- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-15
- Bylos Nr.
- I-294-422/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- S. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 550 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b. l. 2–6), atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 43–44) nurodė, jog jis yra priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, todėl bausmę turi atlikti bendrabučio tipo patalpose, tačiau nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. liepos 30 d. buvo kalinamas Alytaus PN kamerų tipo patalpose, kuriose buvo rakinamas 21 valandą per parą. Tvirtino, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turėtų būti rakinamas bendrabutis, tokiu būdu nuteistieji turėtų teisę judėti viso bendrabučio patalpose, tačiau rakindama pareiškėją kameroje Alytaus PN pažeidžia jo teises, nes jis negali laisvai lankytis bendrabutyje įrengtoje virtuvėje, sporto salėje, rūkykloje. Šiose patalpose gali lankytis tik pasivaikščiojimui skirtu metu, todėl nelieka laiko pasivaikščioti lauke. Teigė, kad gyvenamojoje patalpoje buvo pažeista reglamentuota vienam nuteistajam tekusi gyvenamojo ploto norma. Gyvenamosios patalpos plotas buvo apie 33 kv. m, joje buvo įrengtos 9 miegamosios vietos, be to, dalį patalpos ploto užėmė spintelės, stalas, sanitarinis mazgas. Dėl ploto trūkumo turėjo pastoviai gulėti lovoje, tarp nuteistųjų kildavo konfliktinės situacijos. Neturtinę žalą kildino iš pareigūnų elgesio, nuolatinių provokacijų, į juos buvo kreipiamasi dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tačiau jie nereagavo, o tik nurodydavo kreiptis į teismą. Kameroje, langai buvo grotuoti, nedaug atsidarė, todėl joje pastoviai trūko oro, buvo nepakankama dienos šviesa. Kalėdamas tokiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinių sukrėtimų, depresiją, pažeminimą ir pan., t.y. neturtinę žalą, kurią vertino 550 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.
Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 10–14) bei papildomuose paaiškinimuose (b. l. 58) nurodė, jog pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. liepos 31 d. buvo paskirtas į 6 lokalinio sektoriaus 14 būrio 3 miegamąjį, kuris yra 34 kv. m, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 3,77 kv. m. Pažymėjo, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, skaičiuojant gyvenamojo ploto normą, neturi būti atsižvelgiama į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pareiškėjas dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo laisvai judėti įstaigos teritorijoje, sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose sporto aikštelėse, naudotis lauke ir pastatų viduje įrengtais sportinių svarmenų kilnojimo įrenginiais, galėjo dirbti, užsiimti dvasinio tobulėjimo bei kita leistina ir prasminga veikla. Nuteistųjų užimtumas vykdomas įtraukiant juos į įvairias socialines reabilitacijos programas, kurių Alytaus PN yra trylika. Nuteistųjų gyvenamosios patalpos aprūpintos baldais ir kietuoju inventoriumi pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus. Alytaus PN buvo tikrinti Alytaus visuomenės sveikatos centro specialistų, pažeidimų nebuvo nustatyta. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Alytaus PN gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, apšvieta ir ventiliacija atitinka higienos reikalavimus. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros vėdinamos per langus. Ant langų įrengtos vidinės grotos, tačiau tai netrukdo atidaryti langus ir taip išvėdinti miegamuosius. Sanitariniame mazge yra unitazas, praustuvė, įrengta veikianti ištraukiamoji ventiliacija. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai grupei, todėl, kaip numatyta BVK 73 straipsnyje, buvo laikomas užrakintas bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, įrengtoje pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Pareiškėjas nebuvo laikomas griežtesnėmis sąlygomis bei priklauso būti kameroje, kurioje buvo įrengta pareigūnų iškvietimo sistema. Jam buvo sudaryta galimybė kasdien pasivaikščioti tris valandas dienotvarkėje nustatytu laiku (nuo 13.30 val. iki 16.30 val.). Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir dėl jų galimai atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Alytaus pataisos namų veiksmais, nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. liepos 31 d. jį kalinant 21 valandą per parą užrakintoje kameroje (6 lokalinio sektoriaus 14 būrio 3 miegamajame), pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, nesilaikant higienos normų reikalavimų.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas skunde teigė, kad ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, todėl neturėjo būti 21 val. per parą rakinamas gyvenamojoje patalpoje. Jo nuomone, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turėtų būti rakinami aukštuose.
Alytaus PN atsiliepime į skundą (b. l. 10–14) bei papildomuose paaiškinimuose (b. l. 58) patvirtino, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpoje, kuri buvo įrengta pagal kamerų reikalavimus, pasivaikščioti pareiškėjas buvo išleidžiamas 3 valandoms per parą dienotvarkėje nustatytu laiku.
Taigi, nagrinėjamoje byloje vertintina, ar pagal ginčo metu galiojusį teisinį reglamentavimą pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantys paprastajai grupei priskirti nuteistieji galėjo būti rakinami gyvenamosiose patalpose, suteikiant jiems teisę kasdien pasivaikščioti 3 valandas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 73' punkte nurodyta, nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukštuose laikantis šių reikalavimų: 73¹.1 kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens šaltinio; 73¹.2 kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus. Iš šių Taisyklių nuostatų matyti, kad jose įtvirtintas imperatyvas rakinti nuteistuosius kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose.
Pagal BVK 72 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes.
Nurodytoms grupėms priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos reglamentuotos BVK 73 - 75 straipsniuose.
Pagal BVK 73 straipsnio 1 dalies 5 punktą, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti 3 valandas, pagal 74 straipsnio 5 punktą lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti 4 valandas.
BVK 75 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus.
BVK 145 straipsnio 4 dalį, kamerų tipo patalpose nuteistieji laikomi rakinamose kamerose.
Akivaizdu, kad pagal BVK 73-75 straipsnių, 145 straipsnio 4 dalies nuostatas pataisos namų gyvenamosiose patalpose laikomi užrakinti tik drausmės grupei priskirti nuteistieji, kurių gyvenamosios patalpos turi būti įrengtos pagal kamerų tipo reikalavimus. Nuobaudas atliekantys nuteistieji laikomi rakinamose kamerose.
Teismo nuomone, pagal nurodytas BVK normas pataisos namuose lengvosios ir paprastosios grupės sąlygomis bausmę atliekančių nuteistųjų gyvenamosios patalpos negali būti įrengtos pagal kamerų tipo reikalavimus bei rakinamos.
Sistemiškai aiškinant aukščiau nurodytas BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, akivaizdu, kad minėtuose teisės aktuose yra įtvirtintas nurodymas rakinti nuteistuosius, tačiau jų rakinimo laikas ir būdas (ar rakinama gyvenamoji patalpa, ar aukštas) priklauso nuo to, kokioje pataisos įstaigoje kali nuteistieji, kokiai nuteistųjų grupei jie yra priskirtini ir kokio tipo patalpose jie yra kalinami.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis, todėl, pagal aukščiau aptartų teisės aktų nuostatas, atsakovės atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. liepos 30 d. kalinti pareiškėją rakinamame 6 lokalinio sektoriaus 14 būrio 3 miegamajame, įrengtame pagal kamerų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamame kontekste yra pagrindas atsakovės atsakomybei kilti.
Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl jam neužtikrintos reglamentuotos vienam nuteistajam tenkančio gyvenamojo ploto normos ginčo gyvenamojoje patalpoje.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, 11¹.2 punktas – 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam kamerų tipo patalpose.
Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas.
Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią EŽTT praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.
Kadangi byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas kamerų tipo patalpoje, todėl skaičiuojant jam tekusią gyvenamąjį plotą, laikytina, kad šioje patalpoje nuteistajam turi būti užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punkte nustatyta 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto norma.
Atsakovės atstovas į bylą pateikė duomenis (b. l. 20, 60–65) patvirtinančius, kad 14 būrio 3 miegamojo plotas yra 34 kv. m, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam šioje patalpoje teko 3,78 kv. m gyvenamojo ploto, taigi akivaizdu, jog pareiškėjui, byloje vertinamu laikotarpiu gyvenant ginčo patalpoje, reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo šiuo aspektu neteisėtų atsakovės veiksmų konstatavimui.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl ant langų buvusių grotų langai atsidarė nepakankamai, todėl patalpoje trūko oro ir dienos šviesos.
Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Reikalavimai langų, grotų įrengimui reglamentuoti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, 16.9. papunktyje, kuriame nurodyta, kad kamerose iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Pagal šių taisyklių 11.5 ir 13.7 punktus lengvajai, paprastajai bei drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuose kambariuose ant langų iš lauko pusės įrengiamos apsauginės grotos. Reikalavimo šiose patalpose ant langų įrengti vidines grotas nėra nustatyta.
Byloje esantys įrodymai (b. l. 37–39, 60, 62) patvirtina, kad ginčo gyvenamojoje patalpoje ant langų iš vidaus buvo įrengtos apsauginės grotos, tai neatitinka aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, tačiau langai šioje patalpoje atsidaro, todėl, teismo nuomone, šioje patalpoje buvo sudaryta galimybė išvėdinti patalpą per langą. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas pareigūnams, Alytaus PN administracijai dėl oro trūkumo gyvenamojoje patalpoje, šios aplinkybės pareiškėjas neįrodinėjo jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (kartu su juo kalėjusių nuteistųjų rašytiniais parodymais, neprašė apklausti jų teismo posėdyje ir pan.), todėl jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtinti abstraktūs, deklaratyvūs argumentai dėl oro trūkumo gyvenamojoje patalpoje laikomi nepagrįstais.
Higienos normoje HN 134:2015 natūralaus apšvietimo koeficientas nenustatytas, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl natūralios šviesos trūkumo atmestinos.
Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildino iš pareigūnų elgesio, nuolatinių provokacijų, kuomet į juos buvo kreipiamasi dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tačiau jie nereagavo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog hipotetinio pobūdžio svarstymų teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013).
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra hipotetinio pobūdžio, nes jis nenurodė dėl ko, kada, kokiu būdu ir į kokį konkretų pareigūną kreipėsi, kokius konkrečius veiksmus šis pareigūnas atliko ar neatliko, pareiškėjas nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, Alytaus PN administracijai pareigūnų veiksmų neskundė, nebuvo atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, todėl bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįstų samprotavimų pagrindu teismas negali nustatyti galimai neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.
Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad, būdamas priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. liepos 30 d. buvo kalinamas kamerų tipo patalpoje, užrakintas 21 valandą per parą.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtais dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, emociniais sukrėtimais, emociniais sukrėtimais, depresija, pažeminimu.
Į bylą pateiktame 2018 m. rugpjūčio 16 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime (b. l. 35–36), nėra jokių duomenų, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų sveikatos sutikimų jis ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Alytaus PN sveikatos priežiūros specialistus, todėl darytina išvada, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių nustatyto pažeidimo poveikį pareiškėjo sveikatos būklei, kuris galėtų būti reikšmingas sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008, administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu.
EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., L. A. Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. A-1625-556/2008 ir Nr. A-2441-438/2018 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šiose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.
Įvertinęs tai, kad pažeidimas truko neilgai (apie du mėnesius), nors pareiškėjas buvo rakinamas gyvenamosiose patalpose nepagrįstai, tačiau preziumuojama, jog jo rakinimo sąlygos atitiko Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73'.1 - 73'.2 papunkčių reikalavimus (dėl to ginčas nebuvo keliamas), byloje nenustačius reglamentuotos gyvenamojo ploto normos pažeidimo, nesant duomenų, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas skundais ar prašymais kreipėsi į atsakovės atstovą ar kitas kompetentingas institucijas, taip pat nesant įrodymų apie šio pažeidimo poveikį pareiškėjo sveikatai, teismas sprendžia, kad, nagrinėjamu atveju, pareiškėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. liepos 30 d. pareiškėjui kalint Alytaus PN jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. K. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. liepos 30 d. buvo pažeista pareiškėjo S. K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus pataisos namuose.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.