- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-23
- Bylos Nr.
- 2A-278-40/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius, Liudvika Tupienė (pran.)
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- B. Z.
- Advokatai
- Darius Matulevičius, Kęstutis Valys
- Kategorijos
- 50.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. Z. atstovo advokato Kęstučio Valio apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-63-632/2009 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei B. Z. dėl 5000 Lt skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei B. Z., kuriuo prašė priteisti iš atsakovės B. Z. 5000 Lt dydžio negrąžintą užstatą, 13,70 Lt palūkanų už vėlavimą grąžinti ieškovui užstatą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su atsakove 2006 m. spalio 23 d. sudarė namo, esančio ( duomenys neskelbtini), nuomos sutartį vieneriems metams laiko. Ieškovas šia sutartimi įsipareigojo sumokėti atsakovei 5000 Lt užstatą, kuris turėjo būti grąžintas pasibaigus nuomos terminui arba abiem šalims susitarus nutraukti sutartį ir nuomotojai neturint pretenzijų. Rašytiniu šalių susitarimu nuomos sutartis buvo pratęsta iki 2008 m. spalio 23 d. Pasibaigus nuomos sutarties terminui, ieškovas iš namo išsikraustė ir nuomotą namą perdavė atsakovei, kuri jokių pretenzijų dėl namo būklės neturėjo ir jų nepareiškė. Kadangi nuomos sutarties terminas pasibaigė ir ieškovas nuomotose patalpose negyvena, atsakovė privalo grąžinti ieškovui 5000 Lt užstatą.
Atsiliepimas
Atsakovė B. Z. su ieškiniu nesutiko ir atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutartyje nebuvo numatyta, kokios rūšies, kokia forma ir per kiek laiko turi būti pareikšta pretenzija. Atsakovė nurodė, kad ieškovui turi pretenzijas dėl namo suniokojimo ( sulaužytos durys, išdaužyti durų stiklai, subraižytas parketas, išdaužyta židinio apdaila, nulupti sienų tapetai), taip pat dėl to, kad nesumokėta už sunaudotą elektros energiją bei šiukšlių išvežimą. Taip pat nurodė, kad ieškovas sukūreno malkų už 700 Lt ir sugadino langų žaliuzes, dujinę viryklę, batų dėžę, išardė rūsyje buvusius aruodus. Atsakovė nurodė, kad sutartyje numatyta 5000 litų suma turi būti laikoma netesybomis, kurias privalo sumokėti sutarties sąlygų nesilaikęs asmuo, šiuo atveju- ieškovas, kuris kaltas dėl atsakovės turtui padarytos akivaizdžios žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį tenkino: ieškovui V. K. priteisė iš atsakovės B. Z. 5000 Lt skolos, 13,70 Lt palūkanų iki ieškinio padavimo dienos ir 5 procentų procesinių palūkanų nuo 5000 Lt skolos nuo 2008 m. lapkričio 20 d. iki visiško prievolės įvykdymo ir 1722,12 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendime nurodė, kad nors civilinis kodeksas nepriskyrė pinigų prie įkeitimo objektų, tačiau tiesiogiai ir neuždraudė įkeisti pinigus. Teismas vadovavosi sutarties laisvės ir civilinių teisių ribojimo tik įstatymo pagrindu principais ir atsižvelgdamas į tai, kad įstatymai nereglamentuoja su pinigų įkeitimu susijusių santykių, taikė įstatymo analogiją - CK ketvirtosios knygos XII skyriaus normas (įkeitimas). Teismas pažymėjo, kad įkeitimu garantuojamas prisiimtos prievolės įvykdymas, o ginčo atveju šalių sutartis reglamentuoja pinigų grąžinimą tik tuo atveju, jei pretenzijų nėra. Sutartyje nenumatyta ir negali būti numatyta išankstinė žalos nurašymo ne ginčo būdu tvarka, nes žalos egzistavimas ir jos dydis paaiškėja tik po sutarties surašymo, be to, žalos dydis negali būti užtikrinamas plečiamai ( CK 6.587 str. 5 d.). Remdamasis šalių parodymais ir liudytojų paaiškinimais, teismas sprendė, kad atsakovė ieškovui turi pretenzijų dėl grąžinto namo kokybės ir jų geruoju neišsprendė. Teismas nurodė, kad kilus ginčui dėl žalos dydžio, šį klausimą gali išspręsti teismas, tačiau atsakovė priešieškinio nepareiškė, o atsiliepime suformuluota žala nelaikoma reikalavimu ją priteisti, todėl teismas pripažino, kad 5000 litų, esantys pas atsakovę, priteistini ieškovui kaip be pagrindo laikomos lėšos ( CK 6. 237 str. 1 d.). Nurodęs, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas ( CK 6. 210 str. 1 d.), teismas tenkino ir reikalavimą dėl palūkanų priteisimo. Atsižvelgęs į tai, kad sprendimas priimtas ieškovo naudai, teismas priteisė ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovės B. Z. atstovas advokatas K. Valys prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais :
Tarp šalių sudaryta namo nuomos sutartis yra galiojanti, todėl teismas turėjo vadovautis sutarties tekstu bei CK Šeštosios knygos IV dalies XXXI skyriaus normomis bei CK Šeštosios knygos I ir II dalimi.Teismas neteisingai pinigus, šalių sutartyje įvardintus užstatu, pavadino „įkaitu“, nes šalys sudarė ne įkeitimo, o nuomos sutartį, kurioje nekalbama apie kokių tai daiktų įkeitimą. Civiliniuose santykiuose tarp fizinių asmenų, nėra uždrausta gauti ar duoti užstatą, o užstato esmę apibrėžia CPK 101 str. 1 d., t.y. atitinkamų procesinių veiksmų atlikimo užtikrinimas arba galimų nuostolių padengimas. Sutartyje nenumatyta, kokios rūšies, kokia forma ir per kokį laikotarpį turi būti pareikšta pretenzija. Byloje pateikti įrodymai, kad nuomotoja po nuomos sutarties pasibaigimo turėjo pretenzijų ieškovui, todėl 5000 litų užstatas negrąžintas pagrįstai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad po nuomos turtas perduotas normalaus nusidėvėjimo būsenoje, o reiškiamos pretenzijos mažareikšmės ar nepagrįstos. Ieškovas taip pat nepaneigė atsakovės pateiktų įrodymų. Atsakovė neturėjo reikšti priešieškinio ir prašyti teismo nustatyti žalos dydį, nes žalą nuomotojas turėjo įrodinėti tik tuo atveju, jei užstato nebūtų užtekę reiškiamoms pretenzijoms atlyginti.Teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad pagal teisėtą, neniekinę ir galiojančią tarp šalių sudarytą nuomos sutartį gautos lėšos yra neteisėtos, nes nuomos sutartyje užstatas buvo numatytas teisėtai ir teismas negalėjo vadovautis CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią grąžinama tai, kas įgyta be teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas V. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad teismas objektyviai, visapusiškai ir teisingai įvertino byloje esančiuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir teisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, tinkamai išaiškino materialinės teisės normas bei teisingai nurodė, kad šioje byloje buvo reikalinga reikšti priešieškinį ir prašyti teismą nustatyti žalos dydį.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas dėl 5000 litų skolos kilo iš jų sudarytos gyvenamojo namo nuomos sutarties sąlygos, nustatančios pagal sutartį sumokėto užstato grąžinimą. Šalių sudarytoje nuomos sutartyje numatyta, kad yra sumokamas 5000 Lt užstatas, kuris grąžinamas pasibaigus nuomos terminui arba abiem šalims susitarus nutraukti sutartį ir neturint nuomininkams pretenzijų. Ieškovas V. K. ( nuomoninkas) ir atsakovė B. Z. ( nuomotoja) šią sutarties nuostatą vertina nevienodai. Ieškovas nurodo, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui, nuomotas namas perduotas atsakovei, kuri jokių pretenzijų dėl namo būklės neturėjo ir jų nepareiškė, todėl atsakovė privalo grąžinti ieškovui 5000 užstatą. Atsakovė nurodo, kad ieškovui turi pretenzijų dėl namo suniokojimo, todėl 5000 litų suma turi būti laikoma netesybomis, kurias privalo sumokėti sutarties sąlygų nesilaikęs ieškovas.
Ginčo sutarties nuostata aiškintina vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, išdėstytomis CK 6.193 straipsnyje. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Taip pat atsižvelgiama į šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 1, 2, 5 dalys).
Byloje nustatyta, kad šalys gyvenamojo namo nuomos sutartį sudarė metams laiko ir ją pratęsė dar vieneriems metams. Ieškovas, išsinuomavęs gyvenamąjį namą, siekė užsitikrinti patalpas savo šeimos laikinam apgyvendinimui, tuo tarpu atsakovė siekė ne tik gauti stabilias pajamas, tačiau norėjo užsitikrinti ir tinkamą gyvenamojo namo priežiūrą, nes iš nuomos sutarties teksto matyti, jog nuomininkas įsipareigojo saugoti ir tausoti name esantį turtą, atlikti smulkius remonto darbus ( b.l. 6). Tokiame sutarties šalių santykių kontekste ginčijamo sutarties punkto nuostata vertintina kaip turinti prevencinę reikšmę, apsauganti nuomotoją nuo galimų nuostolių. Nagrinėjamu atveju sutartyje numatytas piniginis užstatas yra nuomininko (ieškovo) įsipareigojimas atsakyti nuomotojai ( atsakovei), jeigu nuomininkas savo prievolę tinkamai prižiūrėti išnuomotą turtą įvykdys netinkamai.
Atsižvelgiant į nuomos sutarties esmę, tikslą ir jos sudarymo aplinkybes, sutarties nuostata dėl užstato vertintina kaip suteikianti teisę nuomotojui negrąžinti užstato tik tuo atveju, jei jis tinkamai pranešė nuomininkui apie turimas pretenzijas dėl grąžinto turto. Apeliantas vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo, kad sutartyje nenumatyta, kokios rūšies, kokia forma ir per kokį laikotarpį turi būti pareikštos pretenzijos.
Byloje nustatyta, kad nuomotoja per dvejų metų nuomos laikotarpį pretenzijų nuomininkui neturėjo, nuomos sutartis buvo pratęsta, susitarta dėl didesnio nuomos mokesčio. Pažymėtina, kad sudarant sutartį, joje buvo aprašytas name esantis turtas ( b. l. 4), tačiau pasibaigus nuomos sutarties terminui, gyvenamojo namo priėmimo perdavimo akto šalys nesudarė, namo būklės atsakovė vienasmeniškai taip pat nefiksavo. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad šalių santykiai nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu buvo stabilūs ir nekonfliktiški. Nusistovėjus tokiai šalių santykių praktikai, atsakovės užstato negrąžinimas, prieš tai raštu neįspėjus ir nepareiškus pretenzijų ieškovui, neatitinka sutarčių, prievolių ir bendrųjų teisės principų nuostatų. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus šalių pareigą bendradarbiauti ir siekti, kad prievolės vykdymas kitai šaliai būtų kuo ekonomiškesnis, atsižvelgiant į neigiamas pasekmes kitai šaliai, prieš įgyvendindama sutartinę savo teisę negrąžinti užstato, nuomotoja privalėjo tinkamai informuoti ieškovą apie pretenzijas dėl grąžinamo namo būklės. Bet kokios šalių pretenzijos viena kitai dėl žalos atlyginimo turi būti pateiktos raštu. Nuomininkui išsikeliant iš patalpų, nuomotojas turi teisę pareikšti nuomininkui pretenzijas dėl žalos atlyginimo iki nuomininko išsikėlimo momento, kurio metu tarp šalių yra pasirašomas perdavimo aktas, tačiau nagrinėjamu atveju perdavimo aktas nebuvo surašytas, o atsakovė pretenzijas dėl namo ieškovui pareiškė tik iškėlus bylą teisme. Esant tokioms aplinkybėms atsakovė negali pagal nuomos sutarties nuostatas negrąžinti ieškovui jo sumokėto 5000 Lt užstato, tačiau turi teisę reikalauti iš ieškovo jo padarytos žalos atlyginimo.
Teismui nagrinėjant bylą, ginamos ne vien ieškovo, bet ir atsakovo teisės. Savo teisėms ginti atsakovas turi įstatymo numatytas procesines priemones. Tos procesinės priemonės yra atsiliepimas ir priešieškinys. Nagrinėjamoje byloje atsakovė pasirinko gynimosi nuo ieškinio būdą - atsiliepimą, bet jame nurodė ne vien atsikirtimus į ieškinį, bet ir savarankiškų reikalavimų pagrindą sudarančias aplinkybes, nors reikalavimo atlyginti žalą nekėlė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvadomis, kad nepareiškusi priešieškinio atsakovė užkirto sau kelią patenkinti reikalavimus šioje byloje, o atsiliepime suformuluota žala nelaikoma reikalavimu ją priteisti.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad ieškinys neįrodytas ir turėjo būti atmestas, tačiau išsamių teisinių argumentų, patvirtinančių šį teiginį nepateikta.
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 5000 Lt negrąžintą užstatą, kadangi gavusi šiuos pinigus pagal nuomos sutartį ir nepareiškusi ieškovui pretenzijų dėl nuomos sutarties vykdymo, atsakovė jų negrąžino. CPK 6.237 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad CK 6 knygos XX skyriaus ( Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas) taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai reikalavimas susijęs su prievolės šalių tarpusavio atsiskaitymais. Apylinkės teismas, tenkindamas ieškinį, padarė išvadą, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, todėl ieškinį tenkino būtent LR CK 6.237 str. pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir nustatė visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes. Tai, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė įstatymo analogiją ir įkeitimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą, nes šiuos trūkumus ištaiso apeliacinės instancijos teismas, todėl iš esmės teisėtas sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės B. Z. priteistina valstybei 12, 88 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovės B. Z. priteisti valstybei 12,88 Lt ( dvylika litų 88 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.