- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-13
- Bylos Nr.
- eA-1662-442/2023
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius, Jolanta Malijauskienė, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Krinona“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Krinona“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Krinona“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Krinona“ (toliau – ir pareiškėjas, ir įmonė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. A1-1453 „Dėl nenaudojamų žemės sklypų 2022 metų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kurioje į Nenaudojamos žemės sklypų 2022 metų sąrašą įtrauktas pareiškėjui UAB „Krinona“ priklausantis žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas į Įsakymu patvirtintą sąrašą (toliau – ir Sąrašas) įtrauktas nustačius, kad jis neatitinka Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 patvirtintų Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7.1, 7.3, 7.5 papunkčiuose nurodytų reikalavimų, t. y. teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose, prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm.
2.2. Pareiškėjas sutvarkė Žemės sklypą, gavęs pranešimą dėl netvarkingo sklypo, ir apie tai informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos filialą Vilijampolės seniūniją (toliau – ir Seniūnija). Pareiškėjas kartu pranešė, jog siekdamas užtikrinti, kad nepasikartotų svetimų asmenų šiukšlių palikimai Žemės sklype, priėmė sprendimą aptverti Žemės sklypą laikina apsaugine tvora.
2.3. Žemės sklypas į Sąrašą įtrauktas nepagrįstai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi žemės mokestis gali būti diferencijuojamas tik pagal naudojimą ir nenaudojimą, o ne jo sutvarkymą. Žemės sklypo „(ne)tvarkingumas“ nėra tarp šiame įstatyme išvardintų kriterijų, remiantis kuriais galėtų būti nustatomi skirtingi mokesčio tarifai. Be to, jei būtų nenaudojama tik dalis Žemės sklypo (o šiuo atveju naudojamas visas), tuomet galėtų apmokestinti padidintu mokesčiu tik atitinkamą nenaudojamą Žemės sklypo dalį, o ne visą žemės sklypą. Be to, Taryba gali reglamentuoti švaros ir tvarkos reikalavimus tik viešose vietose, o ne privačiuose žemės sklypuose.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:
3.1. Po pirmųjų atliktų žemės sklypų patikrinimų atsakovas 2022 m. balandžio 26 d. raštu informavo pareiškėją apie jo pareigą prižiūrėti Žemės sklypą ir apie galimai teksiančią prievolę mokėti maksimalų žemės mokestį, jeigu Žemės sklypo priežiūra nepasikeis ir Seniūnijai nebus pateikti įrodymai, jog faktinė situacija yra pasikeitusi.
3.2. Atsakovas, 2022 m. liepos 14 d. atlikęs pakartotinę patikrą, nustatė, kad pareiškėjas netinkamai įgyvendina savo kaip žemės savininko pareigą nuolat prižiūrėti Žemės sklypą taip, kad sklypas būtų išvalytas (Taisyklių 7.1 p.), kad teritorija būtų nušienauta (Taisyklių 7.3 p.), kad žaliosios atliekos būtų tvarkomos savivaldybės tarybos pavirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka (Taisyklių 7.5 p.). Atitinkamai, remiantis surinktais įrodymais, t. y. patikrinimo aktais ir fotonuotraukomis, Seniūnijos seniūnas pateikė duomenis ir Žemės sklypas buvo įtrauktas į Sąrašą, patvirtintą skundžiamu Įsakymu. Pareiškėjas apie šį Įsakymą buvo informuotas Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus 2022 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. 29-2-1350 „Dėl padidinto žemės mokesčio mokėjimo“.
3.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1391-756/2016 pasisakė, kad Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta savivaldybės tarybos teisė nustatyti diferencijuotą tarifo dydį laikoma teisėtu įstatyminiu pavedimu Tarybai nustatyti tarifo dydį lemiančių kriterijų, o būtent Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punkto kriterijaus – žemės sklypo naudojimo arba nenaudojimo – bendruosius požymius, kuriais vadovaujamasi sprendžiant dėl žemės sklypų priskyrimo nenaudojamiems ir jų apmokestinimo atitinkamu žemės mokesčio tarifu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog savivaldybės tarybai yra suteikta teisė priimti norminio pobūdžio administracinius teisės aktus, kuriais ji gali nustatyti konkretų žemės mokesčio tarifo dydį, bei jį diferencijuoti, priklausomai nuo žemės sklypo naudojimo sąlygų (priežiūros).
3.4. Pareiškėjas pažeidė Taisyklių reikalavimus ir tai patvirtina fotonuotraukos, kuriose matosi, kad teritorija neprižiūrima ir apleista. Iš pareiškėjo 2022 m. balandžio 28 d. pareiškimo dėl pažeidimų pašalinimo pagal 2022 m. balandžio 25 d. žemės patikrinimo aktą matyti, kad pareiškėjas suprato savo teises ir pareigas, tačiau šis pareiškimas nepaneigia vėliau, t. y. 2022 m. liepos 14 d., nustatytų Taisyklių pažeidimų, kurie įrodo faktą, kad pareiškėjas Žemės sklypo neprižiūrėjo sistemingai ir nuolat kaip tai numato teisės aktai. Pareiškėjo vienkartinis veiksmas negali būti vertinamas kaip tinkama Žemės sklypo priežiūra.
Šalies argumentai
3.5. Pareiškėjo teiginiai, kad Žemės sklypas aptvertas laikina apsaugine tvora, nepatvirtinti įrodymais. Priešingai, prie 2022 m. liepos 14 d. patikrinimo akto pridėta Žemės sklypo fotografavimo schema ir fotonuotraukos įrodo, kad visas Žemės sklypas nėra aptvertas tvora ir tai laisvai prieinama teritorija. Kadangi Žemės sklypas Sąrašo sudarymo ir Įsakymo priėmimo metu buvo apleistas, Kauno miesto savivaldybės administracija tinkamai atliko viešojo administravimo procedūras fiksuodamas 4 procentų žemės mokestinės vertės žemės mokesčio tarifui taikyti reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti skundžiamo Įsakymo dalies pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. vasario 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Krinona“ skundą kaip nepagrįstą.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
5.1. Seniūnijos darbuotojai 2021 m. balandžio 25 d. atliko Žemės sklypo apžiūrą ir surašė Nenaudojamos žemės patikrinimo aktą Nr. 22-8-149. Akte užfiksavo, kad Žemės sklype pažeidžiami Taisyklių 7.1, 7.5 punktai, nes sklypas neprižiūrimas, priterštas, nesurinktos buitinės atliekos, padangos, nesutvarkytos žaliosios atliekos.
5.2. Seniūnijos seniūnas 2022 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 22-2-385 „Dėl ketinimo įtraukti į nenaudojamos žemės sąrašą“, informavo pareiškėją apie tai, kad Žemės sklypas neatitinka Taisyklių reikalavimų. Šiame rašte buvo prašoma imtis priemonių nustatytiems pažeidimams pašalinti ir apie reikalavimų įvykdymą raštu informuoti Seniūniją ne vėliau kaip 30 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos. Pareiškėjas raštu taip pat buvo įspėtas, kad Žemės sklypo savininkui nevykdant Taisyklių reikalavimų, Žemės sklypas bus įrašytas į 2022 m. Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą ir apmokestinamas maksimaliu žemės mokesčio tarifu.
5.3. 2022 m. liepos 14 d. atliktos pakartotinės patikros metu nustatyta, kad Žemės sklypas neišvalytas, teritorija nenušienauta, žaliosios atliekos nesutvarkytos. Atitinkamai, Seniūnijos seniūnas pateikė duomenis ir Žemės sklypas buvo įtrauktas į Sąrašą, kuris buvo patvirtintas skundžiamu Įsakymu.
5.4. Pareiškėjas apie Įsakymą buvo informuotas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. 29-2-1350 „Dėl padidinto žemės mokesčio mokėjimo“.
6. Teismas įvertino Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Aprašo, Taisyklių nuostatas, byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad Žemės sklypo nepriežiūros faktinė situacija buvo užfiksuota Žemės sklypo apžiūrų metu, apžiūros rezultatus fiksuojant Nenaudojamos žemės patikrinimo aktuose (2022 m. balandžio 25 d. ir 2022 m. liepos 14 d. aktai), kuriuose iš esmės tapačiai nustatyta, kad yra pažeidžiami Taisyklių 7.1, 7.3, 7.5 punktai. Teismas konstatavo, kad Žemės sklypas yra neprižiūrimas, priterštas, nesurinktos buitinės atliekos, padangos, nesutvarkytos žaliosios atliekos, želia aukšta žolė, pareiškėjo pastangos sutvarkyti Žemės sklypą vienkartinės ir jis neprižiūrėjo Žemės sklypo sistemingai ir nuolat kaip tai numato teisės aktai, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas Žemės sklypą aptvėrė tvora. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovui priimant ginčijamą Įsakymą buvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių Žemės sklypo nepriežiūros faktus, ir atsakovas, priimdamas skundžiamą Įsakymą, tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį, t. y. Žemės sklypo nepriežiūros faktus, užfiksuotus patikrinimo aktuose ir vaizdinėmis priemonėmis (nuotraukomis).
7. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad žemės mokestis gali būti diferencijuojamas tik pagal naudojimą ir nenaudojimą, o ne jo sutvarkymą. Teismas pritarė atsakovo nurodytai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai šiuo aspektu (2016 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1391-756/2016). Įvertinęs teisinį reguliavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai, jog savivaldybė gali tik siaurai diferencijuoti sklypus pagal jų naudojimą ar nenaudojimą, yra atmestini.
8. Teismas, įvertinęs Taisyklių turinį, pareiškėjo argumentus, kad Taryba gali reglamentuoti švaros ir tvarkos reikalavimus tik viešose vietose, o ne privačiuose žemės sklypuose, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad Taisyklės yra norminis teisės aktas, kurio teisėtumo pareiškėjas skunde neginčijo.
9. Įvertinęs byloje esančius duomenis ir teisinį reguliavimą, teismas sprendė, jog Žemės sklypo patikrinimai buvo atlikti išsamiai, Žemės sklypas identifikuotas tinkamai, o šiuos patikrinimus atlikusių Seniūnijos vyriausiojo specialisto bei seniūno nurodytais faktais bei užfiksuotais duomenimis netikėti ar laikyti juos neobjektyviais ir netiksliais nėra jokio pagrindo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neneigė patikrinimų aktuose užfiksuotų faktų egzistavimo.
10. Apibendrindamas ginčo situacijos teisinį vertinimą ir pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad ginčijamas Įsakymas (jo dalis dėl Žemės sklypo) buvo pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis (faktais), patvirtinančiais Žemės sklypo nepriežiūrą bei atitinkantis Taisyklėse nurodytus kriterijus (7.1, 7.3, 7.5 p.). Teismas vertino, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Įsakymą, tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį bei pateiktas vaizdines priemones. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad skundžiamas Įsakymas atitinka esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus.
III.
11. Pareiškėjas UAB „Krinona“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti ginčijamo Įsakymo dalį.
12. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Pirmosios instancijos teismas Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje aiškiai išvardintą kriterijų – žemės sklypo naudojimas arba nenaudojimas, išplėtė (pakeitė) į naują kriterijų – žemės sklypo naudojimo sąlygas (priežiūrą). Toks išplėtimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
12.2. Teismas skundžiamame sprendime ignoravo pareiškėjo skundo argumentą, jog tik dalis žemės sklypo buvo nepakankamai sutvarkyta.
12.3. Teismas netinkamai išaiškino Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 36 punkto nuostatas. Taisyklių 7.1, 7.2, 7.5 papunkčiai prieštarauja įstatymams. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 36 punkte numatyta savarankiška savivaldybės funkcija – sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimas. Todėl savivaldybės taryba gali reglamentuoti švaros ir tvarkos reikalavimus tik viešose vietose, o ne privačiuose žemės sklypuose.
Šalies argumentai
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo sustabdyti bylą ir kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtintas Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), ypač Aprašo 4 punktas, toje apimtyje, kurioje numatyta teisė UAB „Krinona“ priklausantį Žemės sklypą dėl nepakankamos priežiūros, pavienių buitinių atliekų, nesutvarkytų žaliųjų atliekų, žolės ir piktžolių aukščio daugiau kaip 12 cm, įtraukti į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą ir apmokestintas maksimaliu tarifu, neprieštarauja Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatoms.
14. Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti bylą ir kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Taisyklių 7.1, 7.2 ir 7.5 papunkčiai, toje apimtyje, kurioje reikalaujama tvarkyti ir privatų UAB „Krinona“ priklausantį Žemės sklypą (ne viešą teritoriją) pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos nurodymą, neprieštarauja VAĮ 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam įstatymų viršenybės principui, konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 dalies, 1.3 straipsnio 4 dalies, 4.39 straipsnio bei Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkto, 6 straipsnio 36 punkto nuostatoms.
Atsiliepimas
15. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime iš esmės nurodo tapačius argumentus, kuriuos nurodė ir pirmosios instancijos teismui atsikirsdamas į skundą.
16. Papildomai atsakovas pažymi, kad pareiškėjo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas ignoravo jo argumentą, kad tik dalis Žemės sklypo buvo nepakankamai sutvarkyta, yra neesminiai ir nekeičia teismo sprendime padarytų išvadų, kadangi Aprašo 4 punktas nustato, jog nenaudojama žemė – tai žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi. Taigi ta aplinkybė, kad ne visas sklypas, o tik jo dalis naudojama pažeidžiant tvarkymo ir švaros reikalavimus, nepaneigia fakto, kad Žemės sklypas atitinka nenaudojamos žemės sąvokos apibrėžimą.
17. Dėl pareiškėjo prašymo ištirti norminių teisės aktų atitiktį aukštesnės galios teisės aktams atsakovas nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti Aprašo 4 punkto ir Taisyklių 7.1, 7.2 ir 7.5 papunkčių atitiktimi aukštesnės galios teisės aktams. Atsakovo vertinimu, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 36 punkte nustatyta, kad savarankiška savivaldybės funkcija – sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimas. Minėtos funkcijos įgyvendinimas nepriklauso nuo žemės sklypo nuosavybės formos. Atsakovo įsitikinimu, aptartas teisinis reguliavimas niekaip nepažeidžia nuosavybės neliečiamumo principo ar šią teisę riboja. Faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjas neatitinka rūpestingo ir atsakingo šeimininko (asmens) standarto.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. A1-1453 „Dėl nenaudojamų žemės sklypų 2022 metų sąrašo patvirtinimo“ (Sprendimas) dalies, kurioje į Nenaudojamos žemės sklypų 2022 metų sąrašą (Sąrašas) įtrauktas pareiškėjui UAB „Krinona“ priklausantis Žemės sklypas, teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punktą bei Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 36 punktą, nevertino aplinkybės, jog tik dalis Žemės sklypo buvo nepakankamai sutvarkyta, taip pat prašo stabdyti šią bylą ir inicijuoti Aprašo bei Taisyklių nuostatų teisėtumo tyrimą.
21. Pareiškėjas apeliaciniame teisme iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, išdėstytų šios nutarties 6 punkte.
22. Žemės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad žemės mokestį moka žemės savininkas – fizinis asmuo ir juridinis asmuo. Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokesčio tarifas – nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo būdą; 3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį); 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).
23. Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta savivaldybės tarybos teisė nustatyti diferencijuotą tarifo dydį turi būti laikoma teisėtu įstatyminiu pavedimu Tarybai nustatyti tarifo dydį lemiančių kriterijų, o būtent Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punkto kriterijaus – žemės sklypo naudojimo arba nenaudojimo – bendruosius požymius (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1391-756/2016).
24. Todėl Kauno miesto savivaldybės taryba turėjo teisinį pagrindą 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtinti Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašą, kuris reglamentuoja žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras.
25. Aprašo 4 punkte nustatyta, jog apraše vartojama sąvoka nenaudojama žemė – žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės).
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui priimant ginčijamą Įsakymo dalį, buvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių Žemės sklypo nepriežiūros faktus, o atsakovas, priimdamas Įsakymą, tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį, t. y. Žemės sklypo nepriežiūros faktus, užfiksuotus patikrinimo aktuose ir vaizdinėmis priemonėmis (nuotraukomis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog, remiantis atsakovo nustatytais ne vienkartiniais žemės sklypo nepriežiūros faktais, užfiksuotais patikrinimo aktuose ir fotonuotraukose, Žemės sklypas buvo neprižiūrimas, priterštas, nesurinktos buitinės atliekos, padangos, nesutvarkytos žaliosios atliekos, želia aukšta žolė. Šie faktai patvirtina, kad Žemės sklypas atitiko Aprašo 4 punkte nustatytus kriterijus, todėl atsakovas pagrįstai ginčijamu Įsakymu įtraukė žemės sklypą į nenaudojamų žemės sklypų 2022 metų sąrašą.
27. Pagal Aprašo 4 punktą tam, kad pripažinti žemės sklypą nenaudojama žeme, pakanka nustatyti, jog dalis žemės sklypo yra nenaudojama, neprižiūrima, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad tik dalis Žemės sklypo buvo nepakankamai sutvarkyta, nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl Žemės sklypo įrašymo į nenaudojamų žemės sklypų 2022 metų sąrašą pagrįstumo.
28. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Įsakymo dalį dėl Žemės sklypo įtraukimo į nenaudojamos žemės sklypų 2022 metų sąrašą.
29. Pareiškėjas prašo kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą su prašymu ištirti: ar Aprašo 4 punktas, toje apimtyje, kurioje numatyta teisė Žemės sklypą dėl nepakankamos priežiūros, pavienių buitinių atliekų, nesutvarkytų žaliųjų atliekų, žolės ir piktžolių aukščio daugiau kaip 12 cm, įtraukti į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą ir apmokestintas maksimaliu tarifu, neprieštarauja Žemės nuomos mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatoms; ar Taisyklių 7.1, 7.2 ir 7.5 papunkčiai, toje apimtyje, kurioje reikalaujama tvarkyti ir privatų Žemės sklypą (ne viešą teritoriją) pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos nurodymą, neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam įstatymų viršenybės principui, konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui, įtvirtintam Konstitucijos 23 straipsnyje, Civilinio kodekso 1.2 dalies, 1.3 straipsnio 4 dalies, 4.39 straipsnio bei Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkto, 6 straipsnio 36 punkto nuostatoms.
30. Prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu: 1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla; 2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 3) teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais; 5) teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo (ABTĮ 113 str. 2 d.).
31. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas, teikdamas su individualia byla susijusį prašymą ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą, turi aiškiai nurodyti teisiškai motyvuotą abejonę, kad norminis administracinis aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnę galią turintiems teisės aktams. Tokiame prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys abejonę, kad teisės aktas (jo dalis) prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Negalima apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat vien tik tvirtinimu, kad norminis administracinis aktas prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, bet turi būti aiškiai nurodyta, kurie ginčijamo norminio administracinio akto punktai (jų pastraipos ar punktų papunkčiai), kokia apimtimi prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Pareiškėjo pozicija dėl ginčijamų norminių administracinių aktų nuostatų atitikties įstatymams nėra pagrįsta aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Formuluodamas teisinius argumentus, keliančius abejonių norminių administracinių aktų teisėtumu, pareiškėjas iš esmės nenagrinėjo nei ginčijamų norminių administracinių aktų atitinkamų dalių turinio, nei aukštesnės galios teisės aktų (Konstitucijos, įstatymų) turinio, nepateikė konkrečios nuomonės dėl prieštaravimų tarp šių aktų. Taigi, motyvuodamas savo abejonę dėl ginčo norminių administracinių aktų nuostatų teisėtumo, pareiškėjas iš esmės neįvertino reikšmingų teisinio reguliavimo aspektų. Todėl, nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjo prašyme išdėstyta abejonė ginčijamų norminių administracinių aktų teisėtumo negali būti pripažinta tinkamai motyvuota, t. y. prašymas ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą nėra grindžiamas pakankamais teisiniais motyvais, todėl pareiškėjo prašymas pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo atmetamas (ABTĮ 113 str. 2 d. 5 p.).
32. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Krinona“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Krinona“ prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo atmesti.
Nutartis neskundžiama.