Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria netenkintas Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo direktoriaus teikimas dėl nuteistojo J. J. perkėlimo į pataisos namus tolesnei bausmei atlikti, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. J. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 146 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 11 punktus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktu, paskirtos bausmės ir bausmė, paskirta Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, subendrinta, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę paskiriant atlikti kalėjime. Nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. vasario 17 d.

6. Skunde nurodoma, kad J. J. pripažįsta, jog jo elgesys prieš nusikaltimą bei tiriant nusikalstamą veiką buvo netinkamas, nes baudžiamojo proceso metu jis visais būdais stengėsi išvengti bausmės, tačiau nuo bausmės atlikimo vykdymo pradžios pripažino savo kaltę ir padarytų nusikaltimų nepateisino. Perkėlus jį į pataisos namus, bausmės dydis ir paskirtis nepasikeis, todėl nesumenkės nukentėjusiųjų interesai ir visuomenės saugumas. Jis nėra įtrauktas į linkusių pabėgti ar užpulti sąrašus. Jo elgesys bausmės atlikimo metu pasikeitė – nėra užfiksuota smurtinio elgesio, drausmės pažeidimus padarė beveik prieš tris metus ir seniau, o tai rodo sugebėjimą paklusti vidaus tvarkos taisyklėms. Jis nesistengia kovoti su tuo, jog lengvai susierzina ir supyksta, tačiau geba tinkamai valdyti pyktį, susierzinimą ir nurimti. Lanko psichoterapiją. Bausmės atlikimo metu grupiniuose užsiėmimuose su kitais nuteistaisiais nekonfliktuoja, o tai rodo, kad jiems ir įkalinimo įstaigos darbuotojams nekelia pavojaus. Pataisos namuose jis įgytų profesinį išsilavinimą, uždirbtų daugiau pinigų, atlygintų daugiau padarytos žalos

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. J. skundas atmestinas.

8. Išnagrinėjus nuteistojo skundą ir įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

9. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, J. J. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 146 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 11 punktus, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktu, paskirtos bausmės ir bausmė, paskirta Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, subendrinta, jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, kuri paskirta atlikti kalėjime.

10. Bausmės pradžia: 2008 m. rugsėjo 17 d.

11. Nuteistasis pirmuosius dešimt metų, t. y. iki 2018 m. rugsėjo 17 d., laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliko kalėjime

12. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 83 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, taip pat iš pataisos namų perkelti nuteistieji ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

13. BVK 165 straipsnio 1 dalis numato galimybę nuteistiesiems, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems kalėjimuose, atlikusiems pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir, kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi būti perkeltiems į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

14. Kaip matyti iš teismui pateiktos skundo nagrinėjimo ir asmens bylos medžiagos, nuteistasis J. J. atitinka BVK 165 straipsnio 1 dalyje nurodytus formaliuosius kriterijus – daugiau nei dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atliko kalėjime, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo administracijos teikimas dėl nuteistojo perkėlimo.

15. Pažymėtina, jog pataisos namuose nuteistųjų teisės ir laisvės yra mažiau ribojamos, jiems suteikiamos didesnės galimybės bendrauti tarpusavyje, palaikyti glaudesnius ryšius su išoriniu pasauliu, todėl asmenys, atliekantys bausmę pataisos namuose, privalo būti padarę išvadas dėl padarytais nusikaltimais sukeltų pasekmių, būti motyvuoti pasitaisyti, socialiai orientuoti adaptuotis visuomenėje ir, atlikus bausmę, gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Svarbu, kad bausmę atliekantys asmenys ne tik nedarytų naujų nusikalstamų veikų, bet ir savo elgesiu nedarytų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems.

16. Bausmių vykdymo įstatymas numato minimalų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo laiką, po kurio, esant kitoms būtinoms sąlygoms, nuteistasis gali būti perkeliamas iš kalėjimo į pataisos namus. Kaip teisingai nurodė žemesnės instancijos teismas, nuteistasis yra atlikęs daugiau nei dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės kalėjime (bausmės pradžia - 2008 m. rugsėjo 17 d.), taip pat yra kalėjimo administracijos teikimas dėl nuteistojo perkėlimo, todėl J. J. atitinka formalųjį perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus pagrindą. Vis dėlto, nuteistąjį laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme perkelti tęsti bausmės atlikimą į pataisos namus yra teismo diskrecijos teisė, bet ne pareiga. Pažymėtina, jog sprendžiant tokio pobūdžio klausimą, vertinama ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, požiūris į darbą, pataisos administracijos nuomonė, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvada, taip pat kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visuma.

17. Aukštesnės instancijos teismas teigiamai vertina aplinkybes, kad nuteistasis J. J. su administracijos atstovais yra taktiškas, kultūringas jo santykiai su kitais nuteistaisiais normalūs, jog nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neturi galiojančių nuobaudų, aštuonis kartus skatintas, nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, 2015 metais įgijo vidurinį išsilavinimą, dalyvavo organizuojamose socialinės reabilitacijos programose bei priemonėse: suimtųjų ir nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonėse (fizinis lavinimas, savišvieta, kultūrinė veikla; ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėse; Kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programoje), dalyvavo elgesio pataisos programoje „Tik tu ir aš“, dailės terapijos programoje, projekte „Suaugusiųjų švietimo sistemos plėtra suteikiant besimokantiesiems asmenims bendrąsias kompetencijas (II-etapas)“, socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir mokymuose („Suaugusiųjų pilietinis ugdymas, finansinis švietimas, meninės saviraiškos ugdymas ir laisvalaikio formos“, meninių įgūdžių lavinimo programoje „Dovanų bankas“), sportinėje, kultūrinėje veikloje ir varžybose; nuo 2017 m. dirba valstybinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio Medienos gamybos ceche, yra motyvuotas dirbti. Vienok, iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo psichologinės tarnybos pateiktos išvados matyti, kad J. J. tarpasmeniniuose santykiuose stengiasi būti empatišku kitam, jei tik pats to nori, yra ramaus charakterio, konfliktų vengiantis asmuo, tačiau lengvai susierzinantis bei supykstantis, bet greitai ir atslūgstantis ir nors nuteistojo smurtinio elgesio ir seksualinės prievartos rizika šiuo metu yra maža, remiantis įvertinimų rezultatais nuteistojo nusikalstamam elgesiui praeityje buvo būdinga instrumentinė agresija, problemų sprendimui pasitelkiant fizinę ir psichinę prievartą. Dominavo tokie kriminogeniniai poreikiai, kaip problemos, susijusios su darbu, psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemos, impulsyvumas, negatyvios nuostatos, savivokos stoka. Jis bausmės atlikimo metu buvo net penkis kartus baustas. Šios aplinkybės nepatvirtina išvados, kad J. J. jau pasitaisė tiek, kad bausmės atlikimą toliau galėtų tęsti švelnesnėmis sąlygomis. Kaip matyti, nuteistojo emocinė būsena nėra stabili: jis lengvai susierzina bei supyksta ir, kaip nurodė skunde, minėtų emocijų nebando slopinti, todėl, manytina, kad J. J. perkėlus tęsti bausmės atlikimą iš kalėjimo į pataisos namus, jo elgesys galėtų turėti neigiamos įtakos kitiems bausmę atliekantiems nuteistiesiems.

18. Be to, sprendžiant klausimą dėl asmens perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, privaloma atsižvelgti ir į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, dėl padarytų nusikalstamų veikų atsiradusių pasekmių vertinimą. Pažymėtina, kad J. J. nuteistas laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos už nusikaltimą, kuris sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes, t. y. už nužudymą. Nužudyta buvo mieste sugauta nepilnametė mergina, nužudymas buvo apgalvotas ir įvykdytas siekiant nuslėpti neteisėtą laisvės atėmimą ir seksualinį prievartavimą. Taip pat J. J. anksčiau teistas keturis kartus, tame tarpe ir už sunkų sveikatos sutrikdymą. Jo padarytų nusikalstamų veikų kiekis ir pasekmės rodo nuteistojo pavojingumą. Kaltę dėl nužudymo nuteistasis pripažino tik laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo metu ir tik bausmės atlikimo metu laišku atsiprašė nukentėjusiųjų. J. J. įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdis ir padarymo aplinkybės, neskubėjimas pripažinti savo kaltę ir atsiprašyti nukentėjusiųjų, santykinai nedidelis atlygintos žalos dydis (apie 5 tūkstančiai eurų, kai vykdomųjų raštų yra apie 65 tūkstančiams eurų) yra pagrindas abejoti J. J. nuoširdžiu gailesčiu dėl jo padarytų nusikalstamų veikų. Tai reiškia, kad J. J. nėra padaręs pozityvių išvadų dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių.

19. Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, dėl to atsiradusių pasekmių vertinimą, elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, teismas daro išvadą, jog negalima teigti, kad nuteistasis jau gali būti perkeliamas iš kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Aptartų aplinkybių visuma dar neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad J. J. atliekant bausmę pataisos namų sąlygomis, bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BVK 165 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.