- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-09-28
- Bylos Nr.
- I-298-386/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė, Alona Romanovienė, Laimutė Jokubauskaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo
- Atsakovas
- Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovei Agnei Murauskaitei, UAB „Klaipėdos projektas“, A., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos
- Advokatai
- Arūnas Ivancius
- Kategorijos
- 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laimutės Jokubauskaitės, teisėjų Eglės Kiaurakytės ir Alonos Romanovienės, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei Daliai Pocienei, atsakovių Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos atstovui advokatui Arūnui Ivanciui, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Žydrei Stirbienei, trečiojo suinteresuoto asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovei Nijolei Piekienei, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovei Agnei Murauskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Klaipėdos projektas“ atstovei Margaritai Ramanauskienei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. M. ir A. O. , ekspertui Sigitui Mitkui, 2009 m. rugsėjo 16 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovėms Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, A. M. , A. O. dėl administracinių aktų panaikinimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras (toliau – ir pareiškėjas, prokuroras), gindamas viešąjį interesą, 2008 m. balandžio 22 d. prašymu, kurį 2008 m. rugsėjo 2 d. patikslino, (t. II, 1-7) teismo prašo:
1. Panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2001-08-14 sprendimą Nr. 135 „Dėl teritorijos prie Preilos g. Nr. 3 (buvęs 1C) statinio, Preilos gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo“.
2. Panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2005-03-17 sprendimą Nr. T1-41 „Dėl žemės sklypo, adresu Preilos g. Nr. 3, Preilos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“.
3. Panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2002-09-26 projektavimo sąlygų sąvadus poilsio namų, Preilos g. 3 ir Preilos g. 3A, Neringoje, statybai.
4. Panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2002-10-04 leidimus Nr. 38 ir Nr. 39 vykdyti statybos darbus – statyti poilsio namus, Preilos g. 3 ir Preilos g. 3A, Neringa.
5. Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003-10-16 patvirtintus poilsio namų, Preilos g. 3 ir Preilos g. 3A, Neringoje, pripažinimo tinkamu naudoti aktus.
6. Pripažinti negaliojančia 2001-08-14 sutartį „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą Neringos savivaldybės su A. M. .
7. Taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę Neringos savivaldybės tarybą grąžinti piniginį ekvivalentą – 139 009 Lt, kuriuos atsakovas A. M. panaudojo vykdydamas 2001-08-14 infrastruktūros sutartį.
Pareiškėjas patikslintame prašyme nurodo, jog 2006-07-18 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2006-07-14 raštu Nr. 6-346 Klaipėdos apygardos prokuratūrai pateikė pažymą „Dėl Neringos savivaldybės tarybos 2001-08-14 sprendimo Nr. 135 bei 2005-03-17 sprendimo Nr. T1-41“. 2006-08-04 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2006-07-31 raštu Nr. 6-1567 Klaipėdos apygardos prokuratūrai pateikė patikslintą pažymą, nurodydama papildomus duomenis. 2006-08-07 l.e. Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas vyriausiojo prokuroro pavaduotojas raštu Nr. 3-3917, vadovaudamasis LR Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 83 p., 88.1 p., Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai viešojo intereso gynimui persiuntė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažymą „Dėl Neringos savivaldybės tarybos 2001-08-14 sprendimo Nr. 135 bei 2005-03-17 sprendimo Nr. T1-41“.
Pareiškėjas teigia, kad pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje surinktus duomenis nustatyta, kad Neringos savivaldybės tarybos 2001-08-14 sprendimu Nr. 135 patvirtintu detaliuoju planu apibrėžtas žemės sklypas, adresu Preilos g. 3 (buvęs 1C), Preilos gyv., Neringoje. Neringos savivaldybės tarybos 2005-03-17 sprendimu Nr. T1-41 patvirtintu detaliuoju planu, kuris yra sprendimu Nr. 135 patvirtinto detaliojo plano korektūra, žemės sklypas, adresu Preilos g. 3, Preilos gyv., Neringoje, suskaidytas į du žemės sklypus. Šie žemės sklypai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos valstybei, juos patikėjimo teise valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija.
Žemės sklypas, esantis adresu Preilos g. 3, Preilos gyv., Neringoje, 2005-06-17 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 23/2005-0123 pagrindu išnuomotas A. O. , a.k. (duomenys neskelbtini) kuriam nuosavybės teise priklauso pastatas-poilsio namai (unikalus Nr. 2399-2001-1024).
Žemės sklypas, esantis adresu Preilos g. 3A, Preilos gyv., Neringoje, 2005-06-17 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 23/2005-0124 pagrindu išnuomotas A. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) kuriam nuosavybės teise priklauso pastatas-poilsio namai (unikalus Nr. 2399-2001-1035).
Patikslintame prašyme dėstoma, kad atsakovė Neringos savivaldybės taryba 2001-08-14 sprendimu Nr. 135 „Dėl teritorijos prie Preilos g. Nr. 3 (buvęs 1C) statinio, Preilos gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo, adresu Preilos g. 3 (buvęs 1C), Preilos gyv., Neringoje, detalųjį planą. Šio detaliojo plano sprendiniams pritarė ir suderino Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prie LR Aplinkos ministerijos, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygarda, Neringos savivaldybės vyriausiasis architektas bei kitos institucijos. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2001-07-25 pateikė išvadą Nr.392, kad detaliojo plano projektas gali būti teikiamas tvirtinti nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Neringos savivaldybės tarybos 2001-08-14 sprendimu Nr. 135 „Dėl teritorijos prie Preilos g. Nr.3 (buvęs 1C) statinio, Preilos gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo“ patvirtinti detaliojo plano sprendiniai: 1) prie esamo statinio formuojamas 1900 kv.m žemės sklypas, kurio naudojimo būdas – rekreacinės paskirties teritorija, naudojimo pobūdis – teritorija poilsio namams statyti, įrengti ir eksploatuoti; 2) nebaigtą statyti pastatą demontuoti bei sklype statyti du naujus pastatus; 3) statinių aukštis – 1 aukštas su pastoge; 4) užstatymo tankis – 0.20, užstatymo intensyvumas – 0.30.
Taip pat pareiškėjas nurodo, kad atsakovė Neringos savivaldybės taryba 2005-03-17 sprendimu Nr. T1-41 „Dėl žemės sklypo, adresu Preilos g. Nr. 3, Preilos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino žemės sklypų, adresu Preilos g. 3, Preilos gyv., Neringoje, detalųjį planą. Šio detaliojo plano sprendiniams pritarė ir suderino Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prie LR Aplinkos ministerijos, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygarda, Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyrius bei kitos institucijos. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2005-01-21 pateikė išvadą kad detaliojo plano projektas gali būti teikiamas tvirtinti nustatyta tvarka.
Neringos savivaldybės tarybos 2005-03-17 sprendimu Nr. T1-41 „Dėl žemės sklypo, adresu Preilos g. Nr. 3, Preilos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinti detaliojo plano sprendiniai: 1) rekreacinės paskirties žemės sklypas dalinamas, formuojant du sklypus: Preilos g. 3 (1080 kv.m) ir Preilos g. 3A (820 kv.m), bei keičiant žemės sklypų naudojimo būdą – iš rekreacinės paskirties į gyvenamąją, pobūdis – sodybinio užstatymo teritorija; 2) lauko inžinierinių tinklų, naujų takų ir aikštelių įrengimas; 3) statinių aukštis – 1 aukštas su pastoge; 4) Preilos g. 3 užstatymo tankis – 0.2, užstatymo intensyvumas – 0.3; Preilos g. 3A užstatymo tankis – 0.3, užstatymo intensyvumas – 0.4.
Patikslintame prašyme nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-04-23 nutarimu Nr. 1-1244 įsteigtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Šiuo nutarimu LR Vyriausybei suteikta teisė keisti nacionalinių parkų ir rezervatų bei jų apsauginių zonų ribas, LR Vyriausybei deleguota teisė nustatyti Kuršių nerijos nacionalinio parko režimą. Toks režimas nustatytas 1994-12-19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1269, kuriuo pavirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) bei 1999-03-19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintais Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau - KNNP) nuostatais. Vadovaujantis LR Vyriausybės 1996-06-19 nutarimu Nr. 721 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banko nuostatų patvirtinimo“ KNNP planavimo schema (generalinis planas) įregistruota Teritorijų planavimo dokumentų registre. Nurodyti norminiai teisės aktai specialiai skirti KNNP teritorijai, todėl jų nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo objektams.
KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Pagrindiniuose teiginiuose (Žin.,1994,Nr.99-1977) 5 p. imperatyviai nurodyta, kad nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis LR įstatymais, LR Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu); 4.1 p. nurodyta, kad planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos sudaro sąlygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius.
1994-12-19 Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtintos KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniame brėžinyje nurodyta, kad nagrinėjamoje teritorijoje būtina išsaugoti arba atkurti aikštes. Pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Preilos siūlomo teritorijų naudojimo schematinį planą nagrinėjama teritorija yra šiaurinėje Preilos dalyje ir patenka į esamas visuomeninio naudojimo teritorijas bei siūlomus neužstatyti rekreacinius plotus. Ši teritorija pagal Preilos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio gyvenvietės ir jos aplinkos tvarkymo bei paminklosaugos priemonių programą priskiriama XX ir XXI zonoms. XX zonos tvarkymo reglamente numatyta, kad erdvė tarp statomo pirties pastato ir esamų ASI poilsio namų turi likti neužstatyta ir tarnauti marių panoramai apžvelgti iš gatvės pusės. XXI zonos tvarkymo reglamente numatyta, kad pastatyto pirties pastato, planuojamo paversti gyvenamuoju namu, tūrio nebedidinti, išlaikyti neužstatytą į pietus nuo jo erdvę marių panoramai apžvelgti; aptariamoje zonoje papildomų pastatų nebestatyti, nebetankinti sklypų užstatymo.
Pareiškėjo nuomone, Neringos savivaldybės tarybos 2001-08-14 sprendimu Nr. 135 patvirtinto detaliojo plano pagrindiniai sprendiniai – suformuoti žemės sklypą, numatant dviejų poilsio namų statybą, bei Neringos savivaldybės tarybos 2005-03-17 sprendimu Nr. T1-41 patvirtinto detalaus plano pagrindiniai sprendiniai - padalinti esamą žemės sklypą į du sklypus, keičiant jų naudojimo būdą iš rekreacinės teritorijos į gyvenamąją teritoriją sodybiniam užstatymu, akivaizdžiai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, Pagrindinių teiginių 14 p. bei Preilos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio gyvenvietės ir jos aplinkos tvarkymo bei paminklosaugos priemonių programos nuostatoms, reglamentuojančioms XX ir XXI zonų tvarkymą.
Be to, pareiškėjas teigia, jog Neringos savivaldybės tarybos 2001-08-14 sprendimu Nr. 135 „Dėl teritorijos prie Preilos g. Nr.3 (buvęs 1C) statinio, Preilos gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo“ ir 2005-03-17 sprendimu Nr. T1-41 „Dėl žemės sklypo, adresu Preilos g. Nr. 3, Preilos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintų detaliųjų planų sprendiniai prieštarauja ne tik KNNP planavimo schemai (generaliniam planui), bet ir kitiems Lietuvos Respublikos norminiams aktams.
Pažeisti 1999-03-19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai (Žin., 1999, Nr.27-766) bei 2004-06-16 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 759 patvirtinti naujos redakcijos Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai (Žin., 2004, Nr.79-2809), kurių 4 p. nustato, kad nacionalinis parkas tvarkomas pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 (Žin., 1994, Nr. 99-1977). Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų bendruosius ir detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja Nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Pažeisti ir kiti šio norminio akto nuostatai: 6.6 p., numatantis ūkinės veiklos ir užstatymo plėtotę pagal Nacionalinio parko planavimo schemą bei statinių formų ir tūrio ribojimą pagal gamtos ir kultūros vertybių apsaugos reikalavimus, nustatytus teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose; 11 p.(redakcija galiojanti nuo 2004-06-20), nustatantis, jog nacionaliniame parke statiniai statomi, perstatomi, rekonstruojami pagal Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus; 12 p.(redakcija galiojanti nuo 2004-06-20), nustatantis, jog Kuršių nerijos gyvenviečių bendrieji ir detalieji planai, statinių, inžinierinių komunikacijų ir kitų objektų statybos projektai rengiami, derinami ir tvirtinami Lietuvos Respublikos planavimo įstatymo, kitų įstatymų, statybos techninių normatyvinių dokumentų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Jų sprendiniai neturi prieštarauti Nacionalinio parko planavimo schemai.
Pažeistos Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento (Žin., 2002, Nr. 87-3755) 25 str. nuostatos, nustatančios, kad statiniai Kuršių nerijos nacionaliniame parke projektuojami, statomi, restauruojami, renovuojami ar rekonstruojami atsižvelgiant į Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio parko) reikalavimus, vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinės regiono architektūros savitumus.
Pažeistos LR Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-15 įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų taisyklių (Žin., 2004, Nr. 79-2809) 49 p. nuostatos, jog detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymams, nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams, kitiems teisės aktams.
Pažeistos 1993-11-09 LR Saugomų teritorijų įstatymo Nr. 1-301 (Žin., 1993, Nr. 63-1188) 25 str. nuostatos, nustatančios, kad valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detalius projektus). Pažeistos 1993-11-09 LR Saugomų teritorijų įstatymo Nr. 1-301 (Žin., 2001, Nr. 108-3902) 28 str. 1 d. nuostatos, reglamentuojančios, kad saugomos teritorijos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo bei strateginio planavimo dokumentus ir jais nustatomus reglamentus, parengtus vadovaujantis Teritorijų planavimo bei Statybos įstatymų nuostatomis; 31 str. 8 d. nuostatos, nustatančios, jog pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis saugomose teritorijose keičiama tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja saugomų teritorijų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniams ir reglamentams. Pažeistos ir šio įstatymo 5 str., 13 str. nuostatos, jog valstybinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato ne tik pats įstatymas, bet ir Vyriausybės patvirtinti nacionalinių ir regioninių parkų nuostatai, kiti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai (saugomų teritorijų planavimo dokumentai).
Pažeistos LR Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 3, 4, 11 str. nuostatos, reglamentuojančios, kad detaliųjų planų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai bei kitiems norminiams aktams.
Patikslintame prašyme nurodoma, kad ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano pagrindu atsakovė – Neringos savivaldybės administracija – 2002-09-26 patvirtino ir išdavė užsakovams A. M. ir A. O. projektavimo sąlygų sąvadus poilsio namų projektavimui. Neringos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyrius 2002-10-04 statytojui A. M. išdavė leidimą Nr. 38 vykdyti poilsio namų, adresu Preilos g. 3A, statybos darbus, statytojui A. O. išdavė leidimą Nr. 39 vykdyti poilsio namų, adresu Preilos g. 3, statybos darbus.
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2003-10-16 aktais statinius (poilsio namus), esančius adresais Preilos g. 3 ir Preilos g. 3A, Neringoje, pripažino tinkamais naudoti. Atsižvelgiant į tai, kad Neringos savivaldybės tarybos 2005-03-17 sprendimas Nr. T1-41 „Dėl žemės sklypo, adresu Preilos g. Nr. 3, Preilos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ yra neteisėtas, prieštaraujantis jau nurodytų teisės aktų imperatyvioms normoms ir reikalavimams, todėl ir šio sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės: Neringos savivaldybės administracijos 2002-09-26 išduoti projektavimo sąlygų sąvadai, Neringos savivaldybės administracijos 2002-10-04 užsakovams A. M. ir A. O. išduoti statybos leidimai Nr. 38 ir Nr. 39 statyti poilsio namus adresais Preilos g. 3 ir Preilos g. 3A, Neringoje, bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003-10-16 pripažinimo tinkamo naudoti aktai yra neteisėti ir turi būti pripažinti negaliojančiais.
Neringos savivaldybė, vadovaudamasi Neringos savivaldybės tarybos 2001-08-14 sprendimu Nr. 135 patvirtinu žemės sklypo, adresu Preilos g. 3, Preilos gyv., Neringa, detaliuoju planu, su detaliajame plane nurodyto pastato Preilos g. 3 (buvęs 1C), Preilos gyv., Neringa, savininku A. M. sudarė sutartį „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, kuria savivaldybė įsipareigojo pritarti žemės sklypo Preilos g. 3 (buvęs 1C), Nidos gyv., Neringa, detaliajame plane numatomam žemės sklypo paskirties keitimui. A. M. šia sutartimi įsipareigojo savo lėšomis įrengti inžinierinius tinklus, reikalingus detaliuoju planu numatomiems objektams sklype funkcionuoti ir eksploatuoti, pagal eksploatuojančių organizacijų išduotas technines sąlygas, įrengti 1,5 m pločio betoninių trinkelių pėsčiųjų takus, įrengti mašinų stovėjimo vietas bei įvažiavimą; sklypą šiaurinėje pusėje, įrengti gazonus. Minima sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo įvykdyta, tačiau įrengtos teritorijos nėra priduotos į Miesto tvarkymo ir statybos skyriaus balansą. A. M. paaiškino, kad 2001-08-14 sutartis „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ yra pilnai įvykdyta už 139 009 Lt sumą, panaudotą gerbūvio įrengimui, tai įrodo jo pateikti dokumentai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad 2001-08-14 sutartis „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ buvo sudaryta ginčijamo Neringos savivaldybės tarybos 2001-08-14 sprendimu Nr. 135 „Dėl teritorijos prie Preilos g. Nr. 3 (buvęs 1C) statinio, Preilos gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo“ pagrindu, todėl savo turiniu prieštarauja prašyme nurodytiems KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, neatitinka Preilos ir apylinkių principinio plano XX ir XXI zonų tvarkymo reglamentų nustatytų reikalavimų, KNNP planavimo schemos Pagrindinių teiginių nuostatų bei prieštarauja prašyme nurodytoms imperatyvioms teisės aktų normoms. Pareiškėjo nuomone, šalys, sudarydamos 2001-08-14 sutartį „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.157 str. 1 d. numatytą imperatyvų draudimą savo susitarimu keisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimą ir taikymą, todėl vadovaujantis LR CK 1.80 str. 1 d., ši sutartis pripažintina niekiniu sandoriu, negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Vadovaujantis LR CK 6.145 str., 6.146 str. nuostatomis, sandorį pripažinus negaliojančiu, taikoma restitucija. Neringos savivaldybė restitucijos natūra negali atlikti, nes tai neįmanoma, todėl ji privalo atsakovui A. M. sumokėti piniginį ekvivalentą - 139 009 Lt už tai, jog jis, vykdydamas 2001-08-14 infrastruktūros sutarties sąlygas, pilnai įrengė infrastruktūros objektus.
Patikslintame prašyme pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 2 d. įtvirtinta, kad prokuroras įstatymo numatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. suteikia prokurorui teisę įstatymų numatyta tvarka ginti viešąjį interesą kai yra nustatomi asmens, visuomenės ir valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimai. Konstitucijos 54 str. 1 d. įtvirtinta valstybės pareigą rūpintis gamtinės aplinkos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga. Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimoms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus ir etnokultūrinį paveldą. Kuršių nerija, kaip kultūrinis kraštovaizdis, įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Kuršių nerijos nacionalinio parko žemė priklauso išimtinei valstybės nuosavybei (LR Saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 1 d., Žemės įstatymo 6 str., Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 5 p.). Šis nacionalinis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti savitą kultūros paveldą iškelti iš jo objektus, teršiančius aplinką ir nesusijusius su nacionalinio parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais, propaguoti Kuršių nerijos gamtos ir kultūros vertybes, materialinės ir dvasinės kultūros paveldą ir jų apsaugą (iš Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų). Valstybė, priimdama teisės aktus, kuriais nustatytas specialus Kuršių nerijos nacionalinio parko teisinis režimas, siekė išsaugoti unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą Lietuvos ir Europos saugomų gamtos ir kultūros paveldo vertybių sistemoje. Kuršių nerijos nacionalinio parko įsteigimas bei veiklos jame reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei. Dėl šios priežasties, kilus pagrįstam įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla, ypač statybinė, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, atsiranda pagrindas įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą, t.y. valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti savo nacionalines kultūrines vertybes. Viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti savivaldos institucijų priimti administraciniai teisės aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas prašo patikslintą prašymą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu. Papildomai nurodė, kad viešasis interesas būtų apgintas panaikinus neteisėtai priimtus administracinius aktus. Šių administracinių aktų pagrindu yra sukurtos pasekmės - pastatyti du poilsio namai. Vienas iš jų stovi erdvėje, kuri pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos nuostatas turėjo likti neužstatyta. Mano, kad šitas statinys negalėtų likti stovėti, perspektyvoje turi būti nugriautas. Viešasis interesas būtų apgintas ta prasme, kad neliktų galioti neteisėtai priimti administraciniai aktai, o jų pasekmių šalinimas galėtų būti vykdomas tiek teisminiu, tiek neteisminiu keliu ne šioje administracinėje byloje.
Atsiliepimas
Atsakovės Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija atsiliepime (t. II, b.l. 66-69) su pareiškėjo patikslintu prašymu nesutinka. Atsakovių nuomone, prokuroro prašyme nepagrįstai nurodyta, kad ginčijamas detalusis planas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. LR teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 4 d. (įstatymo 2000 m. gegužės 24 d. redakcija) numatė, kad detalusis planas (programa ir sprendiniai) turi neprieštarauti bendrajam planui bei 20 str. 8 d. (įstatymo 2000 m. gegužės 24 d. redakcija) numatė, kad detalusis planas netvirtinamas, jeigu jis prieštarauja bendrajam planui arba yra pažeista nustatyta derinimo, viešo svarstymo, priežiūros procedūra, detaliojo plano sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo ar statybos normų. LR Aplinkos ministerija 1999-09-06 raštu Nr. 02-05-3819 Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriui išaiškino, kad Kuršių nerijos planavimo schema (generalinis planas) yra specialusis planavimo dokumentas. Išraše apie patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, registro Nr. 100002000006, 4 p. nurodyta, kad KNNP planavimo schema (generalinis planas) yra specialusis planavimo dokumentas, bei 11 p. nurodyta, kad originalo saugojimo vieta yra LR Vyriausybė.
Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 „Dėl detaliųjų planų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų ir tuo metu galiojusių detaliųjų planų rengimo taisyklių 2 p. nustatė, kad taisyklės privalomos planavimo organizatoriams, planų rengėjams, sprendinius derinančioms, išvadas teikiančioms, teritorijų planavimo priežiūrą vykdančioms, planavimo sprendinius tvirtinančioms institucijoms bei kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, dalyvaujantiems planavimo procese ir procedūrose.
Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 „Dėl detaliųjų planų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų ir tuo metu galiojusių detaliųjų planų rengimo taisyklių 8 p. nustatė, kad detalieji planai negali prieštarauti bendriesiems planams, tačiau 9 p. tai pat nustatė, kad detalieji planai gali būti rengiami ir tais atvejais, kai bendrasis planas neparengtas.
LR teritorijų planavimo įstatymo 2 str. (įstatymo 2000 m. gegužės 24 d. redakcija) numatė, kad teritorijų planavimo dokumentų derinimas - procedūra, kurios metu tarpusavyje suderinami atskirų planų sprendiniai.
Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 „Dėl detaliųjų planų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų ir tuo metu galiojusių detaliųjų planų rengimo taisyklių 42 p. numatė, kad detaliojo plano sprendiniai neturi prieštarauti bendrojo plano sprendiniams. Tarpusavyje neatitinkantys detaliųjų planų sprendiniai keičiami, tikslinami ar papildomi. Derinant detaliojo plano sprendinius su specialiųjų planų sprendiniais, jei nėra parengto bendrojo arba detaliojo planų, šie specialieji planai yra tik rekomendacinio pobūdžio.
Atsiliepimas
Atsakovės nurodo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 135 „Dėl teritorijos prie Preilos g. 3 (buvęs 1C) statinio, Preilos gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo“, Neringos savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T1-41 „Dėl žemės sklypo, adresu Preilos g. 3, Preilos gyv., Neringoje, detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas detalusis planas yra suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis, todėl ginčijamo detalaus plano sprendiniai neprieštarauja ir negali prieštarauti jokiems aukštesnės galios teisės aktams.
Nei vienas teisės aktas imperatyviai nenumato, kad derinamo ir vėliau tvirtinamo detaliojo plano sprendiniai turi absoliučiai atitikti jau egzistuojantiems planavimo dokumentų sprendiniams. Jeigu derinimo procedūrų metu nustatomi derinamo detalaus plano neatitikimai galiojantiems planavimo dokumentų sprendiniams, už atitinkamų teisės aktų (pvz. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos) įgyvendinimą atsakingos institucijos, derindamos detaliojo plano sprendinius ir išsprendžia klausimą dėl šių prieštaravimų pašalinimo; jeigu detalusis planas suderinamas, tai reiškia, kad jokio prieštaravimo nėra.
Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 "Dėl detaliųjų planų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų, ir tuo metu galiojusių detaliųjų planų rengimo taisyklių 46 p. nustatė, kad savivaldybės taryba netvirtina detaliojo plano, jeigu jis prieštarauja bendrajam planui arba yra pažeistas planavimo procesas ir procedūros; šiuo atveju pažeidimai nurodomi detaliojo plano patikrinimo akte.
Neringos savivaldybės teritorijoje patvirtinto ir galiojančio bendrojo plano nebuvo, šio plano nėra ir dabar, ginčijamas detalusis planas yra suderintas, Klaipėdos apskrities viršininko administracija ginčijamą detalųjį planą patikrino, todėl akivaizdu, kad Neringos savivaldybės taryba LR teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 4 d. ir 8 d. imperatyvių nuostatų nepažeidė ir negalėjo pažeisti.
Atsiliepimas
Atsakovių nuomone, Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro prašyme nepagrįstai nurodyta, kad ginčijamais administraciniais aktais yra pažeidžiamas viešasis interesas, nes prokuroras net neįvardijo ginamo visuomeninio subjekto, kuris būtų patyręs žalą dėl Neringos savivaldybės priimtų administracinių aktų, neidentifikavo nei žalos pobūdžio, nei žalos masto. LR CK numato, kad pripažįstant sandorius negaliojančiais pagal LR CK 1.80 str., būtina nurodyti ne tik šį straipsnį, bet ir konkrečią imperatyvią įstatymo normą, kuriai sandoris prieštarauja. Jeigu nėra visiškai akivaizdu, kad įstatymo norma yra imperatyvi, būtina motyvuoti, kodėl pripažintina, kad norma yra imperatyvi, ir kokį visuomenės interesą ji saugo.
Šalies argumentai
Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras prašyme nurodė, kad 2001-08-14 sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, tačiau taip ir nepagrindė kokias konkrečias įstatymų normas pažeidė Neringos savivaldybė, sudarydama ginčijamą sutartį, bei kaip ši sutartis pažeidžia viešąjį interesą, todėl reikalavimas pripažinti niekiniu ginčijamą sandorį yra visiškai nepagrįstas.
Atsiliepimas
Taip pat atsiliepime teigiama, kad Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro argumentas, kad buvo pažeista LR CK 6.157 str. 1 d. yra nepagrįstas, nes pareiškėjo prašyme nenurodyta kurias imperatyvias teisės normas ginčijama sutartimi šalys pakeitė, apribojo ar panaikino. Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro reikalavimas taikyti restituciją ir įpareigoti Neringos savivaldybės tarybą grąžinti piniginį ekvivalentą - 139 000 Lt, kuriuos atsakovas A. M. panaudojo vykdydamas infrastruktūros sutartį, yra nepagrįstas, nes restitucija pagal pareiškėjo reikalavimą yra negalima.
LR CK 6.145 str. 1 d. nustato, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažįstamas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.
Neringos savivaldybė nėra gavusi iš šioje byloje dalyvaujančių asmenų jokio turto, todėl pagal LR CK 6.145 str. 1 d., 6.146 str. nėra pagrindo nei restitucijai natūra, nei restitucijai sumokant ekvivalentą pinigais.
Atsiliepimas
Atsakovių Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos atstovas prašo pareiškėjo patikslintą prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, jog Neringos savivaldybės taryba nevaldo piniginių lėšų, pinigines lėšas valdo Neringos savivaldybės administracija. Sprendimo dėl restitucijos taikymo Neringos savivaldybės taryba net negalėtų įvykdyti.
Atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepime (t. II, b.l. 88-89) nurodo, kad neprieštarauja, kad būtų panaikinti 2003-10-16 patvirtinti poilsio namų Preilos g.3 ir Preilos g.3A, Neringoje, pripažinimo tinkamais naudoti aktai, jei bus pripažinti negaliojančiais tie administraciniai aktai, kurių pagrindu statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti. Dėl kitų pareiškėjo reikalavimų palieka spręsti teismo nuožiūra.
Atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovas į teismą neatvyko.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime (t. II, b.l.75-78) su pareiškėjo patikslintu prašymu sutinka. Nurodo, kad Neringos savivaldybės taryba 2001-08-14 sprendimu Nr. 135 patvirtino detaliojo plano sprendinius, numatančius suformuoti žemės sklypą dviejų poilsio pastatų statybai, iš kurių vienas patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) Preilos siūlomo teritorijų naudojimo schematiniame plane XX reglamentu pažymėtą teritoriją, schematiškai pavaizduotą kaip siūlomi neužstatyti rekreaciniai plotai.
Žemesnės instancijos teismas
Neringos savivaldybės tarybos 2005-03-17 sprendimu Nr. T1-41 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, numatantys žemės sklypo dalijimą, keičiant žemės sklypų naudojimo būdą iš rekreacinės paskirties į gyvenamąją, akivaizdžiai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) Preilos siūlomo teritorijų naudojimo apsaugos reikalavimams, kurie nustatyti teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose (Nuostatų 6.6.p.), schematinio plano, Preilos ir apylinkių principinio plano architektūrinės planinės dalies nuostatoms.
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pažymi, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) privalomumas yra įtvirtintas daugelyje norminių teisės aktų.
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, reglamentuojančio saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo, kontrolės teisinius pagrindus bei veiklą šiose teritorijose (1993-11-09 įstatymo Nr. 63-1188 redakcija, galiojusi Neringos savivaldybės tarybos 2001-08-14 sprendimo priėmimo metu), 25 str. 6 d. nustatė, kad valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu patvirtintus detaliuosius projektus).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (redakcija, galiojusi Neringos savivaldybės tarybos 2001-08-14 sprendimo priėmimo metu) 4 p. įtvirtinta, kad nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269 ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus. Nacionaliniame parke urbanizacijos plėtra plėtojama pagal nacionalinio parko planavimo schemą, statinių formos ir tūriai ribojami pagal kultūros vertybių apsaugos reikalavimus, nustatytus teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose (Nuostatų 6.6.p.).
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63 -1188; 2001, Nr. 108-3902) 13 str. 2 d. 4 p. įtvirtina draudimą valstybiniuose parkuose statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) nenustatytose vietose, o 13 str. 3 d. taip pat numato, jog statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (Žin., 1999, Nr. 27-766; 2004, Nr. 96) 4 p. įtvirtinta, kad nacionalinis parkas tvarkomas pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269. Nacionaliniame parke užstatymo plėtotė vykdoma pagal nacionalinio parko planavimo schemą statinių formos ir tūriai ribojami pagal gamtos ir kultūros vertybių apsaugos reikalavimus, nustatytus teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose (Nuostatų 6.6.p.).
Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento, patvirtinto aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr. 439 (Žin., 2002, Nr. 87-3755), 25 p. numato, kad statiniai Kuršių nerijos nacionaliniame parke projektuojami, statomi, restauruojami, renovuojami ar rekonstruojami atsižvelgiant į Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) reikalavimus.
Neringos savivaldybės tarybai priėmus 2001-08-14 sprendimą Nr. 135 buvo pažeistos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindimų teiginių 5 p., 14 p., Preilos siūlomo teritorijų naudojimo schematinio plano, Preilos ir apylinkių principinio plano architektūrinės planinės dalies nuostatos, Saugomų teritorijų įstatymo 25 str. 6 d. (Žin., 1993, Nr. 63 -1188), Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4 p., 6.6. p. (Žin., 1999, Nr. 27-766) reikalavimai. Neringos savivaldybės tarybai priėmus 2005-03-17 sprendimą Nr. T1-41 buvo pažeisti Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinių teiginių 5 p., 14 p., Preilos siūlomo teritorijų naudojimo schematinio plano, Preilos ir apylinkių principinio plano architektūrinės planinės dalies nuostatos, Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d. 4 p., 3 d. (Žin., 1993, Nr. 63 -1188; 2001, Nr. 108-3902), Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4 p., 6.6. p. (1999, Nr. 27-766; 2004, Nr. 96), Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento, patvirtinto aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr. 439 (Žin., 2002, Nr. 87-3755), 25 p. reikalavimai.
Atsiliepimas
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo meru negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos Schemos sprendiniams. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą - saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, neatitiktų bendrojo teisės principo bona fides. Priešingu atveju ne tik būtų pažeistas Kuršių nerijos, kaip unikalaus gamtos ir žmogaus sukurto kraštovaizdžio komplekso - saugotinos teritorijos, tapatumas ir integralumas, bet ir būtų nusižengta Konstitucijos 53, 54 straipsnių imperatyvams, taip pat būtų akivaizdžiai nusižengta Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas detaliojo plano, adresu Rėzos g. 31, Juodkrantėje, Neringoje, teisėtumo klausimą 2007 m. rugpjūčio 31d. nutartyje (administracinėje byloje Nr. A10-l534/2007) taip pat pripažino privalomąjį Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pobūdį.
Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pripažinus negaliojančiais Neringos savivaldybės tarybos 2001-08-14 sprendimą Nr. 135 ir 2005-03-17 sprendimą Nr. T1-41, pripažintinos neteisėtomis ir šių sprendimų pagrindu sukurtos teisinės pasekmės, todėl tretysis suinteresuotas asmuo pritaria pareiškėjo pozicijai dėl pareiškime nurodytų projektavimo sąlygų sąvadų statybos leidimų, statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų pripažinimo negaliojančiais.
Atsiliepime dėstoma, kad LR Konstitucijos 54 straipsnyje yra įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis natūralios gamtinės aplinkos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų teritorijų apsauga. Kuršių nerijos nacionalinis parkas buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 1-1244 (Žin., 1991, Nr. 13-332) vertingiausiam gamtiniu ir kultūriniu požiūriu Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksui su unikaliu Europoje kopagūbriu ir etnokultūriniam paveldui išsaugoti, tvarkyti ir tausojamai naudoti. 2000 m. Kuršių nerijos nacionalinis parkas įrašytas į Pasaulio paveldo objektų sąrašą. Siekiant išsaugoti mokslinę, kultūrinę ir ekologinę vertę turinčią unikalią Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, Kuršių nerijos nacionalinio parko žemė yra priskirta išimtinei valstybės nuosavybei (Saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 1 d., Žemės įstatymo 6 str.), šiai teritorijai teisės aktais yra nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka). Tai reiškia, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko įsteigimas bei veiklos jame imperatyvus reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip gamtinio ir kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei. Dėl šios priežasties, kilus pagrįstam įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla, ypač veikla, susijusi su statybomis, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus apsaugos bei naudojimo režimo, iškyla būtinybė ginti valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti išskirtinės svarbos nacionalines gamtines ir kultūrines vertybes. Viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti savivaldos institucijų priimti administraciniai teisės aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.
Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė prašo pareiškėjo patikslintą prašymą tenkinti.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime (t. II, b.l. 73) nurodo, kad palaiko pareiškėjo reikalavimus ir laikosi pozicijos, išdėstytos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2006-07-14 rašte Nr. 6-346 ir 2006-07-31 rašte Nr. 6-1567, kurie pateikti teismui.
Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas į teismą neatvyko.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepime (t. II, b.l. 27-28) su pareiškėjo patikslintu prašymu sutinka. Atkreipia dėmesį, kad iš Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pateikto atsiliepimo matyti, kad 2008 m. liepos 2-10 d. Kvebeke (Kanada) įvykusioje Pasaulio paveldo komiteto 32-joje sesijoje, Pasaulio paveldo komitetas priėmė sprendimą Nr. 32 COM 7B, 98 dėl situacijos Kuršių nerijoje. Dokumente Pasaulio paveldo komitetas atkreipia dėmesį į Lietuvos pateiktą informaciją apie Kuršių nerijos išsaugojimą. Vadovaujantis Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo gairių 172 paragrafu, Lietuva informavo apie prasidėjusius teismus dėl galimai nelegalių statybų Kuršių nerijoje, todėl Pasaulio paveldo komitetas prašo Lietuvą nagrinėjant galimai nelegalių statybų Kuršių nerijoje atvejus, turėti omenyje šios vietovės išskirtinę visuotinę pasaulinę reikšmę bei vietovės vientisumą. Pasaulio paveldo komitetas prašo iki 2010 m. vasario 1 d. pateikti išsamią ataskaitą apie Kuršių nerijos išsaugojimo eigą ir teisminių procesų rezultatus, kurie bus svarstomi 2010 m. Pasaulio paveldo komiteto 34-osios sesijos metu. Pasaulio paveldo komitetas priėmė nemažai sprendimų ne tik Lietuvos bet Rusijos Federacijos ir Estijos atžvilgiu: „ Pasaulio paveldo komitetas pakartotinai prašo Estijos peržiūrėti valstybinių teismų sprendimus: ar jie priimti laikantis Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos, perspėdamas Estiją, kad jeigu situacija dėl Talino senamiesčio išsaugojimo nepasikeis, 2009 m. Pasaulio paveldo komiteto 33-ojoje sesijoje bus svarstomas Talino senamiesčio įtraukimas į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą. Nemažiau griežti Pasaulio paveldo komiteto sprendimai buvo priimti dėl Sankt Peterburge (Sankt Peterburgo istorinis centras ir šalia esančios paminklų grupės į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas 1990 m.) pramonės giganto Gazprom planų statyti daugiaaukštį pastatą, kuris turėtų neigiamos įtakos išskirtinei visuotinei vertei ir taptų precedentu kitiems statybų projektams. Neištaisius susidariusios padėties, Pasaulio paveldo komitetas taip pat svarstys šios vietovės įtraukimą į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą.“
Tretysis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, vadovaudamasi išdėstytu mano, kad Kuršių nerijos išsaugojimas nėra vien tik nacionalinio parko direkcijos, o visos Lietuvos problema ir pareiga. Iš aukščiau minėtų kai kurių atsakovų bei trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovų pasisakymų galima daryti išvadą, kad jie visiškai nesuinteresuoti išsaugoti Kuršių neriją, o tik patenkinti savo piniginius reikalavimus.
Trečiojo suinteresuoto asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovė prašo pareiškėjo patikslintą prašymą tenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Klaipėdos projektas“ atsiliepimo į pareiškėjo patikslintą prašymą nepateikė, atstovė teisme su pareiškėjo reikalavimais nesutinka. Jos nuomone KNNP planavimo schema (generalinis planas) buvo rekomendacinio pobūdžio dokumentas, ginčijamais administraciniais aktais įstatymai nebuvo pažeisti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiliepimo į pareiškėjo patikslintą prašymą nepateikė, atstovė teisme prašo pareiškėjo patikslintą prašymą tenkinti pareiškėjo nurodytais motyvais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimo į pareiškėjo patikslintą prašymą nepateikė, atstovas neatvyko.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime (t. II, b.l. 49-55) su pareiškėjo reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad nebaigti statyti pirties pastatai, adresu Preilos g. Nr. 1C, Preiloje, buvo įsigyti viešo aukciono būdu, norint juos rekonstruojant įsirengti poilsio namus. Buvo pasamdyta žinoma ir turinti patyrimo Klaipėdos krašte projektavimo įmonė „Klaipėdos projektas“, kuri paruošė teritorijos detalųjį planą, patvirtintą Neringos savivaldybės tarybos 2001-08-14 sprendimu. Detalusis planavimas buvo vykdomas griežtai laikantis galiojančių teisės normų ir tvarkos, tiksliai vykdant visas sąlygas, išduotas detaliajam planui parengti. Detaliojo plano rengimo metu buvo įvertintos priimtų sprendimų pasekmės paminklosauginiu aspektu, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo režimų taikymo taisyklių aspektu, aplinkos kokybės požiūriu, kraštovaizdžio vertybių apsaugos, estetinio vertinimo požiūriu, gamtinių išteklių požiūriu ir visiems sprendimams gauti atitinkamų institucijų pritarimai.
Tretysis suinteresuotas asmuo A. M. pabrėžia, kad detaliojo planavimo eigoje susiformavo visų institucijų ir architektų vieninga nuomonė, kad sovietmečiu nebaigtą statyti griozdišką pirties pastatą dėl per didelio jo tūrio disonuojantį gamtinėje aplinkoje, būtina demontuoti, o vietoje jo pastatyti du mažesnio bendro užstatymo ploto poilsinius pastatus, nedidinant sklypo užstatyto ploto, įvertinant vietos statybos tradicijas, krašto architektūrinį stilių, derantį supančiame kraštovaizdyje. Nepaisydamas papildomų didelių pastatų demontavimo ir išvežimo kaštų, jis sutiko su tokiu sprendimu. Nugriovus griozdiškus mūrinius gelžbetoninius pastatus, atsivėrė plati erdvė marių panoramai apžvelgti. Įrengus pėsčiųjų takus, sutvarkius sugriuvusią krantinę, ši vieta tapo nuolatine poilsiautojų ir turistų pasivaikščiojimo vieta. A. M. nurodo, kad įvykdė visus be išimties gana didelius savo pusės įsipareigojimus pagal infrastruktūros plėtojimo sutartį su Neringos savivaldybe. Klaipėdos viršininko 2002-09-19 įsakymu Nr. 2638 paskirta komisija pripažino poilsio namus tinkamais naudoti ir jie buvo užregistruoti nustatyta tvarka, prieš tai sudarius žemės nuomos sutartį. Nuo statinio įsigijimo, projektavimo, statybos, pridavimo ir įteisinimo, griežtai laikytasi galiojančių įstatymų ir normatyvinių aktų. Nei karto ir nei vienas šiuos procesus kontroliuojančių institucijų atstovas nėra pareiškęs net menkiausios pastabos ar pretenzijos. Atsiliepime teigiama, kad nesuprantama, kuo pasireiškia viešo intereso pažeidimas, nes Preilos gyvenvietės bendruomenė džiaugiasi, kad nugriovus sovietinį reliktą, pastačius normalius namus, sutvarkius aplinką, radikaliai pasikeitė aplinka ir vaizdas.
Atsiliepimas
A. M. atsiliepime teigia, kad apie pradedamą rengti žemės sklypo, Preilos g. 3, detaliojo plano projektą Neringos miesto savivaldybė abiem atvejais tinkamai informavo visuomenę Klaipėdos miesto laikraštyje „Vakarų ekspresas“. Projektai buvo viešai eksponuojami. Pastabų nebuvo gauta ir negalėjo jų būti, kadangi detalusis planas buvo rengiamas griežtai laikantis visų institucijų, tarp jų, LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento bei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos išduotų sąlygų. Paruošti detalieji planai, be kitų institucijų, vėl buvo patvirtinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui nesuprantama, kaip tos pačios LR Aplinkos ministerijos vienas padalinys išduoda sąlygas rengti žemės sklypo, Preilos g. 3, Preilos gyv., detalųjį planą ir jį parengtą tvirtina, o tos pačios ministerijos antras padalinys kreipiasi į prokuratūrą, prašydamas šį detalųjį planą panaikinti ir „apginti viešą interesą“.
Atsiliepimas
Taip pat atsiliepime pažymima, kad jau septinti metai, kai detaliuoju planu buvo suformuotas 1900 kv.m. žemės sklypas poilsio namams įrengti ir eksploatuoti (Neringos savivaldybės tarybos 2001-08-14 sprendimu Nr.135) ir ketvirti metai, kai esamas žemės sklypas suskaidytas į du žemės sklypus (Neringos savivaldybės tarybos 2005-03-17 sprendimu Nr. T1-41).
A. M. atsiliepime dėstoma, kad ruošiant teritorijos prie Preilos g. Nr. 3 statinio (buvęs Preilos g. Nr. 1C) detalųjį planą (kaip nurodoma aiškinamajame rašte) buvo detaliai išnagrinėta Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinio plano medžiaga, gautos iš įvairių institucijų reikiamos pažymos ir kreipiamas dėmesys, kad planuojama teritorija yra vieta, kur yra nebaigtas statyti pirties pastatas, savo masteliu ir proporcijomis, architektūrine išraiška svetimas gyvenvietės charakteriui, ganėtinai agresyvus Preilos panoramoje, todėl buvo siūloma formuoti sklypą prie esamo nebaigto statyti pastato, numatant žemės naudojimo būdą – rekreacijai, pobūdį – poilsio namams. Kadangi siūloma demontuoti esamą statinį, sklype statyti du naujus poilsinės pastatus. Bendras naujai statomų pastatų užstatymo plotas būtų dar mažesnis, negu nebaigto statyti pastato užstatymo plotas. Naujų statinių reglamente numatyti reikalavimai – vienas aukštas, pagerintų šiaurės Preilos gyvenvietės dalies urbanistinę struktūrą, panoramą iš marių pusės. Atsižvelgiant į generalinio plano reikalavimus, tarp Architektūros ir statybos instituto sklypo ir naujai formuojamo sklypo, paliekama 20 m pločio laisva erdvė, kuri leistų apžvelgti marių panoramą. Šioje erdvėje įrengiamas bendro naudojimo šaligatvio takas, jungiantis marių krantinę ir gatvę.
A. M. nuomone, nagrinėjamu aspektu svarbūs šie KNNP PS (GP) imperatyvūs reikalavimai: 1) pastatyto pirties pastato, planuojamo paversti gyvenamuoju namu, tūrio nebedidinti, išlaikyti neužstatytą į pietus nuo jo erdve marių panoramai apžvelgti (XXI zona, e); 2) erdvė tarp statomo pirties pastato ir esamų ASI poilsio namų turi likti neužstatyta ir tarnauti marių panoramai apžvelgti iš gatvės pusės (XX zona, d.). 3) aptariamoje zonoje papildomų pastatų nestatyti, nebetankinti sklypų užstatymo (XXI zona, f). Atsižvelgiant į šias KNNP PS (GP) nuostatas, galima daryti išvadą, kad KNNP PS (GP) nedraudžia vietoje esamo nebaigto statyti pastato suplanuoti du pastatus. Galimybė rekonstruoti šį pastatą (o tai gali apimti ir jo užstatymo plano keitimą) numatyta KNNP PS (GP) - pastatas planuojamas paversti gyvenamuoju namu. Pats pastatas KNNP PS (GP) yra įvardijamas kaip indiferentiškas tradicinei aplinkai statinys. Esamo pastato užstatymo plotas yra išskaidomas į dvi dalis, kurių bendra užstatymo plotų suma yra mažesnė už griaunamo pastato užstatymo plotą. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, detaliojo plano sprendinys vietoj vieno pastato suplanuoti du pastatus neprieštarauja KNNP PS (GP) imperatyvioms nuostatoms nedidinti užstatymo tankio.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens A. M. nuomone, pareiškėjo teiginys, kad žemės naudojimo būdo iš rekreacinės teritorijos į gyvenamąją teritoriją sodybiniam užstatymui keitimas prieštarauja KNNP planavimo schemos sprendiniams, Pagrindinių teiginių 14 p. bei Preilos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio gyvenvietės ir jos aplinkos tvarkymo bei paminklosaugos priemonių programos nuostatoms, reglamentuojančioms XX ir XXI zonų tvarkymą, yra prasimanytas ir neatitinkantis tikrovės. KNNP PS (GP) nenumato teritorijos (žemės sklypų) pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. KNNP PS (GP) išskiria teritorines zonas ir numato jų naudojimo tvarką. Būtent tokia situacija susidaro ir Preilos XXI zonoje. XXI zonos naudojimo tvarkos aprašyme numatyta, kad pastatyto pirties pastato, planuojamo paversti gyvenamuoju namu, tūrio nebedidinti, išlaikyti neužstatytą į pietus nuo jo erdvę marių panoramai apžvelgti (XXI zona, e). Iš šios KNNP PS (GP) nuostatos galima daryti vienareikšmę išvadą, kad nagrinėjamai teritorijai yra numatyta gyvenamoji paskirtis, o detaliojo plano sprendinys keisti žemės naudojimo paskirtį ne tik neprieštarauja KNNP PS (GP), bet ir įgyvendina cituotą KNNP PS (GP) nuostatą.
Tretysis suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime teigia, kad kreipėsi į statybos teisės ir ekspertizės paslaugų biurą dėl ekspertizės atlikimo. 2008-01-14 atliktos ekspertizės išvados paneigia pareiškėjo pareiškime išdėstytus teiginius.
Tretysis suinteresuotas asmuo A. M. prašo pareiškėjo patikslintą prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo A. O. atsiliepime (t. II, b.l. 59-61) su pareiškėjo reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad pagal KNNP planavimo schemos (generalinio p!ano) Preilos siūlomą teritorijų naudojimo schematinį planą nagrinėjama teritorija šiaurinėje Preilos dalyje patenka į esamas visuomeninio naudojimo teritorijas. Šios zonos tvarkymo reglamente nenumatyta jokių nekilnojamo turto ar gamtinių objektų. Visi pastatai ir statiniai statyti „tarybiniu“ laikotarpiu ir jie disonuoja tradicinėje Preilos užstatymo aplinkoje. Šiose zonose galimas pastatų ar statinių remontas, rekonstrukcija ir nauja reglamentuota statyba. Apie aukcione įsigytą nebaigtą statyti buitinio gyventojų aptarnavimo kompleksą (du pastatai) generaliniame plane XXI zonos tvarkymo reglamente yra tik vienas sakinys: „... nebaigto statyti pirties pastato, planuojamo paversti gyvenamuoju namu toliau nebestatyti, išlaikyti neužstatytą į pietus nuo jo erdvę marių panoramai apžvelgti.“ A. O. nuomone, šio sakinio prasmė yra ta, kad minimame sklype negali atsirasti daugiau pastatų ar didesnio užstatyto ploto negu dabar yra, kad būtų erdvės marių panoramai apžvelgti. 2001-08-14 detaliojo plano sprendimas nugriauti du mūrinius gelžbetoninius pastatus (jų užstatymo plotas 402 kv.m), nepritampančius prie tradicinio Preilos užstatymo ir jų vietoje pastatyti du tradicinės architektūros, bendro užstatymo ploto 173 kv.m + 221 kv.m = 394 kv.m. Tai niekaip negali prieštarauti šio generalinio plano XXI zonos tvarkymo reglamentui. Tai patvirtina ir generalinio plano autorių atsiliepimas bei teismo ekspertų išvados. A. O. atsiliepime pažymi, kad prokuratūra ruošdama prašymą teismui praktiškai perrašė Aplinkos ministerijos raštą prokuratūrai. Nebuvo atliktos jokios gilesnės analizės ar konsultacijos su specialistais. 2001 m. ir 2004 m. detalūs planai buvo suderinti su visomis būtinomis Aplinkos ministerijos struktūromis, iš kurių detalių planų derinimo procese nebuvo pareikšta jokių pastabų ar prieštaravimų.
Tretysis suinteresuotas asmuo A. O. prašo pareiškėjo patikslintą prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad prokuroras galėjo išsikviesti specialistus ir išsiaiškinti, ar kraštovaizdis pažeistas, ar ne.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja.
Prašymas atmestinas.
Pareiškėjas skundžia Neringos savivaldybės tarybos 2001-08-14 sprendimą Nr. 135 „Dėl teritorijos prie Preilos g. Nr. 3 (buv. 1c) statinio, Preilos gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo“ (t. I, priedai, teritorijos prie Preilos g. Nr. 3 (buv. 1c) statinio, Preilos gyvenvietėje detalusis planas, lapas 2), Neringos savivaldybės tarybos 2005-03-17 sprendimą Nr. T1-41 „Dėl žemės sklypo, adresu Preilos g. Nr. 3, Preilos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ (t. I, priedai, žemės sklypo adresu Preilos g. Nr. 3, Neringa, detalusis planas, lapas 3), Neringos savivaldybės administracijos 2002-09-26 projektavimo sąlygų sąvadą poilsio namų, Preilos g. 3a, Neringa (buvęs Preilos g. 1c), statybai (t. I, b.l. 54), Neringos savivaldybės administracijos 2002-09-26 projektavimo sąlygų sąvadą poilsio namų, Preilos g. 3, Neringa (buvęs Preilos g. 1c), statybai (t. I, b.l. 46), 4) Neringos savivaldybės administracijos 2002-10-04 statybos leidimą Nr. 38 poilsio namo, Preilos g. 3a, statybai (t. I, b.l. 55), Neringos savivaldybės administracijos 2002-10-04 statybos leidimą Nr. 39 poilsio namo, Preilos g. 3, statybai (t. I, b.l. 51), 5) Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003-10-16 patvirtintą poilsio namo, Preilos g. 3a, Neringoje, pripažinimo tinkamu naudoti aktą (t. I, b.l. 57-58), Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003-10-16 patvirtintą poilsio namo, Preilos g. 3, Neringoje, pripažinimo tinkamu naudoti aktą (t. I, b.l. 52-53), 6) 2001-08-14 sutartį „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą tarp Neringos savivaldybės ir A. M. (t. I, priedai, teritorijos prie Preilos g. Nr. 3 (buv. 1c) statinio, Preilos gyvenvietėje detalusis planas, lapai 4-5). Pareiškėjas taip pat prašo taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę Neringos savivaldybės tarybą grąžinti piniginį ekvivalentą – 139 009 Lt, kuriuos A. M. panaudojo vykdydamas 2001-08-14 infrastruktūros sutartį
Pareiškėjo nuomone, minėti Neringos savivaldybės tarybos sprendimai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) Pagrindinių teiginių 14 punktui bei Preilos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio gyvenvietės ir jos aplinkos tvarkymo bei paminklosaugos priemonių programos nuostatoms, reglamentuojančioms XX ir XXI zonų tvarkymą, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 3, 4, 6.6, 11, 12 punktams, Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 25 straipsniui, Detaliųjų planų taisyklių 49 punktui, Saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 8 daliai, 5, 13 straipsniams.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (administracinės bylos A442-654/2009, A146-88/2009, A822–1797/2008 ir kt.), konstatuoja, kad Neringos savivaldybės argumentai, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, atmestini. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) yra skirta ypatingą teisinį režimą turinčiai saugomai teritorijai – Kuršių nerijos nacionaliniam parkui ir pagal savo pobūdį tai yra imperatyvus dokumentas. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) privalomąjį pobūdį patvirtina ir specialios Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkto bei 3 dalies nuostatos. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą) ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti šios Schemos sprendiniams. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) yra Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 patvirtintas ir oficialiai įsigaliojęs teisės aktas. Vyriausybė šio teisės akto nėra pripažinusi netekusiu galios, taip pat šio akto teisinė galia nebuvo nustatyta tvarka panaikinta dėl jo neteisėtumo.
Nagrinėjamos bylos kontekste yra reikšmingi Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai. Priimant Neringos savivaldybės tarybos 2001-08-14 sprendimą Nr. 135 galiojo Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308. Priimant Neringos savivaldybės tarybos 2005-03-17 sprendimą Nr. T1-41, galiojo nauja Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 759.
Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 308 redakcija) 3 punktas nustatė, kad veiklą nacionalinio parko teritorijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl statybų Lietuvos Respublikos pajūrio juostoje ir Kuršių nerijoje”, kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kiti teisės aktai bei šie nuostatai. Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 759 redakcija) 3 punktas numato, kad veiklą Nacionaliniame parke reglamentuoja, jo apsaugos ir naudojimo režimą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 3-37), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), Lietuvos Respublikos vandens įstatymas (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544), Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 73-3091), kiti įstatymai, tarptautiniai teisės aktai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652), aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymas Nr. 439 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 87-3755), šie nuostatai ir kiti teisės aktai.
Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 308 redakcija) 4 punktas įtvirtino, kad nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 “Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)” (Žin., 1994, Nr. 99-1977), ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus. Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 759 redakcija) 4 punkte nustatyta, kad nacionalinis parkas tvarkomas pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 (Žin., 1994, Nr. 99-1977). Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų bendruosius ir detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja Nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) (toliau vadinama – Nacionalinio parko planavimo schema) sprendiniams. Kiti objektai, esantys Nacionaliniame parke, tvarkomi pagal nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kelių, inžinerinių komunikacijų ir kitus specialiojo planavimo dokumentus arba saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentus.
Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 308 redakcija) 6.6 punktas numatė, kad nacionalinio parko paskirtis yra plėtoti pažintinę rekreaciją, reguliuoti ūkinę veiklą ir urbanizacijos plėtrą pagal nacionalinio parko planavimo schemą, statinių formas ir tūrius riboti pagal gamtos ir kultūros vertybių apsaugos reikalavimus, nustatytus teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose. Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 759 redakcija) 6.6 punktas įtvirtina, kad nacionalinio parko steigimo tikslai yra plėtoti pažintinį turizmą, reguliuoti ūkinę veiklą ir užstatymo plėtotę pagal Nacionalinio parko planavimo schemą, statinių formas ir tūrį riboti pagal gamtos ir kultūros vertybių apsaugos reikalavimus, nustatytus teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose.
Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 308 redakcija) 11 punktas numatė, kad Kuršių nerijos gyvenviečių detalieji planai, statinių, inžinerinių komunikacijų ir kitų objektų statybos projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka. Jų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai. Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 759 redakcija) 12 punktas nustato, kad Kuršių nerijos gyvenviečių bendrieji ir detalieji planai, statinių, inžinerinių komunikacijų ir kitų objektų statybos projektai rengiami, derinami ir tvirtinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, kitų įstatymų, statybos techninių normatyvinių dokumentų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Jų sprendiniai neturi prieštarauti Nacionalinio parko planavimo schemai.
Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 439, 25 punktas numato, kad statiniai Kuršių nerijos nacionaliniame parke projektuojami, statomi, restauruojami, renovuojami ar rekonstruojami atsižvelgiant į Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) reikalavimus, vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinės regiono architektūros savitumus, kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus <...>.
Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239, 49 punktas nustato, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymams, nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams, kitiems teisės aktams.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytos teisės normos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika bei Konstitucinio Teismo jurisprudencija patvirtina, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko schema yra privalomasis, o ne rekomendacinio pobūdžio, norminis teisės aktas, šios Schemos sprendiniai yra privalomi viešojo administravimo subjektui pagal savo kompetenciją sprendžiančiam klausimus, ar gali būti vykdomas atitinkamos Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos detalusis planavimas, taip pat kokia statybos veikla gali būti leidžiama.
Skundžiamu Neringos savivaldybės tarybos 2001-08-14 sprendimu Nr. 135 buvo patvirtintas teritorijos prie Preilos g. 3 (buv. 1c) statinio, Preilos gyv., Neringa, detalusis planas bei pritarta sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo projektui tarp savivaldybės ir užsakovo (statytojo) ir įgaliotas savivaldybės meras pasirašyti sutartį. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir proceso šalių paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad 2001-08-14 sprendimu Nr. 135 patvirtinto detaliojo plano sprendiniais suformuotas 1900 kv.m žemės sklypas prie nebaigto statyti statinio, Preilos g. 3 (buv. 1c), Preilos gyv., Neringa, nustatant žemės naudojimo būdą – rekreacinė teritorija, žemės naudojimo pobūdį – teritorija poilsio namams įrengti ir eksploatuoti; esamą nebaigtą statyti pirties pastatą siūloma demontuoti bei sklype statyti du naujus poilsiui skirtus pastatus, nustatant sklypo užstatymo tankumą – 0,2, užstatymo intensyvumą – 0.3, pastatų aukštį – 1 aukštą su pastoge.
Skundžiamu Neringos savivaldybės tarybos 2005-03-17 sprendimu Nr. T1-41 buvo patvirtintas žemės sklypo, Preilos g. 3, Preilos gyv., Neringa, detalusis planas. Šiuo planu esamas žemės sklypas, Preilos g. 3, Preilos gyv., Neringa, suskaidomas į du žemės sklypus (1080 kv. m ir 820 kv. m), keičiant žemės sklypų naudojimo būdą iš rekreacinės teritorijos į gyvenamąją teritoriją sodybiniam užstatymui, numatant pertvarkyti poilsiui skirtus pastatus į individualius gyvenamuosius namus.
Minėtų detaliųjų planų pagrindu buvo išduoti ginčijami projektavimo sąlygų sąvadai ir statybos leidimai. Ginčijamais pripažinimo tinkamais naudoti aktais nustatyta, kad pastatyti poilsio namai atitinka nustatytus reikalavimus ir yra tinkami naudoti.
Byloje esantys dokumentai (t. I, b.l. 14-16, 28, 42) patvirtina, kad žemės sklypai, Preilos g. 3 ir Preilos g. 3A, Neringa, pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) Preilos siūlomo teritorijų naudojimo schematinį planą yra šiaurinėje Preilos dalyje ir patenka į esamas visuomeninio naudojimo teritorijas ir siūlomus neužstatyti rekreacinius plotus. Teritorija vakarų pusėje betarpiškai ribojasi su Preilos gatve, pietų pusėje su gyvenamųjų namų teritorija, rytų pusėje su mariomis, šiaurės pusėje su Preilos gatve. Schemoje ši teritorija pagal Preilos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio gyvenvietės ir jos aplinkos tvarkymo bei paminklosaugos priemonių programą priskiriama XX ir XXI zonai:
„XX. Poilsio namų teritorijos erdvinės struktūros bei teritorijos tvarkymas. Tikslas – suformuoti erdvinę struktūrą, artimą tradicinio apstatymo erdvinei struktūrai: a) žvejo name įsikūrusių ASI poilsio namų komplekso ūkinis pastatas turi būti rekonstruotas, priartinant jį prie tradicinio ūkinio pastato kopijos pavidalo; b) sklypo erdvė prie pagrindinės gatvės turėtų būti užpildyta žvejo namo kopijos statiniu, kurio dalis galėtų tarnauti buitinėms poilsio namų reikmėms, o dalis – gyvenamajam fondui, apgyvendinant poilsio namus prižiūrinčių vietos gyventojų šeimas; d) erdvė tarp statomo pirties pastato ir esamų ASI poilsio namų turi likti neužstatyta ir tarnauti marių panoramai apžvelgti iš gatvės pusės.
XXI. Esamo naujo apstatymo, jo teritorijų bei miško parko tvarkymas. Tikslas – pagerinti vizualines esamų pastatų aplinkos savybes bei miško parko sutvarkymą. Numatyta: a) sustiprinti vizualinės paskirties želdinius aplink TP ir kanalizacijos perpompavimo stoties pastatus, užstojant juos nuo gatvės; b) minėtiems pastatams įrengti raudonų čerpių šlaitinius stogus; c) išlaikyti autorinį pastatų poilsio namų ir gyvenamųjų namų architektūrinį vaizdą; d) miško parko teritorijoje pašalinti menkaverčius želdinius, atlikti pušyno retinimą, įrengti poilsio takus ir aikšteles; e) pastatyto pirties pastato, planuojamo paversti gyvenamuoju namu, tūrio nebedidinti, išlaikyti neužstatytą į pietus nuo jo erdvę marių panoramai apžvelgti; f) aptariamoje zonoje papildomų pastatų nebestatyti, nebetankinti sklypų užstatymo.“
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Neringos savivaldybės tarybos 2001-08-14 sprendimu Nr. 135 bei 2005-03-17 sprendimu Nr. T1-41 patvirtintų detaliųjų planų sprendiniai, kuriais dalinamas esamas žemės sklypas į du sklypus bei keičiamas jo naudojimo būdas iš rekreacinės teritorijos į gyvenamąją teritoriją sodybiniam užstatymui, neatitinka Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) Teritorijų naudojimo schematiniame plane numatytų XX ir XXI zonų teritorijos naudojimo reglamentų.
Kita vertus, teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog A. M. , A. O. kokiu nors neteisėtu būdu būtų prisidėję prie neteisėtų valdžios institucijų veiksmų priimant ginčijamus administracinius aktus. Teismas vertina, kad paminėtos aplinkybės įrodo, jog valdžios institucijų priimtų sprendimų pagrindu minėti asmenys atlikę statybos darbus, ilgą laiką eksploatavę minėtus statinius įgijo teisinį lūkestį, kad jų įgytos teisės bus valdžios pripažįstamos ir ginamos.
Neringos savivaldybė 2001-08-14 sudarė su A. M. sutartį „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, kuria savivaldybė įsipareigojo pritarti žemės sklypo Preilos g. 3 (buvęs 1C), Nidos gyv., Neringa, detaliajame plane numatomam žemės sklypo paskirties keitimui, o A. M. šia sutartimi įsipareigojo savo lėšomis įrengti inžinierinius tinklus, reikalingus detaliuoju planu numatomiems objektams sklype funkcionuoti ir eksploatuoti, pagal eksploatuojančių organizacijų išduotas technines sąlygas įrengti 1,5 m pločio betoninių trinkelių pėsčiųjų takus, įrengti mašinų stovėjimo vietas bei įvažiavimą; sklypą šiaurinėje pusėje, įrengti gazonus. Prokuroras pripažįsta, kad 2001-08-14 sutartis „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ yra pilnai įvykdyta už 139 009 Lt sumą, panaudotą gerbūvio įrengimui, tai įrodo A. M. pateikti dokumentai, tačiau įrengtos teritorijos nėra priduotos į Miesto tvarkymo ir statybos skyriaus balansą.
Prokuroras prašo šią sutartį „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ pripažinti negaliojančia.
LR CK 6.145 str. 1 d. numato, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.
LR CK 6.146 str. numato restitucijos būdą – restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.
LR CK 6.157 str. 1 d. numato, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato.
Prokuroro argumentas, kad buvo pažeista LR CK 6.157 str. 1 d. yra nepagrįstas, nes pareiškėjo prašyme nenurodyta kurias imperatyvias teisės normas ginčijama sutartimi šalys pakeitė, apribojo ar panaikino. Prokuroro reikalavimas taikyti restituciją ir įpareigoti Neringos savivaldybės tarybą grąžinti piniginį ekvivalentą - 139 000 Lt, kuriuos trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. panaudojo vykdydamas infrastruktūros sutartį, yra nepagrįstas, nes restitucija pagal šį pareiškėjo reikalavimą yra negalima. Teismas sutinka su atsakovių Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos atstovo nurodyta aplinkybe, jog Neringos savivaldybė nėra gavusi iš A. M. ar kito šioje byloje dalyvaujančio asmens jokio turto, todėl pagal CK 6.145 str. 1 d., 6.146 str. nėra pagrindo nei restitucijai natūra, nei restitucijai sumokant ekvivalentą pinigais. Pažymėtina, kad A. M. neprašo grąžinti jam piniginį ekvivalentą - 139 000 Lt, kuriuos jis panaudojo vykdydamas minėtą infrastruktūros sutartį. Teismas sutinka su atsakovių Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos atstovo argumentu, jog Neringos savivaldybės taryba nevaldo piniginių lėšų, pinigines lėšas valdo Neringos savivaldybės administracija, todėl sprendimo dėl restitucijos taikymo Neringos savivaldybės taryba net negalėtų įvykdyti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. liepos 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-335/2008 išaiškino, kad už viešojo intereso apsaugą valstybėje yra atsakingi ne vien prokurorai, bet ir kitos valstybės (savivaldybių) institucijos. Nors įstatymai ne visoms iš jų suteikia įgaliojimus kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, tačiau įstatymo viršenybės, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1, 5, 6 p.) ir kiti gero administravimo principai reikalauja, kad nustačiusios viešojo intereso pažeidimą atitinkamoje srityje, jos nedelsdamos informuotų prokurorą ar kitą subjektą apie galimus viešojo intereso pažeidimus (jei įstatymai joms nesuteikia įgaliojimų pačiom imtis priemonių viešajam interesui ginti). Teisinės valstybės principas reikalauja, kad būtų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas. Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme. Nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjektų delsimas (tarp jų – ir institucijų tarpusavio susirašinėjimas, nepagrįstos informacijos rinkimas) informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus galėtų lemti, kad prokuroras apie viešojo intereso pažeidimą sužinos praėjus ilgam laikui po atitinkamo administracinio akto priėmimo. Tokiu atveju galimybė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą taptų praktiškai neribota laiko požiūriu, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Todėl teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą pusiausvyrą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą (skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo būti surinkti duomenys apie viešojo intereso pažeidimą), tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento.
Taip pat teismas pažymi, kad Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą yra konstatuota ir tai, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimai).
Konstitucinio Teismo aktuose taip pat konstatuota, kad Konstitucija gina ir saugo asmens teisėtus lūkesčius. Be kita ko, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinė asmens teisėtų lūkesčių apsauga aiškintina neatsiejamai nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, Konstitucijoje įtvirtintos įgytų teisių apsaugos, būtinumo užtikrinti asmens, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, pasitikėjimą valstybe ir teise; asmens pasitikėjimas valstybe ir teise bei teisėtų lūkesčių apsauga, kaip konstitucinės vertybės, yra neatskiriama nuo teisės aktų konstitucingumo ir teisėtumo prezumpcijos; asmenį, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, saugo ir gina Konstitucija; šios nuostatos nepaisymas reikštų, kad nukrypstama ir nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, 2008 m. vasario 20 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas 2008 m. vasario 20 d. nutarimu yra pripažinęs, kad Konstitucija neužkerta kelio tam tikrais ypatingais atvejais saugoti ir ginti ir asmens teises, kylančias iš teisės aktų, vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esančiame KTU Architektūros ir statybos instituto 2006-10-24 rašte (t. II, b.l. 56) konstatuota, kad institutui peržiūrėjus Architektūros ir statybos institute (ASI) esanti Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) generalinio plano, parengto 1994 m., archyvinė medžiaga – tekstinis tomas „Preilos ir apylinkių principinis planas“ (archyv. Nr. 1157) ir plano brėžinių M 1:2000 komplektas (t.t. brėž. Nr. 5 – Preilos siūlomo teritorijų naudojimo planas). Taip pat susipažinta su naujesniais šio sklypo detaliaisiais planais (2001 ir 2004 m., UAB „Klaipėdos projektas“). Teritorija apžiūrėta vietoje. Atlikus fotofiksaciją, naujųjų 1 a. su mansardomis gyv. pastatų architektūra palyginta su čia buvusių numatytos komunalinės pirties 2 korpusų (sujungtų kampu) nebaigtų, apgriuvusių konstrukcijų nuotraukomis. Nustatytas vizualinis santykis su atvira marių erdve, krantu ir gretimų statinių architektūra. Po minėtų darbų institutas padarė išvadas:
1. Pagal detaliuosius planus pastatyti du pastatai savo tūriu, dislokacija marių ir gretimų statinių atžvilgiu bei architektūrine kokybe šios vietos kraštovaizdyje yra labiau tinkami, negu buvę nebaigtos statyti stambesni pirties tūriai ir jos dislokacija.
2. Pagal KNNP generalinio plano siūlymus (byla Nr. 1157, reglamentas zonai XXI, p. 26, ir brėž. Nr. 5) į pietus nuo nebaigto pirties pastato ir jo sklypo ribos buvo numatyta palikti neužstatytą erdvę (iki ASI poilsio pastato). Minėtais detaliaisiais planais buv. pirties sklypo pietinė riba išplėsta. Bet buvusi rekomendacija palikti laisvos erdvės ir laisvą priėjimą prie marių išlaikyta, tik kiek sumažinus jos plotą. Tokia KNNP gen. plano korektūra gali būti priimtina, ji nėra esminė.
3. Minėtoje KNNP byloje (archyv. Nr. 1157) XXII zonos reglamente Preilos komunalinė zoną numatyta plėsti prie žvejų uosto (pietuose). Čia buvo siūloma vieta ir komunalinei pirčiai. Tuo pačiu zonos XXI reglamente (p. 26, punktas „e“) nebaigtą pirties pastatą (buv. Preilos g. 1c, kurį 2001 m. nupirko naujas savininkas) buvo planuota paversti gyvenamuoju namu. Todėl šio sklypo gyvenamoji funkcija jau buvo užprogramuota KNNP gen. plane greta didesnio, ploto rekreacinės erdvės. Dabar rekreacinei funkcijai yra palikta mažesnė minėta laisva priėjimui prie marių erdvė. Tas taip pat netrukdytų ateity įrengti čia ir KNNP gen. plane siūlytą mažą turistinę prieplauką kurėnams.
4. Šios nedidelės Preilos gyvenvietės dalies detalus plano pakoregavimas matomai bus galimas naujajame Neringos bendrajame plane, kuris jau pradėtas rengti (UAB „Urbanistika“, Vilnius; subrangovas – ASI, Kaunas).
Teismui pateiktame Neringos savivaldybės administracijos Preilos-Pervalkos seniūnijos 2008-12-05 rašte (t. II, b.l. 101) nurodoma, kad iš Kuršių marių pusės Preilos gyvenvietė pastebima beveik nuo kito Kuršių marių kranto. Ji matoma kaip mažai dinamiško silueto, su želdinių intarpais, įvairaus ryškumo namų eilė tamsiai žalio miško papėdėje. Agresyviu vizualiniu akcentu šiame siluete išsiskyrė šiauriniame gyvenvietės gale gamtinėje aplinkoje disonuojantys du nebaigti statyti didelio tūrio pirties pastatai. Nuo kuršių marių atsiverianti panorama išryškino šalia jų esančių komunalinių statinių (buitinių nuotekų perpumpavimo stoties, TP statinio) ir šių dviejų nebaigtų statyti pirties pastatų architektūros trūkumus. Dėl to sprendimas nugriauti senus sovietmečio, statybos mūrinius-gelžbetoninius pastatus, disonuojančius natūralioje aplinkoje, ir vietoj jų pastatyti du mažesnius tradicinius architektūrinio stiliaus pastatus, atitraukus juos nuo Kuršių marių kranto, įrengus pėsčiųjų pasivaikščiojimo takus, sutvarkius apšvietimo tinklus ir apželdinus teritoriją iš esmės pagerino ne tik šiaurinės gyvenvietės dalies kokybę, bet ir viso gyvenvietės patrauklumą. Jokių skundų dėl Preilos Nr. 3 ir 3A nebuvo, priešingai, tik malonių atsiliepimų dėl minėtų namų sulaukiama ir iš gyventojų, ir miesto svečių. Atsižvelgiant į tai, rašte teigiama, kad du Preilos Nr. 3 ir 3A pastatai pilnai adaptavosi gyvenvietės terpėje ir jų statyba nepažeidė gyventojų interesų.
Specialistas Albertas Lamauskas teisme nurodė, jog rengiant KNNP generalinį planą su šio plano rengėjais buvo diskutuojama, ką daryti su tarybiniais metais nebaigtais statyti didelio tūrio, blogos būklės pirties pastatais, patenkančiais į KNNP generalinio plano XXI zoną. Profesoriaus Bučo tyrimuose tie pastatai, kaip neatitinkantys tradicijų, buvo rekomenduojami nugriauti. Reglamente buvo planuojama tuos pastatus pašalinti ir tą teritoriją skirti gyvenamajai statybai, nedidinant tūrio. Dabar pagal detaliuosius planus pastatyti du pastatai savo tūriu, architektūrine kokybe, dislokacija marių ir gretimų statinių atžvilgiu labiau tinkami, negu buvę nebaigti statyti stambūs pirties pastatai. Sklypo užstatymo tankis nebuvo padidintas, rekreacinis plotas neužstatytas, taip pat neužstatyta erdvė panoramai apžvelgti iš gyvenvietės pusės. Specialistas pažymėjo, jog principinė schema nenustatė ribų, o tik parodė vietą, kurią turėjo detalizuoti detalieji planai. Šioje zonoje išsaugotas istoriškai susiklostęs gatvių ir takų tinklas (t.3, b.l. 33-35).
Ekspertas Sigitas Mitkus teisme parodė, kad pastačius du pastatus vietoj pirties pastato, užstatymo plotas sumažėjo. Mano, kad pareiškėjo klaida, jog jis netraktavo Kuršių nerijos nacionalinio plano schemos kaip sisteminio dokumento, jis yra privalomo pobūdžio dokumentas. KNNP generaliniame plane prieštaravimų yra daugybė, ištraukus iš konteksto vieną sakinį ir įdėjus jį į pareiškimą, daroma labai didelė klaida. Atkreipia dėmesį, kad KNNP generalinis planas leido statyti tokio pat dydžio ir tokio pat užstatymo ploto pastatą, leido paversti buvusį pastatą į gyvenamą. KNNP generaliniame plane nurodyti XX ir XXI zonų tvarkymo tikslai - suformuoti erdvinę struktūrą, artimą tradicinio statymo erdvinei struktūrai. Tikslai yra aukštesnio lygio, jie yra kaip programinis dalykas. XXI zonoje nurodyta nebetankinti tūrio, nebedidinti užstatymo ploto, šie generalinio plano imperatyvūs reikalavimai yra išlaikyti. Tam, kad įgyvendinti generalinio plano tikslus, generalinis planas leidžia pastato tūrį išskaidyti. Išskaidžius tūrį, galima pasiekti, kad pastatai būtų panašūs į tradicinio užstatymo erdvę, tuo pačiu būtų išlaikyti užstatymo ploto reikalavimai. Generalinis planas nedraudė pakeisti pastato konfigūracijos. Pirties pastatas teisėtai išskaidytas į du pastatus, į mažesnes erdves, nes yra reikalavimas, kad turi likti neužstatyta erdvė marių panoramai apžvelgti iš gatvės pusės. Be to, nėra tiesiogiai pasakyta, kad tos erdvės negalima sumažinti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, atsižvelgus į Konstitucinio Teismo doktriną, Konstitucijoje įtvirtintus teisingumo principą ir konstitucinių vertybių pusiausvyros imperatyvą, konstitucinius teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, įgytų teisių apsaugos reikalavimus, daroma išvada, kad ypatingais atvejais galima saugoti bei ginti ir tokias teisei paklususio, įstatymų reikalavimų besilaikiusio, valstybe ir jos teise pasitikėjusio asmens įgytas teises, kylančias iš valdžios individualių teisės aktų, nors ir valdžios institucijos priimtų pažeidžiant teisės normas, kurių neapgynus ir neapsaugojus, asmenys, visuomenė arba valstybė patirtų didesnę žalą, negu toji, kurią asmenys, visuomenė arba valstybė patirtų, jeigu minėtos teisės nebūtų visiškai arba iš dalies apsaugotos ir apgintos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1576/08).
Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Šioje byloje akivaizdu, kad prokuroras gina svarbų viešąjį interesą – tai, kad teisės normų būtų laikomasi, kad valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės bei savivaldybių institucijos, visi pareigūnai veiktų remdamiesi teise. Šis viešasis interesas yra svarbi konstitucinė vertybė. Teismo priimtinas sprendimas turės įtakos ne tik šiai konstitucinei vertybei. Neabejotina, kad tretieji suinteresuoti asmenys turi subjektyvias teises į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Tai yra ne tik fundamentalios asmens teisės, bet kartu ir, sutinkamai su Konstitucinio Teismo doktrina, sudedamieji teisinės valstybės principo elementai. Patenkinus prokuroro reikalavimą, būtų tam tikru mastu paveiktos ir konstitucinės vertybės – teisingumo principas, reikalavimai užtikrinti teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą, būtinumą užtikrinti asmens, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, pasitikėjimą valstybe ir teise.
Taigi teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtus kriterijus turi nuspręsti, ar byloje nagrinėjamas ginčas priklauso tam ypatingam atvejui, kai galima saugoti bei ginti ir teisei paklususio, įstatymų reikalavimų laikiusio, valstybe ir jos teise pasitikėjusio asmens įgytas teises, kylančias iš valdžios individualių teisės aktų, priimtų pažeidžiant teisės normas.
Taip pat teismas akcentuoja, kad viešojo intereso, susijusio su saugomomis teritorijomis, pažeidimo pašalinimas turėtų būti nukreiptas į šios teritorijos mokslinės, ekologinės, kultūrinės ir kitokios vertės (Saugomų teritorijų įstatymo 2 str. 32 d.), kuria ši teritorija pasižymi, išsaugojimą ar atkūrimą. Kaip matyti iš KTU Architektūros ir statybos instituto, Neringos savivaldybės administracijos Preilos-Pervalkos seniūnijos pateiktų duomenų, nustatytais pažeidimais žala saugomų teritorijų vertei nepadaryta. Viešasis interesas negali būti suprantamas vien kaip būtinybė besąlygiškai naikinti administracinius aktus dėl formalių teisės aktų pažeidimų. Nagrinėjant bylas, kuriose į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, labai svarbu ne tik formaliai konstatuoti teisės aktų pažeidimus, bet ir įvertinti jų įtaką visuomenės, jos dalies ar atskirų narių teisėms bei pareigoms. Patenkinus pareiškėjo prašymą, statinių savininkų teisėti lūkesčiai, teisinis tikrumas būtų paneigtas, visuomenė patirtų didesnę žalą, negu toji, kurią asmenys, visuomenė arba valstybė patirtų, jeigu minėtos teisės nebūtų visiškai arba iš dalies apsaugotos ir apgintos, siekiamų tikslų ir kylančių neigiamų pasekmių proporcingumas būtų pažeistas.
Įvertinus faktines ir teisines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo patikslintas prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusp rendė:
pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėjai Laimutė Jokubauskaitė Eglė Kiaurakytė Alona Romanovienė