Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruota, neteista, administracine tvarka bausta,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji T. Š. dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

ji, žinodama, kad laukiasi, elgėsi nerūpestingai ir buvo visiškai abejinga kūdikio vystymosi procesui - nesilankė pas gydytojus, nesidomėjo vaisiaus raida bei galimais rizikos veiksniais, nėštumo laikotarpiu nuolatos piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, o dėl T. Š. nėštumo metu vartoto alkoholio kūdikis E. G., VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, esančiose adresu: Vilnius, Santaros g. 2, 2019 m. rugpjūčio 28 d. gimė neišnešiota (28 savaičių), turėdama sveikatos sutrikimų, t.y. mišrų specifinį raidos sutrikimą, probleminę ir sutrikusią mitybą, asimetrinį abipusį neurosensorinio tipo klausos sutrikimą bei E. G. buvo nustatytas vaisiaus alkoholinis sindromas su išliekančiais neurologiniais ir vystymosi sutrikimais bei asimetrinis neurosensorinis abipusis klausos sutrikimas, t. y. tokiu būdu T. Š. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios naujagimės E. G. sveikatą. Šiais savo veiksmais kaltinamoji T. Š. yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji T. Š. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai. Parodė, kad išgerdavo alaus, tačiau ne kiekvieną dieną. Apie tai, kad laukiasi, sužinojo būdama antrą mėnesį nėščia. Po Naujų metų. Vaiką pagimdė (duomenys neskelbtini). Kaltinamoji parodė, kad buvo nuvažiavusi pas privačią ginekologę Kaune. Tuo metu laukėsi jau du su puse mėnesio. Tuo metu vaikas vystėsi gerai. Ukmergėje nesikreipė į gydytojus, nes nenorėjo, kad kas žinotų. Su visais vaikais buvo gerai. Vakarais išgerdavo stiklinę 5-6 laipsnių stiprumo alaus. Prieš miegą savaitgaliais po stiklinę alaus. Gerdavo alų, nes kilo rūgštis. Slėpė nėštumą, nes taip nusprendė. Vyras liepė niekam nesakyti. Visas kaimas slepia kai laukiasi. Kaltinamoji suprato, kad gerdama alkoholį, kenkia vaisiui. Kitų savo vaikų neaugina dėl alkoholio vartojimo. Turi dar keturis vaikus. Vaikai paimti prieš keturis metus. Po gimdymo su vaiku pragulėjo keturis mėnesius, vėliau jo nematė. Atsakydama į prokuroro klausimus, kaltinamoji paaiškino, kad grįžusi iš ginekologės alkoholį vartodavo prieš miegą. Iki sužinodama, kad laukiasi, gėrė daug ir dažnai dėl streso. Gerdavo degtinę, kokteilius. Alkoholį vartodavo su savo vyru. Antrą kartą nevažiavo pas gydytoją, nes nebuvo lėšų. Pas Ukmergės gydytojus nėjo, kad nesužinotų socialinės darbuotojos. Gimus vaikui, kaltinamoji parodė, kad alkoholį vartoja kartais, gėrė per bulviakasį. Kaltinamoji parodė, kad daugiau vaikų turėti negali, per paskutinę operaciją buvo užrištos kiaušidės. Kaltinamoji važiuos dirbti į užsienį. Sutinka su civiliniu ieškiniu. E. G. nelanko, nes nežino jos adreso, globėjos telefono numerio. Mergaitę nori lankyti, nupirkti daiktų, žaislų. Šiuo metu dirba pavienius darbus pas ūkininką. Kai baigsis talkos, eis dirbti į siuvyklą. Kaltinamoji pripažįsta, kad yra kalta dėl to, jog vaikas gimė nesunkiai sužalotas.

Civilinė ieškovė A. P. teisiamoje posėdžio metu parodė, kad nuo tos dienos kai gavo E. G., civilinei ieškovei buvo labai gaila kaltinamosios. Vaikas labai sutraumuotas. Mergaitei treti metai. Pasireiškė valgymo sutrikimai. Pasiekimai labai minimalūs, išmoko atsistoti ant keturių, bet gali būti, kad nevaikščios. Viena rankytė yra silpnesnė. Neguguoja. Gali būti, kad nekalbės. Pradeda girdėti viena ausyte, kita visiškai negirdi. Reaguoja į kalbinimą, į šuns lojimą, jeigu kitas kūdikis verkia šalia. Geriausiai reaguoja į lytėjimus, mankštas. Su dantimis viskas gerai. Mergaitės ūgis iki 74 cm. Kaltinamoji nelanko vaiko. Civilinis ieškinys 100000 Eur sumai yra maža suma.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamoji.

Be kaltinamosios T. Š. prisipažinimo jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2020 m. sausio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate gavus Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 2 d. atskirąją nutartį dėl to, kad T. Š. nėštumo metu galimai vartojo alkoholį, slėpė savo nėštumą nuo aplinkinių, dėl to jos kūdikis E. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., gimė neišnešiota, turėdama sveikatos sutrikimų, ilgai buvo gydoma gydimo įstaigos stacionare ir jai reikalingas tolimesnis ambulatorinis gydymas. Manytina, kad E. G. sveikatos sutrikimai atsirado dėl jos motinos T. Š. netinkamo elgesio ir veiksmų (I tomas, b. l. 17 - 20).

Civilinė ieškovė A. P. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) socialinės globėjos pareigose. Buvo E. G. budinti globėja. E. G. pas ją namuose pradėjo gyventi nuo 2019 m. gruodžio 23 d. ir dabar gyvena jų namuose. Nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. ji yra nuolatinė E. G. globėja. Nuo 2019 m. gruodžio 23 d. E. G. biologinė mama T. Š. mergaite nesidomėjo ir neieškojo jokių ryšių. Šiai dienai E. G. koreguotas amžius būtų 1 metai 1 mėnuo. Apie T. Š. šeimą nieko nežino. Yra bendravusi su T. Š. seserimi L., gyvenančia su šeima (duomenys neskelbtini). Šiuo metu E. G. sveria šiek tiek daugiau nei 6 kg. E. G. auga, bet dešimt kartų mažiau negu turėtų būti. Lankėsi vaikų raidos centre. Per šį laikotarpį važinėjo pas gydytojus, atliko skiepus, lankėsi pas akių gydytoją. Mergaitė yra kurčia dešine ausimi ir kaire ausimi girdi virš 40 decibelų su klausos aparatu. E. G. yra nustatyta sunki negalia. Negalia duota dėl bendrų raidos sutrikimų, kurtumo, dvigubo inksto. Jie dirba prastai, nes kaupiasi akmenys. Pateikia Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį, kuriame matyti, kad yra nuolatinė E. G. globėja (I tomas, b. l. 101 - 102).

Liudytoja A. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja. Jai paskirta dirbti su T. ir V. Š. šeima. Nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio ji dirba su minėta šeima. Šeimoje gyveno trys vaikai: A., M. ir O. A. ir M. yra G., o O. – Š.. Ji lankėsi kitoje šeimoje ir buvo ten sutikusi V. ir T. su mažamečiais vaikais, girtaujančius. Buvo kviesti policijos pareigūnai, kurie nustatė girtumus, pranešta Vaiko teisių tarnybai, vaikai buvo paimti iš šeimos. Vėliau vaikams buvo nustatyta laikina globa ir jie apgyvendinti pas laikiną globėją (duomenys neskelbtini). Šeimoje pagrindinė problema yra girtavimas, vaikų nepriežiūra ir girtavimo problemos nesprendimas. Kai buvo paimti vaikai, V. ir T. Š. bandė spręsti problemas, lankėsi pas psichologą, bandė gydytis nuo alkoholizmo. Tuomet skubos tvarka buvo organizuojamas atvejo peržiūros posėdis, į kurį abu sugyventiniai atvyko neblaivūs. Posėdis įvyko, buvo sudarytas pagalbos planas šeimai ir nuspręsta, kad vaikai liks laikinai pas laikiną globėją. Ši šeima nuolatos buvo lankoma ir stebima. Nuo 2019 m. vasario mėnesio pabaigos šeima į namus neįsileido, nors ne kartą buvo girdėti, kad kažkas namuose yra. Dažnai buvo gaunami skambučiai, kad sugyventiniai girtauja. Patikrinti šio fakto nepavykdavo, nes į namus nepatekdavo. Telefonai dažnai irgi buvo išjungti. Dažniau pavykdavo pabendrauti su V. Š.. Nors ir skambindavo T. Š. numeriu, atsiliepdavo V. Š.. Nuolat buvo paliekami pranešimai jų pašto dėžutėje dėl galimybės susitikti, pabendrauti, aptarti tolimesnius veiksmus, bet šito jie vengdavo. Nuolat buvo raginami gydytis nuo alkoholio priklausomybės, lankyti vaikus, siūloma pavėžėjimo paslauga, tačiau jie jos nepriimdavo. Sausio mėnesį jie abu buvo apsilankę pas psichiatrą A. M.. Jiems buvo atliktas medikamentinis gydymas. Tuo metu buvo išrašytos kelios “espiral” tabletės. Toliau nuo 2019 m. kovo mėnesio pasipylė skambučiai iš kaimynų, kad jie nuolatos geria. Kovo mėnesį į organizuotą posėdį, apie kurį jie buvo iš anksto informuoti, neatvyko. Balandžio mėnesį į posėdį jie atvyko, bet paprašius pasitikrinti girtumą, iš posėdžio pasišalino. Gegužės mėnesį jai paskambino V. Š. sesuo S. Š. ir ji užsiminė, kad V. Š. jai prasitarė, kad kai T. Š. geria paskutiniu metu, dažnai vemia. Moteriai kilo įtarimas, kad T. Š. gali lauktis kūdikio. Minėtą mėnesį pas šeimą patekti nepavyko, pavyko susisiekti su V. Š.. Buvo paklausta V. Š., ar T. Š. laukiasi. Vyras kategoriškai paneigė. Tuomet buvo sutarta, kad jai reikalinga pamatyti bet kokiu atveju T. Š., pasikalbėti apie šią girdėtą informaciją. Su T. Š. pasimatyti nepavyko, nors bandomi buvo įvairūs būdai. Su T. Š. nepavyko pabendrauti ir telefonu. Moteris buvo klausta dėl nėštumo. T. Š. taip pat kategoriškai neigė, kad laukiasi. Buvo sutarta, kad ji iki birželio pabaigos apsilankys pas ginekologę ir atneš tai patvirtinančią pažymą. Gegužės pabaigoje T. Š. jai paskambino ir pranešė, kad ji užsiregistravo į Užimtumo tarnybą, buvo Vilkmergės klinikoje ir nėra sąrašų dėl ginekologės priėmimo grafiko. Tuomet, birželio mėnesio pirmomis dienomis, lankantis jų šeimos namuose, į namus nepateko. Jai išvažiuojant, sustabdė kaimynė J. V., kuri liepė patikrinti prie namo esantį sandėliuką, nes paskutiniu metu ten V. Š. su T. Š. būna. Jai priėjus prie minėto sandėliuko, V. Š. laikė duris. Į jį patekti ji negalėjo, bet per plyšį ji pamatė, kad yra V. Š. ir paprašė atidaryti. Jie duris atidarė. Sandėliuke buvo V. Š. ir T. Š., stovėjo alaus bambalys. Jie parašė raštiškai paaiškinimą, kad šiandien jie abudu išgėrė 1 litrą alaus. Kad T. Š. galėtų lauktis, iš pažiūros, net nebuvo panašu. Tą dieną buvo labai karšta diena. T. Š. buvo plonais, aptemptais drabužiais. Jokių požymių, kad ji lauktųsi, nesimatė. T. Š. toliau demonstratyviai parodė pilvą, kad tikrai ji nesilaukia, kad tai yra paleisti pletkai. Po to, liepos mėnesį dirbo jos kolegė. Į šeimą nepateko. Rugpjūtį dirbo taip pat jos kolegė, taip pat irgi į šeimą nepateko. Rugpjūčio mėnesį iš miestelio gyventojos buvo gauta informacija, kad V. Š. su T. Š. apie dvi savaites gyvena prie namo esančioje palapinėje, žmonių privačioje valdoje. Jos kolegė, berods rugpjūčio pabaigoje, lankėsi kitoje šeimoje, t.y. J. V. šeimoje, ir moteris užsiminė, kad T. Š. naktį išvažiavo su greitąja. Kolegė apie tai informavo atvejo vadybininkę, vaiko teisių tarnybą. Vaiko teisių tarnyba užsiklausė ligoninės dėl kokios priežasties T. Š. pristatyta į gydymo įstaigą ir sužinojo, kad T. Š. buvo išvežta į Vilnių dėl nėštumo. Po vaiko gimimo V. Š. pradėjo su jomis bendrauti, parašė paaiškinimą, kodėl T. Š. slėpė nėštumą. Jis įvardijo priežastį, kad buvo toks T. Š. noras (II tomas, b. l. 131 - 133).

Liudytoja R. C., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) skyriuje, vaiko teisių apsaugos vyriausiąja specialiste. Su T. G. šeima pradėjo dirbti nuo 2018 m. rugsėjo mėn., kuomet tuo metu šeimoje augantiems 3 nepilnamečiams vaikams buvo nustatyta nesaugi aplinka ir vaikai buvo paimti iš šeimos. Vaikai iš šeimos buvo paimti, nes abu įstatyminiai vaikų atstovai buvo neblaivūs, t. y. mama T. G. ir tėvas V. Š.. Vaikai buvo paimti dėl nesaugios aplinkos šeimoje. Šeimai buvo taikyta atvejo vadyba, teiktos socialinės paslaugos. Su šeima dirbo Vilniaus apskrities mobilios komandos specialistai. Per atvejo vadybos posėdžio peržiūras tėvai ateidavo neblaivūs. Policijos pareigūnai alkotesteriu buvo nustatę tėvams girtumus. Šeima nebendradarbiaudavo su specialistais, socialinių darbuotojų neįsileisdavo į namus, dažnai neatsiliepdavo telefonu. Nei mama, nei tėvas, nelankė iš šeimos paimtų 3 nepilnamečių vaikų, kurie gyveno pas laikiną globėją. Šie jos paminėti nepilnamečiai vaikai iki šiol gyvena pas laikiną globėją ir į šeimą nebuvo grąžinti dėl tėvų girtavimo bei kitų aplinkybių. Tėvai nekeitė savo gyvenimo būdo, nerodė iniciatyvos susigrąžinti į šeimą vaikus. 2019 m. vasario mėn. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimu tėvams laikinai ribota tėvų valdžia jų trijų mažamečių vaikų atžvilgiu. Atvejo vadybos posėdžiai vykdavo dažnai, tačiau 2019 m. kovo mėnesį tėvai į šį posėdį neatvyko. 2019 m. balandžio mėnesį atvejo vadybos posėdyje tėvas V. Š. teigė, kad per Velykas su T. Š. vartojo alkoholį. Tuo metu socialinei darbuotojai nežinojo apie T. Š. (buv. G.) nėštumą. Nuo kovo mėnesio šeima nebendravo nei su jų tarnybos specialistais, nei su socialiniais darbuotojais. Šeima nuolat neįsileisdavo į namus, neatsiliepdavo telefonu, nelankė savo trijų mažamečių vaikų. Iš kaimynų socialinė darbuotoja sužinojo apie galimą T. Š. (buv. G.) nėštumą ir besitęsiantį moters girtavimą. Rugpjūčio pabaigoje buvo gauta neoficialios informacijos, kad T. Š. (buv. G.) yra išvežta į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių dėl priešlaikinio gimdymo. Tuomet ji ieškojo T. Š. (buv. G.) gydymo įstaigose, Ukmergėje, kur sužinojo, kad moteris yra išvežta į Vilnių dėl gresiančio išankstinio gimdymo. T. Š. (buv. G.) buvo surasta Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Naujagimių skyriuje, kuriame ji (duomenys neskelbtini) pagimdė neišnešiotą mergaitę E. G.. Mergaitė gimė 28 nėštumo savaitę, kuriai nustatyta daugybė lydinčių diagnozių. Viena iš jų vaisiaus alkoholinis sindromas. Mergaitė gydyta iki 2019 m. gruodžio 28 d. Klinikų filialo socialinė darbuotoja informavo, kad T. Š. savo dukrą slaugė ligoninėje nuo 2019-08-30 iki 2019-10-21. 2019 m. spalio 21 d. T. Š. išvyko ir tik vieną kartą 2019 m. gruodžio 3 d. telefonu domėjosi mergaitės sveikata. Kadangi kūdikis liko be įstatyminių atstovų, 2019 m. gruodžio 23 d. vaiko teisių apsaugos atstovai priėmė sprendimą paimti vaiką iš mamos ir apgyvendinti kūdikį pas laikiną globėją. 2019 m. gruodžio 30 d. buvo kreiptasi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus dėl teismo leidimo apimti vaiką iš mamos. Šeimos byloje yra V. Š. 2019 m. rugsėjo 3 d. paaiškinimas, kuriame jis teigia, kad nėštumo metu T. Š. išgerdavo su juo alaus. Pažymėtina, kad T. Š. (buv. G.) savo nėštumą slėpė, pas jokius gydytojus nėštumo metu nesilankė, teigdama, kad lankosi privačiai Vokietijoje. Apie tai, kad T. G. galėjo gydytis kokioje nors privačioje ar užsienio gydymo įstaigoje, duomenų nėra. Pati T. Š. (buv. G.) jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Šiuo metu T. Š. (buv. G.) dukra gyvena Ukmergės globos centre pas laikiną globėją. Vaiko apsaugos tarnybos specialistai planuoja kreiptis į Vilniaus regiono apylinkės teismą Ukmergės rūmus dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo visų 4 vaikų atžvilgiu (II tomas, b. l. 125 - 127).

Liudytoja S. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. Š. yra jos brolis, o T. Š. yra šio žmona. Tai sužinojo iš kito brolio S., nes su V. Š. nepalaiko jokių ryšių. Su broliu V. Š. nepalaiko jokių ryšių dėl šio girtavimo. Ar jis vartoja šiuo metu alkoholinius gėrimus, liudytoja nežino. Kaip minėjo, jokių ryšių su juo nepalaiko. Ji atvykdavo pas savo brolį S. į svečius. Žino, kad buvo šilta. Ji (duomenys neskelbtini), kieme buvo sutikusi savo brolį V. Š.. Jo paklausė, kur T., kad ji jos nesusitinka. V. Š. atsakė, kad serga. Pradėjo sakyti, kad jai apendicitas ar tai kažkas tai panašaus. Tuomet ji jam pasakė, kad kaime kalba, kad buvo atvažiavusi greitoji ir išvežė T. Tuomet V. Š. pasakė, kad T. išvežė gimdyti. Apie T. nėštumą ji nieko nežinojo. Taip pat nežinojo apie kito vaiko, O. gimimą. Su T. kažkokius ryšius pradžioje palaikė, kol ši nepradėjo gerti. Kartais ir pati matydavo, kad ši yra išgėrusi, ir kaime iš kalbų. Ji žino, kad trys vaikai iš T. yra atimti. Ji paskutinės mergaitės nematė, nebuvo pas juos užėjusi. Kaip ir minėjo, apie T. nėštumą, ji nežinojo. Ar T. Š. nėštumo metu vartojo alkoholinius gėrimus, nežino, nes nematė. Jokių ryšių su V. ir T. nepalaiko. Kur yra gimusi paskutinė mergaitė, ji nežino (II tomas, b. l. 137 - 139).

Liudytoja O. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad T. G. yra vyro S. Š. brolio V. Š. žmona. Jos gyvena tame pačiame name, tik skirtingi įėjimai. Į jų butą įėjimas yra nuo kelio pusės, o šių - nuo kiemo. T. Š. pažįsta nuo tada, kai V. Š. parsivežė šią į kaimą, ir šie pradėjo kartu gyventi. Iš pradžių T. Š. tvarkėsi, rūpinosi, negėrė. Po to T. Š. pradėjo išgėrinėti. Kai ji būna išgėrusi, ji nesirodo kaime, būna namuose. V. Š. buvo užkoduotas. Tai jos vyras vis prašydavo užeiti pas juos į namus, pasižiūrėti, ar jie negirtauja. Ji kartas nuo karto užeidavo pasižiūrėti. Apie paskutinį T. Š. nėštumą ji nieko nežinojo. Apie tai, kad T. Š. pagimdė, ji sužinojo iš seniūnijos darbuotojų. Šios atvažiavusios pasakė, kad prieš kelias dienas T. Š. pagimdė. Ji yra pati T. Š. klausiusi, ar ši nesilaukia. Ši vis neigdavo, sakydavo, kad nesilaukia. Ji yra kelis kartus mačiusi T. Š. išgėrusią, kai ši laukėsi paskutinio vaikelio. Matydavo, kad vemdavo prie tvoros. Jos paklausus, ar ji nesilaukia, ši atsakydavo, kad ne. T. Š. vengdavo tiek jos, tiek S. Š.. Ji bandė ją pritraukti prie savęs, kad ši bendrautų, bet ši kažkaip nelabai norėdavo bendrauti. Jeigu ji užeidavo pas juos į namus, tai alkoholį jie spėdavo paslėpti. Paskutiniu metu dažnokai jie neįsileisdavo į namus. Kai T. Š. grįžo iš ligoninės, ji šią sutiko ir pasakė, kad tavęs ieškojo seniūnija. Jos paklausė kodėl ji nesakė, kad ji turi kūdikį ir kur jis yra. Ji atsakė, kad gimė neišnešiotas ir kad jis yra inkubatoriuje ir kad jį ten laikys apie 2 mėn. T. Š. tikrai turi problemų su alkoholiu. Kiek jai yra žinoma, T. Š. vienas vyresnis sūnus gyvena pas tėvą, o kiti trys - pas globėjus. Paskutinės mergaitės nematė, tik T. Š. buvo atsiuntusi nuotrauką. Šiuo metu T. Š. gyvena tik su V. Š.. Vaikai su jais negyvena. Kiek matė, V. Š. ir T. Š. toliau geria. Ji dabar į jų reiklaus beveik nesikiša, nes jie dėl to pyksta. V. Š. geria mažiau negu T. Š.. Ji juos mato tik vakarais, kai patemsta, kai niekas nevažinėja. Kai atvažiuoja seniūnijos darbuotojai, jie neįsileidžia šių. Ji šiems sakė, kad važiuotų vakare, tuomet galbūt juos įsileis. Ji dabar stengiasi nesikišti į jų (V. Š. ir T. Š.) gyvenimą. Anksčiau dar stengėsi padėti, galvojo nebegers, bet niekas taip ir nepasikeitė. T. Š. ji klausė, kodėl ji slėpė nėštumą. Ši atsakė, kad niekas neslėpė, kad apkaltino, jog ji pati nepastebėjo. Ji jai sakė, kad jos klausė, ar ji nesilaukia. Ji atsakiusi, kad nesilaukia, kad jos tik kaime pletkus laido. Su T. Š. stengdavosi kalbėti lauke, nes kambaryje, jeigu būdavo V. Š., tai T. Š. užsidarydavo ir nekalbėdavo. Jeigu T. Š. užklausi apie vaikus arba apie nėštumą, tai ji nusukdavo kalbą į kitą pusę arba atsakydavo, kad neturi kada kalbėti, kad turi darbų (II tomas, b. l. 148 - 150).

Liudytojas S. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad T. Š. yra jo brolio V. Š. žmona. Jis su T. Š. visiškai nebendrauja. Su T. Š. nebendrauja dėl jos gyvenimo būdo, tai yra dėl girtavimo, nesitvarkymo ir panašiai. Apie jos paskutinį nėštumą sužinojo tik iš seniūnijos darbuotojų, kai T. Š. Vilniuje buvo pagimdžiusi vaiką. Ar ji gėrė nėštumo metu, pasakyti negali, kadangi ji nuo jo slėpdavosi, o jos išgėrusios jis nematydavo. Jis jiems su broliu yra pasakę, jeigu pamatys geriančius, abu išmes iš namų, į kuriuos jis įleido gyventi. Kiek jam yra žinoma, ir toliau T. geria, nesirūpina vaikais (II tomas, b. l. 154 - 155).

Liudytojas G. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad T. Š. jis pažįsta. V. Š. taip pat. Jie yra pažįstami, ne draugai. 2019 m. vasaros metu V. Š. su T. Š. pas jį ateidavo į namus. Pas jį išgerdavo degtinės. Laiko tikslaus pasakyti negali, bet vasaros metu, tai gerdavo ir T. Š.. Gerdavo, kaip sakant, kaip reikalas. V. Š. ją vesdavo namo, nes pati sunkiai paeidavo. Ji gerdavo su visais lygiai, kaip sakoma "čerka čerkon". Kad ji laukiasi, jis nežinojo, tik girdėjo kaime kalbas. Sunku pasakyti, ar ji laukiasi ar ne, nes ji apkūni. Prie butelio neišeidavo kalbos apie T. nėštumą. T. gali apibūdinti, kaip mėgstančią išgerti. Galima sakyti, kad ji geria daugiau negu V. Š.. Pas jį V. Š. su T. vasaros metu ateidavo šeštadienį ir sekmadienį. Darbo dienomis jis dirbdavo, grįždavo tik savaitgaliui. Ateidavo ne kiekvieną savaitgalį bet į mėnesį porą savaitgalių būdavo, kad užsuka. Visada kai ateidavo, gerdavo degtinę, tame tarpe ir T. Š.. Apie tai, kad T. Š. pagimdė vaiką, sužinojo tada, kai ją išvežė į ligoninę. Apie tai, kad ją išvežė į ligoninę, sužinojo iš V. Jos vardo nežino, ji gyvena (duomenys neskelbtini). Daugiau apie tą įvykį ir T. nieko negali pasakyti (II tomas, b. l. 159 - 160).

Liudytojas J. Š. parodė, kad jis su savo seserimi T. Š. (G.) jokių ryšių nepalaiko, kadangi ši gyvena asocialų gyvenimą ir nenori keistis. Paskutinį kartą savo seserį T. Š. matė 2019 m. lapkričio mėnesį, dienos neatsimena, tai galėjo būti 24 dieną. Ši pas jį ir jų mamą N. G. buvo atvažiavusi į svečius. Kaip ir minėjo, sesuo (T. Š.) gyvena asocialiai, vartoja alkoholį, neprižiūri vaikų, meluoja, pripasakoja įvairių nebūtų dalykų. Apie sesers T. Š. 2019 m. nėštumą ir kad jai gimė mergaitė E. G., sužinojo iš aplinkinių žmonių, tačiau iš kokių - neatsimena. Kad T. Š. nėštumo metu nuolat vartojo alkoholį, jis nematė ir iš kitų asmenų negirdėjo (II tomas, b. l. 167).

Liudytojas M. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis su savo seserimi T. Š. (G.) ryšių nepalaiko, kadangi ši gyvena asocialiai. Į duodamas pastabas keisti gyvenimo būdą, nereaguoja. Paskutinį kartą savo seserį T. Š. matė 2019 m. vasarą, mėnesio ir dienos neatsimena. Ją matė svečiuodamasis pas mamą N. G. ir brolį J. Š.. Ji su savo draugu V. Š. irgi buvo atvažiavusi į svečius, ir kadangi jie abudu vartojo alkoholį, jis juos išvijo ir nuo to laiko jos nematė. Apie sesers T. Š. 2019 m. nėštumą ir kad jai gimė mergaitė E. G. sužinojo iš mamos N. G.. Kad T. Š. nėštumo metu nuolat vartojo alkoholį jis nematė ir negirdėjo (II omas, b. l. 176).

Liudytojas V. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jam išaiškinta, kad jis gali neduoti parodymų prieš savo žmoną T. Š.. Jis, pasinaudodamas šia teise, parodymus duoti atsisako (II tomas, b. l. 143 - 144).

Iš tarnybinio pranešimo dėl informacijos pateikimo ITB Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pabendravus telefonu su T. G. motina N. G., pastaroji paaiškino, kad su savo dukra T. Š. (buv. G.), nebendrauja daugiau nei metus, žino, kad ji gyveno kaime prie (duomenys neskelbtini), ištekėjo už sugyventinio V., pavardės nežino. Jokių ryšių daugiau kaip metus laiko ji su dukra nepalaiko ir apie jos gyvenimo būdą paaiškinti negali (II tomas, b. l. 182-183).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatytas vaisiaus alkoholinis sindromas, nulemtas motinos T. Š. nėštumo metu vartoto alkoholio. E. G. diagnozuotas vaisiaus alkoholinis sindromas su išliekančiais neurologiniais ir vystymosi sutrikimais kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata sutrikdyta ilgam. Sveikatos sutrikdymo mastas galėtų keistis vaiko vystymosi eigoje pilnai įvertinus neįgalumo būseną (I tomas, b. l. 154 - 158).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatytas vaisiaus alkoholinis sindromas; neišnešiotumas 28 sav.; mišrus specifinis raidos sutrikimas (F83), probleminė ir sutrikusi mityba; as?metrinis abipusis neurosensorinio tipo klausos sutrikimas. E. G. nustatytą vaisiaus alkoholinį sindromą nulėmė mamos T. Š. nėštumo metu vartotas alkoholis. E. G. diagnozuotas vaisiaus alkoholinis sindromas su išliekančiais neurologiniais ir vystymosi sutrikimais bei asimetrinis neurosensorinis abipusis klausos sutrikimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata sutrikdyta ilgam. Kriterijų, atitinkančių sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nenustatyta (I tomas, b. l. 177 - 184).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 139 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (elgesio saugumo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) bei priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių.

Kaltinime nurodoma, kad T. Š. dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų, nes žinodama, kad laukiasi, elgėsi nerūpestingai ir buvo visiškai abejinga kūdikio vystymosi procesui - nesilankė pas gydytojus, nesidomėjo vaisiaus raida bei galimais rizikos veiksniais, nėštumo laikotarpiu nuolatos piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Dėl kaltinamosios nėštumo metu vartoto alkoholio kūdikis E. G. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose (duomenys neskelbtini) gimė neišnešiota (28 savaičių), turėdama sveikatos sutrikimų, t.y. mišrų specifinį raidos sutrikimą, probleminę ir sutrikusią mitybą, asimetrinį abipusį neurosensorinio tipo klausos sutrikimą bei E. G. buvo nustatytas vaisiaus alkoholinis sindromas su išliekančiais neurologiniais ir vystymosi sutrikimais bei asimetrinis neurosensorinis abipusis klausos sutrikimas.

Teismas pažymi, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo kvalifikavimui reikšmės neturi, ar tai buvo padaryta pažeidžiant bendrąsias, ar teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles. BK 139 straipsnis inkriminuojamas nustačius, kad objektyviai būtent kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamosios ir liudytojų paaiškinimai, duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai, pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji T. Š. pripažino, kad laukdamasi kūdikio (E. G.) slėpė nėštumo faktą, nebendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, kurie siekė jai padėti, pas gydytoją - ginekologą lankėsi tik nėštumo pradžioje vieną kartą, nors tai patvirtinančių dokumentų nebuvo pateikta. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji negalėjo nurodyti, kodėl slėpė nėštumą ir nesilankė pas rajone dirbančius gydytojus, kas teismo vertinimu, parodo kaltinamosios abejingumą kūdikio vystymosi procesui. Taip pat kaltinamoji pripažino, kad tiek iki sužinodama, kad laukiasi, tiek po to nuolat vartojo alkoholį, vakarais išgerdavo stiklinę 5-6 laipsnių stiprumo alaus prieš miegą. Gerdavo alų, nes kilo rūgštis. Kaltinamoji parodė, jog suprato, kad gerdama alkoholį kenkia vaisiui. Kitų savo keturių vaikų neaugina taip pat dėl alkoholio vartojimo. Kaltinamoji pripažino, kad yra kalta dėl to, jog jos vaikas gimė nesunkiai sužalotas. Kaltinamosios duotus parodymus apie slėptą nėštumą, nesilankymą pas gydytojus ir nėštumo laikotarpiu vartotą alkoholį patvirtina liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialistų išvados, ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti duomenys. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. G. nustatytas vaisiaus alkoholinis sindromas, nulemtas motinos T. Š. nėštumo metu vartoto alkoholio. E. G. diagnozuotas vaisiaus alkoholinis sindromas su išliekančiais neurologiniais ir vystymosi sutrikimais kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata sutrikdyta ilgam. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatytas vaisiaus alkoholinis sindromas; neišnešiotumas 28 sav.; mišrus specifinis raidos sutrikimas (F83), probleminė ir sutrikusi mityba; as?metrinis abipusis neurosensorinio tipo klausos sutrikimas. E. G. nustatytą vaisiaus alkoholinį sindromą nulėmė mamos T. Š. nėštumo metu vartotas alkoholis. E. G. diagnozuotas vaisiaus alkoholinis sindromas su išliekančiais neurologiniais ir vystymosi sutrikimais bei asimetrinis neurosensorinis abipusis klausos sutrikimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata sutrikdyta ilgam. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad objektyviai būtent kaltinamosios veika buvo E. G. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis ir tai yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Tarp T. Š. padarytos veikos ir atsiradusių padarinių – nukentėjusiajai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju įrodymų visuma yra pakankama T. Š. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jos kaltei dėl mažametės E. G. nesunkaus sužalojimo pagrįsti.

BK 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tik neatsargia kaltės forma. Pagal BK 16 straipsnio 1 dalies nuostatas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikalstamas pasitikėjimas yra tada, kai kaltininkas numato abstrakčią galimybę, kad tokia veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, bet, turėdamas omenyje konkrečias aplinkybes, tikisi, kad šiuo atveju tokių padarinių bus išvengta, tačiau tas pasitikėjimas nepasitvirtina, pasirodo esąs lengvabūdiškas. Nusikalstamo nerūpestingumo atveju kaltininkas nenumatė, kad dėl jo veikos gali būti nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau jeigu būtų buvęs apdairesnis, atsargesnis pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. T. Š. padarytų veiksmų pobūdis patvirtina, kad ji padarė nusikalstamą veiką neatsargiai, dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Pažeisdama bendro pobūdžio pareigą nėštumo metu rūpintis dar negimusiu vaiku, lankytis pas gydytojus, stebėti vaisiaus raidą bei galimus rizikos veiksnius, nevartoti alkoholio nėštumo laikotarpiu, T. Š. pagal aplinkybes bei savo patirtį (iki E. G. gimimo pagimdužiusi ir auginusi keturis vaikus), turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl tokios jos veikos gali būti sužalotas žmogus, tačiau to nenumatė. T. Š. turėjo numatyti, kad dėl tokio jos veikimo gali atsirasti vienokie ar kitokie padariniai, todėl privalėjo būti rūpestinga ir atidi, elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus savo dar negimusiam vaikui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama T. Š. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas T. Š. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t.y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamosios T. Š. padarytas nusikaltimas pagal BK 139 straipsnio 1 dalį yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jos atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios T. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, T. Š. anksčiau teista nebuvo (III tomas, b.l. 36). Kaltinamoji penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka bausta du kartus, informacijos apie nuobaudų sumokėjimą nėra (III tomas, b. l. 38-39). Bylos duomenimis kaltinamoji nėra įrašyta į psichiatro ar priklausomybių ligų įskaitą, oficialiai nedirba, nėra registruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, yra įgijusi pagrindinį išsilavinimą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji pripažino civilinį ieškinį, sieks jį atlyginti įsidarbindama užsienyje.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į T. Š. padarytos nusikalstamos veikos stadiją, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kad ji padarė vieną neatsargią (dėl nusikalstamo nerūpestingumo) nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai. Teismas šio nusikaltimo atžvilgiu nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybę ateityje daryti nusikalstamas veikas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajai sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – laisvės apribojimą, bausmės dydį parenkant mažesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Už BK 139 straipsnio 1 dalį numatytą nusikaltimą T. Š. yra skirtina 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė.

Kaltinamajai, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, skirtinos pareigos bausmės paskirčiai užtikrinti, paskiriant šiuos įpareigojimus: 1) neatlygintinai išdirbti 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) valandų, dirbant ne mažiau kaip po 20 valandų per mėnesį, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 4 punktas).

Kaltinamoji T. Š. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant T. Š. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) valandų, dirbant ne mažiau kaip po 20 valandų per mėnesį, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Dėl civilinio ieškinio

Bylos nagrinėjimo metu civilinė ieškovė A. P., atstovaudama nukentėjusiąją E. G., pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamosios T. G. neturtinę 100.000,00 Eur dydžio žalą nukentėjusiosios E. G. naudai. Civiliniame ieškinyje nurodoma, jog kaltinamoji T. Š., būdama nėščia, vartojo alkoholį, nesikreipė pas gydytojus, slėpė nėštumą nuo aplinkinių. Kaltinamoji (duomenys neskelbtini) priešlaikinio gimdymo metu pagimdė dukrą E. G., kuriai nustatytos vaisiaus alkoholinis sindromas, mikrocefalija, vidurinės veidos dalies hipoplazija, smegeninės kilmės naugafimio dirglumas, smakro ir galūnių tremoras, širdies skilvelių pertvaros defektas ir kiti sutrikimai. Mažametė E. G. gimė 28 savaičių, sverdama 800 g, būdama 34 cm ūgio. Mažametei nustatytas vaisiaus alkoholinis sindromas su išliekančiais neurologiniais ir vystymosi sutrikimais kvalifikuotas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. E. G. yra kurčia dešine ausimi, kaire ausimi girdi su klausos aparatu. Vaikui nustatyta sunki negalia dėl bendros raidos sutrikimų, kurtumo, dvigubo inksto. Vėluoja psichosomatinė raida, konstatuotas mištus specifinis raidos sutrikimas su lydinčiomis ligomis. Mergaitės sveikata sutrikdyta ilgam laikui, tikėtina, jog ir visam gyvenimui. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatė E. G. sunkų neįgalumo laipsnį iki 2022 m. rugpjūčio 12 d. ir antrojo lygio specialųjį nuolatinės slaugos poreikį. Kaltinamoji išlaikymo mažametei neteikia, jos nelanko, nesidomi mergaitės sveikata ir visiškai ja nesirūpina. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji T. Š. su civiliniu ieškiniu sutiko, nurodė bandysianti įsidarbinti išvykus į užsienį.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).

Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais. Kaip jau minėta aukščiau, dėl nusikaltimu sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai E. G. padaryta dėl kaltinamosios T. Š. nusikalstamo nerūpestingumo, todėl dėl jos pareigos atlyginti šią žalą jokių abejonių nekyla. Taip pat nekyla abejonių, kad dėl kaltinamosios veiksmų nukentėjusioji buvo nesunkiai sužalota. Šiuo atveju pažymėtina, kad kaltinamosios veiksmai buvo tęstinio pobūdžio, sukėlę sunkesnius, ilgiau išliekančius negatyvius padarinius nukentėjusiajai. Byloje pateiktos specialistų išvados patvirtina, kad E. G. nustatytas vaisiaus alkoholinis sindromas; neišnešiotumas 28 sav.; mišrus specifinis raidos sutrikimas (F83), probleminė ir sutrikusi mityba; asimetrinis abipusis neurosensorinio tipo klausos sutrikimas. E. G. nustatytą vaisiaus alkoholinį sindromą nulėmė mamos T. Š. nėštumo metu vartotas alkoholis. E. G. diagnozuotas vaisiaus alkoholinis sindromas su išliekančiais neurologiniais ir vystymosi sutrikimais bei asimetrinis neurosensorinis abipusis klausos sutrikimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata sutrikdyta ilgam. Kriterijų, atitinkančių sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nenustatyta. Civilinė ieškovė A. P. teisiamoje posėdžio metu parodė, kad E. G. labai sutraumuota. Mergaitei treti metai. Pasireiškė valgymo sutrikimai. Pasiekimai labai minimalūs, išmoko atsistoti ant keturių, bet gali būti, kad nevaikščios. Viena rankytė yra silpnesnė. Neguguoja. Gali būti, kad nekalbės. Pradeda girdėti viena ausyte, kita visiškai negirdi. Reaguoja į kalbinimą, į šuns lojimą, jeigu kitas kūdikis verkia šalia. Geriausiai reaguoja į lytėjimus, mankštas. Su dantimis viskas gerai. Mergaitės ūgis iki 74 cm. Kaltinamoji nelanko vaiko.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad T. G. turi iš viso penkis nepilnamečius vaikus, kurių neaugina, tačiau turi pareigą materialiai juos išlaikyti, yra ištekėjusi, įgijusi pagrindinį išsilavinimą, tačiau nedirbanti, neregistruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Byloje nėra informacijos apie kaltinamosios turimą turtą, objektyvių duomenų apie finansinę padėtį, kitus skolinius įsipareigojimus. Nurodė dirbanti pavienius darbus pas ūkininkus.

Vertinant byloje nustatytas aplinkybes sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad civilinės ieškovės reikalaujama priteisti 100.000,00 Eur neturtinė žala, yra ženkliai per didelė, civilinės ieškovės nurodomos aplinkybės visa apimtimi jos nepagrindžia, todėl teismas sprendžia, kad 20.000,00 Eur suma mažametei E. G. geriausiai atspindi nukentėjusiosios patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, todėl civilinės ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies.

Dėl proceso išlaidų priteisimo

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme civilinės ieškovės A. P. interesus atstovavo advokatė V. B. pagal 2021 m. kovo 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje 2021 m. rugsėjo 10 d. pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad valstybės naudai priteistina 463,50 Eur suma advokatės V. B. išlaidoms apmokėti. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamosios T. Š.. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji šiuo teismo nuosprendžiu pripažinta kalta, oficialiai nedirba, byloje nėra duomenų apie jos turimą turtą, finansinę padėtį, į tai, kad dėl T. Š. neteisėtų veiksmų atsirado pagrindas neturtinės žalos atlyginimui, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti 463,50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra realios ir pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamosios T. Š..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi

nusprendė:

T. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) valandų, dirbant ne mažiau kaip po 20 valandų per mėnesį, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, T. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) valandų, dirbant ne mažiau kaip po 20 valandų per mėnesį, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Civilinės ieškovės A. P. ieškinį dėl 100.000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamosios T. Š. 20.000,00 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą civilinės ieškovės A. P., atstovaujančios nukentėjusiąją E. G., naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš kaltinamosios T. Š. 463,50 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, informuojant kaltinamąją, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išaiškinti nuteistajai kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, jam gali būti paskirta papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ši bausmė gali būti keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rajono rūmus.