- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-28
- Bylos Nr.
- 2A-55/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“
- Atsakovas
- I. D., O. S., B. J., L. J.
- Advokatai
- Arvydas Martinkevičius, Vitoldas Kumpa
- Kategorijos
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-59-227/2006 pagal akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ ieškinį atsakovams I. D. , O. S. , B. J. ir L. J. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu atsakovams I. D. , O. S. , B. J. ir L. J. kreipėsi ieškovas AB „Mažeikių nafta“ ir, jį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovų solidariai 1 355 585 Lt bendrovei padarytą žalą ir sumokėtą žyminį mokestį.
Ieškinyje nurodė, kad pagal darbo sutartis I. D. nuo 1999 m. balandžio 12 d. iki 1999 m. lapkričio 15 d. dirbo AB „Mažeikių nafta“ Biržų filialo direktoriumi, O. S. – šio filialo vyriausiąja finansininke, L. J. - iki 2000 m. balandžio 25 d. vyr. finansininko pavaduotoja investicinei veiklai, o B. T. (dabar J.) - iki 2000 m. balandžio 19 d. – kasininke. 2000 m. balandžio 1 d. buvo gautas anoniminis skambutis, kad grobstomos filiale piniginės lėšos. Valstybės kontrolės 2006 m. birželio 19 d. akte, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2003 m. gegužės 30 d. išvadose ir Panevėžio apygardos teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu buvo konstatuota, kad AB „Mažeikių nafta“ Biržų filiale buvo įforminti faktiškai neįvykę civiliniai sandoriai, filialo buhalterinės apskaitos žinios į AB „Mažeikių nafta“ buhalterinę apskaitą buvo perduodamos falsifikuotos, buhalterinėse bylose buvo įsegami neįvykusių finansinių operacijų dokumentai arba buvo sudarytos sąlygos pašaliniams asmenims nusikalstamai veikti filialo buhalterijos dokumentų bylose. Pagal nustatytas neįvykusias 1999 m. 3 ūkines finansines operacijas padaryta 1 355 585 Lt žala. Dėl jos atlyginimo kaltiems asmenims pareikštas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje Nr. 54-2-009-00, kuris Panevėžio apygardos teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paliktas nenagrinėtas. Panevėžio apygardos prokuratūra, atlikdama ikiteisminį tyrimą, nustatė, kad, atsakovui I. D. dirbant AB „Mažeikių nafta“ Biržų filialo direktoriumi, o O. S. - šio filialo vyr. finansininke, buvo klastojami buhalterinės apskaitos dokumentai, surašomi neatitinkantys tikrovės tarptautinio mokėjimo pavedimai, kurių pagrindu iš įmonės buvo neteisėtai pervedamos piniginės lėšos į Latvijos Respublikoje esančio Rietumu banko sąskaitas ir tokiu būdu įmonei buvo padaryta 1 355 585 Lt žala. Ieškovo teigimu, žala padaryta atsakovams I. D. ir O. S. pasirašius ir be teisinio pagrindo pervedus į nenustatyto asmens sąskaitą pinigus: 1) 1999 m. birželio 25 d. tarptautinio mokėjimo pavedimu Nr. 73 pagal suklastotą sutartį Nr. 090291K, per banką „Hermis“ į Rietumu banko sąskaitą Nr. 042806759 firmai „Argus Limited“ neteisėtai pervedus 88 804 JAV dolerius arba 355 216 Lt; 2) 1999 m. spalio 1 d. tarptautinio mokėjimo pavedimu Nr. 97 pagal neegzistuojančią sutartį Nr. 090342 per banką „Hermis“ į Rietumu banko sąskaitą Nr. 042806759 firmai „Argus Limited“ neteisėtai pervedus 85 880 JAV dolerius arba 345 520 Lt; 3) 1999 m. spalio 6 d. tarptautinio mokėjimo pavedimu Nr.100 pagal tikrą sutartį Nr.3-9803 per banką „Hermis“ į Rietumu banko sąskaitą Nr. 04807312 firmai „HIGH-ABB“ neteisėtai pervedus 244 400 Šveicarijos frankų arba 856 849 Lt. Ieškovas nurodė, kad atsakovai I. D. ir O. S. netinkamai vykdė jiems pavestas pareigas, susijusias su įmonės finansine veikla, numatytas 1999 m. Buhalterinės apskaitos įstatyme, filialo nuostatuose, pareiginiuose nuostatuose, 1999 m. balandžio 16 d. AB „Mažeikių nafta“ Biržų filialo direktoriaus įsakyme Nr. 59 ir kt. norminiuose aktuose. Atsakovė C. T. , nesilaikydama nustatytos tarptautinių pavedimų užpildymo tvarkos, be nurodymo 1999 m. rugsėjo 30 d. atliko litų konvertavimą į Šveicarijos frankus pagal valiutos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 50, sutarties antras egzempliorius nepateiktas pasirašyti direktoriui I. D. ir tuo metu vyr. finansininku dirbusiai A. D. . Vyr. finansininkei O. S. grįžus iš atostogų, C. T. nupirkta valiuta buvo pervesta į Rietumu banką. Tuo ji pažeidė Kasininko pareigybinius nuostatus. Filiale už sutarčių bei finansinių kortelių kontrolę buvo atsakinga vyr. finansininko pavaduotoja investicinei veiklai L. J. . Ji nevykdė pareiginių nuostatų reikalavimų, 1999 m. balandžio 16 d. AB „Mažeikių nafta“ Biržų filialo direktoriaus įsakymo Nr. 59 ir kt. Tikrinimo metu nustatyta daug pažeidimų, tarp jų, kad prie sutarčių nėra finansinių kortelių. Ieškovo teigimu, atsakovų atsakomybė dėl padarytos žalos solidari, nes žala padaryta bendrais solidariais neteisėtais veiksmais. Be to, AB „Mažeikių nafta“ Biržų filialo nuostatuose nenustatytas padarytos žalos dydžio paskirstymas tarp bendrai veikusių asmenų. Ieškovas taip pat teigia, kad ieškinio senaties termino jis nepraleido, nes, 2000 m. balandžio 1 d. sužinoję iš skundo apie žalą per 18 dienų kreipėsi į Biržų rajono vyriausiąjį prokurorą dėl galimo nusikaltimo išaiškinimo ir civilinio ieškinio užtikrinimo. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje pareiškė 2003 m. gruodžio 10 d. Laikotarpis nuo civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu (2005 m. balandžio 6 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui bendra tvarka (2006 m. vasario 10 d.) įtakos termino praleidimui neturėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2007 m. kovo 14 d. sprendimu ieškovo AB „Mažeikių nafta“ ieškinį atmetė ir priteisė iš AB „Mažeikių nafta“ atsakovui I. D. – 2 500 Lt, L. J. – 2 300 Lt, 120 Lt atstovavimo išlaidų, taip pat 130,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Teismas padarė išvadą, kad ieškovas šioje byloje neįrodė, jog atsakovės L. J. ir B. J. (anksčiau T.) klastojo Biržų filialo dokumentus ar atliko kitus veiksmus, susijusius tiesioginiu priežastiniu ryšiu su ieškovui padaryta žala, ir, nesant tiesioginio priežastinio ryšio tarp šių atsakovių veiksmų ir bendrovei padarytos žalos, ieškinį jiems atmetė. Ištyręs byloje surinktus įrodymus teismas taip pat padarė išvadą, kad atsakovai I. D. ir O. S. aplaidžiai vykdė jiems pavestas pareigas, susijusias su įmonės finansine veikla, ir savo veiksmais padarė žalą AB „Mažeikių nafta“. Šiuos atsakovų aplaidžius veiksmus teismas įvertino kaip veiksmus, jų įvykdymo metu turėjusius nusikaltimo, numatyto 1961 m. BK 321¹ straipsnyje, požymių, ir padarė išvadą, kad, nepriklausomai nuo to, jog atsakovai nebuvo pripažinti kaltais, jie atsako už visą ieškovui padarytą žalą pagal 1972 m. DĮK 145 straipsnio pirmosios dalies 3 punktą. Tai, jog 1999 m. birželio 25 d. atsakovui I. D. buvo pateikti pasirašyti 26 mokestiniai pavedimai, teismo manymu, neduoda pagrindo pripažinti, kad jis neturėjo realios galimybės patikrinti jų teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat nėra pagrindo jį atleisti nuo žalos atlyginimo dėl to, kad nenustatyta, kokie asmenys klastojo dokumentus. Atsakovės O. S. prieštaravimą dėl jos aplaidumo teismas atmetė, remdamasis jos pačios pripažinimu, jog ji netikrinusi tarptautinių mokėjimo pavedimų su lydinčiaisiais dokumentais, t.y. netikrinusi pavedimų teisėtumo ir pagrįstumo, nors patikrinti, ar paruošti apmokėjimui dokumentai atitinka realią situaciją, buvo jos pareiga. Teismas padarė išvadą, kad žalos atsiradimą sąlygojo O. S. aplaidus darbas, ir aplinkybių, šalinančių jos atsakomybę, nenustatė. Teismas taip pat nustatė, kad tik vieną 1999 m. birželio 25 d. tarptautinio mokėjimo pavedimą pasirašė direktorius I. D. ir šį pavedimą vizavo O. S. . Baudžiamosios bylos dokumentai patvirtino, kad mokestinį pavedimą lydėjo suklastota sutartis ir priedai, kurių saugojimo kontrolė buvo pavesta O. S. tiesiogiai pavaldiems asmenims. Teismas pripažino, kad atsakovės O. S. kaltė dėl žalos padarymo yra didesnė nei atsakovo I. D. ir sudaro 2/3 visos žalos, padarytos 1999 m. birželio 25 d. pavedimu, dydžio, kas sudaro 236 810,66 Lt, atitinkamai atsakovo I. D. – 1/3 dalį, kas sudaro 118 405,34 Lt. Teismas nustatė, kad 1999 m. spalio 1 d. tarptautinio mokėjimo pavedimą Nr. 97 ir 1999 m. spalio 6 d. tarptautinio mokėjimo pavedimą Nr. 100 pasirašė atsakovė O. S. ir tarp šių atsakovės aplaidžių veiksmų ir bendrovei padarytos 1 000 369 Lt dydžio žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, bei pripažino, kad atsakovei O. S. tenka atsakomybė už atsiradusias pasekmes – žalą bendrovei. Dėl bendrovei atsiradusios žalos atsakovo I. D. veiksmuose kaltės teismas nenustatė, nurodęs, kad jis šių pavedimų nepasirašė. Teismas taip pat padarė išvadą, kad šioje byloje pareikšto ieškinio senaties termino eigos pradžia yra 2000 m. birželio 20 d., nes 2000 m. birželio 19 d. Valstybės kontrolės Panevėžio kontrolės skyriaus aktas buvo įteiktas AB „Mažeikių nafta“ Biržų filialo direktoriaus pavaduotojui J. J. . Teismas nustatė, kad civilinį ieškinį ieškovas pareiškė 2003 m. gruodžio 12 d. baudžiamojoje byloje, praėjus 3 metams 5 mėn. ir 20 d. po dienos, kai sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Aplinkybės, jog ieškovas kreipėsi į Biržų rajono vyriausiąjį prokurorą dėl galimo nusikaltimo išaiškinimo ir civilinio ieškinio užtikrinimo, teismas nelaikė tinkamu kreipimusi dėl žalos atlyginimo ir nurodė, kad šis faktas senaties termino nenutraukė. Tokiu būdu teismas padarė išvadą, kad senaties terminas, nustatytas DĮK 242 str. ir 1964 m. CK 84 str. (2000 m. CK 1.125 str. 8 d.), pasibaigė jau pareiškiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, o, ieškovui neprašant termino atnaujinti, ieškinį atsakovų I. D. ir O. S. šiuo pagrindu atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas AB „Mažeikių nafta“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2007 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo I. D. akcinei bendrovei „Mažeikiu nafta“ 1/3 padarytos žalos dalį, kas sudaro 451 861,70 Lt, o iš atsakovės O. S. – 2/3 padarytos žalos, kas sudaro 903 723,33 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
1. AB „Mažeikių nafta“ generalinis direktorius apie galimai padarytos žalos požymius buvo informuotas 2000 m. balandžio 18 d. Atsakymą į 2000 m. balandžio 18 d. prašymą Nr. 3663 dėl civilinio ieškinio pareiškimo ir užtikrinimo priemonių paskyrimo iš Panevėžio apygardos prokuratūros ieškovo administracijos vadovas gavo tik 2003 m. gruodžio 1 d. laišku Nr. 05-13-2076, kuriuo jis buvo informuotas, kad baudžiamojoje byloje priimtas procesinis sprendimas, kuriuo konstatuota bendrovei padaryta 1 355 585 Lt žala, kalti asmenys, teisės pažeidimo pobūdis, bendrovei pripažinta teisė reikšti civilinį ieškinį. Todėl 2003 m. gruodžio 1 d. yra termino civiliniam ieškiniui pareikšti baudžiamajame procese skaičiavimo pradžia, nes nuo šios dienos sprendimo priėmimo dėl civilinio ieškinio pareiškimo priklausė generalinio direktoriaus subjektyvaus suvokimo apie pažeistą bendrovės teisę ir jo subjektyvaus elgesio, reaguojant į konstatuotą pažeistą teisę (CK 1.127 str. 1 d). Pareikšti ieškinio anksčiau ieškovas negalėjo, nes oficialiais procesiniais veiksmais nebuvo konstatuotas teisės pažeidimas, padarytos žalos dydis ir kalti asmenys. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareikštas 2003 m. gruodžio 12 d., baudžiamojoje byloje nėra prašymo taikyti senaties terminą. Teismo nuosprendžiu ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas kitais pagrindais, ne dėl praleisto senaties termino. Kadangi teismai, nagrinėdami baudžiamosiose bylose pareikštus ieškinius, vadovaujasi ir baudžiamojo, ir civilinio proceso normomis, įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi jau buvo konstatuota aplinkybė, kad atsakovų I. D. ir O. S. ieškinių atžvilgiu civiliniai ieškiniai baudžiamojo proceso eigoje buvo pateikti nustatyta tvarka ir nepraleidus senaties terminų.
2. Panevėžio apygardos teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nuosprendis, kuriuo AB ,,Mažeikių nafta“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjo 2005 m. balandžio 6 d. Ieškinys civilinio proceso tvarka įteiktas 2006 m. vasario 1 d. Ieškinio senaties terminą skaičiuojant nuo 2003 m. gruodžio 1 d., civilinio proceso tvarka Panevėžio apygardos teismui jis buvo įteiktas praėjus tik 2 metams ir vienam mėnesiui nuo to momento, kada bendrovės administracijos vadovas subjektyviai suvokė apie jo teisės pažeidimą.
3. Pagal ieškovo įstatus bendrovės administracijos vadovas yra generalinis direktorius, kuris atstovauja bendrovei ir teismuose. Byloje nėra įrodymų, kad Valstybės kontrolės Panevėžio kontrolės skyriaus 2000 m. birželio 19 d. aktas buvo įteiktas AB ,,Mažeikių nafta“ administracijos vadovui ar jo atstovui, turinčiam įgalinimus atstovauti teismuose. Įmonės Biržų filialo dokumentuose taip pat nėra duomenų, kad minėtas aktas šiame filiale įteiktas jo vadovui. J. J. ir A. D. parašai ant šio akto egzemplioriaus patvirtina, kad pastarieji dalyvavo ikiteisminio tyrimo procese ir susipažino su šiuo aktu. Todėl nėra įrodymų, kad 2000 m. birželio 20 d. galima būtų laikyti data, kada AB „Mažeikiu nafta“ administracijos vadovas gavo informaciją, kurios pagrindu galėjo suvokti apie bendrovės pažeistas teises. Be to, akte buvo prielaidų, kurios vėliau buvo tikrinamos tardymo metu, todėl ieškinio dėl žalos atlyginimo niekam negalima buvo pateikti.
4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad AB „Mažeikių nafta“ kreipimasis į Biržų rajono prokuratūrą nelaikytinas tinkamu kreipimusi dėl žalos atlyginimo. Tik prokuratūra galėjo operatyviai imtis priemonių dėl nusikaltimo išaiškinimo, žalos atlyginimo bei civilinio ieškinio užtikrinimo.
5. Teismas nepasisakė dėl įrodymų tam tikrais klausimais, susijusiais su mokėjimų pavedimais.
6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pinigai firmai „Argus Limited“ 1999 m. birželio 25 d. ir 1999 m. spalio 1 d. pavedimais buvo pervesti už faktiškai neatliktus darbus, o 1999 m. spalio 6 d. pavedimu taip pat nepagristai išmokėtos lėšos. Baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad pinigai buvo pervesti ne firmai, nes ji neturi sąskaitos Latvijoje, bet fiziniams asmenims. Pinigai buvo pervesti už darbus, kurie nebuvo užsakyti ir nebuvo atlikti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo AB „Mažeikių nafta“ apeliacinį skundą atsakovė L. J. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimu į ieškovo AB „Mažeikių nafta“ apeliacinį skundą atsakovė B. J. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimu į ieškovo AB „Mažeikių nafta“ apeliacinį skundą atsakovė O. S. prašo Panevėžio apygardos teismo 2007 m. kovo 14 d. sprendimą pakeisti, išbraukti iš šio sprendimo išvadą, kad jos aplaidūs veiksmai jų vykdymo metu turėjo nusikaltimo, numatyto BK 321-1 straipsnyje, požymių, todėl ji pilnutinai atsako už AB „Mažeikių nafta“ padarytą žalą pagal 1972 m. DĮK 145 straipsnio pirmosios dalies 3 punktą. Likusioje dalyje sprendimą prašo palikti nepakeistą.
Atsiliepimu į ieškovo AB „Mažeikių nafta“ apeliacinį skundą atsakovas I. D. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2007 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal apeliaciniame skunde ieškovo suformuluotą prašymą yra skundžiama tik ta Panevėžio apygardos teismo 2007 m. kovo 14 d. sprendimo dalis, kurioje išnagrinėtas ir atmestas ieškinys, pareikštas atsakovams I. D. ir O. S. . Dėl sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinys, pareikštas atsakovėms B. J. ir L. J. , apeliacinis skundas nepaduotas. Todėl dėl šios sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo teisėjų kolegija nepasisako.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.124 straipsnio nuostatą ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.126 str. 1 d.). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir ginčo teisinių santykių, t.y. žalos ieškovui AB ,,Mažeikių nafta“ atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 83, 86 straipsniuose, 90 straipsnio 1 dalyje, kuriais buvo apibrėžta ieškinio senaties termino sąvoka, ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo principai bei šio termino pasibaigimo pasekmės. Pažymėtina ir tai, kad tiek šiuo metu galiojančio 2000 m. Civilinio kodekso, tiek 1964 m. CK normos nustato taisyklę, pagal kurią, teismui pripažinus, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (1964 m. CK 90 str. 2 d., 2000 m. CK 1.131 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, AB ,,Mažeikių nafta“ ieškinį atsakovams I. D. ir O. S. atmetė, padaręs išvadą, kad ieškinio senaties terminas pasibaigė, pareiškiant ieškinį baudžiamojoje byloje, o ieškovas neprašo termino atnaujinti. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį minėtiems atsakovams atmetė CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nurodytu savarankišku pagrindu ieškiniui atmesti, t.y. kai iki ieškinio pareiškimo buvo pasibaigęs ieškinio senaties terminas. Tokią pirmosios instancijos teismo išvadą ieškovui ginčijant, būtina nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, turinčias reikšmę šioje byloje pareikšto ieškinio senaties termino eigai nustatyti, taip ar tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias senaties termino skaičiavimą, jo pasibaigimo teisines pasekmes.
Savo išvadą apie ieškinio senaties termino pasibaigimą iki ieškinio pareiškimo pirmosios instancijos teismas grindė aplinkybe, kad Biržų rajono apylinkės prokuratūros pavedimu Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Panevėžio skyriaus atlikto tikrinimo ,,Dėl AB ,,Mažeikių nafta“ Biržų filialo sudarytų 1999 03 29 kontrakto Nr. 090291 K, 1998 03 05 kontrakto Nr. 3-9803, 1999 02 23 kontrakto Nr. 4-9901 vykdymo bei 1999 10 01 tarptautinio mokėjimo pavedimo Nr. 97 vykdymo“ 2000 m. birželio 19 d. aktas Nr. 240-34 2000 m. birželio 20 d. buvo įteiktas AB ,,Mažeikių nafta“ Biržų filialo direktoriaus pavaduotojui J. J. . Teismas nurodė, kad minėtame akte yra konstatuota, jog firma ,,Argus Limited“ niekada neturėjo sąskaitos Rietumu banke, jai pinigai 1999 m. birželio 25 d. ir 1999 m. spalio 1 d. pavedimais buvo pervesti už faktiškai neatliktus darbus, o 1999 m. spalio 6 d. tarptautiniu mokėjimo pavedimu Nr. 100 pagal sutartį Nr. 3-9803 taip pat nepagrįstai išmokėtos lėšos.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtas aktas 2000 m. birželio 20 d. buvo įteiktas J. J. , o taip pat pažymi, kad tuo metu J. J. vykdė Biržų filialo direktoriaus pareigas. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: Valstybės kontrolės Panevėžio skyriaus 2000 m. birželio 19 d. akto Nr. 240-34 nuorašas (t. 2, b.l. 193), kurio 14 lape yra įrašas apie tai, jog šį aktą 2000 m. birželio 19 d. gavo AB ,,Mažeikių nafta“ Biržų filialo direktoriaus pavaduotojas-vyr. inžinierius J. J. , ir šio asmens parašas prie minėto įrašo, paties atsakovo pateiktas Gaunamos korespondencijos registracijos žurnalo dalies nuorašas (t. 3, b.l. 124-125), kuriame yra įrašas apie tai, kad 2000 m. birželio 19 d. AB ,,Mažeikių nafta“ Biržų filiale gautas VK Panevėžio skyriaus pateiktas 2000 m. birželio 19 d. datuotas dokumentas, taip pat ir apeliacinės instancijos teisme liudytoju apklausto J. J. parodymai. Iš pastarųjų parodymų matyti, kad J. J. , tuo metu vykdžiusiam AB ,,Mažeikių nafta“ Biržų filialo direktoriaus pareigas (pavadavusiam direktorių), minėtas patikrinimo aktas iš tiesų buvo įteiktas. Šis liudytojas taip pat patvirtino, kad su patikrinimo akto turiniu jis supažindino ir AB ,,Mažeikių nafta“ administracijos vadovą ar jo pavaduotoją. Todėl negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad byloje nėra įrodymų, jog Valstybės kontrolės Panevėžio kontrolės skyriaus 2000 m. birželio 19 d. aktas buvo įteiktas AB ,,Mažeikių nafta“ ir 2000 m. birželio 20 d. negalima laikyti data, kada AB „Mažeikiu nafta“ administracijos vadovas gavo informaciją, kurios pagrindu galėjo suvokti apie bendrovės pažeistas teises. Tačiau taip pat negalima sutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien šio akto įteikimas AB ,,Mažeikių nafta“ atstovui - Biržų filialo direktoriaus pareigas vykdžiusiam J. J. - yra pakankamas pagrindas teigti, kad nuo šio akto įteikimo turi būti skaičiuojama ieškinio senaties termino pradžia, t.y. kad minėto akto pagrindu ieškovas turėjo pakankamą pagrindą ir galimybę reikšti ieškinį šios bylos atsakovams.
Iš tiesų, 2000 m. birželio 19 d. aktu Nr. 240-34 yra konstatuota, jog AB ,,Mažeikių nafta“ Biržų filialas už faktiškai neatliktus darbus firmos ,,Argus Limited“ vardu į Rietumu banko sąskaitą 1999 m. birželio 25 d. tarptautiniu mokėjimo pavedimu Nr. 73 sumokėjo 88 804 JAV dolerius arba 355 216 Lt, 1999 m. spalio 1 d. tarptautiniu mokėjimo pavedimu Nr. 97 – 85 880 JAV dolerių, o 1999 m. spalio 6 d. tarptautiniu mokėjimo pavedimu Nr. 100 – 656 849 Lt už faktiškai neatliktus darbus ir negautus įrengimus. Tačiau šiuo aktu taip pat konstatuota, kad minėtus pavedimus pasirašiusiųjų asmenų parašai yra neįskaitomi, nors, vizualiai patikrinus, galima daryti prielaidą, kad pavedimuose esantys mokėtojų parašai panašūs į buvusio Biržų filialo direktoriaus I. D. ir buvusios vyr. finansininkės O. S. parašus. Šioje byloje yra nustatyta, kad 1999 m. spalio 1 d. tarptautiniame mokėjimo pavedime Nr. 97 ir 1999 m. spalio 6 d. tarptautiniame mokėjimo pavedime Nr. 100 I. D. parašai yra suklastoti. To šalys neginčija. Šios aplinkybės rodo, kad, susipažinę su 2000 m. birželio 19 d. aktu Nr. 240-34, atsakingi ieškovo darbuotojai galėjo ir turėjo suprasti, kad ieškovui – akcinei bendrovei yra padaryta žala, neteisėtai, be pagrindo atliekant mokėjimus už neatliktus darbus ir negautus įrengimus, t.y. pažeistos bendrovės teisės. Tačiau negalima daryti išvados, kad, susipažinus su aktu, remiantis jame konstatuotais faktais, atsirado pakankamas pagrindas reikšti ieškinį šios bylos atsakovams I. D. ir O. S. , nes vien patikrinimo akto turinys neleido teigti, kad už padarytą žalą yra atsakingi būtent šios bylos atsakovai I. D. ir O. S. , kadangi aktu nebuvo nustatyta, jog pavedimus pasirašė būtent jie. Todėl negalima sutikti pirmosios instancijos teismo išvada, kad senaties termino eigos pradžia yra 2000 m. birželio 20 d., kada Valstybės kontrolės Panevėžio skyriaus 2000 m. birželio 19 d. aktas buvo įteiktas Biržų filialo direktoriaus pavaduotojui J. J. . Netinkamai nustačius ieškinio senaties termino eigos pradžią, negalima laikyti pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškinį šioje byloje ieškovas pareiškė, praleidęs ieškinio senaties terminą.
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį atsakovams I. D. ir O. S. , taip pat nurodė, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį pasibaigus ieškinio senaties terminui, šio termino atstatyti neprašo, atsakovų reikalavimu taikė ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmetė.
Kaip jau minėta, įstatymas taip pat nustato taisyklę, pagal kurią, teismui pripažinus, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). Ši teisės norma nereikalauja, kad dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo būtų reiškiamas atskiras prašymas. Todėl vien aplinkybė, kad toks prašymas nėra pareikštas, neatleidžia teismo nuo pareigos spręsti ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių klausimą, ir, nustačius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį atnaujinti. Pareiga įrodyti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tenka ieškovui (CPK 178 str.), tačiau pagal byloje esančius duomenis teismas turi nuspręsti, ar terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių.
Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio senaties taikymo šioje byloje atsakovams I. D. ir O. S. pareikštam ieškiniui klausimą, tinkamai neįvertino faktinių bylos aplinkybių, todėl padarė faktiniais bylos duomenimis nepagrįstas išvadas. Tuo buvo pažeistos proceso teisės normos ir dėl šių pažeidimų bylos dalis, kurioje ieškinys pareikštas atsakovams I. D. ir O. S. , galėjo būti išspręsta neteisingai.
Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, ieškovas, gavęs informacijos apie tai, kad yra grobstomas bendrovės turtas, 2000 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 3663 (t. 3, b.l. 196) kreipėsi į Biržų rajono apylinkės prokuratūrą dėl galimu nusikaltimu bendrovei padarytos žalos bei nusikalstamos veikos tyrimo. Ieškovo AB ,,Mažeikių nafta“ pranešimo pagrindu Biržų rajono apylinkės prokuratūros 2000 m. balandžio 20 d. nutarimu dėl pinigų grobimo faktų buvo iškelta baudžiamoji byla (t. 3, b.l. 198). Kaip matyti iš tolesnio ieškovo bei teisėsaugos institucijų susirašinėjimo dokumentų, AB „Mažeikių nafta“ pateiktų kartu su 2007 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 210024/28967 (t. 3, b.l. 193-195), ieškovas siekė, kad būtų išaiškintas bendrovei padarytos žalos dydis bei už žalą atsakingi asmenys. Ieškinį dėl konkretaus dydžio žalos atlyginimo AB ,,Mažeikių nafta“ pareiškė 2003 m. gruodžio 12 d., susipažinusi su Panevėžio apygardos prokuratūros 2003 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 05-13-2076, kuriame išdėstyta informacija apie byloje nustatytas bendrovės turto – piniginių lėšų – grobstymo aplinkybes bei jai padarytos žalos dydį. Taigi, ieškovas ėmėsi priemonių, kad būtų nustatytas jam padarytos žalos dydis bei dėl žalos atsiradimo atsakingi asmenys, ir tik po to pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo. Šios aplinkybės yra svarbios, sprendžiant ieškinio senaties termino skaičiavimo, taip pat ir jo atnaujinimo, jeigu būtų nustatyta, kad terminas yra praleistas, klausimus.
Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Tačiau atskirais atvejais teismas gali peržengti apeliacinio skundo ribas. Tokios išimtys yra susijusios su tam tikromis gyvenimo sritimis ir su santykiais, kurie negali būti reguliuojami tik privatinės teisės normomis, nes tokie santykiai yra nedispozityvūs. Kadangi darbo teisėje yra ir privatinės, ir viešosios teisės normų, silpnesniosios darbo teisinio santykio šalies (darbuotojo) apsauga yra didesnė, todėl, nagrinėjant bylas, kilusias iš darbo teisinių santykių, teismas turi įgaliojimus peržengti apeliacinio skundo ribas ir tai nevertintina kaip šalių autonomijos principo pažeidimas. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad apeliacinės instancijos teismo pasirėmimas faktais ir įrodymais, neminimais apeliaciniame skunde, tačiau nurodytais kitos šalies, atsikertančios į apeliacinio skundo argumentus, nelaikomas išėjimu už apeliacinio skundo ribų.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės ir spręsdamas atsakovų I. D. ir O. S. atsakomybės dėl ieškovui atsiradusios žalos klausimą, be kita ko, nurodė, kad atsakovų I. D. ir O. S. veika – aplaidumas, kurio pasekmėje padaryta žala AB „Mažeikų nafta“, jų įvykdymo metu turėjo nusikaltimo, numatyto 1961 m. BK 321-1 straipsnyje, požymių, todėl šie atsakovai visiškai atsako už AB „Mažeikių nafta“ padarytą žalą pagal 1972 m. DĮK 145 straipsnio pirmosios dalies 3 punktą. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas šių atsakovų atžvilgiu taikė visiškos materialinės atsakomybės principą, padaręs išvadą, kad žalą jie padarė nusikalstamais veiksmais.
Atsakovai I. D. ir O. S. dėl tokios pirmosios instancijos teismo išvados apeliacinių skundų nepadavė, tačiau apie nesutikimą su tokia išvada pareiškė savo atsiliepimuose į ieškovo apeliacinį skundą, kur išdėstė tokio nesutikimo argumentus. Todėl, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, atsižvelgiant į tai, kad ši byla yra kilusi iš darbo teisinių santykių, teismas turi įgaliojimus peržengti apeliacinio skundo ribas, atsižvelgdamas į atsakovų, kaip silpnesniosios darbo teisinio santykio šalies, atsiliepimų į ieškovo apeliacinį skundą argumentus.
Darbo įstatymų kodekso, galiojusio žalos atsiradimo metu, 145 straipsnio trečiuoju punktu buvo nustatyta, kad darbininkai ir tarnautojai materialiai atsako už visą dėl jų kaltės įmonei padarytą žalą, kai žala padaryta darbuotojo veiksmais, kuriuose yra baudžiamaisiais įstatymais baudžiamų veikų požymių. Šiuo metu galiojančio Darbo kodekso 255 straipsnio antruoju punktu nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Taigi, nors žalos atsiradimo metu galiojusi teisės norma, kurios pagrindu teismas taikė visiškos materialinės atsakomybės principą atsakovams I. D. ir O. S. , ir nenustatė, kaip turėtų būti konstatuoti darbuotojų, kaltų dėl įmonei atsiradusios žalos, nusikalstami veiksmai, tačiau bet kokiu atveju tokie veiksmai gali būti nustatyti tik baudžiamojo proceso tvarka, ką iš esmės patvirtina analogiška šiuo metu galiojančio Darbo kodekso norma.
Įsiteisėjusiame Panevėžio apygardos teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nusprendyje (t. 2, b.l. 210-220), be kita ko, yra nurodyta, kad nustatytos aplinkybės tik leidžia konstatuoti, kad I. D. ir O. S. netinkamai vykdė jiems pavestas pareigas, susijusias su įmonės finansine veikla, dėl nerūpestingumo ir neduoda jokio pagrindo konstatuoti, kad I. D. ir O. S. nurodytų pareigų neatliko tyčia, todėl jų veikoje nėra BK 184 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Nuosprendžiu teismas taip pat nurodė, kad atsakomybę už aplaidumą finansinėje, komercinėje, ūkinėje ar profesinėje veikloje numatė 1961 m. BK 321¹ straipsnis, tačiau pagal nurodytą BK straipsnį I. D. ir O. S. pripažinti kaltais pagrindo nėra, nes dėl tokios veikos jų atžvilgiu procesas nebuvo pradėtas, be to, suėjęs patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminas. 2005 m. balandžio 6 d. nutartimi, kuria minėtas nuosprendis paliktas nepakeistas, Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nurodė, kad pagal 1961 m BK 321¹ straipsnį I. D. ir O. S. pripažinti kaltais trukdo procesinės kliūtys, procesas jų atžvilgiu pagal minėtą straipsnį nepradėtas, įtarimai ir kaltinimai nepareikšti. Nutartimi teismas taip pat atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad tęsti procesą pagal 1961 m BK 321¹ straipsnį buvo galima tik perkvalifikavus kaltinamųjų veikas iš nusikaltimo nuosavybei į nusikaltimą ūkininkavimo tvarkai, ir nors tokios veikos perkvalifikuojamos pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą, keičiantis veikos pobūdžiui, labai rimtai svarstytinas klausimas, ar esmingai nesikeičia ir faktinės naujai inkriminuojamos veikos aplinkybės.
Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad žalą ieškovui AB ,,Mažeikių nafta“ atsakovai I. D. ir O. S. padarė jo nusikalstama veika, kuri konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šių atsakovų atsakomybės už įmonei padarytą žalą klausimą, netinkamai taikė materialinės teisės normą, nustatančią darbuotojų materialinę atsakomybę bei šios atsakomybės ribas, todėl bylą išsprendė neteisingai ir tai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikinti (CPK 330 str.).
Įstatymas numato baigtinį sąrašą pagrindų, kuriems esant darbuotojai privalo atlyginti visą žalą (1972 DĮK 145 str., 2002 m. DK 255 str.). Kitais atvejais darbuotojų atsakomybė už darbdaviui padarytą žalą yra ribojama. Pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo nagrinėjami klausimai dėl kitų įstatyme numatytų pagrindų, kuriems esant atsakovai I. D. ir O. S. privalėtų atlyginti visą ieškovui padarytą žalą, taikymo, taip pat nebuvo nagrinėjami ir ribotos jų atsakomybės taikymo klausimai. Neišnagrinėjus šių klausimų pirmosios instancijos teisme, būtų pažeistos šios bylos šalių teisės. Tokiu būdu liko neatskleista bylos esmė, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl bylos dalis, kurioje ieškinys pareikštas atsakovams I. D. ir O. S. , perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys atsakovams I. D. ir O. S. ir iš ieškovo AB ,,Mažeikių nafta“ priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovui I. D. . Perduoti bylos dalį pagal ieškovo akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ ieškinį atsakovams I. D. ir O. S. Panevėžio apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Panevėžio apygardos teismo 2007 m. kovo 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.