Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mindaugo Povilansko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Kristinos Minko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu:

1) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 309 straipsnio 2 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) (dėl 2024 m. lapkričio 25 d. nusikalstamos veikos) ir jam paskirta 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės laikotarpiu dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

2) pagal BK 309 straipsnio 2 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) (dėl 2025 m. sausio 1–9 d. nusikalstamos veikos) ir jam paskirta 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmė;

3) pagal BK 309 straipsnio 2 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) (dėl 2025 m. sausio 9 d. nusikalstamos veikos) ir jam paskirta 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmė;

4) pagal BK 309 straipsnio 2 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) (dėl 2025 m. sausio 22–26 d. nusikalstamos veikos) ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė;

5) pagal BK 309 straipsnio 2 dalį (dėl 2025 m. vasario 1–5 d. nusikalstamos veikos) ir jam paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė;

6) pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė;

7) pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šios bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmei, paskirtai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, apimant arešto bausmę, paskirtą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir prie jos pridedant po dalį bausmių, paskirtų pagal BK 309 straipsnio 2 dalį, ir E. R. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. R. paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4, 5 dalimis bei 6 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktais, E. R. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – įpareigojant E. R. neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, jo buvimo vietą pagal nustatytą laiką kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, paskiriant pareigas: dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis, šią pareigą vykdant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį; dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią pareigą įvykdant per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, šią pareigą vykdant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, šią pareigą vykdant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistasis ir jo gynėja – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos ir teismo pareiga, visų pirma, patikrinti bylą tokia apimtimi, kuri nurodyta apeliaciniame skunde, t. y. atsižvelgiant į skunde išdėstytus nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, ir, antra, papildomai patikrinti, ar priimant skundžiamą nuosprendį nėra padaryti esminiai BPK pažeidimai. Iš prokurorės apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji nesutinka su nuteistajam paskirtomis bausmėmis ir pirmosios instancijos teismo sprendimu atidėti galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

Nagrinėjamu atveju E. R. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu tiesiogine tyčia padaręs penkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 309 straipsnio 2 dalyje, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), ir vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Parinkdamas E. R. bausmės rūšį ir jos dydį pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad yra viena E. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad E. R. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą gyvenime, nebaustas net administracine tvarka, nuo 2025 m. vasario 3 d. įsidarbino ir iki šiol dirba. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies taip pat matyti, kad E. R. nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės neneigė. Nors jis negalėjo išsamiai papasakoti veikų, susijusių su disponavimu pornografinio turinio dalykais, padarymo aplinkybių, tačiau paaiškino to priežastį – bylai aktualiu laikotarpiu intensyviai vartojo narkotikus ir apsvaigęs, norėdamas padaryti įspūdį socialiniuose tinkluose, paskelbė tuos failus. Apklausiamas teisiamajame posėdyje labai gailėjosi savo veiksmų, juos vertino kritiškai. Narkotines medžiagas platino dėl prastos finansinės padėties, tačiau šiuo metu turi nuolatinį darbą, todėl narkotinių medžiagų nebeplatina ir jų nevartoja. E. R. yra jauno amžiaus, jo teigimu, neseniai grįžo iš užsienio, savarankiškai kabinasi į gyvenimą, nori dirbti ir mokėti mokesčius, lankosi pas psichiatrą dėl priklausomybės alkoholiui bei narkotinėms medžiagoms, jų nebevartoja.

Iš prokurorės apeliacinio skundo matyti, kad ji ginčija pirmosios instancijos teismo E. R. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 309 straipsnio 2 dalyje (2024 m. lapkričio 25 d. veika), BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskirtų bausmių dydžius, bet ne bausmių rūšis. Apeliantė prašo: 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskirtą pagal BK 309 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 25 d. veika), padidinti iki 9 (devynių) mėnesių (arčiau vidurkio); 30 parų arešto bausmę, paskirta pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, padidinti iki 45 parų (arčiau vidurkio); 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, padidinti iki 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių (daugiau nei minimumas). Teisėjų kolegija nesutinka su prokurorės siūlymu griežtinti minėtas bausmes. Kaip minėta, pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Pažymėtina, kad ankstesnė šios dalies redakcija, pagal kurią teismas, nustatydamas skiriamos bausmės dydį, turėjo skaičiuoti nuo jos vidurkio, nebegalioja nuo 2025 m. vasario 1 d. Be to, nuo šios datos pasikeitė ir BK 61 straipsnio 4 dalis, pagal kurią šiuo metu, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Šios pasikeitusios bausmės skyrimo taisyklės iš esmės įpareigoja teismą, nustatant skiriamos bausmės dydį, skaičiuoti nuo jos minimumo. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos BK 61 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismas, paskirdamas minimalią laisvės apribojimo bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje (2024 m. lapkričio 25 d. veika), kiek didesnę nei minimalią arešto bausmę (kuri skiriama už nusikaltimą, BK 49 straipsnio 3 dalis) už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir minimalią laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė.

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai bei už minėtų nusikalstamų veikų padarymą paskyrė tinkamos rūšies bausmes ir teisingai nustatė jų dydžius, todėl keisti jas apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

Skundžiamu nuosprendžiu E. R. paskirta galutinės subendrinta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 6 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktais, atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – įpareigojant E. R. neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, jo buvimo vietą pagal nustatytą laiką kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, bei paskyrus įpareigojimus: dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Pasak prokurorės, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas turi būti panaikintas, nes pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į E. R. asmenybę ir tai, jog bylai aktualiu laikotarpiu jis intensyviai vartojo narkotines medžiagas, o kaltės pripažinimas ir gailėjimasis nemažina veikos pavojingumo ir nepaneigia aplinkybės, kad E. R. siekė išplatinti turėtas psichotropines medžiagas ir aktyviai ieškojo asmenų, kuriems jas galėtų parduoti, tikėdamasis gauti asmeninės naudos. Be to, prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad E. R. buvo kaltinamas iš viso septynių nusikalstamų veikų padarymu.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).

Baudžiamasis įstatymas nenumato aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, pagrįstai nusprendė taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą. Nagrinėjamu atveju svarbu ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį izoliuojant nuo visuomenės. Nors nuteistasis iš tikrųjų padarė septynias nusikalstamas veikas, iš jų vieną nesunkų, penkis apysunkius ir vieną sunkų nusikaltimus, pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmė paskirta tik už vieną iš jų. Šią bausmę subendrinus su kitomis švelnesnėmis bausmėmis, paskirtomis už kitus nusikaltimus, E. R., pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Jos vykdymas atidėtas dvejiems metams su pakankamai stipriai nuteistojo laisvę varžančiais įpareigojimais, t. y. intensyvia priežiūra (asmens kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis) ir minėtais įpareigojimais. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad E. R. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, nesistengė išvengti atsakomybės, paaiškino, jog nusikalstamų veikų padarymui turėjo įtakos jo priklausomybė, kurios stengiasi atsikratyti. Jau minėta, kad nuteistasis draudžiamų medžiagų nebevartoja, lankosi pas psichiatrą dėl priklausomybės alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, jam gali būti suteikta galimybė pasimokyti iš padarytų klaidų ir keisti savo elgesį, gydantis nuo priklausomybės.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, E. R. nuo tyrimo pradžios bendradarbiavo su pareigūnais, nevengė atsakomybės, netrukdė tyrimui, kratos metu savanoriškai atidavė svarbų įrodymą tiriamoms veikoms – savo mobiliojo ryšio telefoną – iš karto pasakė jo atrakinimo kodą. Jis yra jauno amžiaus, grįžęs iš užsienio mėgina kurti gyvenimą Lietuvoje, įsidarbino. Reali laisvės atėmimo bausmė ir izoliacija nuo visuomenės užbrauktų teigiamus pokyčius jo gyvenime. E. R. dar nebuvo įtakojamas kriminalinės subkultūros, tačiau su ja neabejotinai susidurtų laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir vietoje teigiamų asmenybės pokyčių galimai įgytų neigiamai jo asmenybę formuojančią patirtį. E. R. iš tiesų nėra toks pavojingas, kad galėtų būti taisomas tik izoliuojant jį nuo visuomenės. Nors sutiktina su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistojo kaltės pripažinimas ir gailėjimasis negali būti laikomi bylos medžiagoje esančius duomenis ir veikos pavojingumą eliminuojančiais veiksniais, tačiau pažymėtina, jog jis teisiamas pirmą kartą. Be to, narinėjamu atveju atidedant bausmės vykdymą vienas iš nuteistajam paskirtų įpareigojimų – draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas – yra tiesiogiai nukreiptas į nuteistojo nusikalstamo elgesio ir gyvenimo būdo keitimą. Akivaizdu, kad jeigu E. R. teismo paskirtų įpareigojimų nesilaikys ar darys pažeidimus, ateityje gali būti sprendžiamas klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir jis gali būti pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą, teigiamai jį charakterizuoja ir parodo, kad jis kritiškai vertina savo elgesį, savarankiškai bando pašalinti nusikalstamo elgesio priežastį. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. R. pradėjus dirbti ir nustojus vartoti psichotropines medžiagas, yra didelė tikimybė, kad jis daugiau nebenusikals. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą su intensyvia priežiūra ir įpareigojimais. Šių priemonių visuma nagrinėjamu atveju bus kur kas efektyvesnis būdas pakeisti nuteistojo elgesį teigiama linkme.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš nuteistojo E. R. valstybės naudai prašoma išieškoti 150 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir E. R. gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gynėjas nuteistajam buvo paskirtas ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių. Be to, ši byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris atmetamas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo E. R. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Kristinos Minko apeliacinį skundą.

Neišieškoti iš nuteistojo E. R. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.