Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-248-935/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04680-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.2.18.4 (S)

2022 m. spalio 11 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vedęs,

A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, nevedęs,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 216 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. ir A. P., siekdami nuslėpti ir įteisinti V. V. brolio A. V. nusikalstamu būdu įgytas lėšas, kurios Rusijos Federacijos piliečio A. K. pagrobimo metu buvo pervestos į A. V. valdomą virtualią piniginę (duomenys neskelbtini), iš kurios į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią virtualią piniginę (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 35534 USDT, žinodami, kad minėtos lėšos yra įgytos nusikalstamu būdu, veikdami kartu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kriptovaliutos keitykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrai išgrynino 29821,98 Eur, iš kurių A. P. ne vėliau nei 2022 m. vasario 9 d., 15.33 val., išgrynino 14910,99 Eur, o V. V. ne vėliau nei 2022 m. vasario 9 d., 15.55 val., išgrynino 14910,99 Eur, žinodami, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, kliento anketoje melagingai nurodė, kad minėtos lėšos priklauso jiems ir yra teisėtos kilmės.

Šiais savo veiksmais V. V. ir A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. V. parodė, kad jo brolis per savo sutuoktinę informavo, jog jo mobiliojo ryšio telefonas yra taisomas ir paprašė šį telefoną paimti. Toks prašymas galimai buvo išsakytas 2021 m. lapkričio mėnesį. Mobiliojo ryšio telefoną jis paėmė ir laikė iki 2021 m. gruodžio mėnesio. Gruodžio mėnesio pradžioje ar pabaigoje brolis per savo sutuoktinę paprašė iškeisti kriptovaliutą, kuri buvo mobiliajame telefone buvusioje kriptovaliutos piniginėje. Anksčiau jis niekada nėra keitęs kriptovaliutos, (duomenys neskelbtini) srityje kriptovaliutos iškeisti nėra galimybės. Lietuvoje rado įmonę, kurioje galima iškeisti kriptovaliutą. Į šią įmonę pirmą kartą paskambino 2021 m. gruodžio mėnesį, nes norėjo išsiaiškinti, kas tai per įmonė, kaip vyksta valiutos keitimas. Kaltinamasis teigė, kad jis 2022 m. vasario mėnesį buvo laisvesnis, važiavo į Lietuvą detalių, tuo pačiu pagalvojo, jog gali pakeisti valiutą. Paskambino į įmonę 2022 m. vasario 8 d. tam, kad išsiaiškintų valiutos keitimo sąlygas. Įmonės atstovas jam pasakė, kad iškeis vienam žmogui iš vienos piniginės 15000 Eur. Kaltinamasis pirmiausiai važiavo įsigyti automobilių detalių į Marijampolę, o tuomet vyko į Vilnių. Kai atvažiavo prie įmonės ofiso ir ėjo į šį ofisą, jam paskambino įmonės atstovas. Kaltinamasis įmonės atstovą informavo, kad jau atvažiavo, o šis paklausė, ar kaltinamasis yra ne vienas. Jis atsakė, kad atvažiavo dviese. V. V. aiškino, kad jis tuomet į įmonės ofisą nuėjo kartu su A. P.. Įmonėje pildė anketas, jiems buvo paaiškinta, kad anketų pildymas yra tik formalumas. Kaltinamųjų buvo klausiama, ar jie nėra politinės figūros. Jie atsakė neigiamai. Pinigų keitimas užtruko apie 40 minučių. Buvo išduoti pinigai ir kaltinamieji išvažiavo įsigyti detalių, o vėliau vyko pavalgyti į PC „Akropolis“. V. V. nurodė, kad tuomet jam paskambino įmonės, kurioje keitė kriptovaliutą, atstovas ir pasakė, jog kilo problemų dėl lėšų kilmės, kad reikia grąžinti pinigus. Jis su A. P. grįžo į įmonę, padėjo pinigus ant stalo ir pasakė, kad grąžintų kriptovaliutą. Įmonei atsiuntė piniginės, į kurią reikia grąžinti pinigus, numerį, tuo metu G. A. telefonu iškvietė policiją. Policija atvažiavo už 15 minučių. G. A. nurodymą kviesti policiją gavo iš D. S.. V. V. teigė, kad jis nežino, kodėl kriptovaliutos negalėjo iškeisti brolio sutuoktinė. Brolio sutuoktinė tikriausiai neturėjo Šengeno vizos. Kriptovaliutą išgryninti buvo paprašyta tikriausiai lapkričio mėnesį. Lietuvos vizą nesunku gauti, tačiau buvo pandemija, todėl turistams vizų neišduodavo. Brolis tuo metu buvo kalėjime. Girdėjo, kad buvo kažkoks asmens pagrobimas, bet tuo metu su broliu buvo ilgą laiką nebendravęs. Broliui ir anksčiau buvo apribota laisvė, jis buvo pripažintas nepakaltinamu, du kartus atliko laisvės atėmimo bausmę. Pirmą kartą atliko bausmę, nes grasino merginos, su kuria susitikinėjo, tėvui, o antrą kartą už tai, jog su kažkuo susimušė. Visi nusikaltimai buvo susiję su jo charakteriu. Kai kaltinamasis sužinojo, kad brolis sulaikytas už asmens pagrobimą, nepagalvojo, jog tai susiję su pinigais, nes brolis niekada nevogė. Kai buvo pertraukos tarp nusikalstamų veikų, brolis gyveno normaliai, uždirbdavo pakankamai, važinėjo į Italiją pas motiną. Kaltinamasis nurodė, kad jis nežino, kuo užsiėmė jo brolis, su broliu nebendravo. Brolis neseniai pardavė butą, turėjo automobilį, tris kartus per metus važiuodavo ilsėtis, jo darbais nesidomėjo. Brolis sakė, kad jam reikia išgryninti kriptovaliutą procesinėms išlaidoms. A. P. yra pažįstamas, kuris turi Lietuvos vizą. Kartu su A. P. į Lietuvą važiavo įsigyti detalių. Telefone, kuriame buvo kriptovaliutos piniginės kodas, iš kurios reikėjo pervesti pinigus, buvo atvira programa. Kai išvažiavo į Lietuvą, mobiliojo ryšio telefoną, kuriame buvo reikiami duomenys, paliko sutuoktinei, nes anksčiau nėra keitęs kriptovaliutos, nežinojo įmonės, kurioje ketino keisti kriptovaliutą, norėjo pirmiau pasižiūrėti, kas tai per įmonė. Internete pažiūrėjo, kad įmonė keičia kriptovaliutą, bet nežinojo, kas ten per žmonės. Kai atvyko į įmonės ofisą, pasitikėjimą sukėlė tai, kad ten buvo didelės patalpos, sėdėjo žmogus, matėsi, jog jis nepavojingas. Sutuoktinė neužsiima kriptovaliuta, ji tiesiog gaudosi kompiuteriuose, pats kaltinamasis nemokėtų pervesti kriptovaliutos. V. V. paaiškino, kad jis yra įmonės savininkas bei direktorius, jo uždirbamų lėšų užtenka pragyvenimui. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ skambino naudodamasis „Huawei“ telefonu, telefone yra dvi SIM kortelės, viena yra rusiška, o kita yra lietuviška. Abi kortelės buvo paimtos kratos metu. Kaltinamasis negalėjo pasakyti, su kokiu konkrečiai įmonės atstovu bendravo telefonu. Ofise bendravo su G. A.. Kai skambino 2021 m. gruodžio mėnesį, paklausė, ar įmonė keičia valiutą, buvo atsakyta, kad keičia, tuomet paklausė, ko reikia, jog būtų pakeista valiuta, o jam atsakė, kad reikia pervesti kriptovaliutą, ji patikrinama ir išmokami pinigai. Įmonės atstovas nurodė, kad vienam žmogui gali išduoti 15000 Eur, kad nebūtų kažkam pranešta. Kaltinamasis nesidomėjo, kokia suma gali būti iškeista nepranešus valstybės institucijoms. Keisti iki 15000 Eur pasiūlė įmonės atstovas. Taip pat kaltinamasis aiškino, kad įmonės atstovas apie pranešimą nieko neaiškino, pasakė, kad iškeis 15000 Eur ir viskas. Jis 2022 m. vasario 8 d. pasakė, kad ruošiasi atvažiuoti 2022 m. vasario 9 d. Iš pradžių, t. y. dar iki vasario mėnesio įmonės atstovui sakė, kad nori iškeisti 30000 Eur, ir tik vasario mėnesį įmonės atstovas pasakė, kad gali iškeisti tik 15000 Eur, nes piniginė viena. Įmonės atstovą informavo, kad atvažiuos 2022 m. vasario 9 d. 12.00 val. Kai telefonu informavo įmonės atstovą, kad atvyko ne vienas, šis pasakė, jog į ofisą ateitų dviese. Ofise abiem kaltinamiesiems buvo duotos anketos, kurios buvo anglų ir lietuvių kalbomis. G. A. tik klausė, ar kaltinamieji nėra politinės figūros. Kriptovaliutą įmonei pervedė kaltinamojo sutuoktinė, t. y. ji pervedė norimą iškeisti kriptovaliutos sumą bei papildomai 4 procentus, kaip mokestį už keitimą. Kaltinamasis nurodė, kad jis anglų kalbos nemoka. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai nusprendė iškeisti 30000 Eur, nors pradžioje buvo sakoma, jog gali pakeisti tik 15000 Eur. Kaltinamasis neįkalbinėjo iškeisti 30000 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pasiūlė iškeisti tokią pinigų sumą. Brolio telefoną remontavo, kaip suprato, jo pažįstamas, kaltinamasis tik paėmė šį telefoną. Dėl telefono su broliu bendravo per šio sutuoktinę. Brolio mobiliojo ryšio telefoną turėjo mėnesį arba du, kai brolio sutuoktinė grįžo iš pasimatymo su broliu, pasakė, jog brolis prašė išgryninti pinigus. Brolis per savo sutuoktinę pasakė, kokią sumą reikia išgryninti. Galvojo apie tai, iš kur pas brolį yra kriptovaliuta, bet jis maždaug prieš pusantrų metų pardavė butą, panaši suma ir buvo gauta. Pagalvojo, kad pinigai gali būti susiję su tuo butu. V. V. paaiškino, kad jam tiesiog buvo nurodytas telefono kodas, kaip jį atrakinti ir telefone buvo programa, kurioje buvo visi reikiami duomenys. Sutuoktinė pervedė kriptovaliutą tuo metu, kai jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise. Sutuoktinė telefonu bendravo su G. A.. A. P. pasakė, kad reikia išgryninti pinigus tuomet, kai jie buvo prie ofiso. Pasakė jam, kad reikia iškeisti pinigus ir reikia jo paso. Kai užėjo į įmonės ofisą, tuomet A. P. ir sužinojo, kad reikės keisti kriptovaliutą, iki tol jis galvojo, jog bus keičiama paprasta valiuta. A. P. klausė, kodėl pats V. V. negali išsikeisti norimos sumos. Atsakė, kad jam gali iškeisti tik 15000 Eur, o reikia išsikeisti 30000 Eur. Anketos dėl valiutos keitimo buvo pildomos vienu metu. Nežino, kuriam pirmam buvo išmokėti pinigai. Pinigus paėmė kaltinamasis, o aktus tikriausiai pamiršo paimti ir juos paėmė A. P.. Po to, kai išėjo iš kriptovaliutos keityklos, A. P. gal ir norėjo kažko paklausti apie kriptovaliutą, bet nebuvo daug laiko, reikėjo skambinti dėl detalių, kai išėjo iš ofiso pas abu buvo praleista daug skambučių, todėl A. P. pasakė, jog apie kriptovaliutą papasakos vėliau, tačiau taip ir nepapasakojo. Brolis yra sulaikytas už asmens pagrobimą. Mama jam pasakė apie brolio sulaikymą. Kaip ji sužinojo apie brolį, kaltinamajam nėra žinoma, tikriausiai pasakė brolio sutuoktinė. Apie asmens, susijusio su kriptovaliuta, pagrobimą iš žiniasklaidos nieko nežino. Kratos metu paimti 30000 Eur priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, o maždaug 2000 Eur yra jo asmeniniai pinigai, jie buvo skirti atsarginėms dalims pirkti. Paimtame lapelyje yra nurodyta firma arba svetainė, kur galima iškeisti kriptovaliutą. Šią firmą ar svetainę galėjo nurodyti koks nors asmuo, kurio teiravosi apie tai, kur galima iškeisti kriptovaliutą. Iš brolio piniginės buvo padaryti du pavedimai. Telefonas su pinigine tikriausiai yra Rusijoje, jį galimai turi policijos pareigūnai, kurie atliko kratą jo gyvenamojoje vietoje. Kaltinamasis nurodė, kad jam iš darbinės veiklos gaunamų pajamų pakanka. Skolų valstybei ar privatiems asmenims neturi. Dvidešimt metų naudojasi tuo pačiu mobiliojo ryšio telefono numeriu. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais bendravo ir programa „Telegram“. Mano, kad jo brolis galėjo dar į kažką kreiptis dėl kriptovaliutos išgryninimo. Brolis turėjo vizą, važiuodavo atostogauti į Italiją pas mamą. Jis važiuodavo vienas. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą davė parodymus apie išgalvotą asmenį, nes bijojo dėl savo sutuoktinės ir brolio sutuoktinės saugumo. Po jo sulaikymo, tiek jo, tiek brolio sutuoktinėms buvo grasinama, be to, tuo metu, kai buvo sulaikytas, policijos pareigūnai žinojo labai daug informacijos, nors jis dar nieko nebuvo paaiškinęs, o tai leido manyti, kad yra kažkokios sąsajos su Rusija. A. P. apie tai, kad reikės išgryninti pinigus, pasakė, kai buvo Vilniuje. Mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai planavo išgryninti 30000 Eur, nors iš pradžių sakė, jog iš vienos piniginės gali išgryninti 15000 Eur. Galimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas telefonu nenorėjo nurodyti, kad yra galimybė iškeisti 30000 Eur. Mobiliojo ryšio telefono, kuriame buvo kriptovaliutos piniginė, neapžiūrėjo. Brolio sutuoktinė pasakė apie kriptovaliutos piniginę, jis rado piniginę mobiliojoje programėlėje. Tame telefone pažiūrėjo tik asmenines nuotraukas, daugiau po jį nelandžiojo. Nuotraukose matė savo brolį. Su A. P. dėl valiutos keitimo iš anksto nieko nesitarė. Apie kriptovaliutą A. P. sužinojo tik tuomet, kai užėjo į įmonės ofisą.

Ikiteisminio tyrimo metu V. V. parodė, kad jis neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Asmuo vardu „E.“, kurio pavardės nežino, jo 2022 m. vasario 9 d. paprašė pakeisti kriptovaliutą. Šis asmuo jam skambino telefonu, kai jis buvo (duomenys neskelbtini). Iš kokio telefono numerio skambino minėtas asmuo, neprisimena. Jis turi vizas ir gali išvažiuoti iš Rusijos, verčiasi (duomenys neskelbtini). Jis „E.“ nepažįsta, mano, kad jam kažkas davė jo telefono numerį. Iš kur „E.“ sužinojo jo telefono numerį, jam nežinoma. Mano, kad „E.“ jo telefono numerį galėjo rasti skelbime, nes jis ten pasiskelbęs kaip „(duomenys neskelbtini)“, teikia paslaugas, yra nurodytas jo telefono numeris (duomenys neskelbtini). „E.“ jam paaiškino, kad jis turės nuvykti į Lietuvą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ten kreiptis dėl kriptovaliutos pakeitimo į eurus, jis turėjo iškeisti ir gauti 30000 Eur. Pirmą kartą jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskambino 2022 m. vasario 8 d., apie 16.00 val. Šios įmonės kontaktus jam atsiuntė „E.“ per „Whatsapp“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paklausė, ar jis galės pakeisti kriptovaliutą į eurus, kiek gali iškeisti. Jam pasakė, kad gali iškeisti iki 15000 Eur. Su kuo tiksliai kalbėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino. Jis paklausė, kokie dokumentai yra reikalingi, jam atsakė, kad reikalingas pasas ir viza. Tam, kad jam du kartus nevažiuoti į Lietuvą ir nekeisti kriptovaliutos du kartus, jis paprašė, kad kartu važiuotų draugas A. P.. A. P. paklausė, kam to reikia. Jis pasakė, kad A. P. tik parodys savo pasą, o kalbės jis pats, nes pinigus ims pats. A. P. sutiko. Jis ir A. P. 2022 m. vasario 9 d. ryte atvyko į Lietuvą, iš karto nuvyko nupirkti automobilių detalių į Marijampolę. Jam būnant Marijampolėje paskambino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir klausė, kodėl jie vėluoja, nes sutartas laikas buvo 12.00 val. Iš Marijampolės jis kartu su A. P. 14.00 val. atvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė jam savo kriptovaliutos piniginę, t. y. jam į „Telegram“ atsiuntė šios piniginės pavadinimą, jis jos pavadinimą per „Telegram“ persiuntė „E.“. „E.“ į minėtą piniginę įdėjo 30000 Eur vertės kriptovaliutą. Iš kurios piniginės „E.“ atsiuntė kriptovaliutos pinigus į jam nusiųsta piniginę, jam nėra žinoma. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis su A. P. pasirašė sutartį dėl kriptovaliutos iškeitimo į eurus. Pasirašius sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas išdavė jam ir A. P. po 14910,99 Eur grynais. Po 15000 Eur negavo, nes 4 procentus nuo sumos turėjo susimokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gavę pinigus išvažiavo pirkti automobilių detalių. Po dviejų valandų jam paskambino direktorius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pasakė, kad iškilo problema dėl piniginių lėšų kilmės patvirtinimo. Jis kartu su A. P. grįžo į UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius paaiškino, kad šių pinigų gavimas neteisėtas ir būtina juos grąžinti. Jis sutiko. Ant stalo padėjo visus 29821,98 Eur ir paprašė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžintų lėšas į kriptovaliutos piniginę. Apie tai, kad 29821,98 Eur yra gauti iš nusikalstamos veikos, jam nebuvo žinoma ir jis geranoriškai atvažiavo grąžinti pinigus. Kuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino gautus eurus į kriptovaliutos piniginę, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvyko policijos pareigūnai ir ten viską aiškinosi. Jis turi brolį A. V.. Jo santykiai su broliu prasti. Brolis yra nepakaltinamas. Brolis šiuo metu uždarytas kalėjime, tačiau dėl kokios nusikalstamos veikos, jam nėra žinoma. Jam nieko nėra žinoma apie A. K. pagrobimą Rusijoje. Jo sutuoktinė A. S.. A. S. šioje veikloje nedalyvavo. Apie kitą moterį vardu „N.“ jis nieko negali paaiškinti. Jis viską iš esmės papasakojo daugiau nieko neturi papildyti. (t. 3, b. l. 181-183)

Ikiteisminio tyrimo metu, sprendžiant klausimą dėl suėmimo paskyrimo, V. V. paaiškino, kad anksčiau davė netikslius parodymus. Bijojo dėl šeimos, dėl sutuoktinės saugumo, mano, kad yra tam tikras ryšys tarp Lietuvos ir Rusijos. Elektroninė piniginė yra telefone, brolis yra uždarytas kalėjime Rusijos Federacijoje, prieš pusę metų jis pasakė, kur yra piniginė ir prašė išgryninti pinigus. Pasakė, kad viskas yra teisėta. Jis atvyko į Lietuvą ir nuvyko į įmonę išgryninti pinigus, nieko nebijojo. Nuorodą persiuntė sutuoktinė iš telefono, kurį davė brolis. Telefonas, kurį perdavė brolis, buvo paliktas sutuoktinei. Brolis atlieka bausmę už žmogaus pagrobimą, veikos aplinkybių nežino, nes nesigilino. Nežinojo, kad pinigų išgryninimas yra susijęs su žmogaus pagrobimu. (t. 3, b. l. 48)

Ikiteisminio tyrimo metu V. V. taip pat paaiškino, kad jis laikosi parodymų, duotų pirmosios apklausos metu, ir papildo, jog, kaip ir minėjo, jo brolis, kuris yra uždarytas kalėjime Rusijoje, prieš pusę metų jam pasakė, kur yra virtuali piniginė ir paprašė išgryninti pinigus. Jis žino, kad jo brolis yra suimtas kalėjime už žmogaus pagrobimą. Dėl ko vyko žmogaus pagrobimas, jis nežino, su broliu nebendrauja į šio įvykio aplinkybes nesigilino. Televizijos nežiūri ir spaudos neskaito, bent jau apie šį įvykį nieko neskaitė ir negirdėjo. Nori pasakyti, kad brolis buvo sulaikytas prieš pusę metų. Brolį A. V. pasimatymuose lankė jo draugė „K.“, pavardės nežino. Brolis jam parašė laišką ir pasakė, kad iš remonto reikia paimti jo asmeninį telefoną. Draugei „K.“ pasimatymų metu pasakė, kad šiame telefone, kurį laiške nurodė paimti iš remonto, yra virtualios piniginės kodas. Jis ar „K.“ paėmė iš remonto broliui priklausantį telefoną „Iphone“, klasės neatsimena. Paimtas iš remonto telefonas buvo laikomas pas jį ir nenaudojamas. Kažkur prieš mėnesį „K.“ jam pranešė, kad šiame telefone yra virtualios piniginės kodas ir brolis per „K.“ jų pasimatymų metu jam liepė perduoti, kad jis kur nors išgrynintų pinigus iš tos virtualios piniginės. Jis su broliu nebendrauja, nežino, ar brolis, prieš patenkant į kalėjimą, turėjo legalų pragyvenimo šaltinį ir kuo jis vertėsi. Brolis nemažai savo gyvenimo metų praleido kalėjimuose. Jis, kaip ir minėjo, nieko nežinojo, iš kur, kokiu būdu virtualioje piniginėje buvo gauti pinigai. Jis pats niekuomet neužsiiminėjo virtualios valiutos pirkimu ar pardavimu ir nežinojo, kas tai yra. Nors su broliu jis nebendravo, tačiau jo prašymas per „K.“ buvo toks, kad reikia išgryninti pinigus, nes pinigai jam bus reikalingi apmokėti proceso išlaidas, nes nenori visą gyvenimą sėdėti kalėjime. Jis sutiko padėti broliui ir pradėjo ieškoti, kur ir kokiu būdu galima būtų išgryninti pinigus iš virtualios piniginės, nes (duomenys neskelbtini) tokių įstaigų nėra. Jis internete per paieškos sistemą rado Lietuvoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdo finansines paslaugas su virtualiomis valiutomis. Kadangi gyvena (duomenys neskelbtini) pasienyje, t. y. (duomenys neskelbtini) mieste, paskambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ paklausė, ar yra galimybė išgryninti pinigus iš virtualios piniginės, pasakė, kad reikia išgryninti 30000 Eur, paklausė, kokius dokumentus reiktų pateikti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pasakė, kad bus reikalingas jo pasas, kad vienas asmuo gali išsigryninti tik 15000 Eur, todėl reikia dar vieno asmens. Išgryninti 30000 Eur brolis paprašė per „K.“, jis pasakė, kad piniginėje yra tiek pinigų. Jis, išgirdęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo atsakymą, sutiko iškart kitą dieną atvykti ir rado draugą A. P., kuris turėjo išduotą vizą pusei metų ir galėjo su juo atvykti. Jo viza yra išduota penkeriems metams, jam atrodo ji buvo išduota 2020 metais. Dėl vizos išdavimo jis kreipėsi į firmą (duomenys neskelbtini) vadinamą „(duomenys neskelbtini)“, kuri sutvarkė visus reikiamus dokumentus ir jam buvo išduota viza penkeriems metams. Dėl vizos gavimo jis pateikė visus reikalaujamus dokumentus, t. y. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad dirba su Rusijos bendrovėmis, kurių automobilius tranzitu gabena iš Rusijos į (duomenys neskelbtini). Taigi susiruošė su draugu A. P. į Lietuvą, įvažiavo per Panemunės pasienio punktą. Jis dažniausiai į Lietuvą vyksta per šį punktą. Brolio A. V. telefoną, kuriame buvo virtualios piniginės kodas, jis paliko savo sutuoktinei A. S.. Jis sutuoktinei pasakė, kad, kuomet bus Lietuvoje, paskambins ir pasakys UAB „(duomenys neskelbtini)“ virtualios piniginės kodą, o jai reiks iš brolio telefone paliktos virtualios piniginės pervesti pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ virtualią piniginę tam, jog jis galėtų išgryninti pinigus. Paliko telefoną sutuoktinei, nes jis pats nelabai mokėjo pervedinėti pinigų tokiu būdu, o jo sutuoktinė daugiau nusimano šioje srityje. A. P. už pagalbą jis nieko nežadėjo. Apie įvykių seką Lietuvoje jis pasakojo pirmosios apklausos metu. (t. 3, b. l. 192-194)

Teisiamojo posėdžio metu A. P. parodė, kad 2022 m. vasario 9 d. kartu su V. V. susiruošė važiuoti su reikalais į Lietuvos Respubliką. Reikėjo įsigyti autodalių. Pirmiausia važiavo į Marijampolę, ten sutvarkė visus savo reikalus ir atvyko į Vilnių. Vilniuje reikėjo nusipirkti detalių, turėjo laisvo laiko. V. V. pasakė, kad reikia iškeisti pinigų. Privažiavo prie įmonės, su įmonės atstovu buvo susitarta iš anksto. Įmonės atstovas paklausė, kiek automobilyje yra žmonių. Jam buvo atsakyta, kad yra du žmonės. Tuomet įmonės atstovas pasakė ateiti abiem, nes galės iškeisti didesnę pinigų sumą. A. P. teigė, kad V. V. jo paklausė, ar jis gali eiti kartu, kaltinamasis sutiko, nes nematė jokių problemų eiti į oficialią įmonę kaip į banką. Jis sutiko pateikti savo pasą, kad dėl pinigų keitimo nereikėtų grįžti du kartus. Įmonės ofise buvo vienas žmogus, t. y. G. A., jis davė anketų lapus, jos buvo anglų ir lietuvių kalbomis. A. P. paklausė, kas tai yra, o G. A. pasakė, kad tai paprastas formalumas, esminis punktas, kad kaltinamieji ne politiškai svarbūs asmenys. G. A. pasakė, kur pažymėti varneles, išėjo pinigų, o kalinamieji sėdėjo ir laukė. G. A. sugrįžo, atnešė pinigus – kiekvienam po 15000 Eur. A. P. teigė, kad jis savo sumą perdavė V. V., nes tai buvo jo pinigai. Įvyko sandoris, kaltinamasis su V. V. išvyko savo reikalais. Jie įsigijo automobilio dalis. Kaltinamasis teigė, kad jis į įmonę anksčiau tikrai neskambino, apie nieką su įmonės atstovais nesitarė. Kai kaltinamieji atvyko į PC „Akropolis“, V. V. paskambino iš įmonės ir paprašė grįžti. Jie kartu grįžo į įmonės ofisą. V. V. išėmė pinigus, padėjo juos ant stalo. Tuomet atvyko policija. Kai atvyko policija, V. V. jiems iš karto pareiškė, kad pinigai priklauso jam, A. P. su tuo niekaip nesusijęs. Į Lietuvos Respubliką atvyko V. V. automobiliu, važinėjo bendrais reikalais. Apie kriptovaliutos keitimą V. V. pasakė, kai privažiavo prie įmonės ofiso. Jis paprašė padėti išgryninti pinigus. Įmonė siūlė dviem žmonėm gryninti pinigus tam, kad nereikėtų du kartus važiuoti. A. P. teigė, kad jis nežino, kodėl būtų reikėję du kartus važiuoti, jis V. V. ir G. A. pokalbyje nedalyvavo. Nesidomėjo, iš kur kriptovaliuta, kodėl ją reikia gryninti. Apie tai, kad yra kriptovaliuta, sužinojo tik užėjęs į įmonės ofisą. V. V. sutuoktinė yra A. S.. Su V. V. yra pažįstamas apie penkerius metus, jo brolio nepažįsta, taip pat nėra bendravęs apie jo brolį. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš sandorį greičiausiai skambino V. V., nes jis, važiuojant automobiliu, bendravo telefonu su įmonės atstovu. Kai privažiavo prie Vilniaus, V. V. skambino ir buvo susitarta dėl susitikimo laiko. A. P. teigė, kad jis pirmas grynino pinigus, V. V. tuo metu sėdėjo šalia. Kai gavo pinigus, juos iš karto perdavė V. V.. Nežino, kas turėjo pervesti virtualius pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamojo telefone V. V. yra įvestas „V.“ vardu. Tą dieną ir dieną prieš tai bendravo su V. V. telefonu, tarėsi dėl išvykimo, derino, kada išvažiuos, kur važiuos. Apie kriptovaliutą nieko nežino. Nežino, kas yra „B.“, apie tai sužinojo tik šio proceso metu, o iki tol nežinojo. Neturėjo jokio ryšio su „B.“. Kratos metu paimtas telefonas „Xiaomi“, priklauso jam. Iš „B.“ 2022 m. vasario 5 d. nėra gavęs jokio pranešimo. V. V. tikriausiai turėjo vieną telefono aparatą, iš kurio ir bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu. Kokia mergina pervedė pinigus, nežino. Iš pokalbio suprato, kad V. V. bendravo su moterimi. Kaltinamajam nekilo jokių įtarimų, kad ne pats V. V. atlieka kažkokius veiksmus, susijusius su pinigų pakeitimu. Į savo sutuoktinę V. V. kreipiasi vardu, „mergina“ jos nevadina. Nežino, kodėl V. V. negalėjo būti išduodama didesnė suma, G. A. taip pasakė. Jie kalbėjosi apie tai telefonu. V. V. nepaaiškino, kodėl jam reikia kaltinamojo pagalbos. V. V. į ofisą ketino eiti vienas, tuo metu tikriausiai jam paskambino įmonės darbuotojas ir pasakė, kad galima didesnę sumą išgryninti. V. V. grįžo į automobilį ir paklausė, ar kaltinamasis galėtų eiti kartu.

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad jis nuolat gyvena Rusijos Federacijoje, (duomenys neskelbtini). Jis verčiasi veikla, susijusia su automobilių ir automobilinių detalių pardavimu. Oficialiai jis nefigūruoja jokiose valstybės registruose kaip užsiimantis komercine ar kita veikla. Jis internete įkelia skelbimus, susijusius su automobilių ir automobilinių detalių prekyba. Oficialiai jokios bendrovės neturi. Anksčiau pirkdavo automobilius ir jų detales Lietuvoje, kai euro santykis su rubliu pasikeitė, pradėjo pirkti Rusijoje. Pajamų oficialiai jokių negauna. Paskutiniu metu jokio turto nebuvo paveldėjęs, jokių brangių dovanų nėra gavęs. Jo mama dirba mokytoja. Jis oficialiai nėra vedęs, turi draugę, kuri užsiima menine veikla, t. y., oficialaus pajamų šaltinio neturi. Iki 2022 m. vasario 9 d. labai dažnai lankėsi Lietuvoje. Jis turi darbo vizą. Paprastai važiuodavo į artimiausius miestus, t. y. Tauragę, Kauną. Su V. V. atvažiavo į Vilnių, nes rado reikiamą automobilio detalę. Detalę pirko pagal skelbimą, ją pirko V. V., detalė guli automobilio bagažinėje. Automobilis „Range Rover“, valstybinio numerio neatsimena, priklauso V. V.. Kertant sieną su Rusijos Federacija paprastai, jeigu reikia, deklaruoja muitinėje transportuojamas prekes, prekės deklaruoti nereikia, jeigu prekė nesunki ir nenumeruota. Rusijos Federacijoje jis turi banko sąskaitą banke „Sberbank“, sąskaitos numerio neatsimena. Banko kortelę paliko namuose. Su savimi turėjo grynųjų rusiškų pinigų, jeigu skaičiuoti eurais, apie 130 Eur. Sąskaitų Lietuvos bankuose neturi. Jis išvis neturėjo jokios sąskaitos ir jokių pinigų, kurios jis išgrynino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai buvo V. V. pinigai. Jam niekas nesiūlė, nerekomendavo gryninti pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pinigus išgryninti ruošėsi V. V.. Jis nežino minėtų pinigų kilmės. Tai ne jo pinigai ir ne jo sąskaita. V. V. draugė pervedė kriptovaliutą į įmonės nurodytą sąskaitą. V. V. nuėjo vienas gryninti pinigus, bet, kaip suprato, jo ten paklausė, ar yra dar koks žmogus, kurio vardu galėtų išgryninti dalį pinigų sumos. Kokią bendrą pinigų sumą V. V. sąskaitoje turi, nežino. Pagal pildytą įmonėje protokolą, jiems abiem bendrai išdavė 29000 Eur. Visus pinigus paėmė V. V.. Kam minėti pinigai turėjo būti perduoti, kaip V. V. juos planavo realizuoti, ar išvis planavo tai daryti, jam nežinoma. Jis neturi jokio santykio su tomis piniginėms lėšoms. Jam nepažįstamas Rusijos Federacijos pilietis A. K.. Jam nežinoma, ar minėtos piniginės lėšos buvo įgytos nusikalstamu būdu. Jo telefono numeris (duomenys neskelbtini). V. V. telefono numeris (duomenys neskelbtini). Jo akivaizdoje V. V. paskambino merginai, jos vardo neatsimena, ir paprašė, kad pervestų kriptovaliutą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginės adresą. Tas pinigų pervedimas užtruko apie 10 minučių. Kai išgrynino pinigus ir išvažiavo, tai po trijų valandų paskambino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir paprašė grįžti atgal. Jie nesislėpė, o grįžo atgal. O tai reiškia, kad nieko nusikalstamo nepadarė. Neturėjo tikslo slėptis. Jis niekada nebuvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jokių galvos traumų nėra turėjęs, pas psichiatrą nesigydė. Narkologo įskaitoje nėra registruotas. Lietuvių kalbos nemoka. Lietuvos teritorijoje jokių giminių neturi. Jam nežinomos jokios aplinkybės apie tai, kad V. V. užsiimtų nusikalstamomis veikomis. Jam nėra žinoma V. V. pinigų kilmė. (t. 4, b. l. 106-108)

Ikiteisminio tyrimo metu, sprendžiant klausimą dėl suėmimo paskyrimo, A. P. parodė, kad jo draugas į Lietuvą atvyko įsigyti automobilio detalių, jis turėjo važiuoti išgryninti pinigus. Įmonėje pasakė, kad, jeigu būtų kitas pasas, būtų galima gauti papildomą pinigų sumą, pasakė, kad viskas gerai, teisėta. (t. 4, b. l. 12)

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. taip pat parodė, kad jis pripažįsta, jog išgrynino kriptovaliutą, tačiau jis nežinojo, kad ji gauta nusikalstamu būdu. Kaip ir minėjo anksčiau, jo tai paprašė padaryti V. V.. Jis paprašė nueiti kartu su juo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir išgryninti pinigus. Kokie tai buvo pinigai, jis nesidomėjo. Atėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pildydamas anketą suprato, kad reikės išgryninti kriptovaliutą. Iš kur ši kriptovaliuta, jis nežinojo ir nesidomėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis padavė savo pasą, pasirašė anketą ir gavo pinigus. Gavęs pinigus, jis juos iškart atidavė V. V.. Kaip suprato, V. V. tokios didelės sumos pinigų išduoti negalėjo, todėl jis paprašė jo tuos pinigus paimti. V. V. brolio A. V. jis nepažįsta. Apie tai, kad A. V. sėdėjo kalėjime, nežinojo. A. K. jis nepažįsta. Neturėjo jokių duomenų, kad pinigai gauti neteisėtai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo niekas neinformavo, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu. (t. 4, b. l. 124-126)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. S. parodė, kad jo vadovaujamos įmonės darbuotojas G. A. pranešė saugumo tarnybai, jog Lietuvoje esančiame ofise yra du Rusijos Federacijos piliečiai ir jam kilo įtarimų dėl kriptovaliutos kilmės, kurią šie asmenys norėjo parduoti įmonei. G. A. buvo ofise ir aptarnavo klientus. Patikrinus kriptovaliutos kilmę, kriptovaliutos birža „B.“ pranešė, kad kriptovaliuta, kurią norėjo parduoti klientai, t. y. kaltinamieji, yra nusikalstamos kilmės. Buvo gauta informacija, kad Rusijos Federacijoje iškelta baudžiamoji byla dėl žmogaus pagrobimo, kriptovaliutos prievartavimo ir pasikėsinimo į žmogaus gyvybę. Buvo pateikti duomenys, kad kriptovaliuta buvo pagrobta ir būtent ši kriptovaliuta per liudytojo vadovaujamą įmonę atsidūrė biržos „B.“ žinioje. Apie sužinotus faktus nedelsiant buvo pranešta teisėsaugos institucijoms. D. S. aiškino, kad darbuotojui kilo įtarimų dėl kriptovaliutos teisėtumo, nes pradžioje kriptovaliuta buvo pervesta vieno asmens vardu, o vėliau buvo įvykdytas kitas sandoris jau kito kliento vardu. Kai įvyko pervedimai, įmonės darbuotojas pamatė, kad pervedimai vykdomi iš tos pačios piniginės. Tuomet kilo įtarimas, kas yra tikrasis tos piniginės savininkas. Tolimesnis tos piniginės patikrinimas parodė kriptovaliutos kilmę. Kriptovaliutos kilmę tikrino liudytojas ir dar vienas įmonės darbuotojas. Įtarimas kilo, nes du skirtingi asmenys bandė gryninti pinigus iš tos pačios kriptovaliutos piniginės. Kriptovaliutos piniginė yra vieta, kur saugoma kriptovaliuta. Šiuo atveju pinigai buvo išmokėti, nes darbuotojas bijojo dėl savo gyvybės, saugumo, jis rimtai vertino tą informaciją, kuri buvo gauta iš kriptovaliutos biržos „B.“. Viso proceso metu reikėjo tempti laiką ir sulaukti policijos, įmonės darbuotojas simuliavo proceso vykdymą, t. y. imitavo realų sandorį. Nebūtina iš anksto susitarti dėl kriptovaliutos keitimo, bet, jeigu žmogus nori išgryninti pakankamai didelę sumą, reikiamos sumos gali vietoje nebūti, todėl ją reikia užsakyti iš anksto. Teisės aktuose nėra apibrėžta, kokią didžiausią pinigų sumą galima išsigryninti. Jeigu klientas iš anksto pasako, kad nori išsigryninti konkrečią sumą, tuomet įmonė iš anksto gali pasiruošti, inkasuoti iš banko bet kokią sumą. Vykdant vidinį tyrimą, išsiaiškino, kad tie klientai 2021 m. gruodžio mėnesį skambino į ofisą Lietuvoje ir teiravosi, kokios yra sąlygos ir galimybės parduoti bei įsigyti kriptovaliutą, kas tam reikalinga, kokie yra ribojimai. Tyrimo metu taip pat buvo išsiaiškinta, kad darbuotojas pokalbio su klientais metu, paminėjo, jog gryninant iki 15000 Eur nėra būtinybės įrodyti, iš kur buvo paimta kriptovaliuta. Vis tik praktiškai visuomet yra tikrinama kriptovaliutos kilmė. Žmogus gali įrodyti, kad jis, pavyzdžiui, kažkur anksčiau įsigijo tą kriptovaliutą, yra klientų, kurie, dirbdami tarptautinėse įmonėse, kriptovaliutomis gauna atlyginimą, taip pat yra klientų, kurie užsiima kriptovaliutos „kasimu“. Įmonė patikrina duomenis, kuriuos pateikia klientai, tikrina savais būdais, turimais techniniais sprendimais. Kai Rusijoje buvo įvykdyta nusikalstama veika ir iš žmogaus buvo pagrobta kriptovaliuta, sistemoje „Blockchain“ buvo galima susekti, kur nukeliavo kriptovaliuta iš nukentėjusiojo. Visos kriptovaliutos piniginės, kurios buvo tarpusavyje susijusios su pradiniu kriptovaliutos šaltiniu, patenka į specialias duomenų bazes ir tarpusavyje kriptovaliutos biržos apsikeičia informacija, kad viena ar kita piniginė buvo susieta su kažkokio nusikaltimo padarymu, pavyzdžiui, mėginimu legalizuoti, vagyste, terorizmo finansavimu. Kai kriptovaliuta atsiduria įmonėje, tikrinama ne tik, iš kokios piniginės ateina lėšos, bet ir iš kur į tą piniginę atėjo pinigai. Tokiu būdu sužinoma, kad kriptovaliutos piniginė buvo susijusi su nusikalstama veika. Kriptovaliuta buvo kriptovaliutos biržos „B.“ sistemoje, buvo susisiekta su jų saugumo tarnyba, apsikeista informacija ir kažkur per valandą buvo gautas didžiulis informacijos, kuri įrodė, jog būtent ši kriptovaliuta yra susijusi su nusikaltimu, kiekis. Informacijos, ar asmenys, kurie mėgino išgryninti kriptovaliutą, susiję su nusikaltimu, nebuvo. Vis tik aplinkybę, kad kriptovaliuta buvo nelegalios kilmės, buvo įrodyta faktais. Liudytojo žiniomis, Rusijos Federacijoje kriptovaliutomis užsiimti galima, reikia turėti licenciją. Savo veikloje neteko susidurti su įmonėmis iš (duomenys neskelbtini), kurios užsiimtų tokia pačia veikla kaip ir liudytojo vadovaujama įmonė. Vidinio patikrinimo metu, kai patikrino įeinančius skambučius, išsiaiškino, kad tie klientai, kurie buvo ofise, rezervavo laiką, konkrečią dieną, iš tų pačių telefonų buvo skambinta ir anksčiau. D. S. teigė, kad jo kolega paskambino klientams, pokalbio metu susitarė, kad jie grįš. Pokalbio esmės liudytojas negalėjo papasakoti. Skambino valdybos narys D. K.. Įtarimai kilo dar neišmokėjus kriptovaliutos. Kol klientai buvo ofise, buvo susiekta su policija. Buvo pasitarta su policija ir tikslas buvo maksimaliai sulaikyti klientus, kad jie niekur nepabėgtų iki policijos atvykimo, todėl buvo nuspręsta simuliuoti sandorį tam, jog jie toli nepasišalintų nuo ofiso ir grįžtų į jį. Liudytojo žiniomis, kaltinamieji nepasakojo apie kriptovaliutos kilmę ir kodėl jie nekeičia jos Rusijos Federacijoje. Jokių paaiškinimų, kodėl jie negalėjo iškeisti kriptovaliutos Kaliningrade ar kitur Rusijos Federacijoje, nebuvo. Teoriškai, jeigu kriptovaliutos kilmė legali, tai nėra jokių problemų gauti pinigus ar bankinį pavedimą. Liudytojui nėra žinoma, ar kaltinamieji galėjo (duomenys neskelbtini) išgryninti kriptovaliutą ir nevažiuoti į Vilnių. Vidinio patikrinimo rezultatai parodė, kad nurodyti asmenys įvykio dieną skambino į ofisą. Naudojantis tuo pačiu telefono numeriu tikrai buvo skambinta ir 2021 m. gruodžio mėnesį. Telefono numerį klientai nurodė savo anketiniuose duomenyse. D. S. teigė, kad jo, kai vyko sandoris, ofise nebuvo, tačiau su darbuotoju, buvusiu ofise, bendravo. Darbuotojas pranešė, kad visa susidariusi situacija jam nepatiko, jis susijaudino, bijojo dėl savęs. Buvo pagrindas įtarti ir manyti, kad tie asmenys, kurie tuo metu ketina išgryninti kriptovaliutą, kažkokiu būdu susiję su nusikaltimu. Tą dieną buvo laukiama klientų, todėl pinigai ofise buvo. Patikrinimas dėl šių sandorių vyko dar tuo metu, kai pinigai nebuvo išmokėti. Kriptovaliutos keitimo procesas vyko apie dvi valandas. Per šį laiką buvo atliekamas patikrinimas, buvo susisiekta su policija, informuota FNTT, ofise buvęs darbuotojas kažkaip turėjo sulaikyti klientus, simuliuoti procesą. Buvo galima patikrinti, kad tai negera kriptovaliuta ir atsisakyti sandorio, tačiau asmenys tiesiog būtų išvažiavę ir viskas. Norėjo, kad būtų sulaikyti ir patys žmonės ir kriptovaliuta. Rusijos Federacijos teritorijoje galima teisėtai užsiimti kriptovaliutomis, jeigu subjektas turi licenciją. Įmanoma padaryti, kad pinigai ateitų į sąskaitą, bet įmonė negali siųsti pinigų už Europos Sąjungos ribų. Išsiaiškino, kad kriptovaliuta yra neteisėta. Kriptovaliuta yra tam tikra skaičių išraiška, registruoti kiekvieną kriptomonetą labai lengva, pagal registraciją ir nustatė neteisėtumą. Tam, kad nustatyti, iš kur konkretūs pinigai atėjo, speciali įranga nėra reikalinga, užtenka bet kurio kompiuterio, interneto. Profesionalai tam, kad neatsekinėti kiekvienos kriptovaliutos piniginės ar kriptovaliutos, naudojasi specialiomis programomis, kurios automatizuoja šį procesą, bet teoriškai, techniškai galima bet kurią kriptovaliutos piniginę atsekti ir be tokių programų, tiesiog tai užims pakankamai daug laiko. Teisės aktai ne tik leidžia, bet ir įpareigoja prieš aptarnaujant klientus, įvykdyti tam tikrą patikrinimą, t. y., tiek paties kliento, tiek jo pinigų ir kriptovaliutos. Klientas informuojamas, kad yra renkama informacija apie klientą, ši informacija analizuojama. Tikrinami visi. Su G. A. tikrai bendravo, kai vyko klientų aptarnavimo procesas, t. y. po to, kai G. A. informavo, jog sandoris jam kelia abejonių. Įtarimų sukėlė tas faktas, kad iš dviejų skirtingų klientų atėjo kriptovaliuta iš vienos piniginės, tačiau tuo metu, kai vyko sandoriai, jokių įtarimų nebuvo. Įtarimai prasidėjo kiek vėliau. Pinigų išdavimo metu jau buvo žinoma, kad yra įtarimas dėl pinigų kilmės. Techniškai pinigų buvo galima ir neišduoti. Valiutų keitimo metu jau buvo žinoma, kad su kriptovaliuta yra problemų, apie tai buvo informuoti ir teisėsaugos institucijų pareigūnai. Kaltinamiesiems skambino D. K.. Jis kaltinamiesiems ir įvardino kažkokią priežastį, dėl kurios reikia grįžti į ofisą. Liudytojui žinoma, kad vyko pokalbis, jog būtina aptarti tolimesnį pirkimą, kad yra kažkokia problema dėl kriptovaliutos ir ją reikia grąžinti, po to vykdyti sandorį iš naujo, todėl vėl reikia sugrįžti į ofisą. G. A. skambino D. K.. D. S. negalėjo nurodyti, kokia buvo kriptovaliutos kaina, ji nurodyta akte, kuriame fiksuojamas keitimo kursas, pagal kurį buvo vykdomas keitimas. Šiuo atveju buvo paimti ir komisiniai už operacijos vykdymą. Pinigų išmokėjimo metu išduodamas čekis, kuriame nurodoma, kiek būtent iš kasos buvo išduota pinigų. Iš šios sumos atimamas komisinis mokestis ir gaunama suma, kiek sumokama į rankas. Kvitas atspausdinamas tuomet, kai vyksta sandoris ir kai nustatoma suma, kuri bus išduodama. Iš policijos buvo gautas patikinimas, kad jie turi galimybę užkirsti kelią kaltinamiesiems išvykti į Rusijos Federaciją. Į Latviją jie tikriausiai būtų galėję išvykti, o į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką jie nebūtų galėję išvykti. D. S. nurodė, kad įmonėje kiekvienas darbuotojas pagal savo pareigas turi laikytis reikalavimų dėl neteisėtai gautų lėšų legalizavimo prevencijos. Darbuotojas, kuris informavo apie tuos klientus, net nėra informuotas apie daugelį veiksmų, kurie vykdomi ofise arba saugumo tarnyboje. Yra skirtingi informacijos šaltiniai, kurie tikrinami, šiuo atveju pirminė informacija apie tai, kad galimai vyko nusikalstama veika, buvo gauta iš sistemos „Blockchain“ ir po to, kai pradėjo analizuoti, tikrinti, atsirado kiti šaltiniai – socialiniai tinklai. Kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, juos davė kaip įmonės atstovas, todėl konkrečių asmenų veiksmų nekonkretizavo. Įmonė turėjo kriptivaliutos sąskaitą kriptovaliutos biržoje „B.“ ir kriptovaliuta buvo gauta į kriptovaliutos biržą „B.“. Kompanija „B.“ lėšas užblokavo ne dėl šios bylos, o dėl bylos, kuri vyksta Rusijos Federacijoje dėl žmogaus grobimo. Užblokavo – reiškia, kad kriptovaliuta buvo išvesta iš jų kompetencijos ir laukiama kompetentingų Rusijos Federacijos institucijų sprendimo, kad ta kriptovaliuta būtų grąžinta nukentėjusiajam. Kriptovaliuta nebuvo valdoma įmonės, ji iš karto buvo užblokuota kompanijos „B.“. Įmonė neturės pretenzijų kaltinamiesiems, jei nuostolis bus padengtas. Tuo metu, kai buvo vykdomos transakcijos, matėsi, kad iš vienos kriptovaliutos piniginės Rusijos Federacijoje buvo išvesta taip vadinama „šalta“ kriptovaliutos piniginė ne kriptovaliutos biržos rėmuose ir iš ten buvo mėginimas tiesiog legalizuoti. Jeigu kriptovaliuta nepakliūva į kriptovaliutos biržos veikimo sritį, tai tuo metu negalima nustatyti, kam ji priklauso. Įmonė negali atsekti, kam priklauso piniginė, bet gali atsekti kriptovaliutos kelią. Tuo metu, kai kas nors mėgina pervesti pinigus, turi suveikti legalizacijos sistema ir turi įvykti tai, kas įvyko. Šiuo atveju judėjimo iš piniginės, iš kurios buvo mėginimas legalizuoti lėšas, nebuvo, išskyrus įeinantis kriptovaliutos pagrobimas iš nukentėjusiojo. Konkrečiai šiuo atveju kriptovaliutos piniginės, iš kurios buvo pervesta į įmonės adresą, analizė liudija, kad prieš tai buvusi transakcija į tą piniginę yra susijusi su asmens pagrobimu. Iš savininko piniginės kriptovaliuta perėjo į nusikaltėlio ir iš ten jau pakliuvo į įmonę. Šiuo konkrečiu atveju kriptovaliuta sudaryta pagal kriptovaliutos biržos „B.“ „Blockchain“ ir visas šios kriptovaliutos judėjimas vyksta žinant kriptovaliutos biržai. Kompanija, kuri suteikė paslaugas dėl kriptovaliutos saugojimo konkrečiam atvejui, leido tą kriptovaliutą priimti pas save. Analizė parodė, kad kriptovaliutos nebuvo galima iš ten išvesti, buvo bandymas pirmą kartą išvesti tą kriptovaliutą ir ji buvo užblokuota kompanijos „B.“. Šios aplinkybės nesusijusios su byla. Teoriškai V. V., turėdamas telefoną, galėjo patikrinti, kad kriptovaliutai yra draudimas, bet praktiškai nė vienas asmuo, kuris profesionaliai užsiima kriptovaliutomis, to nedaro. Neprofesionalams yra sunku tai išsiaiškinti. Užblokuoti kriptovaliutą, kriptovaliutos piniginę gali tik tas, kas turi techninius raktus kriptovaliutos piniginei. Liudytojo įmonė gali užblokuoti tik tas pinigines, kurios yra įmonės žinioje. Nėra techninės galimybės užblokuoti tų piniginių, kurias valdo kitos kompanijos arba kiti asmenys. Kai „B.“ gavo informaciją, kad yra nusikalstama kriptovaliuta, ji blokuoja kripovaliutą, kai ji tik pakliūva į jos valdas arba blokuoja kriptovaliutos pinigines, susijusias su nusikaltimu, ir platina informaciją kriptovaliutinėje bendruomenėje. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas patvirtino, kad šie parodymai užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu D. S. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo įmonės įsteigimo, t. y. nuo 2021 m. balandžio 5 d. Jis yra atsakingas ir už vidinės kontrolės sistemos diegimą, tikslu užkirsti kelią nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimui ir terorizmo finansavimui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia finansines paslaugas, susijusias su virtualiomis valiutomis, viena iš tų paslaugų yra virtualios valiutos keitimas į FIAT (realią valiutą). Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 9 d., apie 14.00 val., atvyko du asmenys. Tuo metu ofise dirbo tik G. A.. G. A. paklausė, ko šie asmenys nori ir kartu patikrino jų asmens dokumentus. Atvykę asmenys informavo, kad jie nori parduoti virtualią valiutą, pažymėjo konkrečią valiutą, t. y. USDT (Tether), ši virtuali valiuta buvo sistemoje „Blockchain BEP20“ (sistemos techninis pavadinimas). Tai sužinojęs G. A. parašė žinutę ir papasakojo, ko nori klientai. Jis G. A. per „Messenger“ atsiuntė piniginės adresą (raidžių ir skaitmenų kombinaciją), į kurį klientams būtina pervesti virtualią valiutą. Šį adresą G. A. pateikė klientui, kaip vėliau sužinojo, minėtas piniginės adresas buvo perduotas V. V.. Liudytojas tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), ten yra ir saugumo kompleksas. Būdamas (duomenys neskelbtini) esančios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ SIA ofise, jis matė, kad klientas atliko transakciją, t. y. virtualios valiutos iš vienos piniginės pervedimą į kitą piniginę. Tai matė sistemoje „Blockchain BEP20“. Kol klientas neatlieka pavedimo, nematoma, iš kokios piniginės adreso daromas pavedimas. Atlikus pavedimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią virtualios valiutos piniginės adresą, pradedama patikra, tikrinamas pavedimas, t. y. kelias, iš kur atvyko virtuali valiuta. Liudytojas mato transakcijos numerį. Patikrinęs duomenis nustatė, iš kokios konkrečios piniginės adreso atkeliavo virtuali valiuta. Nustatė, kad pervedimas buvo atliktas iš virtualios piniginės, kurios adresas yra (duomenys neskelbtini). Tuomet tikrino šią piniginę sistemoje „BEP 20“, žiūrėjo, kokios buvo įplaukos ir išlaidos į šią piniginę. Patikros metu sužinojo, kad šios piniginės adresas susijęs su asmenų pagrobimais. Tuomet pradėjo aiškintis, ką tai reiškia. Tyrinėdamas aptiko anksčiau pagrobto asmens „Twitter“ paskyrą. Socialiniame tinkle „Twitter“ rado nukentėjusį asmenį, kuris pasakojo, kad jis nukentėjo, jog jį pagrobė ir kankindami privertė iš savo piniginės kriptovaliutą pervesti į nusikaltėlių kriptovaliutos piniginę. Savo socialiniame tinkle nukentėjusysis parodė ekrano nuotraukas, iš kurių buvo matyti, į kokias kriptovaliutos pinigines buvo pervesti jo pinigai. Jis nustatė, kad kriptovaliuta buvo pagrobta iš kriptovaliutos biržos „B.“. Nustatė ir tai, kad sistema „BEP 20“ taip pat priklauso „B.“. Dėl šios priežasties jis šiuo klausimu susisiekė su „B.“. „B.“ patvirtino jų surinktą informaciją socialiniame tinkle „Twitter“, patvirtino, kad asmuo buvo pagrobtas, šis asmuo yra A. K., sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) yra vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl šio asmens pagrobimo. „B.“ tuo metu iš karto užblokavo kriptovaliutą, kuri buvo pervesta į jų įmonės kriptovaliutos piniginę. Kai suprato, kad su pinigine, iš kurios buvo atlikta valiutos transakcija, ne viskas yra gerai, apie tai pranešė FNTT Lietuvoje. Taip pat apie šį įvykį pranešė Lietuvos policijai. Jis G. A., kol ofise buvo klientai, nesakė, kad transakcija yra atlikta iš nusikalstamu būdu gautų lėšų, nes nenorėjo, jog G. A. išsiduotų prie klientų. G. A. atliko savo darbą, jis atliko pervestos kriptovaliutos į įmonės piniginę apkeitimą į grynuosius pinigus. Klientams buvo išduota 29821,98 Eur. Pinigų išgryninimas kainuoja, kiekvienu atveju tai suderinama su klientais. Šiuo konkrečiu atveja buvo sumokėta per du kartus po 15 Eur. Klientai, kurie buvo atėję, sakė kad dalis pinigų priklauso vienam, o kita dalis kitam. Vis tik patikros metu buvo nustatyta, kad lėšų šaltinis buvo viena piniginė. Klientai, paėmę grynuosius, išvažiavo apie 15.10 val. Kai klientai ruošėsi išeiti, jis parašė klientui, t. y. A. P. į „Telegram“, paprašė susisiekti dėl sandorių su kriptovaliuta. Taip pat po to paskambino į lietuvišką numerį, kuris priklausė, kaip vėliau sužinojo, V. V.. V. V. skambino, kad jį pakartotinai privilioti į ofisą, siekiant, jog juos sulaikytų policija ir kad grąžintų išmokėtas išgrynintas lėšas. Tikrųjų būtinybės grįžti į ofisą priežasčių V. V. nenurodė, nes kitaip jie nesugrįžtų. Apie 17.00 val. V. V. ir A. P. grįžo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, esantį (duomenys neskelbtini). Ofise G. A. viską darė, kad juos kuo ilgiau išlaikyti iki atvyks policijos pareigūnai, o jis tuo tarpu rašė pareiškimą policijai. Surinko kuo daugiau duomenų apie šį įvykį ir viską perdavė policijai. Be to, vėliau jis išsiaiškino, kad iš lietuviško numerio (duomenys neskelbtini), kuris, kaip vėliau sužinojo, priklauso V. V., buvo keturis kartus skambinta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, esantį Vilniuje, pirmasis skambutis buvo 2021 m. gruodžio 22 d. 15.54 val., antras 2021 m. gruodžio 22 d. 16.25 val., tuomet buvo skambinama 2022 m. sausio 18 d. 15.36 val. ir 2022 m. vasario 8 d. 16.00 val., o 2022 m. vasario 9 d. jie jau atvyko. Skambučio metu asmuo aiškinosi, koks yra gryninimo limitas, kad nebūtų pranešta FNTT. G. A. šiems klientams paaiškino, kad vienos transakcijos metu turi būti gryninama iki 15000 Eur, tada nėra pranešama FNTT. V. V. ir A. P. taip ir pageidavo padaryti. Kada klientai grįžo į ofisą G. A. paprašė atsiųsti piniginės adresą, į kurį reikės grąžinti lėšas. Tuo metu V. V. persiuntė „Telegram“ anksčiau jo gautą pranešimą, iš kurio pamatė „Telegram“ vartotojo vardą (duomenys neskelbtini). Kada G. A. paspaudė ant (duomenys neskelbtini) ir pamatė nuotrauka su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinus šį pavadinimą nustatė, kad tai yra gėlių salonas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. S.. Dar vėliau socialiniuose tinkluose nustatė, kad A. S. yra V. V. sutuoktinė. Iš to nustatė, kad piniginės adresą, iš kurios reikėjo išgryninti lėšas, V. V. atsiuntė jo sutuoktinė. Liudytojas 2022 m. vasario 9 d. dar papildomai gavo duomenų iš „B.“ ir A. K., kad A. K. pagrobė V. V. brolis, kuris yra uždarytas (duomenys neskelbtini) kalėjime dėl A. K. bei virtualios valiutos pagrobimo. (t. 1, b. l. 63-66)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. A. parodė, kad 2022 m. vasario 9 d. su Rusijos Federacijos piliečiais įvyko sandoris, po kurio, praėjus porai minučių, direktorius informavo, jog gautos lėšos yra įšaldytos, kad padaryta kažkokia nusikalstama veika. Liudytojas pabandė paskambinti FNTT, tačiau ten niekas neatsiliepė, tuomet paskambino į policiją. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nežino, kodėl Rusijos Federacijos piliečiai atvyko būtent į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tikriausiai rado internete informaciją, kad įmonė užsiima kriptovaliutos keitimu. Į įmonę kažkas paskambino iš anksto ir klausė, ar galima pakeisti kriptovaliutą. Liudytojas patvirtino, kad galima, jog yra daromi sandoriai iš įprastos valiutos į kriptovaliutą ir atvirkščiai. Asmuo skambino ne tą pačią dieną, kai atvyko Rusijos Federacijos piliečiai, o anksčiau. Buvo bendraujama apie tai, kokias sumas galima keisti. Asmuo buvo informuotas, kad, jeigu norima keisti didesnę sumą, reikia iš anksto tartis, nes vietoje įmonė pinigų gali ir neturėti. Tuo metu, keičiant iki 15000 Eur, nereikėjo prašyti pinigų kilmės dokumentų. Šia informacija domėjosi pašnekovas, nes jis nelabai norėjo rodyti pinigų kilmės dokumentų. Tokią išvadą padarė, nes asmuo klausė, kokie yra limitai dėl pinigų kilmės. Tiksliai dėl nieko nesusitarė, tik buvo susitarta, kad kažkada atvažiuos, kokią tiksliai sumą bus norima iškeisti, nesitarė. Įprastai 15000 Eur įmonėje nebūna. Liudytojas patikslino, kad dėl kažkokios sumos buvo susitarta, tačiau kokios tiksliai, neatsimena. Asmenys atvažiavo sutartu laiku, buvo tartasi, kad pavedimai bus daromi iš skirtingų kriptopiniginių. Asmenys atvyko dviese, kuris iš kaltinamųjų pirmasis keitė kriptovaliutą, liudytojas neatsiminė. Dokumentų pildymo metu nekilo problemų, o, kai lėšos buvo pervestos į įmonės piniginę, už 10 minučių direktorius informavo, kad kažkas blogai. Pats liudytojas neturi prieigos prie įmonės piniginės. Kol neįvyksta sandoris ir pavedimas, įmonė negali pamatyti, iš kurios piniginės ateina pinigai. G. A. nurodė, kad jis manė, jog bus pavedimai iš skirtingų piniginių, bet įvyko taip, kad iš vienos piniginės gavo du pavedimus. Tai pastebėjo direktorius D. S.. Grynieji pinigai buvo išmokėti, tačiau vėliau buvo iškviesta policija. Kaltinamieji pinigus gavo. Direktorius liudytojui pasakė laukti, kol ateis lėšos. Liudytojas laukė nurodymų iš direktoriaus, kad gali išmokėti pinigus. Kai direktorius davė nurodymą, kad galima išmokėti pinigus, buvo pasirašyti dokumentai, atspausdinti čekiai ir atiduotos piniginės lėšos. Kaltinamieji išėjo, bet ne ilgam, nes D. S. susisiekė su jais ir pasakė grįžti, kadangi su sandoriu kažkas blogai. Liudytojas paskambino policijai, pasakė, kad įvyko sandoris, jog tikriausiai buvo pagrobtos lėšos. Kai kaltinamieji vėl atvyko į įmonę, D. S. pasakė, kad liudytojas sudarytų vaizdą, jog grąžina pinigus ir pildo grąžinimo aktą. Praėjo kelios minutės ir atvyko policija. G. A. paaiškino, kad žmonės, kurie keičia kriptovaliutą, pildo kliento anketą, po to išankstinį aktą dėl kriptovaliutos sandorio, kuriame patvirtina, jog kriptovaliuta negrobta, akte yra daug punktų. Jis matė, kaip kaltinamieji pildė dokumentus. Dokumentai buvo lietuvių kalba, jis jiems išvertė dokumentų tekstą į rusų kalbą. Kaltinamieji dokumentus pildė atskirai, vienas po kito. Būna taip, kad iš vienos piniginės yra daromi keli pavedimai į skirtingas sąskaitas. Tuo metu buvo vadovaujamasi teisės aktais, kuriuose nustatyta, kad, keičiant iki 15000 Eur, nereikia nurodyti lėšų kilmės. Įmonės iškaboje tokia informacija nėra nurodyta, tai yra nurodyta teisės aktuose. Kai klientai atvyko ir jis dar nieko nežinojo apie problemas, baimės nebuvo. Kai direktorius parašė, kad lėšos gali būti pagrobtos, tuomet jaudulys buvo didelis. Kai direktorius parašė, kad įmonę apvogė, galvojo, jog gal pats liudytojas kažką padarė, gal jis kaltas. Direktorius apie situaciją informavo „Telegram“ programėle. Kai iš direktoriaus gavo informaciją, tikriausiai pinigai jau buvo pas kaltinamuosius ir visas sandoris buvo link pabaigos. Iš pradžių buvo skambinama FNTT, bet niekas neatsiliepė, tuomet skambino direktoriui, o šis pasakė, kad reikia kreiptis į policiją. Kai skambino, kaltinamųjų šalia jau nebuvo. Jie grįžo gal po pusvalandžio ar valandos. Kaltinamiesiems, kad šie grįžtu, tikriausiai skambino direktorius. Abu kaltinamieji grįžo atgal į ofisą. Direktorius pasakė daryti grąžinimo aktą ir po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai. Kaltinamieji sakė, kad jiems direktorius pasakė, jog kažkas blogai su sandoriu, kad sandoris nepilnai įvyko ir jog jie atėjo grąžinti pinigų. Klientai buvo nustebę, bet nebuvo labai nepatenkinti. Liudytojas nespėjo paimti grąžinamų pinigų, nes atvyko policijos pareigūnai. G. A. teigė, kad piniginės lėšos už kriptovaliutą gali būti pervestos ir į asmens banko sąskaitą. Tokia procedūra nuotoliniu būdu įmanoma, jei žmogus identifikuojamas per vaizdo kamerą, parodo savo dokumentą. Kokie yra pervedimų limitai į banko sąskaitą, nežino. Jeigu klientas pateikia viską tvarkingai – pinigų kilmės dokumentus ir savo dokumentus, užpildo anketas, tikriausiai būtų galima ir nuotoliniu būdu atlikti sandorį, tačiau pirmą kartą, norint identifikuoti klientą, būtina atvažiuoti į ofisą. Jeigu asmuo būtų kitoje valstybėje ir norėtų įmonei pervesti kriptovaliutą, o pats norėtų gauti pinigus į banko sąskaitą, to padaryti nebūtų galima. Jeigu tas klientas jau buvo atvykęs į įmonę vieną kartą, užpildė visus dokumentus, su klientu susiskambina per vaizdo kameras ir galima padaryti sandorį nuotoliniu būdu. Liudytojas nurodė, kad jis kaltinamiesiems viską išvertė, paaiškino, kaip pildyti anketas. Negalėjo nurodyti, ar tuo metu sakė, kad tai yra paprastas formalumas. Anketoje pildoma, kad klientas nėra politiškai reikšmingas asmuo. Visi anketos klausimai kaltinamiesiems buvo išversti. Kai kaltinamieji išvažiavo, buvo informuotas, kad yra kažkokia problema, bet tiksliai nežinojo kokia, o, kai kaltinamieji sugrįžo, apie tai, kas vyksta, žinojo truputį daugiau. Jam buvo leista išduoti pinigus. Apie tai, kad yra problemų, sužinojo kaltinamiesiems išeinant iš ofiso. Žinojo, kad egzistuoja kažkokia problema, bet kokia konkrečiai, nežinojo, nes jo iki galo neinformavo. Liudytojas aiškino, kas yra įmonės kriptopiniginės numeris, kurį duoda klientams ir šie gali padaryti pavedimą. Galimai V. V. persiuntė piniginės numerį į „Telegram“ programėlę, kai kaltinamieji atėjo į ofisą. Kiek žino, po lėšų grąžinimo, jokie sandoriai neturėjo būti tęsiami. Lietuvoje įmonė vykdomoje veikloje neturi konkurentų. Tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ galima ateiti gyvai ir įsigyti kriptovaliutą. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad šie parodymai yra užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. A. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo pareigose. Įmonė užsiima virtualios valiutos keitimu. Įmonė keičia virtualiuose piniginėse esančias valiutas į grynuosius pinigus – eurus arba daro banko pavedimus į klientų nurodytas banko sąskaitas. Į įmonės ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. vasario 9 d., apie 14.00 val., atvyko du Rusijos Federacijos piliečiai – A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), ir V. V., gimęs (duomenys neskelbtini) Jie pateikė savo Rusijos Federacijos piliečių pasus, užpildė klientų anketas bei jas pasirašė. Pagal įmonėje nustatytą tvarką į įmonės „Telegram“ programoje esantį telefono numerį (duomenys neskelbtini) iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) buvo atsiųstas ženkliukas „smile“ ir 14.19 val. liudytojas klientams nusiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninės piniginės adresą, „blokchain“ BEP20 ir valiutos pavadinimą USDT, kurią klientai turėjo persiųsti į įmonės piniginę. Tuomet apie 15.00 val. klientai iš piniginės (duomenys neskelbtini) į įmonės piniginę per 2 kartus pervedė po 17767 USD. Jie konvertavo valiutą į eurus ir liudytojas pats įmonės vardu A. P. išmokėjo 14910,99 Eur, o V. V. sumokėjo 14910,99 Eur grynais pinigais. Jie su minėtais pinigais išvažiavo, o vėliau apie 16.00 val. jam paskambino įmonės direktorius, kuris dirba (duomenys neskelbtini). D. S. pasakė, kad jų įmonės piniginė užblokuota ir jie niekam negali išsiųsti pinigų dėl šių anksčiau minėtų dviejų transakcijų. Minėta piniginė yra „B.“ platformoje ir ši platforma užšaldė piniginę, nes piniginė buvo kažkaip susijusi su žmogaus pagrobimu Rusijoje. Šioje platformoje yra nuoroda į tą straipsnį „Twitter“ programoje apie pagrobimą. Tuomet direktorius paskambino į telefoną (duomenys neskelbtini), kurio minėti vyrai liudytojui skambino rezervuodami laiką dėl sandorio, ir paprašė jų grįžti tam, kad šie grąžintų pinigus, o jiems pažadėjo grąžinti kriptovaliutą. Klientai grįžo apie 17.00 val. ir „Telegram“ programa atsiuntė savo elektroninės piniginės numerį. Tuomet atvyko policijos pareigūnai, nes liudytojas pranešė apie šį įvykį policijai. Kol vyko minėtas aiškinimasis, direktorius D. S. jam paskambino ir pranešė, kad jam kažkokiu būdu pavyko susisiekti su nukentėjusiuoju ir sužinoti jo duomenis. Nukentėjęs asmuo yra A. K.. A. K. jau buvo išlaisvintas, kaip suprato liudytojas, pinigai buvo pervesti į minėtą piniginę 2021 m. rugsėjo 28 d., o pagrobėjas šiuo metu yra sulaikytas Rusijoje. (t. 1, b. l. 24-40)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. A. taip pat parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi duomenų, iš kokios virtualios piniginės A. K. pervedė pinigus į jo pagrobimu įtariamų asmenų piniginę (duomenys neskelbtini), nes visa kriptovaliuta yra laikoma pagrindinėse „B.“ elektroninėse piniginėse ir pavedimai daromi ne iš asmeninių piniginių, o iš „B.“ elektroninių piniginių. Gali pateikti tik A. K. „Twitter“ programoje pateiktą ekrano nuotrauką, kurioje matosi, kad „B.“ jam atsiuntė užklausą, jog jis patvirtintų savo pervedimą į įtariamųjų piniginę, kurios numeris yra (duomenys neskelbtini). Ekrano nuotraukoje matosi, kad 2021 m. rugsėjo 28 d. 07.21 val. Buvo padarytas 262600 USDT (USDT yra lygus JAV doleriui) pavedimas į įtariamųjų piniginę, kurios numeris yra (duomenys neskelbtini). Išrašą, patvirtinantį iš kokios būtent piniginės šis pavedimas buvo padarytas galėtų pateikti tik pats A. K., prisijungęs prie savo elektroninės piniginės. (t. 1, b. l. 41-43)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. 22.00 val. jis automobiliu atvažiavo prie savo namų ir sustojo. Prie jo priėjo nepažįstamas vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. V., kuris prisistatė policijos pareigūnu, pasakė, kad nori pasikalbėti, paklausė, ar liudytojas jį pažįsta. Jis atsakė, kad nepažįsta, tuomet A. V. griebė liudytoją už gerklės ir pradėjo smaugti. Vėliau liudytojas buvo įstumtas į savo automobilį ir toliau smaugiamas, jam buvo pradėta grasinti. A. V. pasakė, kad, jeigu liudytojas priešinsis, jam bus sulaužys Adomo obuolys ir jis bus nuvežtas apklausai į skyrių. Vėliau į liudytojo automobilį įsėdo kitas vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo E. K., po ko abu vyrai liudytojui uždėjo ant galvos maišą ir surišo rankas. A. K. teigė, kad tie du vyriškiai įsodino jį į savo automobilį ir jie visi nuvažiavo nežinoma kryptimi. Automobilis sustojo užmiestyje prie upės. Vyrai ištraukė liudytojo telefoną ir klausė, kiek jo sąskaitoje yra kriptovaliutos. Kol liudytojas galvojo, ką atsakyti, vienas iš vyrų apvyniojo jo kojas lipnia juosta ir ištraukė iš automobilio. Vyrams pasakė, kad kriptovaliutos biržoje turi virš 500000 JAV dolerių, tuomet vyrai pareikalavo telefono kodo, kurį liudytojas nurodė. Vėliau liudytojas buvo nuvežtas į nežinomą butą, kur jį virš paros laikė surištą ir su kauke. Per visą tą laiką jam buvo leidžiamos nežinomos narkotinės medžiagos. Po to, kai iš jo kriptovaliutos biržos „išvedė“ visus pinigus, liudytoją pasodino į automobilį ir išvežė į mišką. Bevažiuojant, į veną buvo suleista injekcija, buvo laukiama, kol jis neteks sąmonės. Liudytojas sąmonės neprarado. Tuomet vyrai sustojo miško keliuke, ištraukė liudytoją iš automobilio, nutraukė kaukę ir pasakė, kad jam daugiau kaukės neprireiks, abu pradėjo smaugti. Kas vyko toliau, neatsimena, nes prarado sąmonę. Atsitokėjo visiškoje tamsoje be rūbų, buvo apmėtytas šakomis. A. K. teigė, kad jam pavyko susiorientuoti ir 04.00 val. Jis nuėjo iki artimiausios gyvenvietės ir kreipėsi pagalbos. Po įtariamųjų pagrobimu sulaikymo, kažkas nuėmė 50000 JAV dolerių iš piniginės, o po to iš tos pinginės Lietuvos Respublikoje buvo mėginta dar nuimti pinigų. 50000 JAV dolerių buvo nuimta iš piniginės, kuria disponavo žmonės, kurie buvo sulaikyti Lietuvos Respublikoje. Toje piniginėje buvo 50 procentų iš liudytojo pagrobtos lėšų sumos. Asmenys, kurie pagrobė liudytoją, buvo sulaikyti 2021 m. spalio 3 d. ar 2021 m. spalio 5 d. Lietuvoje sulaikytas V. V. yra A. V. brolis. A. V. yra tas asmuo, kuris mėgino nužudyti liudytoją. V. V. disponavo tais pinigais, kuriuos pagrobė A. V.. Pinigų dalis, kurią buvo bandyta išgryninti Lietuvos Respublikoje, t. y. 30000 Eur, liudytojui nebuvo grąžinta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra žinoma, šios įmonės atstovas susisiekė, kai buvo mėginimas išgyninti 30000 Eur. Iš pradžių su liudytoju buvo susisiekta per „Twitter“, buvo prisistatyta, kokios įmonės atstovai susiekė, prašoma nurodyti elektroninio pašto adresą. Vėliau įmonės atstovai susisiekė telefonu ir klausė duomenų apie teisėsaugos institucijas, kurios nagrinėja bylą Rusijos Federacijoje. A. K. aiškino, kad jis buvo pagrobtas (duomenys neskelbtini), o atsigavo prie (duomenys neskelbtini). Aptartas įvykis iškilo į viešumą, apie jį buvo rodoma televizijoje, kalbama per žinias, skelbiama teisėsaugos institucijų portaluose. Kriptovaliutos greičiausiai negalima išgryninti (duomenys neskelbtini), tik Maskvoje. Iš tikrųjų nemėgino kriptovaliutos išgryninti (duomenys neskelbtini). Kriptovaliutą gali iškeisti privatus asmuo, t. y. vienas asmuo perveda kriptovaliutą, o jam į sąskaitą pervedami pinigai. Galima į bet kurį banką pervesti kriptovaliutą ir gauti paprastą valiutą. Valiutos suma, kuri buvo pagrobta, buvo padalinta į dvi lygias dalis, buvo dvi piniginės – iš vienos piniginės, kuri buvo pas kaltinamąjį, mėgino išgryninti 30000 Eur, o prieš tai buvo nuimta 50000 JAV dolerių. Šie nuėmimai buvo užfiksuoti po to, kai jau buvo sulaikyti pagrindiniai įtariamieji, kurie užpuolė liudytoją. Liudytojui nėra žinoma, kur ir kas nuėmė 50000 JAV dolerių. 50000 JAV dolerių iš piniginės dingo 2021 m. spalio 7 d. Pinginė priklauso žmogui, kuris užsiima valiutos keitimu Rusijos Federacijoje. A. K. teigė, kad pranešimuose spaudoje apie jo pagrobimą vardai ir pavardės nebuvo viešai paskelbti, buvo nurodytos pagrobimo aplinkybės, sumos, kurios buvo pagrobtos, po įtariamųjų sulaikymo buvo spaudos konferencija, bet ten taip pat nebuvo nurodyti konkretūs duomenys. Nebuvo pasakyta, kad buvo pagrobta kriptovaliuta, buvo nurodytas piniginių lėšų ekvivalentas. Jam nėra pažįstamas V. V.. Išvadą, kad galimai A. V. galėjo veikti bendrai su V. V., daro sugretindamas privataus tyrimo faktus. Privatus tyrimas – tai liudytojo asmeninis bendravimas su žmonėmis. Iš bendravimo su žmonėmis sužinojo, kad vienas iš įtariamųjų yra A. V.. Aplinkybę, kad jį pagrobė A. V. ir E. K., sužinojo iš bendravimo su žmonėmis, nes informacijoje, kuri buvo paskelbta, nebuvo nurodyti konkretūs asmenys. A. V. ir E. K. buvo iš kriminalinio pasaulio, tačiau nebuvo labai žinomi. Iki 2021 m. rugsėjo įvykių nieko nežinojo apie A. V., o E. K. buvo pažįstamas, tačiau su juo daug metų nebendravo. Minėti asmenys yra iš to paties miesto, kaip ir liudytojas. Jis kurį laiką gyveno (duomenys neskelbtini), jie taip pat ten gyveno. Kriptovaliutos pardavimas, panaudojant banko kortelę, yra galimas, t. y., kriptovaliutos savininkas perveda kriptovaliutą gavėjui, o tas gavėjas perveda atgal pinigus. Kai viešino savo istoriją „Twitter“, nurodė, kad yra pagrobta kriptovaliuta, jog iš piniginės buvo pagrobtos lėšos, kad jos buvo nukreiptos į dvi skirtingas pinigines. Žiniasklaidoje buvo pranešta, kad iš verslininko iš (duomenys neskelbtini), užsiimančio kriptovaliuta, buvo pagrobtos piniginės lėšos iš kriptovaliutos biržos. Kai buvo paskelbta apie tai, kad sulaikyti įtariamieji, kurie liudytoją buvo pagrobę, nebuvo pateikta duomenų, pagal ką galima būtų identifikuoti šiuos asmenis.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. K. parodė, kad šių metų vasario mėnesį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima kriptovaliutų pirkimu ir pardavimu, klientų vadybininku susisiekė klientai, kurie norėjo pasinaudoti įmonės paslaugomis. Jie užsirašė vizitui konkrečiam laikui, pareiškė, kad nori parduoti kriptovaliutą, apytiksliai kiekvienas po 15000 Eur. Kai buvo gryninami pinigai, liudytojas buvo ofise, esančiame (duomenys neskelbtini). Klientai atvyko, buvo patikrinti jų pasai, užpildytos reikiamos anketos, buvo patikslinta, kiek jie nori parduoti kriptovaliutos. Į įmonės elektroninę piniginę buvo pervestos lėšos. Tikrinant kriptovaliutą (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad kriptovaliutos kilmė yra neteisėta. D. K. paaiškino, kad, kai kriptovaliuta patenka į įmonės piniginę, tuomet galima pagal adresą patikrinti visą transakcijos istoriją ir suprasti, kokia tai kriptovaliuta, ar yra kokių nors problemų. Kai kriptovaliuta buvo gauta, iš karto pradėjo ją tikrinti, nes suma buvo pakankamai didelė. Transakcijos istorija tikrinama per tam tikrą sistemą. Patikrinus transakcijos istoriją, pamatė, kad tai yra lėšos susijusios su žmonių grobimu. Pradėjo ieškoti internete informacijos šiais klausimais ir buvo aptikti keli straipsniai, teisėsaugos institucijos informacija, susijusi informacija socialiniuose tinkluose, taip pat buvo gauta informacija iš nukentėjusiojo. Tuo pačiu metu buvo bandoma komunikuoti ir išsiaiškinti, ar lėšos yra susijusios su nusikaltimu, reikėjo susisiekti su kritpovaliutų birža „B.“. Abiem klientams buvo išmokėti grynieji pinigai. Pinigų išmokėjimo metu su klientais buvo vienas įmonės darbuotojas. Vėliau buvo paprašyta klientų grąžinti pinigus, tuo metu jau buvo pranešta policijai. Gerai prisimena, kad D. S. paprašė klientų grįžti atgal. Jis klientams pranešė, kad yra kažkokių problemų su kriptovaliuta, todėl reikia atšaukti sandorį. Tiesiog paprašė jų grįžti dėl problemos su kriptovaliuta, klientai sutiko atšaukti sandorį, grįžti ir susigrąžinti kriptovaliutą. Liudytojas neprisiminė, kad klientai būtų teiravęsi, ar bus galima pakartoti tą sandorį, tiesiogiai su klientais nebendravo. Tuo metu, kai klientai atėjo į ofisą, liudytojo ofise nebuvo, buvo (duomenys neskelbtini) ir apie bendravimą tarp darbuotojo ir kaltinamųjų žino tik iš G. A.. Kriptovaliuta, už kurią įmonė išmokėjo pinigus, yra „B.“ biržoje. Šią kriptovaliutą galima atblokuoti teismo sprendimu. D. K. aiškino, kad jis pinigų keitimo procese nedalyvavo, tiesiog žinojo, jog vyksta sandoris dėl konkrečių sumų iš D. S.. Tuo metu, kai vyko kriptovaliutų patikrinimas, pažiūrėjo, kad yra problemų su lėšų šaltiniu. D. S. prašė klientų grįžti į ofisą. Telefono numeris, kuriuo buvo susiekta su klientais, buvo įmonėje, nes klientai pildė anketas, buvo identifikuoti pagal pasus. (duomenys neskelbtini) ofise buvo tik liudytojas ir D. S.. Virtuali piniginė ir jos kodas yra susiję su konkrečiu telefonu. Telefone yra programa, kuri valdo piniginę, yra kodai, kurie leidžia siųsti lėšas iš tos piniginės. Keičiant didesnę pinigų sumą, privalu praneši FNTT, t. y., jeigu suma viršija 15000 Eur. Tam, kad patikrinti kriptovaliutą, reikia žinoti adresą, iš kurio ji buvo siųsta. Kai žinomas siuntėjo adresas, piniginės numeris, įmonė gali matyti visus sandorius – visas įeinančias ir išeinančia transakcijas, einamąjį balansą. Programoje pamatė pranešimą, kad yra problemos su tuo adresu. Tuomet buvo patikrintas adresas per specialią sistemą. Išsiuntė tą kriptovaliutos piniginės adresą vienai įmonei, kuri užsiima kriptovaliutos analize, ir paklausė, kokią informaciją ši įmonė gali pateikti apie siųstą adresą. Buvo gautas patvirtinimas, kad adresas yra susijęs su kriptovaliutos grobstymu. Informaciją apie kriptovaliutą galima pamatyti tuomet, kai įvyksta transakcija, kai matomas siuntėjo adresas. Subjektas, kuris disponavo kriptovaliuta, pats galėjo pamatyti, kad ji yra susijusi su galimai nusikalstama veika, jeigu jo tikslas būtų patikrinti tokią informaciją. Šiuo atveju pats asmuo nelabai galėtų patikrinti, nes daugeliu atvejų reikalinga kvalifikacija, kad būtų galima padaryti tam tikras išvadas. Virtualios piniginės savininkas galėjo sužinoti ir pamatyti tą pačią informaciją apie problemas dėl jo piniginės. Jis galėjo užeiti tam tikru adresu internete, įvesti savo kriptopiniginės adresą ir patikrinti transakciją. Liudytojui nežinoma, ar šie asmenys tikrino savo kriptovaliutos piniginę. Jis negalėjo nurodyti, kada tiksliai buvo paskambinta klientams, kai šie išėjo iš įmonės patalpų. Nepaskambino iš karto, nes aiškinosi faktus, reikėjo patikrinti informaciją. Kiek pamena, su G. A. ryšys buvo palaikomas per „Telegram“. Ryšis su G. A. buvo palaikomas nuo to momento, kai klientai atvyko į ofisą. Tikriausiai G. A. negalėjo išeiti iš patalpos ir užrakinti klientų. Sunku atsakyti, kodėl policijai apie įvykius buvo pranešta tik po valandos, liudytojas į procesą įsijungė, kai paaiškėjo problemos. Kai D. S. skambino klientams, kiek pamena, buvo įjungtas telefono garso režimas. Pats liudytojas su klientais nekalbėjo. Nebuvo nei vieno atvejo, kai klientams būtų reikėję grąžinti pinigus. Kiek žino, nebuvo taip, kad įmonės darbuotojas būtų užrakinęs tuos du klientus ir išėjęs į kitą kabinetą.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareiškimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai matyti, kad, vykdant įmonės (duomenys neskelbtini), įmonės darbuotojai patikrino kriptovaliutos kilmę ir nustatė, iš kurios piniginės buvo atlikta Tokens Transferred transakcija, sužinojo jos adresą – (duomenys neskelbtini). Tikrinant minėtą piniginę paaiškėjo, kad ji siejama su nusikaltimu (žmogaus pagrobimu Rusijoje). Tęsiant patikrinimą „Twitter“ buvo susisiekta su nukentėjusiu asmeniu, kuris papasakojo apie incidentą, parodė transakcijos numerius, per kuriuos buvo pagrobtos jo lėšos. Vienos iš piniginių, kuria buvo pervestos pagrobtos lėšos, numeris buvo (duomenys neskelbtini). Lėšos buvo pagrobtos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ partnerio „B.“ kriptovaliutų biržos, o operacijos buvo vykdomos Binance Smart Chain Blockchain sistemoje, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ susisiekė su „B.“. Konsultacijų metu paaiškėjo, kad jų atstovai su visomis šalimis dėl šios bylos bendrauja jau keturis mėnesius, pavyko susisiekti su pačiu nukentėjusiuoju ir su Rusijos teisėsaugos institucijomis. Be to, ši byla sulaukė viešo atgarsio, daugelį faktų patvirtino ne tik „Twitter“, bet ir žiniasklaidos medžiaga, oficialūs Rusijos teisėsaugos institucijų pranešimai. Dėl šių sandorių UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje kriptovaliutų biržoje „B.“ buvo užblokuota 35534 USDT, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-04680-22. (t. 1, b. l. 18)

Iš 2022 m. vasario 9 d. kvito kopijos matyti, kad 15.33 val. buvo išgryninti 14910,99 Eur. Iš 2022 m. vasario 9 d. virtualios valiutos pardavimo akto 220209/2, sudaryto tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (teikėjas) ir A. P. (klientas), kopijos matyti, kad klientas virtualia valiuta gavo 17767,000000000 UST, orientacinis kursas 0,840, sumokėjo 14925,99, komisija už sandorį 15 Eur, piniginės numeris (duomenys neskelbtini). Virtualios valiutos pardavimo akte 220209/2 A. P. patvirtino, kad operacijoms bus naudojamos tik jo asmeninės lėšos, virtualios piniginės savininkas yra jis, jis įsipareigojo nesiimti neteisėtų sandorių arba sandoriuose nenaudoti neteisėtai gautų lėšų. Iš 2022 m. vasario 9 d. kvito kopijos matyti, kad 15.53 val. buvo išgryninti 14910,99 Eur. Iš 2022 m. vasario 9 d. virtualios valiutos pardavimo akto 220209/3, sudaryto tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (teikėjas) ir V. V. (klientas), kopijos matyti, kad klientas virtualia valiuta gavo 17767,000000000 UST, orientacinis kursas 0,840, sumokėjo 14925,99, komisija už sandorį 15 Eur, piniginės numeris (duomenys neskelbtini). Virtualios valiutos pardavimo akte 220209/3 V. V. patvirtino, kad operacijoms bus naudojamos tik jo asmeninės lėšos, virtualios piniginės savininkas yra jis, jis įsipareigojo nesiimti neteisėtų sandorių arba sandoriuose nenaudoti neteisėtai gautų lėšų. (t. 1, b. l 20-21)

Iš 2022 m. vasario 9 d. kliento anketos matyti, kad A. P. patvirtino, jog jis yra tikrasis naudos gavėjas, o operacijose naudojamos lėšos priklauso jam ir yra teisėtos kilmės. (t. 1, b. l. 48)

Iš 2022 m. vasario 9 d. sutarties dėl sandorio su virtualia valiuta, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. P., matyti, kad klientas gavo virtualią valiutą 17767,000000000 UST, sumokėjo 14925,99 Eur, piniginės numeris (duomenys neskelbtini). Taip pat klientas patvirtino, kad operacijoms bus naudojamos tik jo asmeninės lėšos – „fiat“ ir virtuali valiuta, jo mokėjimo kortelės ir sąskaitos kredito ar mokėjimo įstaigose, patvirtino, kad nurodytos virtualios valiutos piniginės savininkas yra jis, jog visos lėšos, susijusios su sandoriais, yra teisėtos kilmės, kurias įsipareigojo įrodyti paslaugos teikėjo prašymu. Susitarime A. P. taip pat įsipareigojo nesiimti neteisėtų sandorių arba sandoriuose nenaudoti neteisėtai gautų lėšų. (t. 1, b. l. 51)

Iš 2022 m. vasario 9 d. virtualios valiutos pardavimo akto 220209/2 matyti, kad paslaugos gavėjas, t. y. klientas A. P., sumokėjo 14925,99 Eur, gavo virtualią valiutą 17767,000000000 UST, komisija už sandorį 15 Eur. Orientacinis kursas 0,840. Piniginės numeris (duomenys neskelbtini). Pridėta kvito kopija. (t. 1, b. l. 52-53)

Iš 2022 m. vasario 9 d. kliento anketos matyti, kad V. V. patvirtino, jog yra tikrasis naudos gavėjas, o operacijose naudojamos lėšos priklauso jam ir yra teisėtos kilmės. (t. 1, b. l. 54)

Iš 2022 m. vasario 9 d. sutarties dėl sandorio su virtualia valiuta, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. V., matyti, kad klientas gavo virtualią valiutą 17767,000000000 UST, sumokėjo 14925,99 Eur, piniginės numeris (duomenys neskelbtini). Taip pat klientas patvirtino, kad operacijoms bus naudojamos tik jo asmeninės lėšos – „fiat“ ir virtuali valiuta, jo mokėjimo kortelės ir sąskaitos kredito ar mokėjimo įstaigose, patvirtino, kad nurodytos virtualios valiutos piniginės savininkas yra jis, jog visos lėšos, susijusios su sandoriais, yra teisėtos kilmės, kurias įsipareigojo įrodyti paslaugos teikėjo prašymu. Susitarime V. V. taip pat įsipareigojo nesiimti neteisėtų sandorių arba sandoriuose nenaudoti neteisėtai gautų lėšų. (t. 1, b. l. 57)

Iš 2022 m. vasario 9 d. virtualios valiutos pardavimo akto 220209/3 matyti, kad paslaugos gavėjas, t. y. klientas V. V., sumokėjo 14925,99 Eur, gavo virtualią valiutą 17767,000000000 UST, komisija už sandorį 15 Eur. Orientacinis kursas 0,840. Piniginės numeris (duomenys neskelbtini). Pridėta kvito kopija. (t. 1, b. l . 58-59)

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. S. prašymo matyti, kad įmonė prašo pateikti policijos kriptovaliutų piniginę, kur „B.“ perves kriptovaliutą USDT, arba paskirti „(duomenys neskelbtini)“ atsakinga už kriptovaliutos saugojimą iki tyrimo pabaigos, taip pat įmonės atstovas prašo grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 29821,98 Eur. (t. 1, b. l. 69-70)

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad, atliekant sandorį, pagal Rusijos Federacijos pasus buvo nustatyta klientų asmens tapatybė. Atliekant techninę sandorio dalį, A. P. ir V. V. atliko du USDT kriptovaliutos pervedimus iš kriptopiniginės (duomenys neskelbtini) į korporatyvinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą kriptobiržoje „B.“. Į sąskaitą viso įplaukė 35534 USDT, t. y. apie 30000 Eur. Už šią finansinę operaciją su kriptovaliuta UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. V. ir A. P. išmokėjo 29850 Eur, o šiuo metu šias lėšas turi V. V. ir A. P.. Patikrinus kriptopiniginę buvo nustatyta, kad ši kriptopiniginė susijusi su nusikalstama veikla (asmens pagrobimu Rusijos Federacijoje). Policija buvo informuota, kad V. V. ir A. P. tebeturi prieigą prie kriptopiniginės, kurioje pagal blockchain sistemos duomenis vis dar yra 102865,10 USDT iš lėšų, kurias nusikaltėliai gavo pagrobdami asmenį. Buvo nuspręsta suvaidinti tam tikrą spektaklį, kad asmenys manytų, jog viskas yra gerai, kad pirmąją finansinę operaciją jie atliko gerai, jog ji yra apdorojama ir motyvuoti juos tęsti finansinę operaciją, o tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius susisiekė su kompanija „B.“, Rusijos policijos pareigūnais ir laukė, kol atvyks policija. Lėšos, pervestos į UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo užblokuotos. Buvo kilusi grėsmė bendrovės darbuotojo gyvybei ir sveikatai, todėl lėšos buvo pervestos, imituotas pinigų išgryninimas, asmenys motyvuoti grįžti iki atvyks policija. Bendrovė buvo įtraukta į pasikėsinimą legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas. (t. 1, b. l. 80-84)

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. S. pranešimo matyti, kad kriptovaliutos piniginė (duomenys neskelbtini) buvo registruota virtualiųjų kriptovaliutų piniginių https://trustwallet.com sistemoje. Ši programinė įranga leidžia laikyti įvairias kriptovaliutas savo išmaniuosiuose įrenginiuose arba kompiuteryje, kriptovaliutos piniginės formavimas vykdomas anonimiškai. Kriptovaliutos pardavimo ar pirkimo procesas, tarpininkaujant bendrovei, yra organizuojamas taip, kad neįmanoma atlikti finansinės operacijos anonimiškai, nes įforminant finansinę operaciją bendrovė registruoja visus kriptopiniginių, dalyvaujančių atliekant finansinę operaciją, duomenis, taip buvo daroma ir tuomet, kai dalyvavo Rusijos piliečiai V. V. bei A. P.. Pranešime paaiškinta, kad buvo nustatyta, jog, atliekant dvi skirtingas finansines operacijas, buvo naudojama ta pati piniginė, iš kurios buvo pervedama kriptovaliuta į bendrovės piniginę, o tai nėra įprasta, nes asmenys prieš tai patvirtino, kad piniginė yra konkretaus asmens nuosavybė. Ta pati piniginė tuo pačiu metu gali būti dviejų asmenų, bet apie tai reikia informuoti, registruoti, o asmenys to nepadarė. Techniškai kriptovaliuta buvo pervedama „Binanace Smart Chain Blockchain“ sistemoje, nes jie registruoja visas finansines operacijas, patikrinimas pradedamas nuo finansinės operacijos tikrinimo, o pirmoji finansinė operacija blockchain sistemoje buvo registruota numeriu (Transaction Hash) (duomenys neskelbtini). Pritaikę savo bendrovės (duomenys neskelbtini) nustatė, kad finansinė operacija buvo atlikta iš piniginės (duomenys neskelbtini), o tuomet buvo nustatyta, kad minėta piniginė yra susijusi su nusikaltimu (asmenų pagrobimu Rusijoje). Tikrinant nukentėjusiojo „Twitter“, kuriame jis pasakojo apie tai, kas nutiko bei parodė finansinių operacijų, kurias atliekant iš jo buvo pagrobtos lėšos, numerius, buvo nustatyta, kad vienos iš piniginių, į kurias buvo pervestos pagrobtos lėšos, numeris buvo (duomenys neskelbtini). Siekiant atlikti finansinę operaciją su kriptovaliuta, būtina turėti tiesioginę prieigą prie kriptovaliutos piniginės, iš kurios finansinė operacija atliekama. Tai reiškia, jog V. V. ir A. P., būdami UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure, atliko finansines operacijas iš kriptovaliutos piniginės, kurios numeris yra (duomenys neskelbtini), turėjo neribotą prieigą prie šios piniginės, visiškai disponavo piniginėje buvusiomis piniginėmis lėšomis, o tai reiškia, jog kriptovaliutos pinginė priklauso V. V. ir A. P.. Šiuo metu 35534 USDT yra užblokuoti korporatyvinėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, esančioje kriptobiržoje „B.“. Minėtoje kriptovaliutos piniginėje tebėra 102865,10 BSC-USD, tačiau prieigą techniškai prie šių lėšų turi tik nusikaltėliai, kurie atliko finansinę operaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure. (t. 1, b. l. 97-100)

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. S. rašto Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos Baudžiamosios paieškos Kaliningrado srities valdybai matyti, kad 2022 m. vasario 9 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo centrą, esantį (duomenys neskelbtini), atvyko du vyrai, kurie pageidavo parduoti kriptovaliutą, todėl, remiantis Rusijos Federacijos piliečių pasais, buvo nustatyta asmenų tapatybė – tai buvo V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pasas (duomenys neskelbtini) (V. V.), ir A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pasas (duomenys neskelbtini) (A. P.), kurie atliko du USDT kriptovaliutos pervedimus BEP20 blockchain sistemoje iš kriptopiniginės, kurios adresas yra (duomenys neskelbtini). Patikrinus naudojamos finansinėje operacijoje kriptovaliutos kilmę, buvo nustatyta, kad lėšos, kuriomis disponavo minėti asmenys, yra susietos su Rusijoje padarytu nusikaltimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikus vidaus patikrinimą, buvo nustatyta, kad susisiekimui su kompanija asmenys naudojo telefono numerį (duomenys neskelbtini), iš kurio į bendrovę buvo skambinta 2021 m. gruodžio 22 d. 15.54 val., 2021 m. gruodžio 22 d. 16.25 val., 2022 m. sausio 18 d. 15.36 val., 2022 m. vasario 8 d. 16.00 val. Piniginė (duomenys neskelbtini) buvo registruota virtualiųjų kriptovaliutų sistemoje https://trustwallet.com/, kuri leidžia įvairias nuosavas kriptovaliutas saugoti savo išmaniuosiuose įrenginiuose arba kompiuteryje. Kol asmenys buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo centre, kriptopinginę realiai valdė kiti asmenys, koordinuodami V. V. ir A. P. veiksmus nuotoliniu būdu, bendraudami su jais „Telegram“, kontaktas buvo palaikomas iš V. V. telefono numerio (duomenys neskelbtini) su „Telegram“ abonentu (duomenys neskelbtini) (A. S.). (t. 1, b. l. 109-110)

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. S. pareiškimo matyti, kad 2022 m. vasario 9 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę atėjo du vyrai – V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pasas (duomenys neskelbtini), ir A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pasas (duomenys neskelbtini), kurie pareiškė norą parduoti kriptovaliutą. Jie ankščiau buvo susisiekę telefonu (duomenys neskelbtini), kad suderintų sandorio sąlygas. Sandorio sudarymu ofise užsiėmė G. A., kuris nustatė klientų asmenybes, kitus klientų duomenis, visas (duomenys neskelbtini) procedūras atliko D. S.. Sandorio sudarymo techninės dalies proceso metu vyrai atliko du kriptovaliutos USDT pervedimus blockchain BEP20 sistemoje („B.“ kriptobirža) iš kriptopiniginės (duomenys neskelbtini) į korporatyvinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą „B.“ kriptobiržoje – 35534 USDT, kas sudaro apytikriai 30000 Eur, todėl už šią kriptovaliutą UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo V. V. ir A. P. bendrai 29850 Eur, kurie šiuo metu šias lėšas ir turi. Kriptopiniginės patikrinimo metu buvo nustatyta, kad kriptopiniginė susijusi su nusikalstama veikla (žmogaus pagrobimu Rusijos Federacijoje), taip pat dėl šios transakcijos lėšas užblokavo kriptovaliutos birža „B.“ ir prasidėjo patikrinimas. Dėl V. V., gimusio (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pasas (duomenys neskelbtini), ir A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pasas (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 29850 Eur materialinė žala. V. V. ir A. P. tebeturi prieigą prie kriptopiniginės, kurioje pagal blockchain sistemos duomenis vis dar yra 102865,10 USDT iš lėšų, kurias nusikaltėliai pagrobė. Taip buvo konstatuotas faktas, kad (duomenys neskelbtini) piniginė buvo susijusi su nusikalstama veikla, o būtent su žinomo Rusijos kriptovaliutos prekiautojo A. K. pagrobimu. Sandorio sudarymo ir dokumentų tikrinimo metu D. S. ir G. A. buvo skirtinguose miestuose, ryšį palaikė telefonu, D. S. davė tam tikrus nurodymus G. A. apie tai, kaip veikti. Siekiant, kad nekiltų pavojus G. A. gyvybei ir sveikatai, buvo suvaidintas spektaklis, apie kurį pastarasis nežinojo. D. S. susisiekė su kompanija „B.“, per ją su Rusijos policijos darbuotojais ir su pačiu nukentėjusiuoju A. K., buvo atliktas sandoris pervedant dalį lėšų į kompaniją „B.“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kurios buvo užšaldytos, siekiant, kad V. V. ir A. P. patikėtų, jog viskas gerai iki kol atvažiuos vietos policija. Birža „B.“ atlieka savo tyrimą, siekdama išsiaiškinti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra Rusijos piliečių nusikalstamo suokalbio dalyvė ir ar nebuvo mėginta legalizuoti nusikalstamu būdu įgytų lėšų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenorom buvo įtraukta į mėginimą legalizuoti lėšas, įgytas nusikalstamu būdu. (t. 1, b. l. 123-126)

Iš 2022 m. kovo 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo rašto matyti, kad virtuali piniginė (duomenys neskelbtini) nėra atidaryta „B.“ platformoje, įmonė neturi duomenų apie minėtos piniginės savininką ir negavo oficialaus nurodymo užšaldyti virtualią piniginę. Įmonė negavo oficialaus nurodymo užšaldyti ir virtualios piniginės (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo užklausą iš Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos Kaliningrado srities atstovų, kurioje buvo prašoma sustabdyti kriptovaliutų įplaukas iš virtualios piniginės (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 135)

Iš 2022 m. kovo 24 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas iš įtariamojo V. V. paimtas planšetinis kompiuteris iPad Pro 9.7 (A1674), kurio IMEI nežinomas. Išėmus iš raudonos spalvos dėklo planšetinį kompiuterį ir jį vizualiai apžiūrėjus, buvo nustatyta, kad jo galinis korpusas yra sidabrinės spalvos su priekyje esančiu liečiamu jutiminiu ekranu. Planšetiniame kompiuteryje vidinėje dalyje aptikta SIM (Tele2) kortelė, kurios numeris yra (duomenys neskelbtini). Iš iPad Pro 9.7 (A1674), kurio IMEI nežinomas, nuskaityti duomenų nepavyko, ekranas apsaugotas nežinomu saugos kodu, kiti nuskaitymo būdai netiko. (t. 2, b. l. 83-84)

Iš 2022 m. balandžio 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėta planšetinio kompiuterio iPad Pro 9.7 (A1674) duomenų ataskaita, kuri pavadinta „0309-22 planšetinio kompiuterio iPad Pro 9.7 (A1674) IMEI nežinomas“, kurioje duomenų nerasta, nes, kaip nurodyta 2022 m. kovo 24 d. apžiūros protokole, nuskaityti duomenų nepavyko, kadangi ekranas apsaugotas nežinomu saugos kodu. Apžiūros metu, peržiūrėjus SIM kortelės (duomenys neskelbtini) (Tele2) duomenų ataskaitą, kuri pavadinta „0309-22 (duomenys neskelbtini) (Tele2) kortelė“, tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta. (t. 2, b. l. 91)

Iš 2022 m. kovo 29 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas iš įtariamojo V. V. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Huawei (VOG-L29) P30 Pro“ IMEI (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) („Pildyk“), (duomenys neskelbtini) (Tele2) ir (duomenys neskelbtini) („Beeline“) kortelėmis. Išėmus iš juodos spalvos dėklo mobilųjį telefoną ir jį vizualiai apžiūrėjus, nustatyta, kad jo galinis korpusas yra šviesios spalvos su priekyje esančiu liečiamu jutiminiu ekranu. Telefono vidinėje dalyje aptiktos SIM („Beeline“), (Tele2) kortelės, kurių numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir dėkle (duomenys neskelbtini) („Pildyk“) kortelė. Iš mobiliojo ryšio telefono „Huawei (VOG-L29) P30 Pro“ IMEI (duomenys neskelbtini) nuskaityti duomenų nepavyko, ekranas apsaugotas nežinomu saugos kodu, kiti nuskaitymo būdai netiko. (t. 2, b. l. 101-102)

Iš 2022 m. balandžio 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėta mobiliojo ryšio telefono „Huawei (VOG-L29) P30 Pro“ IMEI (duomenys neskelbtini) duomenų ataskaita, kuri pavadinta „0308-22 Huawei (VOG-L29) P30 Pro IMEI (duomenys neskelbtini)“, kurioje duomenų nerasta, nes, kaip nurodyta 2022 m. kovo 29 d. apžiūros protokole, duomenų nuskaityti nepavyko, kadangi ekranas apsaugotas nežinomu saugos kodu. Peržiūrėjus SIM kortelės (duomenys neskelbtini) („Pildyk“) duomenų ataskaitą, kuri pavadinta „0308-22 (duomenys neskelbtini) (Pildyk)“, tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta. Peržiūrėjus SIM kortelės (duomenys neskelbtini) (Tele2) duomenų ataskaitą, kuri pavadinta „0308-22 (duomenys neskelbtini) (Tele2)“, tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta. Peržiūrėjus SIM kortelės (duomenys neskelbtini) („Beeline“) duomenų ataskaitą, kuri pavadinta „0308-22 (duomenys neskelbtini) (Beeline)“, tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta. (t. 2, b. l. 109)

Iš 2022 m. kovo 24 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas įtariamojo A. P. mobiliojo ryšio telefonas „Xiaomi (M1804E4A) Mi Max 3“ (IMEI1) (duomenys neskelbtini), (IMEI2) (duomenys neskelbtini). Išėmus iš juodos spalvos dėklo mobiliojo ryšio telefoną ir jį vizualiai apžiūrėjus, matyti, kad jo galinis korpusas yra juodos spalvos su priekyje esančiu liečiamu jutiminiu ekranu. Telefono vidinėje dalyje aptiktos SIM (Pildyk) bei (Beeline) kortelės, kurių numeriai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atlikus kortelių duomenų nuskaitymą, parengta duomenų ataskaita. (t. 2, b. l. 126-127)

Iš 2022 m. balandžio 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta SIM kortelės (duomenys neskelbtini) („Pildyk“) duomenų ataskaita, kuri pavadinta „0307-22 (duomenys neskelbtini) (Pildyk)“, reikšmingų duomenų nenustatyta. Taip pat buvo apžiūrėta SIM kortelės (duomenys neskelbtini) („Beeline“) duomenų ataskaita, kuri buvo pavadinta „0307-22 (duomenys neskelbtini) (Beeline)“, reikšmingų duomenų nenustatyta. Taip pat buvo peržiūrėta mobiliojo ryšio telefono „Xiaomi (M1804E4A) Mi Max 3“ (IMEI1) (duomenys neskelbtini), (IMEI2) (duomenys neskelbtini) duomenų ataskaita, kuri buvo pavadinta „0307-22 Xiaomi (M1804E4A) Mi Max3“. Ataskaitos 3-14 lapuose yra duomenys apie telefone išsaugotus adresatus. Ataskaitos 44-46 lapuose yra duomenys apie nuo 2022 m. vasario 7 d. iki 2022 m. vasario 9 d. atliktus skambučius. 2022 m. vasario 9 d. 17:48:13 val. ir 2022 m. vasario 8 d. 21:32 val. užfiksuoti išeinantys skambučiai telefono numeriui Nr. (duomenys neskelbtini) (adresatas E.). 2022 m. vasario 9 d. 08:09:59 val., 07:35 val., 2022 m. vasario 8 d. 23:24 val., 20:04 val., 12:55 val. užfiksuoti išeinantys skambučiai telefono numeriui (duomenys neskelbtini) (adresatas „V.“). Ataskaitos 1196-1197 lapuose užfiksuotos telefono žinutės, 2022 m. vasario 5 d. 00:58:18 užfiksuota įeinanti žinutė iš „B.“, žinutės turinio nėra. (t. 2, b. l. 134)

Iš 2022 m. balandžio 27 d. tarnybinio pranešimo dėl telefono išklotinių analizės matyti, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-04680-22 buvo analizuojamos telefono Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio įtariamasis V. V. 2022 m. vasario 9 d. skambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį numerį (duomenys neskelbtini). (t. 2, b. l. 163)

Iš 2022 m. balandžio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas virtualios valiutos adresas (duomenys neskelbtini), veikiantis „B.“ išmaniojoje grandinėje (angl. Binanace Smart Chain), adresas turėjo 10 sandorių (transakcijų), 3 kartus lėšos įskaitytos ir 7 kartus lėšos nuskaitytos, adrese daugiausiai vyko sandoriai (transakcijos) virtualiu žetonu (veikiančiu BEP-20 standartu) B.-Peg BSC-USD (trumpinus USDT), dar įvardinamas kaip stabilusis žetonas, kadangi jo vertė yra stabili JAV dolerio atžvilgiu. Nustatyta, kad:

1) 2021 m. rugsėjo 28 d. 05:22:40 val. (UTC laiku) iš adreso (duomenys neskelbtini) (pagal viešuosius žymenis priklausanti įmonei „B.“) sandoriu ID (duomenys neskelbtini) buvo pervesti 262599,20 BSC-USD žetonai į adresą (duomenys neskelbtini);

2) 2022 m. vasario 9 d. 12:20:55 val. (UTC laiku) iš adreso (duomenys neskelbtini) sandoriu ID (duomenys neskelbtini) buvo pervesti 17767 BSC-USD žetonai į adresą (duomenys neskelbtini);

3) 2022 m. vasario 9 d. 12:27:04 val. (UTC laiku) iš adreso (duomenys neskelbtini) sandoriu ID (duomenys neskelbtini) buvo pervesti 17767 BSC-USD žetonai į adresą (duomenys neskelbtini). (t. 2, b. l. 165-166)

Iš 2022 m. balandžio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad, apžiūrėjus mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinę, buvo nustatyta, jog 2022 m. vasario 8 d. 16.00 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) buvo skambinta telefono numeriu (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 9 d. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) buvo skambinta keliais skirtingai telefono numeriais. (t. 2, b. l. 171)

Iš 2022 m. vasario 9 d. kratos protokolo matyti, kad 2022 m. vasario 9 d. 21.30-21.55 val. (duomenys neskelbtini), prie viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelės stovinčiame automobilyje LAND ROVER RANGE ROVER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, kurios metu tarp priekinių sėdynių porankyje buvo rasta piniginė su pinigais. Ant automobilio galinės sėdynės kuprinėje buvo rastas planšetinis kompiuteris iPad Pro IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ekranas yra suskilęs, korpusas apdaužytas, jame rasta SIM kortelė (Tele2) Nr. (duomenys neskelbtini). Piniginėje rasta 1301 JAV dolerių, 665 Eur, 190 Lenkijos zlotų bei lapukas su užrašais: „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat rastas Rusijos Federacijos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini). (t. 3, b. l. 4-8)

Iš 2022 m. vasario 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2022 m. vasario 9 d. asmens kratos metu pas V. V. buvo rasti ir paimti 298 vienetai 50 Eur vertės banknotų, kurie sudėti ir supakuoti į permatomą celofaninį paketą Nr. 484736, 35 vienetai 200 Eur vertės banknotų, kurie buvo sudėti ir supakuoti į permatomą celofaninį paketą Nr. 484726, 79 vienetai 100 Eur vertės banknotų, kurie buvo sudėti ir supakuoti į permatomą celofaninį paketą Nr. 484726, viso 29800 Eur. (t. 3, b. l. 14-23, 26)

Iš 2022 m. vasario 9 d. asmens kratos protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), atliekant V. V. kratą, buvo rasta: 1) Rusijos Federacijos pasas, išduotas V. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); 2) Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimas, išduotas V. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pensijos draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); 4) automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); 5) automobilio užvedimo pultelis su dviem pulteliais; 6) 4 vienetai 1000 Rusijos rublių vertės banknotai, 5000 Rusijos rublių banknotas ir 100 Rusijos rublių banknotas; 7) juodos spalvos piniginė; 8) banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); 9) banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); 10) metro kortelė; 11) 22 Eur ir 10 euro centų monetomis; 12) mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“ IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini); 13) 35 kupiūros po 200 Eur, 79 kupiūros po 100 Eur (viso 14900 Eur, paketas Nr. 484726), 298 kupiūros po 50 Eur (viso 14900 Eur, paketas Nr. 484736); 14) medicininis draudimas Nr. (duomenys neskelbtini). (t. 3, b. l. 140-144)

Iš 2022 m. vasario 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti pas V. V. rasti ir paimti pinigai – 9100 Rusijos Federacijos rublių (vienas 5000 rublių vertės banknotas, keturi 1000 rublių vertės banknotai, vienas 100 rublių vertės banknotas), 22,10 Eur monetomis (10 monetų po 2 Eur, 2 monetos po 1 Eur, 10 euro centų moneta. Apžiūrėti kratos automobilyje Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame V. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), metu rasti pinigai buvo sudėti ir supakuoti į permatomą celofaninį paketą užplombuoti, plombos Nr. 116424. Taip pat apžiūrėti kratos metu rasti ir paimti – 1301 JAV dolerių (13 kupiūrų po 100 JAV dolerių vertės banknotų, vienas 1 JAV dolerių vertės banknotas), 665 Eur (100 Eur vertės banknotas, 7 kupiūros po 50 Eur, 9 kupiūros po 20 Eur, 2 kupiūros po 10 Eur, 3 kupiūros po 5 Eur), 190 Lenkijos zlotų (2 kupiūros po 50 zlotų, 3 kupiūros po 20 zlotų, 3 kupiūros po 10 zlotų). (t. 3, b. l. 149-156)

Iš 2022 m. vasario 9 d. asmens kratos protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), 20.10-20.25 val. buvo atlikta A. P. krata. Pareikalavus atiduoti daiktus, A. P. pareiškė, kad draudžiamų daiktų neturi. Kratos metu pas asmenį rasta: pasas, piniginė su piniginėmis lėšomis, asmens dokumentai, mobiliojo ryšio telefonas „Xiaomi“, banko kortelės, raktai. Iš asmens kratos metu savanoriškai pateiktų objektų apyrašo matyti, kad buvo paimti šie daiktai: 1) mobiliojo ryšio telefonas (turi smulkius patrynimus) „Xiaomi“, 1 IMEI (duomenys neskelbtini), 2 IMEI (duomenys neskelbtini), rastas striukės vidinėje kišenėje; 2) SIM kortelė „Pildyk“, Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įdėta telefone; 3) SIM kortelė „Bilain“, Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įdėta telefone; 4) virtualios valiutos pardavimo aktas Nr. 220209/3, rastas striukės vidinėje kišenėje; 5) virtualios valiutos pardavimo aktas Nr. 220209/2, rastas striukės vidinėje kišenėje; 6) juodos spalvos odinė piniginė, rasta striukės kišenėje; 7) Sberbank banko kortelė, išduota L. P. vardu, Nr. (duomenys neskelbtini), rasta piniginėje; 8) Sberbank banko kortelė, išduota L. P. vardu, Nr. (duomenys neskelbtini), rasta piniginėje; 9) plastikinė kortelė „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), rasta pinginėje; 10) vairuotojo pažymėjimas, išduotas A. P. vardu, Nr. (duomenys neskelbtini), rastas pinginėje; 11) Rusijos federacijos rubliai, 11050 rublių, rasti piniginėje; 12) 6 balto metalo raktai, rasti kelnių kišenėje; 13) Rusijos Federacijos pasas, išduotas A. P. vardu, Nr. (duomenys neskelbtini), rastas striukės kišenėje; 14) 78 rubliai monetomis. (t. 4, b. l. 58-61)

Iš 2022 m. vasario 9 d. kvito kopijos matyti, kad 15.33 val. buvo išgryninti 14910,99 Eur. (t. 4, b. l. 62)

Iš 2022 m. vasario 9 d. virtualios valiutos pardavimo akto 220209/2, sudaryto tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (teikėjas) ir A. P. (klientas), matyti, kad klientas virtualia valiuta gavo 17767,000000000 UST, orientacinis kursas 0,840, sumokėjo 14925,99 Eur, komisija už sandorį 15 Eur, piniginės numeris (duomenys neskelbtini). (t. 4, b. l 63)

Iš 2022 m. vasario 9 d. kvito kopijos matyti, kad 15.53 val. buvo išgryninti 14910,99 Eur. (t. 4, b. l. 64)

Iš 2022 m. vasario 9 d. virtualios valiutos pardavimo akto 220209/3, sudaryto tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (teikėjas) ir V. V. (klientas), matyti, kad klientas virtualia valiuta gavo 17767,000000000 UST, orientacinis kursas 0,840, sumokėjo 14925,99, komisija už sandorį 15 Eur, piniginės numeris (duomenys neskelbtini). (t. 4, b. l 65)

Iš 2022 m. vasario 14 d. apžiūros protokolo matyti, kad 2022 m. vasario 9 d. asmens kratos metu pas A. P. buvo rastos ir paimtos piniginės lėšos 11128 rubliai (5000 rublių vertės banknotas, 5 kupiūros po 1000 rublių, 500 rublių vertės banknotas, 50 rublių vertės banknotas ir 78 rubliai monetomis (6 monetos po 10 rublių, 2 monetos po 5 rublius, 3 monetos po 2 rublius, 2 monetos po 1 rublį)). Pinigai sudėti ir supakuoti į permatomą celofaninį paketa Nr. 515872. (t. 4, b. l. 66-71)

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 216 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad iš virtualios piniginės, kurios adresas yra (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią virtualią piniginę, kurios adresas yra (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 9 d. 15.20.55 val. ir 15.27.04 val. (Lietuvos laiku) buvo pervesta po 17767 USDT. Viso į UAB „(duomenys neskelbtini)“ virtualią piniginę buvo pervesta 35534 USDT. Šį faktą neginčytinai patvirtina kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, gauti apžiūrėjus virtualios piniginės adresą (duomenys neskelbtini), veikiantį „B.“ išmaniojoje grandinėje (Binanace smart chain) (t. 2, b. l. 165-166). Iš kaltinamojo V. V. parodymų, duotų tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad šis kaltinamasis pripažino, jog virtuali valiuta iš virtualios piniginės (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią virtualią piniginę buvo pervesta jo nurodymu.

Sutartyse dėl sandorio su virtualia valiuta, sudarytose tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaltinamųjų, užfiksuoti duomenys iš esmės patvirtina, kad A. P. ir V. V. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 17767 UST, o bendrovė kaltinamiesiems už virtualią valiutą sumokėjo po 14925,99 Eur. Čia pastebėtina, kad iš sutarčių dėl sandorio su virtualia valiuta turinio galima daryti išvadą, jog iš tikrųjų A. P. ir V. V. įsigijo virtualią valiutą, nes sutartyse nurodyta, jog klientas gauna virtualią valiutą, o sumoka grynuosius pinigus. Vis tik liudytojas G. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad, pildant aptariamas sutartis, buvo padaryta klaida. Iš tikrųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo virtualią valiutą, o kaltinamiesiems buvo sumokėti grynieji pinigai (t. 5, b. l. 74). Virtualios valiutos pardavimo aktuose 220209/2 ir 220209/3 užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina, kad atitinkamai A. P. ir V. V., iškeitę po 17767 UST, gavo po 14925,99 Eur. Faktų, kad būtent A. P. ir V. V. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ virtualią valiutą bei jiems buvo išmokėti grynieji pinigai, neneigė ir patys kaltinamieji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje. Be to, šį faktą iš dalies patvirtina ir kvitų kopijose užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad 2022 m. vasario 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ du kartus (15.33 val. ir 15.55 val.) sumokėjo po 14910,99 Eur už įsigyjamą virtualią valiutą.

Įvertinęs anksčiau aptartus duomenis, teismas konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje yra neginčytinai įrodyta, jog 2022 m. vasario 9 d. 15.20.55 val. ir 15.27.04 val. kaltinamojo V. V. nurodymu iš virtualios piniginės (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią virtualią piniginę (duomenys neskelbtini) buvo pervesta po 17767 UST (viso 35534 UST). Ši virtuali valiuta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo iškeista į grynuosius pinigus ir A. P. ne vėliau nei 15.33 val., o V. V. ne vėliau nei 15.55 val. buvo išmokėta po 14910,99 Eur.

Baudžiamojoje byloje nekilo ginčų dėl fakto, kad virtuali valiuta, kuri iš virtualios piniginės adreso (duomenys neskelbtini) buvo pervesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią virtualią piniginę, kurios adresas yra (duomenys neskelbtini), buvo gauta nusikalstamu būdu. Iš „BscScan“ internetiniame puslapyje skelbiamų duomenų matyti, kad virtuali pinginė, kurios adresas yra (duomenys neskelbtini), susijusi su žmogaus grobimo atveju Rusijos Federacijoje. Iš liudytojo A. K. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad 2021 m. rugsėjo mėnesį jis asmenims, kurie apribojo jo laisvę, nurodė duomenis, kurie sudarė sąlygas šiems asmenims atlikti veiksmus su jam priklausančia virtualia valiuta. Pasinaudojus A. K. nurodytais duomenimis, kol buvo apribota jo laisvė, dalis jam priklausančios virtualios valiutos, t. y. ½, buvo pervesta į virtualią piniginę, iš kurios vėliau ši virtuali valiuta buvo pervesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ virtualią piniginę. Taip pat liudytojas A. K. nurodė, kad Rusijos Federacijoje dėl jo nurodytų įvykių buvo sulaikyti du asmenys, iš kurių vienas yra A. V., t. y. V. V. brolis. Faktą, kad virtuali piniginė (duomenys neskelbtini) yra susijusi su nusikalstama veika, iš dalies patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo rašte užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijos, veikiančios (duomenys neskelbtini), atstovas kreipėsi į įmonę prašydamas sustabdyti virtualios valiutos įplaukas iš minėtos piniginės. Pažymėtina, kad iš kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotų domenų, gautų apžiūrėjus virtualios valiutos adresą (duomenys neskelbtini), veikiantį „B.“ išmaniojoje grandinėje, matyti, jog 2021 m. rugsėjo 28 d. 05:22:40 val. (UTC laiku) iš adreso (duomenys neskelbtini), kuris priklauso įmonei „B.“, į adresą (duomenys neskelbtini) buvo pervesti 262599,20 USDT. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. pateikė ekrano nuotrauką, kurioje užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina 262599,20 USDT pervedimo iš „B.“ paskyros į virtualią piniginę (duomenys neskelbtini) faktą (t. 2, b. l. 53-77). Iš liudytojo D. S. parodymų, duotų tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad, tikrinant virtualios valiutos pervedimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ virtualią piniginę, buvo nustatyta, jog virtuali piniginė, iš kurios buvo atliktas virtualios valiutos pervedimas, yra siejama su žmogaus grobimu Rusijos Federacijoje. Patikrinimo metu buvo susisiekta su asmeniu, su kurio pagrobimu buvo siejama virtualios valiutos piniginė. Šis asmuo patvirtino, jog jam priklausanti virtuali valiuta, apribojus jo laisvę, buvo pagrobta. Iš esmės tokios pačios aplinkybės yra nurodytos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pareiškimuose (t. 1, b. l. 18, 80-84, 123-126). Taigi anksčiau aptartų duomenų visuma leidžia be jokių pagrįstų abejonių konstatuoti, kad V. V. nurodymu iš virtualios piniginės (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ virtualią piniginę pervesti 262599,20 USDT yra nusikalstamu būdu gauta virtuali valiuta.

Pagal BK 216 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtą arba padėti kitam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių šios veikos pasekmių, įgijo turtą, jį valdė, naudojo ar perdavė kitiems asmenims, atliko su tuo turtu susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo jį ūkinėje, komercinėje veikloje, kitaip jį pertvarkė ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje. Nusikaltimas, numatytas BK 216 straipsnio 1 dalyje, yra padaromas tik asmeniui veikiant tiesiogine tyčia, o tai reiškia, kad kaltininkas turi suvokti, jog jis disponuoja nusikalstamu būdu įgytu turtu (atlieka bent vieną iš alternatyvių veiksmų su šiuo turtu) ar (ir) melagingai nurodo, kad turtas yra gautas iš teisėtos veiklos, bei nori taip veikti, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtą, gautą nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje.

Tiek V. V., tiek A. P. tvirtino, kad jie nežinojo, jog virtuali valiuta, kurią jie keitė UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo gauta nusikalstamu būdu, t. y. iš esmės jie tvirtino, kad jų veiksmuose nebuvo tyčios nusikalsti. Vis tik teismas konstatuoja, kad tokia kaltinamųjų pozicija yra paneigta baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma. Pažymėtina, kad subjektyvieji nusikalstamų veikų požymiai yra susiję su objektyviais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne tik pagal kaltinamųjų parodymus, jų prisipažinimą ar neprisipažinimą dėl padarytų veikų, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis. Apie tai, kaip kaltininkas suvokė veikos faktines aplinkybes, sprendžiama, įvertinus kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą ir kt. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, kurie laikytini įrodymais, leidžia daryti išvadą, kad abu kaltinamieji suvokė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ keičia nusikalstamu būdu įgytą virtualią valiutą į grynuosius pinigus, keisdami virtualią valiutą į grynuosius pinigus jie siekė nuslėpti ir įteisinti šį turtą, suvokė, kad melagingai nurodė, jog virtuali valiuta priklauso jiems ir yra teisėtos kilmės, bei norėjo taip veikti.

Teisiamojo posėdžio metu V. V. aiškino, kad jis telefoninio pokalbio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui pasakė, jog nori iškeisti 30000 Eur, tačiau įmonės atstovas jį informavo, kad vienam asmeniui iš vienos virtualios valiutos piniginės gali iškeisti tik 15000 Eur. Jis pats nesidomėjo, apie kokios sumos išgryninimą bendrovė neprivalo pranešti valstybės institucijos, kokiais atvejais nėra reikalaujama pateikti duomenis, patirtinančius virtualios valiutos įgijimo teisėtumą. Atvykus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofiso, jam paskambino bendrovės atstovas ir paklausė, ar jis atvyko ne vienas, o atsakius teigiamai, jis buvo informuotas, kad bendrovė dviem asmenims gali iškeisti 30000 Eur. Jis su A. P. iš anksto nesitarė, kad, atvykę į Lietuvos Respubliką, jie abu keis virtualią valiutą. Apie tai, kad reikia pakeisti virtualią valiutą į grynuosius pinigus, A. P. informavo tik po to, kai bendrovės atstovas pasakė, kad dviem asmenims gali iškeisti 30000 Eur. A. P. į Lietuvos Respubliką vyko tik įsigyti automobilių detalių. Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad iš anksto su V. V. nesitarė keisti virtualios valiutos į grynuosius pinigus. V. V. jo paprašė padėti iškeisti pinigus tuo metu, kai jie atvyko prie bendrovės ofiso. Apie tai, kad bus keičiama virtuali valiuta, šis kaltinamasis sužinojo tik bendrovės ofise. Apie „B.“ jis nieko nežino. Į Lietuvos Respubliką vyko tik įsigyti automobilių detalių.

Teismas konstatuoja, kad V. V. ir A. P. teiginius, jog jie iš anksto nesitarė keisti virtualios valiutos, A. P. į Lietuvos Respubliką kartu su V. V. atvyko tik įsigyti automobilių detalių, virtualios valiutos keitime sudalyvavo iš esmės atsitiktinai, visų pirma paneigia kaltinamojo V. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis V. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jam reikėjo iškeisti 30000 Eur, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas jį informavo, jog vienam asmeniui gali iškeisti tik 15000 Eur, todėl tam, kad nereikėtų važiuoti virtualios valiutos keisti du kartus, jis paprašė, jog valiutą kartu važiuotų keisti ir A. P. (t. 3, b. l. 181-183, 192-194). Aplinkybę, kad iš tikrųjų kaltinamieji dar iki atvykimo į Lietuvos Respubliką tarėsi dėl virtualios valiutos gryninimo, iš dalies patvirtina apžiūros, kurios metu buvo apžiūrėta A. P. naudoto mobiliojo ryšio telefono „Xiaomi“ duomenų ataskaita, protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog 2022 m. vasario 5 d. 00:58:18 buvo gauta žinutė iš „B.“. Pažymėtina, kad virtualios valiutos adresas (duomenys neskelbtini), iš kurio UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta virtuali valiuta, veikė būtent „B.“ išmaniojoje grandinėje. Šiuo atveju žinutės turinys nėra užfiksuotas, tačiau vien jos gavimo faktas, vertinant jį su kitais baudžiamojoje byloje užfiksuotais duomenimis, leidžia daryti išvadą, jog A. P. kartu su V. V. keitė virtualią valiutą neatsitiktinai, jo ir V. V. atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas nebuvo vien tik automobilių dalių įsigijimas, jis žinojo, jog bus keičiama virtuali valiuta. Teismo įsitikinimu, faktą, kad A. P. virtualios valiutos keitime sudalyvavo neatsitiktinai, taip pat iš dalies patvirtina ir aplinkybė, jog asmens kratos metu pas šį kaltinamąjį buvo rastas virtualios valiutos pardavimo aktas Nr. 220209/2, surašytas jo vardu, bei virtualios valiutos pardavimo aktas Nr. 220209/3, surašytas V. V.. Šis faktas, jį vertinant su anksčiau aptartais duomenimis, rodo, kad kaltinamųjų veiksmai buvo suderinti, vieni kitus papildantys.

Baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad dėl virtualios valiutos keitimo į grynuosius pinigus, šios valiutos keitimo sąlygų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ skambino V. V.. Šio fakto V. V. neginčijo, tačiau, kaip minėta, tvirtino, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui tik nurodė, jog nori iškeisti 30000 Eur, o jam buvo paaiškinta, kad vienam asmeniui bendrovė gali iškeisti 15000 Eur, jis pats apie jokius valiutos keitimo limitus, kai nereikia pateikti duomenų, patvirtinančių lėšų įgijimo teisėtumą, nesiteiravo. Teismas konstatuoja, kad tokius V. V. teiginius paneigia liudytojo G. A. parodymai. Iš šio liudytojo parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, matyti, kad dar prieš kaltinamiesiems atvykstant keisti virtualią valiutą, telefoninio pokalbio metu buvo domimasi, kokią sumą keičiant nėra pranešama valstybės institucijoms ir nėra būtina pateikti lėšų kilmę patvirtinančių duomenų. Tokius G. A. parodymus iš esmės patvirtina ir liudytojo D. S. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu. Iš šio liudytojo parodymų matyti, kad, atliekant vidinį patikrinimą, buvo išsiaiškinta, jog dėl virtualios valiutos keitimo į bendrovę buvo skambinta dar 2021 m. gruodžio mėnesį ir teiraujamasi, kokios yra sąlygos ir galimybės parduoti/įsigyti virtualią valiutą, kas tam reikalinga, kokie yra ribojimai. Taigi aptarti liudytojų parodymai patvirtina, kad būtent į UAB „(duomenys neskelbtini)“ skambinęs asmuo (kaip jau minėta, šis asmuo yra kaltinamasis V. V.) teiravosi apie tai, kokiais atvejais nereikia pateikti virtualios valiutos kilmę patvirtinančių duomenų, kada apie sandorį nėra informuojamos valstybės institucijos. Teismas konstatuoja, kad tokių aplinkybių aiškinimasis leidžia daryti išvadą, jog virtualią valiutą ketinę keisti ir keitę asmenys nenorėjo atskleisti norimų iškeisti lėšų kilmės, siekė ją nuslėpti. Teismo vertinimu, būtent kaltinamieji turėjo suinteresuotumą, kad nebūtų tikrinama bei atskleista jų keičiamos virtualios valiutos kilmė, o ne bendrovė, kuri šią valiutą turėjo iškeisti į grynuosius pinigus.

Iš G. A. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti ir tai, kad telefoninio pokalbio metu, kuris vyko dar iki 2022 m. vasario 8 d., asmuo buvo informuotas apie tai, jog tuo atveju, jeigu norima keisti didesnę pinigų sumą, reikia tartis iš anksto, nes įmonėje reikiamos pinigų sumos gali nebūti. Liudytojas nurodė, kad paprastai įmonėje 15000 Eur grynaisiais nebūna. Iš esmės tokias pačias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu nurodė ir liudytojas D. S., t. y. jis teigė, kad dėl didesnių sumų pakeitimo reikia tartis iš anksto, nes tokiam lėšų keitimui reikia pasiruošti. Aptarti liudytojų parodymai verčia abejoti V. V. versija, kad 2022 m. vasario 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, kaltinamiesiems būnant prie bendrovės ofiso, paskambino ir pasiūlė iškeisti 30000 Eur. Teismo vertinimu, toks pasiūlymas galėjo būti pateiktas tik pasiruošus iškeisti didesnę pinigų sumą nei buvo sutarta iš anksto, spėjant arba žinant, kad asmuo, pageidaujantis iškeisti virtualią valiutą, į bendrovės ofisą atvyks ne vienas. Duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai (tuo atveju, jeigu iš anksto buvo susitarta iškeisti ne daugiau nei 15000 Eur) buvo informuoti ar galėjo numanyti (pagrįstai tikėtis), jog keisti virtualią valiutą atvyks ne vienas asmuo, baudžiamojoje byloje nėra. Kita vertus, kaltinamojo V. V. teiginius apie tai, kad būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pasiūlė iškeisti 30000 Eur, paneigia jo naudoto mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinėje užfiksuoti duomenys (t. 2, b. l. 164). Iš šių duomenų matyti, jog iš kaltinamojo mobiliojo ryšio telefono numerio 2022 m. vasario 9 d. nebuvo skambinama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotą mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), taip pat iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudoto mobiliojo ryšio telefono numerio nebuvo skambinama į kaltinamojo naudojamą mobiliojo ryšio telefono numerį, nors šis numeris 2022 m. vasario 9 d. buvo naudojamas kontaktams su kitais asmenimis. Išklotinėje užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina, kad iš kaltinamojo naudoto numerio į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skambinama 2022 m. vasario 8 d. 16.00 val. (prisijungimas vyko teritorijoje, esančioje netoli Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybinių sienų). Taigi akivaizdu, kad dėl sandorių buvo susitarta vėliausiai 2022 m. vasario 8 d., o 2022 m. vasario 9 d. atvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą buvo įgyvendinama tik tai, kas buvo iš anksto susitarta su bendrovės atstovu.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš anksčiau minėtoje V. V. naudoto mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinėje užfiksuotų duomenų (duomenys apima laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 10 d.) matyti, jog į UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotą mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) buvo skambinta ir 2022 m. sausio 18 d. 15.36 val., jo naudotojui esant Vilniuje, netoli UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofiso. Šis faktas leidžia daryti išvadą, kad V. V. paaiškinimai, duoti teisiamojo posėdžio metu, apie tai, jog jis dėl užimtumo virtualią valiutą iškeisti galėjo tik 2022 m. vasario 9 d., neatitinka tikrovės.

Faktą, kad tiek V. V., tiek A. P. siekė nuslėpti keičiamos virtualios valiutos kilmę, patvirtina tai, jog jie abu kliento anketose nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, susijusią su norima iškeisti virtualia valiuta. Tiek A. P., tiek V. V. užpildytose klientų anketose, kuriuose informacija yra nurodoma ir rusų kalba, pažymėjo, kad jie yra tikrieji sandorių naudos gavėjai, operacijose naudojamos lėšos priklauso jiems ir yra teisėtos kilmės. Šiuo atveju nei vienas iš kaltinamųjų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neneigė, kad iš tikrųjų kriptovaliuta nei vienam iš jų nepriklausė, jie nebuvo tikrieji sandorių naudos gavėjai. Taigi akivaizdu, kad kaltinamieji, siekdami iškeisti virtualią valiutą, nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis ir taip klaidino jiems paslaugą teikusio subjekto atstovą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. P. ir V. V. sutartyse dėl sandorio su virtualia valiuta patvirtino, jog operacijoms bus naudojamos tik jų asmeninės lėšos, virtualios valiutos piniginės savininkai yra jie, taip pat jie yra tikrieji sandorių naudos gavėjai, visos lėšos, susijusios su sandoriais, yra teisėtos kilmės, kurią, paslaugos tiekėjo prašymu, jie įsipareigoja įrodyti. Paminėtos sutartys yra surašytos lietuvių kalba, tačiau liudytojas G. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis kaltinamiesiems išvertė dokumentų, kurie buvo reikalingi keičiant kriptovaliutą į grynuosius pinigus, turinį. Tokiais liudytojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti.

Faktai, kad virtualią valiutą buvo pasirinkta keisti užsienio valstybėje, paliekant mobiliojo ryšio telefoną, kuris buvo naudojamas virtualios valiutos pervedimui, Rusijos Federacijoje, taip pat leidžia daryti išvadą, jog šiuo atveju buvo siekiama nuslėpti tikrąją virtualios valiutos kilmę. Teismui nekyla jokių abejonių, kad virtualią valiutą buvo galima iškeisti į įprastinę valiutą bei ją išgryninti ir Rusijos Federacijoje. Būdus, kaip tai buvo galima padaryti, nurodė liudytojas A. K. bei G. A. teisiamojo posėdžio metu, t. y. virtualią valiutą buvo galima iškeisti banke, taip pat ją galėjo iškeisti ir privatus asmuo bei pan. Teismui nekyla abejonių, kad virtualią valiutą buvo galima iškeisti ir vėliau išgryninti naudojant pasirinktas finansines elektronines duomenų perdavimo sistemas (elektroninę bankininkystę ir pan.), skirtas atlikti finansines ir su jomis susijusias operacijas, kurios, be jokios abejonės, veikia ir Rusijos Federacijoje. Šiuo atveju teigtina, kad baudžiamojoje byloje nustatytas virtualios valiutos keitimo būdas buvo pasirinktas tik tam, jog būtų nuslėpta tikroji šios valiutos kilmė, jos keitimas bei gryninimas nesukeltų įtarimų Rusijos Federacijos kompetentingoms institucijoms.

Kaltinamojo V. V. paaiškinimas, kad jis nenorėjo vežtis mobiliojo ryšio telefono, kuriuo naudojantis buvo galima pervesti virtualią valiutą iš vienos virtualios piniginės į kitą, nes jis nebuvo įsitikinęs bendrovės, kurioje ketino keisti virtualią valiutą patikimumu, jis pats nežinojo kaip pervesti virtualią valiutą, yra neįtikinami, ypač įvertinus tai, kad pats V. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog G. A. telefonu jo sutuoktinei, kuri neva geriau nusimano informacinėse technologijose nei kaltinamasis, paaiškino kaip pervesti virtualią valiutą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ virtualią piniginę.

Įvertinęs baudžiamojoje byloje nustatytų faktų visumą: 1) vienas iš virtualią valiutą į grynuosius pinigus keitusių asmenų (V. V.) yra tiesiogiai susijęs su asmeniu (A. V.), kuris nusikalstamu būdu užvaldė A. K. virtualią valiutą; 2) šį ryšį pirmosios apklausos, vykusios ikiteisminio tyrimo metu, V. V. bandė nuslėpti; 3) V. V. žinojo, kad jo brolis, kuris prašė išgryninti pinigus, yra sulaikytas už žmogaus grobimą; 4) prieš keičiant virtualią valiutą V. V. aiškinosi, kokią pinigų sumą galima išgryninti nepateikus turto įgijimo teisėtumą patvirtinančių duomenų ir apie sandorį nepranešus valstybės institucijoms; 5) V. V. dar 2022 m. sausio 18 d. turėjo objektyvią galimybę iškeisti virtualią valiutą Lietuvos Respublikoje; 6) mobiliojo ryšio telefonas, kuriuo naudojantis virtuali valiuta buvo pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo paliktas Rusijos Federacijoje; 7) A. P. 2022 m. vasario 5 d. į savo mobiliojo ryšio telefoną gavo žinutę iš „B.“; 8) kaltinamieji pildydami dokumentus, siekdami iškeisti virtualią valiutą į grynuosius pinigus, nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis; 9) pas A. P. kratos metu buvo rasti du virtualios valiutos keitimo aktai, teismas daro išvadą, kad tiek V. V., tiek A. P. suvokė, jog disponuoja nusikalstamu būdu įgytu turtu, melagingai nurodė, kad šis turtas priklauso jiems ir yra teisėtos kilmės, bei norėjo taip veikti, jie veikė bendrai.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo gautas V. V. brolio A. V. pareiškimas, kuriame nurodoma, jog jam Rusijos Federacijoje vyksta baudžiamasis procesas dėl piniginių lėšų pasisavinimo, pasinaudojant elektroninėmis mokėjimo priemonėmis. A. V. V. V. paprašė paimti iš elektroninės sąskaitos dalį piniginių lėšų jo asmeniniams tikslams. Todėl V. V. suteikė būtiną informaciją (prisijungimo vardą ir slaptažodį) bei pranešė, kad pinigus gauti reikia Lietuvos Respublikoje, nes (duomenys neskelbtini) tokios galimybės nėra. Piniginių lėšų kilmės V. V. neaiškino (t. 5 b. l. 86). Taigi iš aptarto A. V. paaiškinimo galima daryti išvadą, jog V. V. ir A. P. nežinojo pinigų kilmės. Vis tik tokią poziciją paneigia anksčiau aptarti baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys bei nustatytos aplinkybės.

Teismo įsitikinimu, aplinkybė, kad kaltinamieji po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas jiems paskambino ir nurodė, kad jie turi grįžti į ofisą bei grąžinti išgrynintus pinigus, atvyko į bendrovės ofisą, niekaip nepaneigia kaltinamųjų kaltės. Teigtina, kad grįžimo į bendrovės ofisą, ketinant grąžinti grynuosius pinigus, faktas, patvirtina tik tai, jog kaltinamieji nevertino tokio grįžimo kaip grėsmės, galinčios jiems sukelti kokius nors neigiamus padarinius. Akivaizdu, kad kaltinamieji į bendrovės ofisą atvyko grąžinti grynuosius pinigus, nes tikėjosi susigrąžinti virtualią valiutą. Toks kaltinamųjų elgesys neprieštarauja logikai net ir konstatavus, jog jie žinojo, kad grynuosius pinigus gavo iškeitę nusikalstamu būdu gautą virtualią valiutą. Teigtina, kad tuo atveju, jeigu kaltinamieji nebūtų atvykę į bendrovės ofisą grąžinti pinigų, jie ir toliau būtų galėję disponuoti išgrynintais pinigais, su šiais pinigais išvykti į kitas valstybes. Vis tik įvertinus tai, kad abiejų kaltinamųjų vykdyta teisėta veikla buvo susijusi su poreikiu atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. jie atvykdavo įsigyti automobilių detalių, darytina išvada, jog negrąžinus išgrynintų pinigų, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams kreipusis į teisėsaugos institucijas, jie vėliau potencialiai galėjo susidurti su sunkumais atvykstant į Europos Sąjungos šalis bei padidėjusia tikimybe būti sulaikytiems. Šiuo gi atveju, kaip jau minėta, kaltinamieji akivaizdžiai tikėjosi atkurti tokią padėtį, kokia buvo iki virtualios valiutos išgryninimo, t. y. jie nesuprato, jog jų nusikalstami veiksmai išaiškėjo, apie juos buvo pranešta teisėsaugos institucijoms. Faktas, kad tiek iki virtualios valiutos išgryninimo, tiek po jos išgryninimo kaltinamieji sprendė klausimus su automobilių detalių įsigijimu, taip pat nepaneigia jų kaltės, o tik parodo, jog išvyką į Lietuvos Respubliką jie planavo racionaliai.

Teismo motyvai dėl bausmių kaltinamiesiems skyrimo ir kitų klausimų.

Teismas nenustatė V. V. ir A. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Skiriant V. V. ir A. P. bausmes, įvertintina tai, kad jie padarė vieną nusikalstamą veiką finansų sistemai, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Taip pat įvertintina tai, kad abu kaltinamieji turi nuolatines gyvenamąsias vietas, gauna teisėtas pajamas, duomenų apie tai, jog jie anksčiau būtų teisti, nėra, taip pat nėra duomenų apie jų baustumus administracine tvarka, abu kaltinamieji nuo 2022 m. vasario 9 d. buvo sulaikyti bei jiems taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad tiek V. V., tiek A. P. už jų padarytą nusikaltimą yra skirtina švelniausia BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmė, t. y. bauda. Kaltinamiesiems skiriamų baudų dydžiai nustatytini artimi baudžiamajame įstatyme numatytam minimaliam baudos dydžiui, kuris gali būti skiriamas už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad už sunkų nusikaltimą kaltininkui gali būti skiriama nuo 150 iki 6000 MGL dydžio bauda). Abiem kaltinamiesiems yra skirtinos 490 MGL (24500 Eur) dydžio baudos.

Į V. V. ir A. P. paskirtas bausmes įskaitytini laikai, kuriuos jie išbuvo laikiname sulaikyme ir suėmime. Į kaltinamiesiems paskirtas bausmes įskaičius laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtus laikus, konstatuotina, jog jie yra įvykdę jiems paskirtas bausmes. Paskelbus nuosprendį kaltinamiesiems taikoma kardomoji priemonė – suėmimas naikintina ir jie paleisti iš suėmimo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašoma grąžinti 29821,98 Eur, kurie, iškeitus virtualią valiutą, buvo išmokėti kaltinamiesiems. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad dėl V. V. ir A. P. nusikalstamų veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 29821,98 Eur žalą, nes bendrovė kaltinamiesiems bendrai sumokėjo minėtą pinigų sumą už virtualią valiutą, kuria šie neturėjo jokio teisinio pagrindo disponuoti. Virtuali valiuta yra užblokuota ir turės būti grąžinta jos savininkui. Abu kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nurodė, kad jie į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą grįžo, nes ketino grąžinti jiems išmokėtus grynuosius pinigus. V. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dalis jo asmens kratos metu paimtų pinigų priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, teismo įsitikinimu, kratos metu pas V. V. rasti neteisėtu būdu įgyti grynieji pinigai, kurie iš tikrųjų priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, turi būti grąžinti šiai bendrovei. Nusprendus UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinti kaltinamiesiems sumokėtas pinigines lėšas, bendrovės civilinis ieškinys yra atmestinas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į 29822,10 Eur, paimtus V. V. asmens kratos metu, paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinas ir 29821,98 Eur grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 0,12 Eur grąžintini V. V.. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į 11128 Rusijos Federacijos rublių, paimtų A. P. asmens kratos metu, paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinas ir 11128 Rusijos Federacijos rublių grąžinti A. P..

Teismui buvo pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriuose nurodoma, kad V. V. ir A. P. baudžiamojo proceso metu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, todėl iš jų valstybės naudai priteistinos atitinkamai 690 Eur ir 653,40 Eur sumos. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas, taip pat nagrinėjant bylas, kai kaltinamasis yra suimtas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktai). Įvertinęs tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamųjų valios, taip pat atsižvelgęs į tai, jog kaltinamieji yra ne Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvena Rusijos Federacijoje, nemoka proceso kalbos, viso proceso metu jiems buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, teismas konstatuoja, kad Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. V., gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 490 MGL (24500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į V. V. paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. vasario 9 d. iki 2022 m. spalio 11 d. (laikiname sulaikyme ir suėmime išbūta diena lygi dviejų MGL dydžio baudai) ir laikyti, jog V. V. yra įvykdęs jam paskirtą bausmę.

V. V. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą, paskelbus šį nuosprendį, panaikinti ir jį paleisti iš suėmimo.

A. P., gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 490 MGL (24500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į A. P. paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. vasario 9 d. iki 2022 m. spalio 11 d. (laikiname sulaikyme ir suėmime išbūta diena lygi dviejų MGL dydžio baudai) ir laikyti, jog A. P. yra įvykdęs jam paskirtą bausmę.

A. P. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą, paskelbus šį nuosprendį, panaikinti ir jį paleisti iš suėmimo.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į 29822,10 Eur (saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (2022 m. vasario 10 d. kvitas A serija AAC Nr. 005788 ir 2022 m. vasario 15 d. kvitas A serija AAC Nr. 005795, t. 3, b. l. 24, 26, 27, 30)), paimtus V. V. asmens kratos metu, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir 29821,98 Eur grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 0,12 Eur grąžinti V. V..

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į 11128 Rusijos Federacijos rublių (saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (2022 m. vasario 15 d. kvitas B serija BBB Nr. 005596, t. 4, b. l. 76, 79)), paimtų A. P. asmens kratos metu, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir 11128 Rusijos Federacijos rublių grąžinti A. P..

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi M1804E4A Mi Max 3“, IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini), saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktų saugojimo saugykloje, esančioje Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. P. (2022 m. balandžio 20 d. kvitas B serija BBB Nr. LS006777, t. 2, b. l. 151, 153);

2) mobiliojo ryšio telefoną „Huawei (VOG-L29) P30 Pro“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortele Tele2 Nr. (duomenys neskelbtini) ir SIM kortele „Beeline“ Nr. (duomenys neskelbtini), planšetinį kompiuterį iPad Pro 9.7 (A1674) su SIM kortele Tele2 Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktų saugojimo saugykloje, esančioje Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. V. (2022 m. balandžio 20 d. kvitas B serija BBB Nr. LS006777, t. 2, b. l. 151, 153);

3) SIM kortelę „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelę „Beeline“ Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktų saugojimo saugykloje, esančioje Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. P. (2022 m. balandžio 20 d. kvitas B serija BBB Nr. LS006777, t. 2, b. l. 151, 153).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš V. V. ir A. P. neišieškoti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą. Suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos.