Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-66/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-19
Bylos Nr.
1S-66/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Albinas Bielskis
Kaltinamasis
R. Š.
Advokatai
Aldevinas Antanas Švedas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-66/2010Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 19 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjas Albinas Bielskis,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,gynėjai advokatei Aldevinui Antanui Švedui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. Š. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. Š. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. kovo 21 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs suimtojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje padarymu, t.y. tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2009 m. kovo 4 d., iš nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo 2,845 g. baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,869 g. psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią 2009 m. kovo 4 d., apie 16.30 val., Kaune, Žemaičių g. 7 namo laiptinėje, už 200 litų netesėtai pardavė R. D. .

Be to, jis kaltinamas tuo, jog ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2009 m. balandžio 21 d., turėdamas tikslą platinti, iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo 1124,453 g. baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis - 376,141g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, bei 1,02 g. miltelių, kurių sudėtyje yra 0,353 g. narkotinės medžiagos – heroino, šias medžiagas neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), įvairiais kiekiais supilstytas į atskiras pakuotes, bei 2009 m. balandžio 21 d., apie 14.00 val., Kaune, Žemaičių g. 7 namo laiptinėje, 87,593 g. miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 40,989 g. psichotropinės medžiagos - metamfetamino už 2000 litų neteisėtai pardavė R. D. , o kitą dalį – 1036,86 miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 335,152 g. psichotropinių medžiagų - metamfetamino ir 1,02 g. miltelių, kurių sudėtyje yra 0,353 g. narkotinės medžiagos – heroino, neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), iki 2009 m. balandžio 21 d., 21.00 val., kur kratos metu šios medžiagos policijos pareigūnų buvo rastos.

Kaltinamasis R. Š. BPK 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2009 m. balandžio 21 d., o Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėliau to paties teismo 2009 m. liepos 20 d. ir Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d., 2009 m. gruodžio 18 d. nutartimis buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. nutartimi kaltinamajam R. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2010 m. kovo 21 d.

Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 17 d. nutartimi kaltinamajam R. Š. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, motyvuodamas tuo, kad atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nėra saistomas darbiniais, šeimos ir kitais socialiniais ryšiais, charakterizuojamas neigiamai, teistas, kaltinamas sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymu, už ką jam gali būti paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė, yra pagrindas manyti, jog suimtasis, būdamas laisvėje, gali bandyti bėgti, slėptis nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir toliau daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šalies argumentai

Kaltinamasis R. Š. skundu prašo Kauno apygardos teismo nutartį panaikinti ir skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Kaltinamasis skunde teigia, jog apygardos teismas nepagrįstai nurodė, kad jis laisvėje nėra saistomas socialiniais bei šeimyniniais ryšiais. Pasak suimtojo, jis turi neįgalią seserį, kuria rūpinosi būdamas laisvėje. Taip pat kaltinamasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis turi gyvenamąją vietą bei stengsis įsidarbinti.

R. Š. teigimu, jam inkriminuoto nusikaltimo jis nepadarė, todėl neabejoja, kad jo atžvilgiu bus priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Kaltinamasis R. Š. skundu prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti ir pakeisti jam kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Teismo posėdyje dalyvaujanti prokurorė prašo kaltinamojo R. Š. skundą atmesti, gynėjas – skundą tenkinti.

Kaltinamojo R. Š. skundas netenkinamas.

Kaltinamojo R. Š. skunde pateikiama nemaža dalis argumentų, susijusių su kaltės klausimu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas atkreipia suimtojo dėmesį į tai, kad nagrinėjant nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą bei teisėtumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir nenagrinėjamas. Todėl, ar R. Š. yra kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bus atsakyta pirmosios instancijos teisme, priimant baigiamąjį teisminio nagrinėjimo dokumentą. Tuo tarpu BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad skiriant kardomąją priemonę, turi būti surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką.

Šiuo metu R. Š. baudžiamoji byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Apeliacinis teismas mano, jog byloje pakanka duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina kaltinamajame akte nurodomi duomenys: kratos protokolai ir kratos metu paimti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, telefoninių pokalbių suvestinės, kita rašytinė bylos medžiaga.

Suėmimo terminas R. Š. pratęstas pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas R. Š. , yra sunki ir labai sunki. Suimtasis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nėra saistomas socialiniais ryšiais, anksčiau teistas. Šiuos duomenis žemesnės instancijos teismas tinkamai įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, jog suimtasis gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Kaltinamojo R. Š. skunde nurodytos aplinkybės, jog, jis, būdamas laisvėje, turi galimybę įsidarbinti, rūpintųsi ir prižiūrėtų savo neįgalią seserį, reikšmingos nustatant, ar kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Tačiau, siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje, negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Pirmiau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte išaiškinta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytas pagrindas, jog kaltinamasis R. Š. būdamas laisvėje galimai darys naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas. Veikos, kurių padarymu kaltinamas suimtasis, yra priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai, jos numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, jog kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis (įtariamasis) darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas (įtariamasis) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus. Kaip jau buvo minėta, R. Š. niekur nedirba, nėra užsiregistravęs darbo biržoje, kas leidžia pagrįstai manyti, kad lėšų pragyvenimui užsidirbdavo darydamas minėtas nusikalstamas veikas. Pažymėtina ir tai, kad kalinamojo R. Š. nusikalstamos veikos nutrūko tik jį sulaikius policijos pareigūnams. Šios aplinkybės davė teismui, priėmusiam skundžiamą nutartį, pakankamą pagrindą manyti, kad R. Š. ir ateityje gali daryti naujus nusikaltimus.

Kaltinamojo prašymas vietoj suėmimo skirti švelnesnę kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės atėmimu, yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia suimtojo dėmesį į tai, jog aukštesnysis teismas BPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja skundus dėl suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo. Pirmiau nurodyto straipsnio nuostatos nesuteikia aukštesniajam teismui teisės pakeisti suėmimą kita kardomąja priemone. Tokia teismų praktika įtvirtinta ir pirmiau minėtame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime, kurio 26 punkte nurodyta, jog išnagrinėjęs suimtojo skundą arba jo gynėjo skundą BPK 130 straipsnio tvarka, aukštesniojo teismo teisėjas gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį skirti suėmimą arba pratęsti jo terminą. Tačiau, aukštesniojo teismo teisėjas negali pakeisti paskirtos arba pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone. Tokie prašymai nagrinėjami pirmosios instancijos teisme BPK 139 straipsnio numatyta tvarka, kurio žinioje yra byla. Šiuo metu R. Š. baudžiamoji byla yra Kauno apygardos teismo žinioje.

Šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra baigtas. Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl BPK 127 straipsnio 2 dalies reikalavimai netaikomi.

Kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo tvarka pažeista nebuvo. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo R. Š. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Albinas Bielskis