomas nuo 5,7 iki 5,64 sumažintas pareiginės algos koeficientas. Tuo pačiu laikotarpiu pareiškėjai buvo taikomas nuo 50 iki 30 procentų sumažintas pareiginės algos priedas už valstybės tarnautojo kvalifikacinę klasę. Kaip matyti iš VDI 2013-12-20 pažymos Nr. 17, pareiškėjai laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neišmokėta darbo užmokesčio dalis sudarė 27 155,99 Lt. (b. l. 10–11).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2013-10-01, inter alia pripažino, kad:

1) VTĮ 1 priedas (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) VTĮ 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

3) VTĮ 1 priedas (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

4) VTĮ 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

5) VTĮ 25 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d., Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

6) VTĮ 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiomis inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Konstitucinis Teismas, atskleisdamas įstatymų leidėjo pareigos teisingai, per protingą laikotarpį nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą turinį, 2014 m. balandžio 16 d. sprendime pažymėjo, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjo pareiga teisingai, per protingą laikotarpį nustatyti praradimų kompensavimo mechanizmą sukuria šiuos praradimus patyrusiems asmenims teisėtą lūkestį, kad jų praradimai bus teisingai kompensuoti be nepagrįsto delsimo. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad kol įstatymų leidėjas, nepažeisdamas reikalavimo be nepagrįsto delsimo nustatyti minėtų praradimų kompensavimo mechanizmą, dar nėra įvykdęs šios savo pareigos, nėra aišku, kiek šie praradimai turi būti teisingai kompensuoti, kad atitiktų reikalavimą kompensuoti neproporcingai sumažintą atlyginimų dydį; nuo kada pradedant, kokiomis dalimis ir per kiek laiko realiai (įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu) įmanoma kompensuoti minėtus praradimus. Todėl praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį. Be to, kaip išaiškino Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendime, įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016-02-15 nutartyse administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016, be kita ko, pažymėjo, jog atsižvelgdama į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad institucijai, kurioje pareiškėjas dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjo patirtus praradimus. Pareiškėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.

Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo ir priteisti visą darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį tarp faktiškai priskaičiuoto darbo užmokesčio pagal sumažintą pareiginės algos koeficiento ir priedo už kvalifikacinę klasę dydį ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2011-03-07 iki 2013-09-30 buvo privalu priskaičiuoti ir išmokėti taikant nesumažintą pareiginės algos koeficientą ir priedo už kvalifikacinę klasę dydį, nėra – pareiškėjos patirti praradimai kompensuotini remiantis įstatymų leidėjo nustatytu kompensavimo mechanizmu, t. y. jame nustatyta apimtimi ir terminais. Pareiškėjai manant, kad įstatymų leidėjo nustatytas kompensavimo mechanizmas nėra teisingas ar kad atsakovas netaiko (netinkamai taiko) šį mechanizmą, toks ginčas gali būti sprendžiamas teisme.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 straipsnis nustato, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo. Skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Pareiškėja prašė panaikinti VDI 2014-02-26 sprendimą Nr. (15)SD-1981. Nustatyta, kad pareiškėja 2014-02-19 kreipėsi su prašymu į VDI dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo.

VDI, atsakydamas į šį prašymą, 2014-02-26 sprendimu Nr. (15)SD-1981) paaiškino teisinį reglamentavimą bei nurodė, kad nesant nustatyto kompensavimo mechanizmo, negali būti tenkinamas pareiškėjos prašymas išmokėti darbo užmokesčio dalį.

Anksčiau teismo sprendime nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad VDI skundžiamu sprendimu pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą ir išmokėti jai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį nesant nustatyto kompensavimo mechanizmo. Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), atitinka pareiškėjos prašymo turinį. Teismas taip pat nenustatė kitų ABTĮ 89 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti.

Pareiškėja taip pat prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo yra netenkinamas, todėl atmestinas ir prašymas atlyginti pareiškėjos turėtas išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjos S. R. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Marius Bajoras