- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-17
- Bylos Nr.
- 2S-1342-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Suinteresuotas asmuo
- A. D., Swedbank, V. D.
- Kategorijos
- 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Edvardas Juozėnas Procesinio sprendimo kategorija 75.7.; 116.10.3.;
129.17.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. lapkričio 17 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio prašymą suinteresuotiems asmenims Swedbank, AB, V. D. , A. D. dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas antstolis Irmantas Gaidelis kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė išaiškinti ar išieškojimas gali būti vykdomas tik iš skolininkės ar išieškojimas sutinkamai su CK 3.109 str. gali būti solidariai vykdomas ir iš skolininkės sutuoktinio, kadangi asmeninio turto skolininkė, kurio pakaktų įvykdyti išieškojimą, neturi. Nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 0008/09/02375 dėl skolos išieškojimo iš V. D. išieškotojo Swedbank, AB naudai. Vykdomoji byla vykdoma 2009-07-16 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-9560-821/2009 pagrindu. Skolininkės asmeninio turto, kurio pakaktų išieškojimui vykdyti nenustatyta. Nustatyta, kad skolininkė yra santuokoje su A. D. nuo 2000-09-07. Asmenys nėra sudarę vedybinės sutarties, neįregistruota separacija. Sandoris įvykdytas santuokos metu. Sutinkamai su CK 3.109 str. sutuoktiniai pagal prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai, priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010-05-04 nutartimi išaiškino, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-06-08 sprendimu už akių priteistos sumos išieškotinos iš bendro sutuoktinių V. D. ir A. D. turto, o jo esant nepakankamai, išieškojimas nukreiptinas į sutuoktiniams V. D. ir A. D. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Teismas nurodė, kad pagal teismų praktiką tam, jog būtų nustatyta prievolės kilmė ir pobūdis, teismas turi išsiaiškinti skolos atsiradimo ir paskolintų pinigų panaudojimo aplinkybes. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismas 2009-06-08 sprendimu už akių iš skolininkės buvo priteista skola, atsiradusi iš paskolinių santykių, o būtent, Swedbank, AB ir V. D. 2008-02-12 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 08-014671-GV, kuria bankas suteikė V. D. vartojimo kreditą – 20 000 Lt automobiliui pirkti. Be to bankas ir V. D. 2008-01-30 sudarė kreditinės kortelės sutartį Nr. 08-006478-RK. Nors 2008-02-12 sudarė vartojimo kredito sutartyje Nr. 08-014671-GV buvo nurodyta, kad kreditas suteikiamas automobiliui pirkti, pati skolininkė V. D. teismo posėdžio metu pripažino, kad automobilis už pasiskolintus pinigus nebuvo nupirktas, nes ji net neturi teisės vairuoti transporto priemones, o pinigai buvo išleisti šeimos interesais (pvz. pinigai buvo panaudoti atostogoms praleisti). Byloje nustatyta, kad santuoka tarp V. D. ir A. D. iki šiol nėra nutraukta. Paskola buvo paimta santuokos metu ir panaudota šeimos interesais. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad prievolė grąžinti kreditą yra bendroji V. D. ir A. D. prievolė, todėl išieškojimas turi būti nukreiptas į bendrą sutuoktinių turtą. Teismas kritiškai vertino A. D. paaiškinimus, kad jis nieko nežinojo apie V. D. skolintus pinigus, nes jis nepaneigė CK įtvirtintos prezumpcijos, kad šiam sandoriui sudaryti jis davė sutikimą (CK 3.109 str. 1 d. 5 p., 3.92 str. 3 d.). Be to, A. D., skolininkė V. D. tvirtino, kad nuo 2006 metų kartu nebegyvena. Tačiau šiuos paaiškinimus teismas vertino kritiškai, kaip bandymą išvengti solidarios prievolės įvykdymą. Teismas motyvavo, kad CK 3.28 str. įtvirtinta nuostata, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. CK 3.5 str. 3 d. įtvirtina draudimą piktnaudžiauti šeimos teisėmis, t.y. draudžia jas įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems. Šiais principais yra grindžiamas ir sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles teisinis reglamentavimas. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės (vykdomos iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro sutuoktinio turto dalies) ir prievolės, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (t.y. prievolės, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais). Asmeninėmis laikomos prievolės, kurias sutuoktinis įgyja savarankiškai. CK 3.109 str. 1 d. pateikia sąrašą prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Prie šių prievolių yra priskiriamos ir solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1 d. 6 p.). CK 3.109 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad bendrosios prievolės gali atsirasti ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva, jei konkretų sandorį vienas sutuoktinis sudarė kito sutuoktinio sutikimu arba jį kitas sutuoktinis vėliau patvirtino, arba tokiam sandoriui kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, esant sąlygai, kad pastaruoju atveju sandoris sudarytas šeimos interesais. CK 3.92 str. 3 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius su kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. CK nenurodyta, kad sudaryti paskolos sutarčiai reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, todėl galioja CK 3.92 str. 3 d. įtvirtinta prezumpcija. Tais atvejais, kai sutuoktinių kaip skolininkų pareiga yra solidarioji, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai (skolininkai), tiek bet kuris iš jų atskirai (CK 6.6 str. 4 d.). Nors civilinėje byloje skola buvo priteista tik iš vieno sutuoktinio ir teismo sprendimo dėl skolos priteisimo rezoliucinėje dalyje yra nurodytas tik vienas kreditoriaus pasirinktas skolininkas – V. D., tačiau sprendimo vykdymo procese kreditorius – Swedbank, AB pageidavo, kad prievolę įvykdytų abu solidarieji skolininkai. Pagal bendrąją taisyklę, esant solidariajai prievolei, jeigu jai įvykdyti nepakanka sutuoktinio (skolininko) asmeninio arba bendro (ir) bendro sutuoktinių turto, išieškojimas turėtų būti nukreipiamas ir į kito sutuoktinio asmeninį turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Suinteresuotas asmuo A. D. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-05-04 nutartį. Nurodo, kad su sutuoktine V. D. negyvena kartu nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio. Tai, kad gyvena atskirai, pagrindžia kartu su atskiruoju skundu pateikiamos pažymos apie jų deklaruotas gyvenamąsias vietas - jose akivaizdžiai matyti, kad A. D. nuo 2003-12-17 savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), o V. D. savo gyvenamąją vietą nuo 1991-11-05 deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Tai pagrindžia apelianto argumentus, kad su V. D. gyvena atskirai ir neveda bendro ūkio. Apeliantas apie 2008-02-12 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 08-014671-GV, kuria Swedbank, AB suteikė V. D. vartojimo kreditą 20 000 Lt automobiliui pirkti nežinojo ir nedavė sutikimo šiam sandoriui sudaryti. Be to, kaip matyti iš pridedamų VĮ „Regitra“ pažymų, nei V. D., nei apeliantas automobilių nepirko. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliantas mano, kad Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas nepagrįstai 2010-05-24 nutartimi nutarė išaiškinti, jog Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-06-08 sprendimu už akių priteistos sumos išieškotinos iš bendro sutuoktinių turto, juolab kad skolininkė V. D. pati patvirtino vartojimo kreditą iš banko ėmusi be sutuoktinio sutikimo, išimtinai vien tik savo reikmėms.
Atsiliepimas
Antstolis Irmantas Gaidelis atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo netenkinti A. D. atskirojo skundo. Nurodo, kad nors savo skunde A. D. pažymėjo faktą, jog jo ir sutuoktinės gyvenamosios vietos yra deklaruotos skirtingais adresais bei patvirtina jų gyvenimą skyrium, tačiau pirmosios instancijos teismui sutuoktiniai to neįrodė, kas yra pažymėta nutartyje. A. D. taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis nežinojo ir nedavė sutikimo sutuoktinės sandoriui sudaryti.
Suinteresuotas asmuo Swedbank, AB atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apelianto A. D. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Nurodo, kad skundžiama nutartis visiškai atitinka jos priėmimo dieną galiojusiai suformuotai Kasacinio teismo praktikai. Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009, CPK 589, 593 str. tvarka nustačius, kad vienam sutuoktiniui šeimos interesais sudarius sandorį, kuriam sudaryti nereikalingas rašytinis antrojo sutuoktinio sutikimas, ir nepaneigus CK 3.92 str. 3 d. įtvirtintos prezumpcijos, konstatuotina, jog iš tokio sandorio atsiradusi prievolė priverstine tvarka vykdytina iš bendro sutuoktinių turto, nepriklausomai nuo to, kad vienas iš sutuoktinių nebuvo įtrauktas į pirminį teismo procesą, tačiau dalyvavo byloje, kai skolos išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto klausimas buvo nagrinėjamas vykdymo proceso metu teisme. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. D. prievolė atsirado santuokos su apeliantu metu, siekiant ir tenkinant šeimos interesus, todėl pagrįstai konstatavo ir sprendė, kad prievolė yra solidari, todėl CK 3.109 str. pagrindu gali būti vykdoma iš abiejų sutuoktinių turto. Atskirajame skunde apeliantas pateikė naujų įrodimų, tačiau nepaaiškino, kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau arba tai, kad pirmosios instancijos teismas juos atsisakė priimti. Nepaisant to, atkreiptinas dėmesys, kad skirtinga sutuoktinių registravimo vieta nėra pakankamas pagrindas tvirtinti, kad šeima faktiškai iširo. Priešingu atveju turėtų būti konstatuoti, kad sutuoktiniai bendro ūkio nevedė per visą santuokos laikotarpį, kas neatitiktų sutuoktinių ir liudytojų paaiškinimus pirmosios instancijos teisme. Taip pat aplinkybė, kad vartojimo kredito sutarties pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos ne pagal kreditavimo sutartyje nurodytą tikslinę paskirti nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų faktų, kad gauti pinigai buvo skirti šeimos interesams tenkinti. Kadangi išieškotojas Swedbank, AB prašė nukreipti išieškojimą iš abiejų solidariųjų bendraskolių turto, pirmosios instancijos teismas nustatęs solidariosios prievolės būvimą, vadovaudamasis CPK 4 str., priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-06-08 sprendimu už akių (b.l. 11-12) iš atsakovės V. D. ieškovo Swedbank, AB naudai priteista skola (negrąžintų kreditų dalis), palūkanos iki kreipimosi į teismą dienos ir delspinigiai - 20 465,98 Lt. Taip pat 12 procentų palūkanos už negrąžintą kredito sumą - 16 949,86 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-05-18) iki visiško kredito grąžinimo, 14 procentų palūkanos už negrąžintą kredito sumą - 2 487,62 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-05-18) iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą skolos (negrąžintos kredito dalies), palūkanų iki kreipimosi į teismą dienos ir delspinigių sumą - 20 465,98 Lt nuo 2009-05-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos - 614 Lt.
Antstolis Irmantas Gaidelis kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė išaiškinti ar išieškojimas gali būti vykdomas tik iš skolininkės ar išieškojimas sutinkamai su CK 3.109 str. gali būti solidariai vykdomas ir iš skolininkės sutuoktinio, kadangi asmeninio turto skolininkė, kurio pakaktų įvykdyti išieškojimą, neturi.
CPK 589, 593 str. nustatyta, kad antstolis turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl galimybės nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą išaiškinimo. Tačiau kyla klausimas kokioje civilinio proceso stadijoje gali būti nustatomas bendros sutuoktinių prievolės pobūdis bei išieškojimas pagal bendrą prievolę nukreipiamas į sutuoktinio turtą.
Teisėjų kolegija atsižvelgia į naujai suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (LAT 2010-05-20 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010), kurioje nurodyta, kad teismo sprendimo ar sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimas negali keisti sprendimo esmės: jeigu teismas priėmė sprendimą tik dėl vieno atsakovo, tai išaiškinti sprendimą ar vykdymo tvarką taip, kad jis sukelia teisių ir pareigų kitam asmeniui, negalima (LAT 2010-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2010).
Suvienodindama kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija išaiškino, kad prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t.y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 str. pažeidimą, t.y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (LAT 2008-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2008; LAT 2009-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2009; LAT 2010-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2010). Plenarinė sesija taip pat pažymėjo, kad išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 str.) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 str.) institutai. Naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti. Pažymėjo, kad vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija taip pat išaiškino, kad tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 str. taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-06-08 sprendimas už akių buvo priimtas tik atsakovės V. D. atžvilgiu. Jos sutuoktinis A. D. į bylą nebuvo įtrauktas kaip bendraatsakovas, todėl išaiškinti įsiteisėjusį teismo sprendimą už akių ir jo vykdymo tvarką taip, kad jis sukeltų teisių ir pareigų A. D. nėra jokio pagrindo.
Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nurodytus motyvus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias, sprendimo išaiškinimo tvarką ir neteisingai išsprendė klausimą (CPK 329 str. 1 d.). Todėl ginčijama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės. Pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo atmestinas (CPK 337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti. Klausimą išspręsti iš esmės ir antstolio Irmanto Gaidelio prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo atmesti.