Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. U. ieškinį atsakovui S. U. dėl materialinės paramos teikimo pilnametytės sulaukusiam ir besimokančiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė pilnai palaikė ieškinį ir prašė ji tenkinti. Papildomai paaiškino, kad savo tėvą yra mačiusi labai seniai, dar būdama pradinėse klasėse.

Atsakovui S. U. procesiniai dokumentai bei teismo šaukimai apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką įteikti tinkamai – viešo paskelbimo būdu. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo, apie nedalyvavimo priežastis teismui nepranešta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. U. yra atsakovo S. U. ir trečiojo asmens R. P. dukra (b. l. 8). Šiuo metu ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje (b. l. 11), jokių pajamų negauna (b. l. 12-13). Atsakovas S. U. Lietuvoje niekur nedirba, nuo 2008-03-26 yra deklaravęs išvykimą į Ispaniją (b. l. 23). Ieškovės mama niekur nedirba, augina 4 nepilnamečius vaikus, gauna išmoką už vaikus (b. l. 33-34).

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios).

Kasacinis teismas yra suformavęs vienodą nurodytos teisės normos aiškinimo ir taikymo praktiką po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, t. y. teismui nustačius būtinumą ir galimybę teikti išlaikymą, pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus, tačiau tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. , E. T. v. A. T. , byla Nr. 3K-3-188/2007). Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime ir kasacinis teismas įvardijo sąlygas, kuriomis teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. G. M. , bylos Nr.3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. , E. T. v. A. T. , bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. R. v. J. R. , bylos Nr. 3K-7-204/2009).

Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu.

Ieškovė yra sulaukusi pilnametystės, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, nedirba, jokių pajamų negauna, šiuo metu ją išlaiko tik mama. Vidurinis išsilavinimas šiuolaikinėje visuomenėje yra būtina sąlyga, kad žmogus galėtų kurti savarankišką ir visavertį gyvenimą. Akivaizdu, kad ieškovei siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą yra būtina parama, mokslui, pragyvenimo išlaidoms, higienos priemonės, drabužiams, avalynei. Ieškovės turtinė padėtis yra sunki, nes ji negauna jokių pajamų, todėl ieškovė turi būti remiama savo tėvų pagal jų turtines galimybes iki įgis vidurinį išsilavinimą (CK 3.194 straipsnio 3 dalis).

Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.).

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 100,00 Eur materialinę paramą, teismui nurodė, kad jos pragyvenimas per mėnesį kainuoja daugiau nei 300,00 Eur. Išlaidos maistui – 120,00-140,00 Eur, drabužiams – 30,00 Eur, avalynei – 20,00-30,00 Eur, higienos priemonėms – 20,00-25,00 Eur, mokymosi priemonėms – 60,00-70,00 Eur; internetui, telefonui 10,00-15,00 Eur; užklasinės veiklos užsiėmimams, laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai ir pan. – 10,00-15,00 Eur; nenumatytoms išlaidoms apie 30,00 Eur ( vitaminai, vaistai, odontologo paslaugos). Nors ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jos prašomų išlaidų būtiniems poreikiams patenkinti, ieškovės prašoma materialinė paramos suma nėra didelė, todėl laikytina, kad būtinos mėnesio išlaidos sudaro apie 300,00-355,00 Eur. Atsakovas dukters išlaikymui lėšų šiuo metu neteikia, tokiu būdu visa ieškovės išlaikymo našta tenka kartu gyvenančiai motinai, nors tėvas taip pat turėtų prisidėti prie dukters būtinųjų poreikių tenkinimo.

Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį būtina atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Ieškovės motina šiuo metu nedirba, pajamų negauna, duomenų apie valdomą turtą nepateikė. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, duomenų apie atsakovo turtinę padėtį teismas neturi, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas turi sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų teikti išlaikymo savo dukrai. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnametei, gimnazijoje besimokančiai, paramos būtinai dukrai, priteisimo, negalima nepaisyti tėvų galimybių.

Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į pilnametės ieškovės poreikius, abiejų ieškovės tėvų turtinę padėtį, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad iš atsakovo priteistina materialinė parama po 100,00 Eur suma kas mėnesį, turėtų patenkinti minimalius būtinus ieškovės poreikius, tokia suma nėra didelė, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad atsakovas yra nepajėgus teikti prašomo dydžio išlaikymą. Ši materialinė parama priteistina nuo 2018-02-17 iki ieškovei sukaks 24 metai ir ji mokysis vidurinės, profesinės ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje.

Sprendimas dalyje dėl paramos priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovei 2017-09-26 sprendimu buvo suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovui tenkanti žyminio mokesčio dalis sudaro 36,00 Eur (100x12x3proc.). Atsižvelgiant į CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 36,00 Eur žyminio mokesčio bei 13,28 Eur pašto išlaidų.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei priteisiamos pagal CPK nustatytas taisykles. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Byloje pateiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą 2019-01-08 pažymą Nr. (2.19) NTP-7-96 sudaro 189,03 Eur. Ieškovės reikalavimas tenkintinas 100 proc. Duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovo valstybės biudžeto naudai priteistina 100 proc. ieškovei suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 189,03 Eur (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnis, 85 straipsnis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinę paramą pilnametei dukrai R. U., periodinėmis, kas mėnesį mokamomis po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) išmokomis, indeksuojant jas LR Vyriausybės nustatyta tvarka nuo 2018-02-17, iki mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir bus ne vyresnė negu 24 metų.

Ši sprendimo dalis vykdoma skubiai.

Priteisti iš atsakovo S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 189,03 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus 03 ct) valstybės patirtų išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 36,00 Eur (trisdešimt šešis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.