Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)129 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. I. 2023 m. rugsėjo 26 d., apie 19.30 val., Visagino mieste, miškelyje prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui su A. A. tyčia sudavė jam ne mažiau nei 13 smūgių rankomis ir kojomis į krūtinę, pilvą, veidą, kojas ir kitas kūno vietas, taip padarė poodines kraujosruvas veide, krūtinės ląstoje, kairiame žaste, kojose, odos nubrozdinimus kairiame dilbyje ir keliuose, odos žaizdas veide, VI - ojo šonkaulio lūžį dešinėje su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, IX-X - ojo šonkaulių lūžius su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva kairėje ir blužnies plyšimą, kas komplikavosi ūminiu vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, dėl ko A. A. neilgai trukus savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), mirė.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. I. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną, t. y. 2023 m. rugsėjo 26 d. jis, motinos, su kuria kartu gyvena, nurodymu ėjo į parduotuvę ir susitiko L. I., kuri tuo metu buvo jo moteris. Jis nusipirko 3 butelius alaus. Po to jie susitiko jam ir L. I. pažįstamą A. A. ir visi kartu nuėjo nuošaliau, kur išgėrė alaus. Ten jis su A. A., šiam pasakius kažką įžeidžiančio, supyko, o eidami link namų susimušė. Jis (S. I.) sudavė delno apačia A. A. į veidą, o kai pastarasis kišo ranką į kišenę, jis, pagalvojęs, kad A. A. nori išsitraukti peilį, du kartus spyrė šiam į ranką. Po to jie susikibo ir A. A. nugriuvo. Jis A. A. sudavė tik šiuos smūgius, o nugriuvusio jo nebemušė, tik porą kartų spyrė į kojas, kad šis keltųsi. Mano, kad šių muštynių metu jis gynėsi nuo A. A.. Pripažįsta, kad sudavė smūgius A. A. ir į krūtinę, tačiau į pilvą nemušė, šonkaulių jam sulaužyti negalėjo. Jo smūgiai nebuvo stiprūs, jis neturėjo jokių minčių A. A. nužudyti. A. A. muštynių vietoje pagulėjo keletą minučių, po to pats atsistojo ir nuėjo link savo namų. Kai A. A. gulėjo, L. I. siūlė iškviesti greitąją, tačiau A. A. to atsisakė. Jis stebėjo A. A., kol šis įėjo į savo namo laiptinę. Nemano, kad A. A. mirė nuo jo suduotų smūgių. Kai dėl šio įvykio buvo kviečiamas į policiją, jis L. I. prašė nesakyti, kad tarp jo ir A. A. vyko muštynės.

Po to, kai buvo apklausta L. I., S. I. patvirtino, kad konfliktas su A. A. kilo dėl to, kad šis L. I. pavadino savo moterimi, nors tuo metu būtent jis (S. I.) buvo pora su L. I..

Po to, kai buvo apklausta A. A. lavoną tyrusi teismo medicinos specialistė I. D., S. I. pripažino, kad A. A. galėjo mirti nuo jo šiam suduotų smūgių.

Liudytoja L. I. parodė, kad įvykio dieną ji su S. I. susitiko apie 19 val. ir S. I. nupirko alaus. Po to jie susitiko A. A. ir pakvietė šį kartu išgerti. A. A. ją pavadino savo moterimi, dėl ko šiam nestipriai sudavė delnu į veidą. Pradėjus gerti alų vyrai dėl jos susipyko. Išgėrus alų jie visi ėjo link namų. Ji, eidama priekyje, išgirdo, kad vyksta muštynės, tačiau kas muštynes pradėjo ji nematė. Ji matė, kad vyrai susikibo. Ji dar bandė juos skirti, tačiau A. A. liepė jai nesikišti, sakė, kad vyrai išsiaiškins tarpusavyje. Nuo kurio smūgio A. A. nugriuvo ant žemės ji nematė. S. I. gulinčiam A. A. spyrė du kartus, daugiau jo nemušė. Po to A. A. kelias minutes gulėjo ant žemės, bet buvo sąmoningas. Ji klausė šio, ar jam nereikia greitosios, bet jis atsakė, kad nereikia. A. A. ranka laikėsi už šono, greičiausiai už dešinio, ir ji suprato, kad jam skauda. A. A. pats atsistojo ir, laikydamasis už šono, nuėjo į savo namus. Iki muštynių A. A. už šono nesilaikė. S. I. jos prašė policijai nepasakoti apie muštynes.

Liudytojas M. K. parodė, kad A. A. buvo jo kaimynas. 2023 m. rugsėjo 26 d. apie 12.00 val. A. A. jo paprašė nueiti į parduotuvę ir nupirkti degtinės, nes buvo pagiringas. Kelios dienos iki tol A. A. paakyje buvo mėlynė, daugiau jokių sužalojimų nematė. Jie išgėrė 2 butelius degtinės ir apie 16.00 val. jis parėjo į savo kambarį. Sekančios dienos ryte jis pamatė, kad A. A. kambario durys yra praviros ir ten įėjęs pamatė A. A. apsirengusį ir apsiavusį sėdimoje padėtyje ant sofos. Suėmęs šiam už rankos pajuto, kad ji šalta ir suprato, kad jis nebegyvas, dėl to iškvietė policijos pareigūnus.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M1246/2023 (01), papildomoje teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. pM30/2023 (01) ir teismo medicinos specialistės I. D. paaiškinime nurodyta, kad A. A. lavone buvo nustatytos poodinės kraujosruvos veide, krūtinės ląstoje, kairėje rankoje, kojose, odos nubrozdinimai kairiame dilbyje ir keliuose, odos žaizdos veide, VI-o šonkaulio lūžis dešinėje, IX-X šonkaulių lūžiai su aplinkinėmis minkštųjų audinių kraujosruvomis ir blužnies plyšimas, kurie padaryti mažiausiai 15 trauminių poveikių ir nėra būdingi vienkartiniam griuvimui ar atsitrenkimui į kietus bukus daiktus ar paviršius.

Poodinės kraujosruvos veide, krūtinės ląstoje, kairėje rankoje, kojose, odos nubrozdinimai kairiame dilbyje ir keliuose, odos žaizdos veide, VI-o šonkaulio lūžis dešinėje su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva ir blužnies plyšimas padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais neilgai trukus iki mirties.

Šonkaulių lūžiai su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva kairėje padaryti neilgai trukus iki mirties, tačiau nevienmomentiškai su kitais sužalojimais. Jie galėjo būti padaryti keliomis minutėmis ar keliomis valandomis anksčiau nei aukščiau nurodyti sužalojimai.

Odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir kairėje blauzdoje padaryti 1-3 dienų laikotarpyje iki mirties.

A. A. mirė nuo krūtinės ląstos ir pilvo sumušimo, į ką nurodo poodinės kraujosruvos krūtinės ląstoje, VI-o šonkaulio lūžis dešinėje su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, IX-X šonkaulių lūžiai su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva kairėje, blužnies plyšimas, kas komplikavosi ūminiu vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę.

Tyrimo metu nustatyti A. A. susirgimai (širdies vainikinių arterijų ir aortos aterosklerozė, širdies raumens hipertrofija (histologiškai), kepenų cirozė, kasos ir galvos smegenų minkštųjų audinių fibrozė) tiesioginio ryšio su mirtimi neturėjo, tačiau galėjo sunkinti bendrą jo būklę.

A. A. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,61 promilės etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 1,25 promilės etilo alkoholio.

Taip pat teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad blužnies kapsulė yra 9x6x3 cm dydžio, 62 g svorio. Jos diafragminiame paviršiuje yra du vienas greta kito esantys 1 cm ir 2,5 cm ilgio, 2 cm gylio plyšimai. ( T. 1, b.l. 119-124, 132-133, 135)

Teismo medicinos specialistė I. D. teisiamajame posėdyje patvirtino savo išvadas bei patikslino, kad visi A. A. lavone nustatyti sužalojimai, išskyrus sužalojimus kairėje alkūnėje ir kairėje blauzdoje, kurie buvo padaryti anksčiau, buvo padaryti betarpiškai prieš A. A. mirtį. Jo mirties priežastis buvo blužnies plyšimas, dėl ko įvyko vidinis nukraujavimas. Nuo blužnies plyšimo mirtis A. A. galėjo ištikti per kelias minutes, bet ne vėliau kaip po 1-2 valandų. Didesnė tikimybė, kad blužnies plyšimas galėjo įvykti nuo to paties trauminio poveikio, kurio metu lūžo IX ir X šonkauliai kairėje pusėje, nes blužnis yra šių šonkaulių projekcijoje. Blužnies, kurioje daug nervų, plyšimas gali sukelti skausmą, kuris yra individualus. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į šio organo dydį, blužnies plyšimai yra dideli.

Iš Lietuvos probacijos tarnybos pateiktos informacijos matyti, kad įvykio metu buvo vykdoma A. A. intensyvi priežiūra ir pagal apykojės siunčiamus duomenis nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 26 d., 18:32:36 val. jis iš savo gyvenamosios vietos nuvyko prie prekybos centro „Iki cento“, 19:01:37 val. pajudėjo link parko, kuriame buvo nuo 19:35:58 val. iki 20:04:15 val. ir 20:07:48 val. grįžo į savo gyvenamąją vietą, po ko jo judėjimas nebuvo užfiksuotas. (T. 1, b. l. 183-194, 195-197)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Teismo medicinos specialistės išvados bei paaiškinimai nagrinėjamu atveju nekelia abejonių, kad A. A. mirties priežastis buvo ūminis vidinis nukraujavimas į pilvaplėvės ertmę dėl blužnies plyšimo, kuris įvyko dėl trauminio poveikio į šio organo sritį. Įvertinus aplinkybę, kad po šio organo sužalojimo A. A. mirtis turėjo ištikti per palyginti labai trumpą laiko tarpą, t. y. ne daugiau kaip per 1- 2 valandas, taip pat tai, kad A. A. lavonas buvo rastas jo namuose sekančios dienos ryte po to, kai A. A. ten savarankiškai nuėjo po muštynių su kaltinamuoju S. I., t. y. po to, kai S. I. sudavė A. A. smūgius į įvairias kūno vietas, dėl kurių pastarasis buvo nugriuvęs, o iš muštynių vietos išėjo laikydamasis už šono, darytina išvada, kad ir sužalojimą, lėmusį A. A. mirtį, pastarajam muštynių metu padarė būtent S. I.. Kad A. A. S. I. buvo sumuštas stipriai, netiesiogiai patvirtina ir muštynes tiesiogiai mačiusios liudytojos L. I. parodymai, jog ji siūlė A. A. iškviesti greitąją medicinos pagalbą, kas neabejotinai įrodo, jog pastaroji liudytoja suvokė, kad po S. I. suduotų smūgių A. A. reikalinga medicinos pagalba, tačiau A. A. jos atsisakė.

Atsižvelgiant į A. A. nustatytų sužalojimų, tame tarpe ir konkretaus sužalojimo – blužnies plyšimo, lėmusio jo mirtį pobūdį akivaizdu, jog S. I. A. A. į krūtinės sritį sudavė itin stiprius smūgius, sulaužydamas ir tris šonkaulius, ir dėl to privalėjo suprasti, jog tai gali sukelti A. A. mirtį. Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina, kad, smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, S. I. nesiekė jo mirties, kadangi smurtinius veiksmus prieš jį baigė šiam esant sąmoningam, dar galinčiam savarankiškai judėti, kas reiškia, kad jis A. A. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia.

Esant šioms aplinkybėms S. I. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nors S. I. teisiamajame posėdyje savo kaltę iš esmės pripažino, tačiau nagrinėjamu atveju tai negali būti laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

S. I. ikiteisminiame tyrime pirmos apklausos liudytoju metu 2023-10-18 bei 2023-12-20 sprendžiant kardomosios priemonės suėmimo klausimą pas ikiteisminio tyrimo teisėją apskritai nepripažino, kad betarpiškai prieš A. A. mirtį mušėsi su pastaruoju (T. 2, b. l. 172-173, T. 4, b. l. 63), o tą padarė tik pateikdamas savo paaiškinimą 2023-12-27 (T. 4, b.l. 83), t. y. po to, kai jam buvo įteikta 2023-12-20 nutartis skirti suėmimą, kurioje buvo nurodyti duomenys, leidžiantys manyti, jog jis galimai jam inkriminuojamą nusikaltimą (T. 4, b. l. 65-67). Be to, nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje, jis tik po teismo medicinos specialistės paaiškinimo apie laiką, kiek A. A. po nustatyto sužalojimo galėjo būti gyvas, pripažino, kad A. A. mirtį galėjo lemti jo (S. I.) šiam padaryti sužalojimai. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad S. I. savo kaltę pripažino tik žinodamas, jog yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų.

Kaltinamajame akte nurodyta kaip S. I. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir, kad tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nėra įrodyta, kadangi byloje nėra jokių patikimų duomenų, jog veikos padarymo metu S. I. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi nėra paneigta jo versija, kad betarpiškai prieš susitikdamas su A. A. bei L. I. jis buvo blaivus, o po to trise išgėrė tik vieną butelį alaus, kas neleidžia daryti išvados, kad toks alkoholio panaudojimas galėjo sukelti S. I. girtumą ir lemti jo nusikalstamus veiksmus A. A. atžvilgiu.

Skirdamas S. I. bausmę, teismas vadovaujasi BK VIII skyriuje numatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgiama į tai, kad S. I. netiesiogine tyčia padarė baigtą tyčinį labai sunkų nusikaltimą, kuriuo buvo sukeltos neatitaisomos pasekmės – žmogaus mirtis, kad A. A. S. I. nužudė tarpusavio muštynių, kurių iniciatoriai buvo tiek A. A., tiek S. I., metu, kad A. A. po patirtų sužalojimų atsisakė jam L. I. siūlytos medicinos pagalbos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. I. šį nusikaltimą padarė BK 97 straipsnio prasme neteistas, administracine tvarka nebaustas, niekur nedirbantis, pragyvenantis iš motinos gaunamų pajamų.

Esant visoms šioms aplinkybėms, S. I. skirtina BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytinas S. I. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. gruodžio 19 d. (T. 4 b. l. 36-37, 65-67, T. 5, b. l. 164-166) iki nuosprendžio priėmimo dienos.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktų, turinčių reikšmės bylai spręsti, likimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos (T. 5, b. l. 173) matyti, kad advokato D. Japerto kaltinamajam teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma yra 945,00 Eur, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek nagrinėjant bylą teisme S. I. buvo būtinas gynėjas pagal BPK 51 straipsnio 3 ir 7 punktų nuostatas, taip pat į prastą S. I. turtinę padėtį bei tai, kad dėl jam paskirtos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės jo turtinė padėtis ir ateityje negerės, šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį laisvės atėmimu devyneriems metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką – laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 19 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą S. I. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate saugomus daiktinius įrodymus: nuoplovas, DNR (seilių) pavyzdžius, pagalvės užvalkalą, tabako lazdelę NEO, A. A. drabužius: striukę (sportinį džemperį), džinsines kelnes, diržą, apatines trumpikes, kojines, batus, mobilų telefoną "Estar" sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.