Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Raimonda Andrulienė,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės J. G. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui N. A. ir valstybės institucijai teikiančiai išvadą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis taip pat dėl išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės atstovas, advokatas Vidmantas Skaburskas ieškinį ir patikslintą ieškinį palaikė, siūlė jį patenkinti visiškai. Palaikydamas visus ieškovės reikalavimus atstovas prašė pripažinti atsakovą N. A. ieškovės sūnaus J. G., gimusio 2003, tėvu ir priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 300 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, kadangi vaikas negavo ir negauna iš tėvo jokios materialinės paramos, nes atsakovas jo išlaikymui lėšų gera valia neteikia nuo vaiko gimimo. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus atgal iki kreipimosi į teismą, nuo 2008 iki 2011, skaičiuojant po 300 Lt už kiekvieną mėnesį.

Atsakovas N. A. į teismo posėdžius neatvyko. Jam pranešta tinkamai. Atsiliepimo į ieškinį nuo pat jo įteikimo dienos taip pat teismui nepateikė. Kadangi atsakovas pastaruoju metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Portugalijos valstybėje, todėl suprantama, kad jis neturėjo galimybės atvykti į posėdžius, tačiau turėjo galimybę išreikšti savo poziciją dėl ieškinio raštu. Todėl aptarta atsakovo laikysena vertintina, kaip neprieštaravimas ieškiniui.

Valstybės institucijos teikiančios išvadą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Edita Pleškaitė palaikė ieškinį ir patikslintą ieškinį. Siūlė jį tenkinti visoje apimtyje. Ji paaiškino, kad vaikas turi teisę žinoti savo tikruosius tėvus, o atsakovo pasyvumas vertintinas kaip tėvystės pripažinimas. Tėvas turi teisę ne tik lankyti ir bendrauti su vaiku, tačiau turi pareigą teikti savo vaikui materialinį išlaikymą, nes iki šiol to nedarė. Prašoma priteisti išlaikymo suma yra mažesnė už Lietuvos Aukščiausiojo teismo rekomenduojamą minimalią sumą, todėl turėtų būti priteistina visoje prašomoje apimtyje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai (LR CK 3.146 str. - 3.148 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.198 str. 1 d., 3.200 str.).

Jei vaiko tėvas atsisako pripažinti tėvystę pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali paduoti vaiko motina, vaikas, įgijęs visišką veiksnumą /.../ (LR CK 3.147 str. 2 d.).

Dėl tėvystės nustatymo.

Ieškovės ir jos atstovo ieškinio palaikymas ir paaiškinimas, atsakovo neprieštaravimas ieškiniui, bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvada bei paaiškinimas leidžia daryti išvadą, kad ieškinys yra pakankamai pagrįstas. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės nuoširdumu ir jos parodymais. Be to teismas turi omenyje ir byloje esančiais dokumentus: J. G. gimimo liudijimo nuorašą (4 b.l.), iš kurio akivaizdu, kad jis gimė 2003, tačiau įrašo apie jo tėvą nėra. Ieškovės nurodytas aplinkybes apie jos ir atsakovo draugystę taip pat patvirtino liudytojai. Teismas tiki ir remiasi teismo posėdyje apklaustų liudytojų L. A. ir D. A. parodymais, kurie patvirtino, jog kai jų giminaitis N. A. atvažiuodavo pas juos į svečius, tuomet susitikdavo ir su J. G.. Šie liudytojai taip pat patvirtino aplinkybę, jog kai Jurgita pagimdė J. G., N. A. aplankydavo J. ir vaiką, kartais atsinešdavo vaiką ir į jų namus. Jiems girdint N. A. niekada neneigė esantis šio vaiko tėvu ir savo elgesiu parodydavo tėvystę. Liudytojai patvirtino, jog kuomet Nerijų interneto pagalba informavo, kad vyks liudyti į teismą dėl tėvystės nustatymo bylos, N. A. išsakė dėl to pozityvią nuomonę. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą darytina išvada, jog liudytojai patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas N. A. yra J. G. biologinis tėvas.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartus įrodymus, ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo pripažintinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinas, o N. A. pripažintinas J. G. tėvu.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Kadangi išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra abiejų tėvų pareiga, o akivaizdu, kad atsakovas lėšų vaiko išlaikymui piktybiškai neteikia, prieštaravimo dėl ieškinio nepareiškė ir šioje dalyje, todėl laikytina, kad teisė reikalauti išlaikymo nepilnamečiui vaikui atsiranda nuo ieškovės nurodytos datos (LR CK 3.200 str.).

Teismui akivaizdu, kad ieškovė gauna socialinę pašalpą (9, 10 b.l.), yra neįgali (67, 68 b.l.), dėl jos ligos jos rūpintoju yra paskirtas G. S. (72 b.l.), nekilnojamojo turto ji neturi (11 b.l.), neturi jos vardu įregistruotų transporto priemonių (12 b.l.), todėl esant tokiai padėčiai yra būtina atsakovo, nepilnamečio vaiko tėvo materialinė parama. Tuo tarpu atsakovas pastaruoju metu nedirba (23 b.l.), yra nuteistas, atlieka laisvės atėmimo bausmę Portugalijos valstybėje (36, 37 b.l.).

Bet kokiu atveju tėvai savo vaikams turi teikti išlaikymą, garantuojantį kuo maksimalesnį socialiai priimtiną poreikių tenkinimo lygį. Nustatytinas išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155 str., 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kt. straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai būstui, maistui, aprangai, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Todėl byloje nesant duomenų, kad atsakovas gera valia teikia lėšas vaiko išlaikymui, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo. Teismui akivaizdu, jog atsakovas gera valia neišlaiko vaiko, vengia juo rūpintis, jo neaugina. Akivaizdu, kad pareiga aprūpinti sūnų būstu, maistu, lavinimo priemonėmis, apranga ir kt., tenka tik ieškovei. Vaikas faktiškai yra auginamas ir išlaikomas vienos motinos. J. G. mokosi Š J. N. pagrindinėje mokykloje (73 b.l.), todėl be kitų būtiniausių poreikių, auga ir jo poreikiai lavinimui, visuomeninei veiklai, visaverčiam ir turiningam laisvalaikiui. Darytina išvada, kad 10 metų amžiaus vaikui išlaikyti ieškovės reikalaujama suma atitinka protingumo kriterijus, bei augančio ir lavinamo nepilnamečio vaiko poreikius, dabartinę ekonominę situaciją šalyje ir yra žymiai mažesnė už tokio pobūdžio bylose rekomenduojamą priteisti išlaikymo sumą, kurios vidurkis turėtų būti vienos mėnesinės algos dydžio per mėnesį (1000 Lt). Manytina, kad atsakovas turi ieškoti galimybių teikti vaikui reikalaujamo dydžio išlaikymą, kadangi yra darbingas. Dėl aukščiau aptartų motyvų teismas neranda pagrindo mažinti ieškovės reikalavimo dalyje dėl išlaikymo priteisimo. Manytina, kad suma, kuri sudaro mažiau nei pusę pastaruoju metu nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio bus pakankama ir ne per didelė atsakovui, kad būtų patenkinti minimaliausi vaiko poreikiai būstui, maistui, aprangai, lavinimui mokymo įstaigoje, sveikatos priežiūrai ir higienai bei visapusiškam jo kūrybiškumui ir pomėgiams vystyti, laisvalaikio praleidimui užtikrinti. Manytina, kad skirti vaikui bent 10 litų sumą vienai dienai, kas ir sudarytų 300 Lt sumą per mėnesį, yra būtina ir pagrįsta. Todėl priteistinas reikalaujamo dydžio išlaikymas po 300 Lt dydžio kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2011-12-27 iki J. G. pilnametystės, kaip minimaliausius vaiko poreikius būstui, maistui, aprangai, lavinimui, sveikatos priežiūrai, higienai ir kt. patenkinanti suma (LR CK 3.194 str., 3.195 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi ieškovė taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus atgal, nes atsakovas gera valia vaiko neišlaikė niekada, toks reikalavimas tenkintinas kaip atitinkantis vaiko interesus. Atsižvelgiant į aptartą priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už trejus praėjusius metus iki ieškovei kreipiantis į teismą, už kiekvieną praėjusį mėnesį skaičiuojant po 300 Lt, iš viso 10 800 Lt suma už 36 praėjusius mėnesius nuo 2008-12-23 iki 2011-12-23 (LR CK 3.200 str.).

Atsižvelgiant į aukščiau aptartus įrodymus, ieškinys dalyje dėl išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimo ir dėl išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus atgal priteisimo, pripažintinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas taip pat išspręstinas vadovaujantis vaiko interesais. Remtinasi vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., VTAPĮ 4 str. 1 p.) ir įvertina, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks nepilnamečio vaiko interesus. Tuo tikslu įvertintinos kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo (motinos) ir kitų giminaičių, vaiko norus ir kt. Teismui akivaizdu, kad nepilnametis vaikas auga motinos šeimoje (5, 7 b.l.). Iš nustatytų bylos faktinių aplinkybių bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (26, 64-65 b.l.) akivaizdu, kad motina kartu su savo ir vaikų rūpintoju G. S. tinkamai rūpinasi savo vaiku J. G., užtikrina jo teises ir pareigas, su ja vaiko gyvenamoji vieta yra pastovi. Tuo tarpu tėvas vaiką paliko likimo valiai ir su juo nebendrauja, yra išvykęs iš Lietuvos, nėra duomenų, kad turėtų nekilnojamojo turto, o savo pavyzdžiu pastaruoju metu jam negali daryti teigiamos įtakos, kadangi atlieka bausmę. Byloje taip pat nenustatyta, jog jis prisidėtų bent prie vaiko išlaikymo. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, motinos galimybės vienai auklėti vaiką pripažintinos tinkamomis, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ja, taip siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką ir galimybių sudarymą visapusiškai augti ir vystytis.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą, teismas daro išvadą, kad ieškinys ir patikslintas ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai (LR CK 3.146 str. 1 d., 3.147 str. 3 d., 3.148 str., 3.169 str. 2 d., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.).

Byloje yra duomenys, kad ieškovei yra suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų antrinės pagalbos išlaidų, todėl ji yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (3 b.l.). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, todėl žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu priteistinos valstybei iš atsakovo (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3p.).

Iš atsakovo taip pat priteistina 400 Lt išlaidų suma valstybei (86 b.l.), pagal antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą (88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 265 str., 268 str., 270 str., 282 str. 2 d. 1 p., teismas

Nusprendžia:

Ieškinį ir patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad N. A., a.k(duomenys neskelbtini) gimęs 1985, yra J. G., a.k(duomenys neskelbtini) gimusio 2003, tėvas.

Priteisti iš atsakovo N. A., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui J. G., a.k(duomenys neskelbtini) gimusiam 2003, po 300 Lt (tris šimtus litų) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2011-12-27, iki J. G. pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo N. A., a.k(duomenys neskelbtini) 10 800 Lt (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus litų) išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, nuo 2008-12-23 iki 2011-12-23, sūnui J. G., a.k(duomenys neskelbtini) gimusiam 2003, skaičiuojant po 300 Lt už kiekvieną šito laikotarpio mėnesį.

Paskirti J. G. motiną, J. G., a.k(duomenys neskelbtini) tvarkyti vaiko išlaikymą uzufrukto teise.

J. G., a.k(duomenys neskelbtini) gimusio 2003, gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. G., a.k(duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo N. A. 108 Lt (vieną šimtą aštuonis litus) žyminio mokesčio valstybei už reikalavimo patenkinimą dalyje, dėl išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisimo.

Priteisti iš atsakovo N. A. 324 Lt (tris šimtus dvidešimt keturis litus) žyminio mokesčio valstybei už reikalavimo patenkinimą dalyje, dėl išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus priteisimo.

Priteisti iš atsakovo N. A. 400 Lt (keturis šimtus litų) valstybei, ieškovės atstovavimo išlaidų pagal antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą.

Priteisti iš atsakovo N. A. 65.15 Lt (šešiasdešimt penkis litus 15 ct) valstybei, išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą, apeliaciniu skundu.