- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-09-29
- Bylos Nr.
- e1-487-344/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24697-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Gailienė
- Kaltinamasis
- I. M.
Baudžiamosios bylos Nr. e1-487-344/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24697-2023-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1; 2.12.1.4. (S)
2023 m. rugsėjo 29 d.
susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Laisvidos Sabaliauskienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
I. M., gimęs (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., nevedęs, bedarbis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
I. M. 2023 m. birželio 23 d., apie 17.30 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., virtuvės kambaryje tarp jo ir D. G. kilusio konflikto metu, tyčia, iš asmeninių paskatų, vieną kartą rankos kumščiu sudavė D. G. į veido sritį, po ko, D. G. nugriuvus ant žemės, rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip šešis kartus ir kojomis įspyrė ne mažiau kaip tris kartus jam į įvairias kūno vietas, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, paėmęs už kojų, išvilko D. G. iš virtuvės kambario į koridorių ir koridoriuje ne mažiau kaip tris kartus dešine koja įspyrė jam į viršutinę kūno sritį, tuo padarydamas dešinio alkūnkaulio kūno lūžį, t. y. nesunkiai sužalojo D. G..
Apklaustas kaip įtariamasis, kaltinamasis I. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2023 m. birželio 23 d. vakare jam paskambino draugas D. G. ir pasikvietė į svečius atsigerti alaus. Įėjęs pas D. į butą, jis nuėjo tiesiai prie šaldytuvo, norėdamas pasiimti alaus. D. tuo momentu buvo kitame kambaryje. Tuo metu staiga išpuolė D., kuris pradėjo konfliktuoti, keiktis, pradėjo grasinti, nes buvo nepatenkintas, kad jis lenda į D. šaldytuvą. Tuomet jis dešinės rankos kumščiu trenkė D. į veidą, šis nukrito ant stalo ir susmuko ant žemės. Gulinčiam ant žemės D. jis sudavė abiejų rankų kumščiais į įvairias kūno vietas, galėjo suduoti ne mažiau kaip 11 kartų, kojomis spyrė į įvairias kūno vietas, mano, kad galėjo įspirti ne mažiau kaip šešis kartus. Tuo momentu į virtuvės kambarį įėjo D. sugyventinė S. Č., kuri sakė baigti. Jis D. sugyventinę pastūmė į šoną ir D. ištempė už kojų į koridorių, dar sudavė D. iš dešinės kojos, atrodo, į galvos sritį, mano, kad sudavė ne mažiau kaip keturis kartus. Po to jis išėjo iš D. namų, o D. liko gulėti. Visko tiksliai nepamena, nes buvo neblaivus (1 t., b. l. 180-183; 189-191).
II. Įrodymai
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo I. M. visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodo ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo, liudytojos S. Č. parodymai bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Nukentėjusysis D. G. apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad 2023 m. birželio 23 d., apie 17.30 val., paskambino I. M. ir pakvietė ateiti jį į svečius išgerti alaus. Atėjęs I. M. iš virtuvės šaldytuvo pasiėmė skardinę alaus, kurią gėrė virtuvėje prie stalo. Tuo metu jis buvo kambaryje, gulėjo lovoje. Kadangi jam nepatiko toks I. M. elgesys, atėjęs į virtuvę, paklausė, kad jam leido lįsti į jo šaldytuvą, kad jis neturi jokios teisės lįsti į jo šaldytuvą“. Tada I. M. atsistojo nuo kėdės, sakydamas, kad viskas čia yra jo. Tada jis I. M. pastūmė ir liepė išeiti iš jo namų. Tarp jo ir I. M. prasidėjo konfliktas, kurio metu I. M. daug kartų trenkė jam į veido sritį, po to, jam nukritus ant žemės, toliau spardė jį kojomis į įvairias kūno vietas. Po to I. M., paėmęs jį už kojų, nutempė iš virtuvės į koridorių, sakydamas, kad išmes per balkoną. Kiek pamena, I. M. koridoriuje jam jokių smūgių nebesudavė ir išėjo iš jo namų. Tą patį vakarą jis pajuto, kad skauda kairę ausį, o ryte pajuto, kad skauda dešinę ranką, todėl nuvyko į VšĮ „Regioninės Telšių ligoninės“ priėmimo skyrių. Apžiūrėję medikai nurodė, kad jam yra skilęs dešinės rankos kaulas. Dėl I. M. veiksmų jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 41-44).
Liudytoja S. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. birželio 23 d., 18-19 val. jos sugyventinis D. G. paskambino savo draugui I. M. ir pasikvietė jį ateiti išgerti alaus. Netrukus I. M. atėjo pas juos į namus, jis buvo labai girtas. Atėjęs, nuėjo tiesiai prie šaldytuvo. Tuo momentu ji nuėjo į balkoną parūkyti. Maždaug po 2-3 minučių, išgirdusi triukšmą, rėkavimą, įbėgo į vidų ir pamatė savo sugyventinį gulintį ant žemės, susiėmusį galvą, jam iš nosies bėgo kraujas, o I. M. jį spardė. Kiek smūgių sugyventiniui galėjo suduoti I. M., nežino, nes mušė viskuo – rankomis, kojomis ir alkūnėmis. Ji puolė skirti, bandė atitraukti Irmantą nuo D,, tačiau nesėkmingai, nes šis nustūmė ją į šoną, ir tai vyko keletą kartų. Nustūmęs ją į šalį, I. M. vėl D. mušė, paskui pagriebė už kojų ir nutempė link miegamojo, sakydamas, kad išmes per balkoną. Ji pradėjo šaukti, kad iškvies policiją, liepdama išeiti ir tuomet I. M. išėjo. 2023 m. birželio 25 d. D. kreipėsi į medikus, nes nebegalėjo pakelti dešinės rankos. Jų namuose yra vaizdo stebėjimo kamera, kuri užfiksavo visą konfliktą (1 t., b. l. 92-95).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra butas, adresu(duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 16-18).
Iš 2023 m. birželio 28 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. G. iš jam priklausančio mobiliojo ryšio telefono „Samsung“ nuotraukų galerijos savanoriškai pateikė įvykio vietos vaizdo įrašą (1 t., b. l. 96-98).
2023 m. liepos 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1059/2023(04) nurodyta, kad D. G. padarytas dešinio alkūnkaulio kūno lūžis. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio alkūnkaulio kūno lūžio sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 125-126).
2023 m. liepos 4 d. Kitų objektų apžiūros protokole fiksuojama tarnybiniu kompiuteriu „Magnum“ peržiūrėto įvykio vietos vaizdo įrašo, pavadinimu 10000000_6291690297534827_5895759256891990851_n, kurio apimtis 4 min. 48 sek., 12,4 GB, apžiūra (1 t., b. l. 127-130).
2023 m. rugpjūčio 7 d. Kitų objektų apžiūros protokole, kurios metu tarnybiniu kompiuteriu papildomai peržiūrėtas įvykio vietos vaizdo įrašas, pavadinimu –10000000_6291690297534827_5895759256891990851_n, jo apimtis 4 min. 48 sek., 12,4 GB; fiksuojama apžiūra (1 t., b. l. 131-133).
Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa, atstovaujanti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo I. M. priteisti 71,61 Eur už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 54-59).
Iš pinigų pervedimo kvito matyti, kad kaltinamasis I. M. Valstybinei ligonių kasai patirtus nuostolius sumokėjo (1 t., b. l. 103-104).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir vertinimas
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Iš BK 138 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti sužalojimu ar susargdinimu. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti nustatyti jame nurodyti padariniai – nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o taip pat priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia.
Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, aukščiau paminėtus byloje esančius įrodymus, teismui nekyla jokių abejonių dėl I. M. kaltės padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. nesunkiai sužalojus D. G. sveikatą. Jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodyta paties kaltinamojo prisipažinimu, taip pat nukentėjusiojo, liudytojos duotais parodymais, pateiktais vaizdo įrašais bei rašytine bylos medžiaga.
IV. Bausmės skyrimas
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis I. M. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymu. Už šio nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Kaltinamojo I. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 dalis).
Individualizuodamas bausmę kaltinamajam I. M., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinę, baigtinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), į atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, į tai, kad civilinį ieškinį atlygino (1 t. b. l. 103-104), todėl sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskiriant įstatymo numatytą ir prokurorės siūlomą BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, nustatant kiek didesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus bausmės terminas. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, kaltinamajam I. M. vietoj intensyvios priežiūros skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai, 6 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu).
Kaltinamajam I. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos (BK 139 straipsnio 3 dalis).
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atlygintas (1 t., b. l. 103-104).
Nukentėjusysis D. G. civilinio ieškinio byloje nepareiškė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302, 312, 313 straipsniais,
nusprendžia:
I. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu be intensyvios priežiūros 1 (vieneriems) metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kaltinamajam I. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos.
Išaiškinti kaltinamajam I. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo jo įteikimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.