Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

L.V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini)., Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, dirbanti pagal verslo liudijimą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kaunas, neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ str. 1 d., padarymu,

S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus:

- 2000 06 27 Vokietijos Federacinėje Respublikoje dėl vagysčių, paskirta bausmė - 1 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

- 2004 06 29 Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 3 d. ir 294 str. 2 d., paskirta bausmė - 2 metai ir 8 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

- 2008 02 06 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 245 str. (3 veikos), paskirta bausmė - 35 MGL dydžio bauda, tai yra 4 550 litų bauda, bauda sumokėta 2008 07 10;

- 2010 10 25 Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžiu pagal BK 178 str. 3 d., paskirta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams. 2012 12 21 Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžiu 2010 10 25 Kauno apygardos teismo nuosprendis pakeistas, S. V. nusikalstama veika iš BK 178 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. BK) perkvalifikuota į BK 178 str. 1 d. ir jam paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 15 MGL dydžio, tai yra 1950 litų įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalyje padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji S. V. ir L. V. buvo kaltinami tuo, kad jie, būdami sutuoktiniai, nuo 2010 m. gruodžio 11 d. bendros jungtinės nuosavybės teisėmis turėjo 394 538 Lt, tai yra didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodami, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis:

- iki 2011 m. liepos 15 d. - 8400 Lt vertės mopedą YAMAHA YQ50, registracijos Nr. 73AFB, 2005 m. laidos, VIN kodas (duomenys neskelbtini)

- iki 2011 m. rugpjūčio 3 d. - 22 750 Lt vertės automobilį BMW 750, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) 1998 m. laidos, VIN kodas (duomenys neskelbtini) ;

- 200 262 Lt vertės automobilį BMW X5, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. laidos, VIN kodas (duomenys neskelbtini);

- juvelyrinius dirbinius: 28 802 litų vertės, 43,5 g svorio auksinį pakabuką; 20 997 litų vertės, 4,96 g svorio auksinį žiedą; 3 921 litų vertės, 7,99 g svorio auksinį žiedą su perlu; 2 526 litų vertės, 5,28 g svorio auksinį auskarą su iolitu ir perlu; 32 880 litų vertės, 11,38 g svorio auksinį žiedą su brangakmeniais; taip pat 74 000 litų vertės balto aukso rankinį laikrodį „H. W. Premier“ su deimantais.

Kaltinamasis S. V. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jis kartu su sutuoktine L. V. gyveno šeimoje 22 metus, parodė, kad per tą laiką turėjo daug pajamų šaltinių, yra paėmęs paskolų. 2006 metais jis paėmė 60 000 dolerių paskolą iš savo draugo Džamšedo, Lietuvoje prekiaujančio automobiliais, su kuriuo sudarė paskolos sutartį, pagal kurią jis su procentais turėjo jam atiduoti 70 000 dolerių. Skolos neatidavė, kadangi buvo sulaikytas. Ši paskola buvo ne vienintelė. Per tris kartus 2009 – 2010 metais, jis iš savo draugo Jakovlevo, kuris gyvena Ukrainoje, pasiskolino 30 000 dolerių, tai patvirtina atžymos jo pase, kadangi jis tuo metu vyko į Ukrainą, taip pat yra sudarytos ir paskolų sutartys. 2006 metais jis iš D. S. pasiskolino 50 000 litų. 2007 metais iš jos pasiskolino dar 60 000 litų ir 2008 metais – 40 000 litų. 2009 metais iš V. K., gyvenančio Rygoje, pasiskolino 30 000 eurų. Draugai jam skolindavo pinigus be procentų, o jis skolindavo pinigus su procentais, tokiu būdu užsidirbdavo pinigų. Iš G. D. ir G. B., skolindamas jiems pinigus, jis uždirbo 700 000 litų, dalį iš jų davė G. B. už tarpininkavimą, tiksliai kiek pinigų davė G. B., pasakyti negali, apytiksliai apie 200 000 litų. Be to, jis buvo 2010 – 2011 metais Savanorių pr. Kaune, nuomojo patalpas uzbekams, iš nuomos galėjo uždirbti apie 50 000 litų. 80 000 litų jis uždirbo pagal verslo liudijimą, kadangi užsiėmė dviračių nuoma. Be to, jis gavo pajamų iš savo mamos J. V. - 2006 metais mama jam davė 50 000 litų, 2007 metais – 20 000 litų, 2008 metais – 25 000 litų, ji buvo paveldėjusi meno ir juvelyrinių dirbinių, tai yra užfiksuota VMI. Be to, jis yra dirbęs mūrininku, nors yra aukštojo išsilavinimo, bet yra baigęs Kauno statybininkų mokyklą, todėl statė namus pagal patentą, 2006 metais jis iš statybų uždirbo apie 80 000 litų. Be to, jis tarpininkavo namų, patalpų pardavime, užsiėmė nekilnojamo turto prekyba, tačiau dirbo be verslo liudijimo, neoficialiai. Be to, jis dirbo vadybininku Estijoje bendrovėje „Footslapro“, ten užsiėmė Nike, Reebok ir kitų firmų prekių tiekimu, bendrovė tiekė aprangas sporto komandoms. Jis oficialiai ir neoficialiai uždirbdavo maždaug po 3000 litų per mėnesį, taip prisidurdavo prie visų savo verslų. Be to, jis turi daug ryšių su verslininkais Latvijoje. Parodė, kad Mopedas Yamaha, 8400 litų vertės, buvo parduotas A. P., o įsigytas galbūt 2008 metais už 5000 litų, tiksliai neprisimena, kur jį įsigijo, tiksliai negali pasakyti, gali būti, kad Vilniuje. Mopedą pirko pagal skelbimą, nenaują. 2011 metais pardavė jį A. P. už 5000 litų. Kur pirko automobilį BMW 750 ir kiek už jį mokėjo, neatsimena, kadangi per visą tą laiką turėjo daugybę automobilių, nupirkdavo, pavažinėdavo, ir jeigu kas nors pasiūlydavo gerą kainą, parduodavo. Kur ir už kiek pirko šį automobilį, neprisimena, kaina turi būti nurodyta dokumentuose. Šį automobilį vėliau pardavė latviams Lietuvoje. Automobilis BMW X5 pirktas per A. K.. Jį pirko žmonai iš BMW centro, bet kadangi šį automobilį buvo galima registruoti firmos vardu, tokiu būdu jis sutaupė 18 proc. PVM, padarius nuolaidą autocentre viso gavosi apie 30 proc. pigiau. Automobilį jis pirko už maždaug 58 000 – 60 000 eurų, tai galėjo būti apie 2008 metus. Tokią sumą pinigų turėjo pats, kadangi ėmė paskolas. R. R. ir J. B. buvo firmos savininkai, automobilis buvo registruotas jų firmos vardu. Vėliau jie susipyko ir firma liko J. B., o pinigai už automobilį buvo paduoti R. R., jie ir liko pas R. R.. Pagrindinis akcininkas buvo J. B., jis ir kreipėsi į policiją nurodydamas, kad dingo automobilis, kuris buvo užrašyta firmos vardu. Buvo paskelbta automobilio paieška. Šiuo metu automobilis yra policijoje. Gali patvirtinti, kad laikrodį jo buvusi sutuoktinė L. V. pirko iš jo draugo žmonos N. G., kuri gyvena Maskvoje. N. yra Rusijos „Skeletono“ ir „Bobslėjaus“ prezidentė, „Neshprobanko“ dalininkė, turi stiklo taros fabrikus. Laikrodis buvo pirktas L. V., tai yra moteriškas laikrodis. Žiedas, kurio sertifikatas yra pateiktas, pirktas už 3000 eurų, jis pats prašė draugo Aleksandro, kuris yra juvelyrinių dirbinių ekspertas, jį nupirkti užsienyje pigiau. Tai nebuvo dovana žmonai, jis tik tarpininkavo, žiedą pirko pati žmona, žiedui ji pinigų turėjo. Parodė, kad pakabukas su briliantu yra jo, ten yra išgraviruoti vardai – S., L., A. ir K., tai jo, sutuoktinės ir jų vaikų vardai. Pakabuką jam darė jo draugas Aleksandras, pakabukas kainavo apie 2500 – 3000 eurų. Namams išlaikyti jis skirdavo sutuoktinei tam tikrą sumą, bet žmona taip pat disponavo ir savais pinigais. Per mėnesį jai duodavo skirtingas sumas, nuo 1000 iki 5000 litų. Jei žmona norėdavo brangesnio gražaus daikto, jis duodavo pinigų tam daiktui įsigyti. Tvirtina, kad jis jokių neteisėtų pajamų neturėjo, nei vienas daiktas nėra įsigytas iš nusikalstamu ar kitu neteisėtu būdu gautų pajamų, todėl prašo jį išteisinti.

Kaltinamoji L. V. kaltės nepripažino ir parodė, kad ji su sutuoktiniu S. V. pragyveno 22 metus, parodė, kad per tą laiką ji kai kuriuos papuošalus pirkosi pati, kai kuriuos gavo dovanų. Parodė, kad žiedą be perlo su brangakmeniais jai padovanojo jos anyta J. V., jos 35 metų jubiliejaus proga. Auskarus su perliukais ir žiedą su perliukais jai padovanojo mama su močiute jos 30 gimtadienio proga, tuo metu gimė jos pirmasis vaikas - sūnus. Auskaras likęs tik vienas, kadangi ji kitą pametė. Žiedas su apvaliu akmeniu buvo pirktas per vyro pažįstamą, jos prašymu, jis užsakė ir atvežė žiedą iš Belgijos. Ji norėjo turėti tokį žiedą, o jos vyras turėjo pažįstamą Aleksandrą, kuris važinėjo į Belgiją ir galėjo gauti tokį žiedą pigiau. Aleksandras surado, nupirko ir atvežė žiedą su sertifikatais. Kaina sertifikate buvo nurodyta 3000 eurų. Laikrodį ji pirko pati iš savo draugės Natalijos, pavardės neatsimena, gyvenančios Maskvoje. Draugė pasiūlė pirkti tą laikrodį ir ji tą laikrodį paėmė išsimokėjimui. Ji laikrodį pirko sau, laikrodis buvo sugedęs, jį pirko jau sugadintą. Už laikrodį draugė prašė 4000 dolerių, už tiek ir nupirko. Kai pirko, laikrodis jau buvo su deimantais. Automobilį BMW X5 pirko jos vyras S. V., bet šiuo automobiliu važinėjo ji. Kiek žino, automobilis buvo pirktas per pažįstamus, todėl automobilį vyras nupirko pigiau, automobilis buvo pirktas asmeniškai jai, buvo užrašytas jos ir vyro vardu per pusę. Už kiek buvo pirktas automobilis, neprisimena, viską tvarkė vyras. Automobilis BMW 750 buvo jos vyro S. V.. Daugiau apie automobilius pasakyti nieko negali, nes nesidomėjo, vyro apie jų pirkimą neklausė. Mopedą Yamaha taip pat pirko vyras, jis rūpinosi tokių prekių pirkimu. Mopedu važinėjo dukra, galbūt būtų važinėjęs sūnus. Motoroleris buvo pirktas mažai naudotas, kiek vyras už jį mokėjo neprisimena. Parodė, kad tuo metu, kai buvo žemės sklypų paklausa, vyras pirkdavo ir perparduodavo nekilnojamąjį turtą, taip pat teikdavo paskolas už didelius procentus, kadangi turėjo daug pažįstamų, kurie iš jo skolindavosi pinigus už procentus. Be to, jis buvo oficialiai įsidarbinęs Estijoje, užsiėmė sporto prekių pardavimu, dirbo vadybininku, užsakinėdavo sporto prekes iš Europos. Tai nebuvo jo verslas, jis dirbo oficialiai, tai ir buvo jo pagrindinė veikla. Tačiau visgi daugiausiai pinigų atnešė skolinimas. Parodė, kad ji pati tuo metu buvo namų šeimininkė, gimdė vaikus, prižiūrėjo namus, vaikus ir vyrą. 2011 – 2012 metais ji turėjo atsidariusi savo vaikiškų drabužių parduotuvę, tačiau ją uždarė, kadangi savininkas pardavė patalpas, parduotuvė dirbo apie porą metų, iki 2013 metų. Tai buvo jos ir jos draugės verslas. Anksčiau ji yra dirbusi buhaltere, tačiau atlyginimas buvo nedidelis, daugiausia šeimos pajamos buvo vyro. Be to, ji yra pasiskolinusi iš G. G. G., gyvenančio Maskvoje, 9000 dolerių, kadangi norėjo atsidaryti soliariumus, buvo surašyta paskolos sutartis, tačiau pradėjus ikiteisminį tyrimą, ji pinigų neatidavė, tas žmogus pinigų grąžinti nereikalauja. Tvirtina, kad ji jokio nusikaltimo nepadarė, todėl prašo ją išteisinti.

Liudytojas T. P. pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 2 p. ir 4 d. nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. P. parodė, kad Lietuvos Respublikoje jis niekur nėra įsidarbinęs, dirba Estijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, užsiima sporto inventoriaus platinimu. S. V., N. T., A. P., A. R. pažįsta gerai, jie yra jo draugai, visi kartu dirba Estijos įmonėje „(duomenys neskelbtini) “, platina sportinį inventorių. 2011 m. gegužės 4 d. jo bute adresu I. Kanto g. 18-5E, Kaune, policijos pareigūnai darė kratą ir paėmė įvairius daiktus. Kratos metu rastas medalionas su brangakmeniu, kuriame yra raidės S.L.A.K., priklauso S. V., jis šį medalioną paliko pas jį bute po baliaus. Liudytojas T. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus ir papildomai nurodė, kad su V. bendravo šeimomis, apie kaltinamųjų turtinę padėtį jam nieko nežinoma, jis yra buvęs pas V. namuose, jų aplinka, buitis normali, negalėtų teigti, jog aplinka prabangi ar skurdi, jie gyveno name, kuriame buvo baldai, televizorius, kita technika, nežino, ar ta technika gera. S. V. vertėsi veikla pagal verslo liudijimą, taip pat užsiiminėjo nekilnojamojo turto nuoma, L. V., kiek jam žinoma, taip pat užsiėmė veikla pagal verslo liudijimą. Su S. V. dirbo kartu Estijoje, tai buvo vadybinė veikla sporto prekių srityje. Medalioną, kurį rado jo namuose, V. darėsi kaip šeimos relikviją, S. V. medalionas buvo brangus ne kaip vertybė, bet kaip šeimos simbolis, kokia medaliono vertė, atsakyti negali, jo nuožiūra, medalionas nebuvo ypatingas, jis buvo balto metalo su įklijuotais blizgučiais (9 t., b.l. 30 – 31). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi.

Liudytojas G. B. pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 2 p. ir 4 d. nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. B. parodė, kad 2007 metais, tikslios datos neatsimena, G. D. jo klasė, ar jis neturi paskolinti pinigų, apie 50 000 litų, tikslios sumos neatsimena. Kadangi pats tokios sumos neturėjo, juos pasiskolino iš S. V., kuriuos vėliau perskolino G. D.. G. D. pats pasiūlė už paskolintus pinigus mokėti 12,5 procento nuo sumos. Pinigus G. D. visada skolindavosi keturiems mėnesiams. Nuo paskolintų 200 000 litų jis gaudavo 20 000 litų procentų, o likusius pasiimdavo S. V., kurią tiksliai sumą, neatsimena. Visada paimdavo pinigus iš S. V. ir veždavo juos G. D.. Kiek kartų skolino pinigus G. D., neatsimena. Kokią tiksliai sumą nuo 2007 metų iki 2008 metų rudens yra perskolinęs, taip pat neatsimen. Šiai dienai G. D. yra skolingas 340 000 litų su procentais S. V.. Kuomet skolino pinigus, keletą kartų G. D. pasirašė paskolos sutartis, iš kurių liko tik viena, kurios kopiją pateikia. Keletą kartų kartu su G. D. jis yra buvęs pas S. V. namuose. Vieną kartą G. D. S. V. atvežė grąžinti skolą, kokią sumą neatsimena, tik pamena, kad dalį skolos. Kitą kartą važiavo kartu su G. D. pas S. V. pasikalbėti dėl pinigų skolinimosi ir dar kartą, kuomet G. D. pats asmeniškai iš S. V. skolinosi pinigus, kokioje sumoje taip pat neatsimena. G. D. yra nusiuntęs SMS žinutę, kad jei negrąžins pinigų, jam bus blogai, t.y. pyksimės. Turėjo omenyje ne fizinį susidorojimą, o jo

kreipimąsi į teismą dėl skolos išieškojimo. G. D. pažįsta nuo 2000 metų, kartu

su juo kartu augo viename rajone. Kokią viso sumą jis yra perskolinęs G. D. iš

S. V., pasakyti negali, nes neatsimena, kiek tiksliai kartų yra perskolinęs pinigus taip pat

neatsimena (6 t., b.l. 155-157). Liudytojas G. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus ir papildomai parodė, kad S. V. ir L. V. pažįsta apie 20 metų, su jais yra draugai, giminystės ryšiai nesieja. Apie S. V. pajamas nieko pasakyti negali, nes nežino, kuo S. V. užsiima taip pat tiksliai nežino, žino tik tiek, kad jis dirba, o kokį darbą, negali pasakyti. Mano, kad užsiima prekyba. Apie L. V. darbo vietą ir apskritai apie šeimos pajamas taip pat nieko nežino. Kartu su V. užsiimti verslu jam neteko. V. namuose yra buvęs, kur jie randasi žino, tačiau tikslaus adreso nurodyti negali. Nurodė, kad V. namuose baldai yra normalios kokybės, neprabangūs. S. V. turėjo BMW markės automobilį, sedaną. Apie brangius daiktus jam nieko nėra žinoma. Iš S. V. skolindavo maždaug po 50 000 Lt. Iš kur S. V. turėjo tuos skolinamus pinigus, jam nebuvo žinoma (6 t., b.l. 155). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi.

Liudytojas G. D. pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 2 p. ir 4 d. nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. D. parodė, kad verslą su žemės sklypais pradėjo 2005 metais. Jurbarke pirkdavo sodybas, vėliau jas perparduodavo. Nuo 2007 metų atsirado galimybė Marijampolėje įsigyti žemės sklypus ir pakeitus jų paskirtį parduoti kaip namų valdas, tam reikėjo didesnių pinigų, kurių jis neturėjo, todėl nutarė jų iš kažkur pasiskolinti. Kadangi G. B. buvo jo pažįstamas, todėl su juo pasikalbėjo dėl pinigų, kurių reikia verslui plėtoti. G. B. pasakė, kad ne bėda, kad ras pinigų. Pokalbis su G. B. vyko 2007 metų vasarą, tačiau tikslios datos pasakyti negali, nes neatsimena. Po pokalbio su G. B., rytojaus dieną jis paskambino ir pasakė, kad turi man pinigus, 60 000 litų, kurių reikėjo verslui plėtoti ir pasiūlė susitikti. G. B. atvažiavo pas jį, tuo metu jis dirbo Kaune, Aleksote, tikslaus adreso nežino, tuo metu buvo UAB „Investus“ direktorius ir tuo metu vyko statybos darbai bažnyčios teritorijoje, Aleksote. Atvykęs G. B. padavė jam 60 000 litų, kuriuos jis perskaičiavo. G. B. jam pasakė, jog pinigus gavo iš asmens pravarde „Agurkas“, kurio pavardė yra S. V.. Pinigus, sumoje 90 000 litų turėjo grąžinti už keturių mėnesių. Skolinosi 60 000 litų, tačiau su procentais gavosi 90 000 litų. Procentų dydį jis nustatė pats, tai yra pasiūlė, 50 procentų nuo paskolintos sumos, mėnesiui laiko išeidavo 12,5 procento. Lygiai po keturių mėnesių pinigus, 90 000 litų, Marijampolėje jo ofise, Žemaitės g. 40b G. B. grąžino. Kada tiksliai kitą kartą skolinosi pinigus, pasakyti negali, tačiau pinigus visada skolinosi maždaug kas keturis mėnesius, apie tris-keturis kartus skolinosi po 50 000 litų, šešis kartus po 200 000 litų. Kuomet skolinosi pinigus sumoje po 50 000 litų, visada atiduodavo po 75 000 litų, kuomet skolinosi po 200 000 litų, grąžindavo po 300 000 litų. Visada pinigus skolindavosi tik iš G. B., jų susitikimai vykdavo arba pas jį ofise, adresu Žemaitės g. 4b, Marijampolėje, arba „Gudelių karčemoje“, esančioje kelyje Marijampolė-Kaunas, važiuojant senuoju keliu, netoli „Ąžuolų būdos“. Grąžindavo pinigus taip pat G. B., tačiau 2008 m. rugpjūčio 18 d., vakare apie 21.00 val., kartu su G. B. ir jo žmona A. D. buvo nuvykęs pas S. V. į namus, tikslaus adreso nežino, tik žino, kad Lampėdžiuose. Vyko pas S. V. į namus, kadangi jis pats norėjo su juo susitikti ir pasikalbėti. Tą kartą S. V. vežė grąžinti 30 000 litų. Žmona laukė mašinoje, o jis su G. B. nuėjo pas S. V. į nuosavo namo kiemą. Kalbėjosi su S. V. apie pinigus, paprašė jo, kad pinigų – 200 000 litų – kuriuos jis jam paskolino, palauktų dar mėnesį, o 30 000 litų davė kaip procentus už tą mėnesį laiko, kurį prašė pratęsti, t.y. procentus davė į priekį. S. V. sutiko su prašymu ir jie išsiskirstė. Daugiau su S. V. dėl pinigų susitikęs nebuvo, tačiau telefonu bendravo eilę kartų. Kuomet skolinosi pinigus antrą kartą, sumoje 200 000 litų, pasirašė po G. B. atvežtu atspausdintu tekstu, kurio tekstas buvo maždaug toks: „Aš G. D., paėmiau iš G. B. 200 000 litų, kuriuos pasižadu grąžinti nurodytą datą. Kaip laiduotojas buvo įrašytas ir jo tėvas A. B. D., tuo atveju jei jam kas nors atsitiks, jo tėvas įsipareigoja tuos pinigus grąžinti. Po atspausdintu tekstu pasirašė jis ir jo tėtis. Šį raštelį pasirašinėjo pas G. B. ofise V. Krėvės g. 13a, Kaune. Jo tėtis yra miręs, mirė 2008 m. vasario 5 d. Po 2009 m. sausio 21 d. gautos žinutės G. B. jam daugiau negrasino, o S. V. apskritai jam nėra niekada grasinęs tiesiogiai. Šiai dienai S. V. yra dar skolingas 200 000 litų. Ši suma yra be procentų, kadangi S. V. parašė jam SMS, jog gražintų tik 200 000 litų be procentų. G. B., pravarde „Fikas“ pažįsta nuo 2002 metų, su juo atlikinėjo bausmę Pravieniškių 1-uose pataisos namuose. Viso iš G. B. buvo pasiskolinęs apie vieną milijoną keturis šimtus tūkstančių litų, o procentų yra grąžinęs 700 000 litų (6 t., b.l. 143-148, 149-151). Liudytojas G. D. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus ir papildomai parodė, kad pažįsta S. V. apie penkerius metus, L. V. nepažįsta. Apie V. turtinę padėtį jam nieko nėra žinoma. Su S. V. jį supažindino G. B.. Su S. V. jį sieja draugiški santykiai. Jis keletą kartų prašė S. V. paslaugų. Kadangi buvo statybinės bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius, tai keletą kartų, pritrūkus statybinių medžiagų, S. V. paskolindavo jam 1000 - 2000 Lt, skolindavo savaitės ar dviejų savaičių laikotarpiui, palūkanų nemokėdavo. Tiksliai gali pasakyti, jog didelių sumų niekada nesiskolindavo iš S. V., visada skolindavosi iš G. B.. Tik vienas paskolos raštelis buvo pasirašytas skolinantis ne iš G. B., o iš S. V.. Paskolų raštelius kelis kartus pasirašė ir jis, ir jo tėtis. Paskutinį paskolos raštelį pasirašė, skolindamasis pinigus iš G. B. ir pagal šį paskolos raštelį 200 000 Lt iki šiol nėra atidavęs. Grąžindamas pasiskolintus pinigus, jokių dokumentų apie pinigų grąžinimą nepasirašydavo. Skolindamasis suprato, kad pinigai yra S. V., tačiau tiesiogiai iš S. V. pinigų nėra gavęs, yra tik vieną kartą grąžinęs skolą - 30 000 Lt - tiesiogiai pačiam S. V.. S. V. namuose yra buvęs vieną kartą. Į vidų užėjęs nebuvo, yra buvęs tik kieme. (6 t., b.l. 149 – 151). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi.

Liudytoja A. K. nurodė, kad kaltinamuosius pažįsta, S. V. yra jos žentas, o L. V. yra duktė, parodė, kad kai jos dukrai buvo 30 metų ir gimė anūkas K. V., jos mama S. P. ir ji pati, padovanojo L. V. papuošalus: aukso žiedą su perliuku ir auksinius auskarus su perliukais. Daugiau papuošalų, be minėtų padovanotųjų, L. V. turėjo, bet tai buvo mažiukai papuošaliukai. Nežino, ar jie pirkti, ar dovanoti, tai buvo maži žiedeliai. Daugiau nieko nurodyti negali, nes nežino. Dukters namuose būdavo retai, gyvena savo namuose Škirpos gatvėje. Kai aplankydavo dukrą, kalbėdavo apie vaikus bei kaip sekasi dukrai. Maistui dukrai pinigų užteko, dukra ir anūkai buvo pakankamai aprūpinti, namai normaliai apstatyti. Baldai buvo paprasti, dėl prabangos spręsti negali, nes nežino tokių dalykų.

Liudytojas A. K. parodė, kad 2008 m. sausio ar vasario mėnesį jis S. V. padėjo įsigyti automobilį BMW X5 iš Latvijos, kadangi pats turėjo įsigijęs automobilį geromis sąlygomis. Jo draugas R. Z. dirbo Latvijos ūkiniame subjekte JB MOTORS ir turėjo 15 procentų nuolaidą BMW automobiliams įsigyti. S. V. padėjo nusipirkti automobilį už 58 000 EUR. Automobilis buvo registruotas Latvijos ūkinio subjekto JB MOTORS vardu, kadangi Latvijoje nereikėjo mokėti PVM mokesčio. Nupirktą automobilį naudojo S. V. pagal nuomos sutartį. S. V. pinigus už automobilį padavė jam, o jis juos padavė R. Z.. Jam yra žinoma, kad R. Z. perdavė įmonei tuos 58 000 EUR už S. V. naudotą automobilį, tačiau juos perdavęs R. Z. jokio patvirtinančio dokumento nepasirašė. Kiek jam yra žinoma, automobilis visą laiką buvo registruotas JB MOTORS vardu. Su S. V. apie tai, iš kur buvo gauti pinigai, už kuriuos buvo pirktas automobilis, nekalbėjo, todėl nieko nežino. Vėliau dėl vidinių ūkio subjekto bendraturčių nesutarimų buvo paskelbta automobilio, kuriuo naudojosi S. V., paieška, kadangi R. Z. buvo paėmęs pinigų iš įmonės biudžeto, o automobilis buvo panaudotas kaip užstatas. Po to jis ir S. V. buvo susitikę su ūkio subjekto bendrasavininkiu J. B.. S. V. atsiėmė tą pačią pinigų sumą iš R. Z., o vėliau oficialiai S. V. iš įmonės nusipirko automobilį už 20 000 EUR.

Liudytoja D. S. nurodė, kad V. šeimą pažįsta apie 20 metų, su jais bendrauja, parodė, kad yra buvusi jų namuose, namai nėra prabangūs, bet gražūs, jie gražiai gyvena, yra verslininkai. Parodė, kad ji suteikė jų šeimai paskolas: 2006 metais ji paskolino 50,000,00 litų, 2007 metais ji paskolino 60 000,00 litų ir 2008 metais ji paskolino 40 000,00 Lt.. paskolos raštelius pasirašė S. V.. Kam jiems buvo reikalingi pinigai ji neklausė, mano, kad verslui. Parodė, kad iki šiol pinigai negražinti, tačiau žino, kad jie turi problemų todėl jų nespaudžia. Nurodė, kad ji dirba pagal verslo liudijimą, vasarą nuomodavo Šventojoje namelius, be to, ji dirba su nekilnojamuoju turtu, pajamų turi, jas deklaravo, tačiau kad reikia deklaruoti paskolas nežinojo, todėl jų nedeklaravo.

Liudytoja J. V. nurodė, kad ji yra S. V. motina, parodė, kad 2006 – 2008 metais ji dovanojo sūnui 100,000,00 litų, ji su vyru dirbo, stengėsi ir susitaupė pinigų. Be to, jai jos anyta padovanojo žiedą su nemaža akimi, prieš maždaug dešimt metų ji tą žiedą padovanojo savo marčiai L. V. Nurodė, kad jos sūnus mokėsi, dirbo, kuo tiksliai jis užsiėmė ji nežino, pas juos lankydavosi retai.

Specialistas A. Š. nurodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimo departamento vadovas, parodė, kad yra teikęs specialisto išvadą S. V. ir L. V. byloje, parodė, kad 2011 m. Kriminalinės policijos biuro darbuotojų pavedimu, jis atliko laikrodžio vertinimą. Laikrodžio vertę vertino Kriminalinės policijos biuro pareikalavimo atlikti vertinimą dienai. Parodė, kad jis buvo nuvykęs pas „Aukso centras“ parduotuvės atstovus ir UAB „Okara“ priklausančios parduotuvės „Laimės tiltas“ atstovus. Parduotuvės „Laimės tiltas“ atstovai, suvedę laikrodžio numerius gamintojų tinklalapiuose, nustatė, kad laikrodis yra originalus, tik laikrodžio deimantai buvo inkrustuoti vėliau. Laikrodį jis įvertino 74000 Lt ir nurodė, kad Lietuvoje tokį laikrodį parduoti yra sudėtinga, geriausia parduoti Indijoje arba Rusijoje, Lietuvoje tokie laikrodžiai parduodami vieną ar du kartus per metus, kadangi rinkos vertę jie turi, o pardavimo – ne, todėl norint greitai parduoti tokį laikrodį, jį tektų parduoti už daug mažesnę kainą. Nustatant laikrodžio vertę buvo atsižvelgta į tai, kad deimantai buvo inkrustuoti vėliau. Gamintojo internetiniame puslapyje šie laikrodžiai be deimantų yra per pusę pigesni. Laikrodis, inkrustuotas gamintojo, yra brangesnis. Šio vertinimo atveju buvo surinkta informacija, kiek kainuoja analogiškas laikrodis gamintojo tinklalapyje su deimantais ir be jų, buvo atlikti paskaičiavimai ir paskaičiuota šio laikrodžio vertė. Pats su P. R. brangakmenių tyrimo laboratorijos darbuotojais nebendravo, preliminarią jų nustatytą deimantų vertę, t.y. 10 000,00 Lt, jam nurodė užsakovas - Kriminalinės policijos biuro darbuotojai. Atskirai deimanto kainos jis nevertino, iš gamintojo nurodytos laikrodžio kainos su deimantais atėmė kainą be deimantų ir gavo deimantų kainą, iš kainos su deimantais atėmė 20 proc., nes deimantai inkrustuoti ne gamintojo. Laikrodžio su originaliais ir papildomai inkrustuotais deimantais kaina skiriasi 20 procentų. Tai jam nurodė UAB „Okara“ parduotuvės darbuotojas A. L., kuris rėmėsi savo praktika. Laikrodžio vertė buvo nustatinėjama, atsižvelgiant į Lietuvoje ir užsienyje, t. y. Rusijoje, Indijoje, parduodamų panašių laikrodžių kainą. Laikrodžio kainą jis vertino pagal parduodamus internete analogiškus laikrodžius. Kaina buvo nustatoma lyginamosios vertės metodu. Kainai svyruojant nuo 50 000 Lt iki 100 000 Lt, buvo paskaičiuojamas kainų vidurkis. Į laikrodžio gamintoją nebuvo kreiptasi. Vertinant laikrodžio kainą pagal pirmojo aiškinamajame rašte pateikto laikrodžio kainą, iš pateiktojo kainos buvo atimta 30 procentų kainos, kadangi šis laikrodis buvo naujas bei 20 procentų kainos, kadangi jis buvo inkrustuotas originaliais deimantais, vertinant laikrodžio kainą pagal antrojo aiškinamajame rašte pateikto laikrodžio kainą, iš pateiktojo kainos buvo atimta 20 procentų kainos, kadangi jis buvo parduodamas ne naujas, o trečias laikrodis buvo analogiškas vertinamajam laikrodžiui, tačiau be deimantų, todėl prie jo kainos buvo pridėta 10 000,00 Lt. Parduotuvės „Laimės tiltas“ specialistų teigimu, naujų laikrodžių kaina yra visur vienoda, nustatyta gamintojo. Jeigu būtų vertintas naujas laikrodis, jo kaina būtų 145 000 Lt. Tokia kaina nurodoma H. W. Diamonds corporation internetiniame tinklapyje. Laikrodį jis vertino ne pagal įsigijimo kainą, o pagal tokią, už kokią būtų galima jį parduoti, t.y. laikrodžio kainą išvedinėjo pagal tą kainą, už kurią tuo metu buvo galima įsigyti analogišką laikrodį. Teikiant išvadą daryta prielaida, kad vertintame laikrodyje inkrustuoti deimantai yra analogiški gamintojo naudojamiems deimantams. Laikrodžio nusidėvėjimo jis teikdamas išvadą nepaskaičiavo. Šiai dienai vertinant laikrodį, jo kaina būtų mažesnė negu vertinimo dieną nustatyta kaina.

Specialistė D. G., nurodė, kad ji yra Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos apskrities Kontrolės departamento I juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vyr. specialistė, parodė, kad buvo atliktas L. V. mokestinis patikrinimas Nr. A7-14, siekiant nustatyti, ar L. V. pakanka pajamų pragyvenimui ir turtui įsigyti. Buvo vertintos jos pajamos ir patirtos išlaidos 2001 m. – 2011 m. laikotarpiu. Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2006 m. iš nenustatyto pajamų šaltinio buvo padengtos L. V. patirtos išlaidos, kurios viršijo deklaruotinas pajamas, viso 219 582 Lt. Taip pat buvo atliktas S. V. mokestinis patikrinimas Nr. A13, siekiant nustatyti, ar S. V. pakanka pajamų pragyvenimui ir turtui įsigyti. Vertintos jo pajamos ir patirtos išlaidos 2001 m. – 2011 m. laikotarpiu. Išvadose nustatyta, kad 2006 m. – 2011 m. S. V. patirtos išlaidos viršija deklaruotinas pajamas 559 751 Lt. Tyrimas buvo atliktas pagal Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos pateiktus dokumentus. Įsigyjant turtą patirtos išlaidos viršija pajamas: 2006 m. – 40 465 Lt, 2007 m. – 179 917 Lt, 2008 m. – 117 530 Lt, 2009 m. – 45 606 Lt, 2010 m. – 44 211 Lt, 2011 m. – 95 218 Lt. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad iš neapmokestintų pajamų šaltinio S. V. įsigijo automobilius BMW X5, pagaminimo metai 2001 m., BMW X5, pagaminimo metai 2007 m., keturratį motociklą AIXAM Crossline, BMW IL750, pagaminimo metai 1998 m., prabangius juvelyrinius gaminius, tame tarpe ir minėtą laikrodį. Specialistė nurodė, jog specialisto išvados Nr. A13 ketvirtame lape, 1.1.3 punkte pajamomis buvo nepripažintas 5700 Lt darbo užmokestis, kadangi darbdavys UAB „Dangera“ nedeklaravo išmokėtų pajamų. O specialisto išvados Nr. A13 ketvirtame lape, 1.1.5 punkte pajamomis buvo nepripažinta suma, gauta iš nuomos pagal verslo liudijimą, kadangi esant neįtikimai patalpų nuomos kainai ir kreipusis į Kauno apskrities VMI su prašymu apklausti D. P., Kauno apskrities VMI apklausė D. P., siekiant išsiaiškinti, ar buvo nuomojamos šios patalpos. Kauno apskrities VMI darbuotojai taip pat apžiūrėjo patalpas, pateikė patalpų nuotraukas, iš kurių matyti, kad pastatas yra be stogo, be langų, avarinės būklės, kieme – aukšta žolė, todėl buvo padaryta išvada, kad pastate ilgą laiką niekas nesilankė, AB „Kauno energija“ nurodė, kad nuomos laikotarpiu pastate nebuvo naudojama elektros energija. Dėl šių priežasčių nuomos pagal verslo liudijimą pajamos buvo atmestos. Specialistė taip pat nurodė, kad specialisto išvados Nr. A13 ketvirtame lape, 1.1.2 punkte nurodomos pajamos, gautos iš statybos darbų pagal verslo liudijimą, t.y. 86 000 Lt, yra pripažintos pajamomis, o specialisto išvados Nr. A13 septintame lape, 1.4 punkte nurodytos piniginės dovanos iš S. V. mamos, J. V., remiantis Kauno apskrities VMI atlikta mokestinių tyrimų ataskaita, nustatyta, kad J. V. išlaidos viršija gautas pajamas, todėl S. V. neteisėtai gautų pajamų galbūt ir galėjo padovanoti. Šios pajamos nepripažintos S. V. pajamomis. Specialisto išvados Nr. A13 aštuntame lape konstatuota, kad V. K. nesuteikė paskolos S. V. ir toks paskolos gavimas nepripažintinas gautomis pajamomis, kadangi pateikus paklausimą Latvijos mokesčių administratoriui, Latvijos valstybinė pajamų tarnyba nustatė, kad paties V. K. išlaidos viršijo deklaruotas pajamas. Specialistė nurodė, jog specialisto išvados Nr. A13 dvidešimt ketvirtame lape, 1.6 punkte nurodytos išlaidos juvelyriniams dirbiniams įsigyti. Tikslios juvelyrinių dirbinių ir laikrodžio įsigijimo datos nėra žinomos, mokestinio patikrinimo metu remtasi turto vertintojo nurodyta turto vertinimo data, kadangi S. V. ir L. V. nebendravo ikiteisminio tyrimo metu. Specialisto išvados Nr. A13 šešioliktame lape nurodyta, kad G. D. per S. B. iš S. V. pasiskolino 200 000 Lt. Kadangi nebuvo tikslių datų, kada buvo skolinama, nebuvo pateikti paskolos rašteliai, todėl tiksliai vertinti, kada buvo skolinama ir kada grąžinama, negali. Į mokestinio patikrinimo skaičiavimus neįtraukta, nei skolinta 1 400 000 Lt suma, nei 700 000 Lt palūkanų suma, kadangi nėra aišku, kam ir kada buvo grąžinti 700 000 Lt.

Latvijos Respublikos valstybinė pajamų tarnyba nurodė, kad 2007 – 2010 m. laikotarpiu R. R. pajamos buvo 4176,65 latai (apytiksliai 20 900 litų) (4 t., b.l. 1 - 4).

Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos raštuose nurodyta, kad 2007 – 2010 m. laikotarpiu V. K. pajamos buvo 3639,55 latai (apytiksliai 18 200 litų) (4 t., b.l. 1-4). Be to, Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai, darydami S. V. mokestinį patikrinimą, paprašė kolegų Latvijos Respublikoje patikrinti duomenis apie V. K. paskolą S. V.. V. K. vengė pateikti Latvijos Respublikos valstybinei pajamų tarnybai tokią paskolą galinčius patvirtinti duomenis, taip pat vengė bendradarbiauti su Latvijos Respublikos valstybine pajamų tarnyba (4 t., b.l. 163).

2012 11 30 Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų išvada Nr. A7-13 patvirtina, kad 2006 – 2011 metų laikotarpiu S. V. patirtos išlaidos 559 951 litais viršijo pajamas. Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai, atsižvelgdami į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat, vadovaujantis minėta nuostata, ir sutuoktinių S. V. ir L. V. gautos pajamos už turto pardavimą dalijamos po lygiai, neatsižvelgiant į tai, kieno vardu buvo įformintas šio turto pardavimo sandoris, konstatavo, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. S. V. 2006 - 2011 metais nepakako 197 537 litų turto įsigijimui, turtas buvo įsigytas iš nenustatytų ir įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų šaltinių. Kiekvienais iš šio laikotarpio nurodytais metais S. V. pajamos nepadengdavo jo išlaidų. Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai, remdamiesi ikiteisminio tyrimo duomenimis, konstatavo, jog automobilį BMW X5 V. įgijo už 200 262 Lt, vertindami oficialų euro ir lito santykį, kaip dar vieną įsigijimo laiką patvirtinantį įrodymą nurodė faktą, jog 2008 m. vasario 19 d. L. V. sudarė sutartį su UAB „Lapinas“ dėl automobilio paieškos sistemos „Track Guard“ sumontavimo automobilyje BMW X5 bei jos aptarnavimo ir tą patį mėnesį sistema buvo sumontuota. Specialisto išvadoje nurodyta, jog S. V. 2001 - 2011 m. gautos piniginės lėšos yra: pajamos, susijusios su darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais – iš viso 101341,68 lt, turto pardavimo pajamos – iš viso 38600 lt, socialinės išmokos – iš viso 2250,01 lt. Pateiktoje specialisto išvadoje S. V. gautomis pajamomis buvo nepripažintos: 54060 lt pajamų suma iš patalpų nuomos veiklos pagal verslo liudijimą, 100000 lt pajamų suma, dovanota J. V., taip pat 30000 eurų suma, gauta iš V. K.. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad S. V. laikotarpiu nuo 2001 01 01 iki 2011 12 31 iš viso patyrė išlaidų turto įsigijimui: 2002 m. – 2900 Lt, 2003 m. – 1450 Lt, 2004 m. – 12000 Lt, 2007 m. – 3475 Lt, 2008 m. – 103431 Lt, 2009 m. – 5000 Lt, 2010 m. – 4100 Lt, 2011 m. – 81567 Lt, piniginės vartojimo išlaidos – iš viso 59042,10 Lt, išlaidos kitų asmenų išlaikymui – iš viso 51662,40 Lt, suteiktos / grąžintos paskolos – 255000 Lt, kitos piniginės išlaidos – 174169,74. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu įvertinus S. V. ir L. V. laikotarpiu nuo 2001 01 01 iki 2005 12 31 gautas pinigines lėšas ir patirtas išlaidas nustatyta, kad santuokos metu patirtos išlaidos neviršijo gautų piniginių lėšų. Įvertinus abiejų sutuoktinių laikotarpiu nuo 2006 01 01 iki 2011 12 31 gautas pinigines lėšas ir patirtas išlaidas nustatyta, kad S. V. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas: 2006 m. – 40469 Lt, 2007 m. – 179917 Lt, 2008 m. – 117530 Lt, 2009 m. – 45606 Lt, 2010 m. – 44211 Lt, 2011 m. – 95218 Lt (4 t., b.l. 64-90, 5 t. b.l. 75-83).

2012 11 30 Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų išvada Nr. A7-14 patvirtina, kad 2006 – 2011 metų laikotarpiu L. V. patirtos išlaidos 182 582 litais viršijo pajamas. Laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. L. V. nepakako 197 537 litų turto įsigijimui, turtas buvo įsigytas iš nenustatytų ir įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų šaltinių. Kiekvienais iš šio laikotarpio nurodytais metais L. V. pajamos nepadengdavo jos išlaidų (7 t. b.l. 1-21). Nei vieno iš daiktų, kuriais S. V. ar L. V. yra įtariami neteisėtai praturtėję, įsigijimas nėra pagrįstas teisėtomis pajamomis. Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų išvadomis pagrįsta, kad iš nenustatytų pajamų šaltinių Linos ir S. V. įsigyto per 6 metus turto suma – 395 074 litai – beveik sutampa su neteisėto praturtėjimo dalyko suma, kuri yra 394 538 litai. Be to, Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai paneigė ir S. V. bandymą įtikinti valstybines institucijas tuo, jog 2011 metais jis uždirbo 54 060 Lt iš pastatų nuomos pagal verslo liudijimą. Specialisto išvadoje nurodyta, jog L. V. 2001-2011 m. gautos piniginės lėšos yra: pajamos, susijusios su darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais – iš viso 43676,68 lt, turto pardavimo pajamos – iš viso 39300 Lt, socialinės išmokos – iš viso 10095,09 lt. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad L. V. laikotarpiu nuo 2001 01 01 iki 2011 12 31 iš viso patyrė išlaidų turto įsigijimui – 213923 Lt, vartojimo išlaidos – 59042,10 Lt, išlaidos kitų asmenų išlaikymui – 51662,40 Lt, kitos piniginės išlaidos – 71385,73 Lt. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu įvertinus L. V. ir S. V. laikotarpiu nuo 2001 01 01 iki 2005 12 31 gautas pinigines lėšas ir patirtas išlaidas nustatyta, kad santuokos metu patirtos išlaidos neviršijo gautų piniginių lėšų. Įvertinus abiejų sutuoktinių laikotarpiu nuo 2006 01 01 iki 2011 12 31 gautas pinigines lėšas ir patirtas išlaidas nustatyta, kad L. V. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas: 2006 m. – 8575 Lt, 2007 m. – 26389 Lt, 2008 m. – 101662 Lt, 2009 m. – 17014 Lt, 2010 m. – 12515 Lt, 2011 m. – 53427 Lt (4 t., b.l. 64-90, 6 t. b.l. 49-94, 138-141).

2010 02 08 transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties kopija, gauta iš VĮ „Regitra“ patvirtina, kad L. V. automobilį BMW IL750, 1998 m. laidos, VIN kodas (duomenys neskelbtini), iš Maskvos gyventojos Liudmilos Petinos nupirko už 8200 litų (1 t., b.l. 134). Ikiteisminio tyrimo metu, 2011 metų rugsėjo 7 dieną, Generalinėje prokuratūroje buvo gautas R. R. prašymas panaikinti nuo 2011 08 05 taikytą laikiną nuosavybės teisių ribojimą į automobilį BMW 750, VIN kodas (duomenys neskelbtini), motyvuojant tuo, kad šį automobilį jis 2011 08 04 iš L. V. už 7500 eurų nusipirko. Prie prašymo buvo pridėta 2011 08 04 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties kopija ir Latvijos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimo kopija (2 t., b.l. 138-142). Faktiškai tokia pirkimo - pardavimo sutartis VĮ „Regitra“ 2011 08 04 pateikta nebuvo, dieną prieš tai L. V. tiesiog išregistravo automobilį (2 t., b.l. 126).

2011 07 15 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties kopija patvirtina, kad L. V. motorolerį YAMAHA YQ 50 pardavė A. P. už 5000 litų (1 t., b.l. 135).

2011 11 28 VšĮ „Emprekis“ pažyma patvirtina, kad vidutinė 2007 metų gamybos BMW X5 automobilio vertė 2009 metų birželio mėnesį buvo 123 000 litų. 1998 metų gamybos automobilio BMW 750IL vertė 2010 m. vasario mėnesį buvo 22750 litų, o 2011 metų rugpjūčio mėnesį – 18 070 litų. 2008 metų gamybos mopedo „Yamaha YQ 50“ vertė 2008 metų vasario mėnesį buvo 8400 litų, o 2011 metų liepą – 5000 litų ( 1 t., b.l. 140-142).

2011 09 22 VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ ekspertų „Tauriųjų metalų gaminių tyrimo ir įvertinimo“ aktas patvirtina, jog tyrimui pateiktų 5 vienetų juvelyrinių dirbinių vertė 2011 metų gegužės 4 dienos rinkos kainomis buvo 89 134 Lt. Vertindami kiekvieną dirbinį atskirai, ekspertai nustatė, kad tai yra 28 802 litų vertės, 43,5 g svorio auksinis pakabukas; 20 997 litų vertės, 4,96 g svorio auksinis žiedas; 3 921 litų vertės, 7,99 g svorio auksinis žiedas su perlu; 2 526 litų vertės, 5,28 g svorio auksinis auskaras su iolitu ir perlu; 32 880 litų vertės, 11,38 g svorio auksinis žiedas su brangakmeniais ( 3 t., b.l. 23-27).

2011 05 28 UAB „Inreal“ turto vertintojų nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita, kuri patvirtina, kad 2011 metų lapkričio 24 dieną apžiūrėjus laikrodį „H. W. Premier“ jo vertė 2011 metų gegužės 4 dieną buvo 74 000 litų (3 t., b.l. 28-52).

2011 05 04 kratos protokolas patvirtina, kad S. V. ir L. V. namuose, esančiuose Valdovo Žirgyno 14, Kaune, buvo atlikta krata, kurios metu buvo rasti ir paimti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: moteriškas žiedas su deimantais, žiedas su deimantais ir dideliu perlu, auskaras su perlu ir akmeniu, platus žiedas su deimantais, laikrodis „H. W.“. Prie kratos protokolo pridėtos fotolentelės (1 t., b.l. 45-68).

2011 12 08 kratos protokolas patvirtina, kad S. V. ir L. V. namuose, esančiuose Valdovo Žirgyno 14, Kaune, buvo atlikta krata, kurios metu buvo rasti ir paimti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: deimanto kokybės pažymėjimas Nr. D-M000121, 2008 07 11 sertifikatas Nr. F5B72757 su priedais, 2008 08 19 sertifikatas Nr. 17621750 su priedais, 2010 05 12 sutarties kopija. Prie kratos protokolo pridėtos fotolentelės (1 t., b.l. 74-103).

2011 07 08 poėmio protokolas patvirtina, kad L. V. laisvanoriškai sutiko atiduoti automobilį BMW X5, kuris buvo perduotas saugoti policijos departamento Aptarnavimo skyriui (1 t., b.l. 154-169).

2011 08 04 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties kopija patvirtina, kad L. V. automobilį BMW 750 pardavė R. R. už 25 000 litų (2 t., 139 b.l.).

2011 07 28 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti šie daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pakabukas su odiniu diržu, žiedas su akmeniu, žiedas su deimantais ir perlu, auskaras su perlu ir akmeniu, platus žiedas su deimantais, laikrodis su deimantais (3 t., b.l. 12-20).

2009 06 12 paskolos raštelis, sudarytas tarp S. V. ir V. K., patvirtina, kad S. V. iš V. K. pasiskolino 30 000 eurų automobilio BMW X5 pirkimui. Skolą įsipareigojo grąžinti iki 2014 m. birželio 30 d. (8 t., b.l. 45, 46).

2009 10 03 paskolos raštelis, sudarytas tarp V. A. J. ir S. V., patvirtina, kad S. V. iš Valerij A. J. pasiskolino 10 000 JAV dolerių 4 metų laikotarpiui be palūkanų (10 t., b.l. 164-165).

2010 03 03 paskolos raštelis, sudarytas tarp V.A. J. ir S. V., patvirtina, kad S. V. iš Valerij A. J. pasiskolino 10 000 JAV dolerių 4 metų laikotarpiui be palūkanų (10 t., b.l. 166-167).

2009 07 09 paskolos raštelis, sudarytas tarp V.A. J. ir S. V., patvirtina, kad S. V. iš Valerij A. J. pasiskolino 10 000 JAV dolerių 4 metų laikotarpiui be palūkanų (10 t., b.l. 168-169).

2008 03 07 paskolos raštelis, sudarytas tarp G. G. G. ir L. V., patvirtina, kad L. V. iš G. G. G. pasiskolino 9000 JAV dolerių neribotam laikui arba iki to momento, kol G. G. G. jų prireiks (10 t., b.l. 179-180).

2011 08 05 paaiškinimas patvirtina, kad G.G. G. 2008 m. balandžio mėn., būdama Lietuvoje, už 4000 JAV dolerių pardavė savo draugei L. V. nenaują, padėvėtą rankinį laikrodį „H. W.“. Minėtą laikrodį ji buvo pirkusi iš privataus asmens Maskvoje už 8000 JAV dolerių (10 t., b.l. 181-182).

2006 09 05 paskolos sutartis, sudaryta tarp D. T. ir S. V., patvirtina, kad S. V. pasiskolino 60 000 JAV dolerių iš D. T. ir įsipareigojo 2012 09 05 grąžinti skolą su palūkanomis (tai yra 70 000 JAV dolerių) (10 t., b.l. 183-184).

2006 03 03 paskolos raštelis, sudarytas tarp S. V. ir D. S., patvirtina, kad S. V. pasiskolino 50 000 litų iš D. S. be palūkanų ir įsipareigojo skolą grąžinti iki 2011 03 01 (10 t., b.l. 185).

2007 01 05 paskolos raštelis, sudarytas tarp S. V. ir D. S., patvirtina, kad S. V. pasiskolino 60 000 litų iš D. S. be palūkanų ir įsipareigojo skolą grąžinti iki 2011 03 01 (10 t., b.l. 186).

2008 02 01 paskolos raštelis, sudarytas tarp S. V. ir D. S., patvirtina, kad S. V. pasiskolino 40 000 litų iš D. S. be palūkanų ir įsipareigojo skolą grąžinti iki 2011 03 01 (10 t., b.l. 185).

2010 01 18 juvelyrinių dirbinių sertifikatas patvirtina, kad balto aukso žiedo su deimantais vertė yra 3000 eurų (10 t., b.l. 188).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 189¹ str. 1 d. straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – neteisėtomis pajamomis įgytas turtas. Šiame straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė ne už veiksmą (praturtėjimą, turto įgijimą), o už turto turėjimą – būseną, kaip trunkančiojo nusikaltimo pradžią. Tokia veika prasideda nepriklausomai nuo to, kada asmuo pradėjo daryti nusikaltimą, ir trunka tol, kol kaltininkas turi turtą. Neteisėtas praturtėjimas yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, asmuo supranta, kad nuosavybės teise turi didesnį negu 500 MGL turtą, kuris įgytas neteisėtomis pajamomis, ir nori tokį turtą turėti arba supranta, kad nuosavybės teise turi turtą, kuris buvo įgytas neteisėtomis pajamomis, neaiškios kilmės pajamomis arba pagal situaciją niekaip negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, ir nori tokį turtą turėti. Taigi pagal šį straipsnį atsakomybė asmeniui gali kilti esant dviem sąlygoms: viena sąlyga yra negalėjimas dokumentais pagrįsti turimo turto ir kita sąlyga - kad asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

Kaltinamieji S. V. ir L. V. šioje baudžiamojoje byloje buvo kaltinami tuo, kad jie nuo 2010 m. gruodžio 11 d. bendros jungtinės nuosavybės teisėmis turėjo 394 538,00 litų vertės, tai yra, didesnės nei 500 MGL, vertės turtą, žinodami, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, buvo kaltinami tuo, kad jie negalėjo pagrįsti šio įsigyto turto teisėtomis pajamomis, todėl jiems buvo inkriminuotas neteisėtas praturtėjimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalį.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad L. V. ir S. V. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo mopedą YAMAHA YQ50, automobilį BMW 750, automobilį BMW X5, juvelyrinius dirbinius: 43,5 g svorio auksinį pakabuką, 4,96 g svorio auksinį žiedą, 7,99 g svorio auksinį žiedą su perlu, 5,28 g svorio auksinį auskarą su iolitu ir perlu, 11,38 g svorio auksinį žiedą su brangakmeniais ir balto aukso rankinį laikrodį „H. W. Premier“ su deimantais. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šių išvardintų daiktų kainos, nurodytos kaltinamajame akte, nėra patvirtintos jokiais objektyviais įrodymais.

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas tik 2010 m. gruodžio 2 d. įstatymu buvo papildytas nauja norma, kriminalizuojančia neteisėtą praturtėjimą. Iki šio įstatymo įsigaliojimo (įstatymas įsigaliojo 2010 m. gruodžio 11 d.), nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisiniai santykiai buvo reglamentuojami tik civilinių įstatymų normomis (CK 6.237-6.242 straipsniai).

Asmens baudžiamoji atsakomybė yra neatsiejama nuo baudžiamojo įstatymo galiojimo. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, jeigu jo padarytos veikos baudžiamumas buvo nustatytas įstatymo, įsigaliojusio iki nusikaltimo padarymo. To paties straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę ar kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Sutinkamai su BK 2 straipsnio 1 dalimi, asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio veikos padarymo metu.

Konstitucinis teisinės valstybės principas, be kita ko, suponuoja, kad tam, jog teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, teisės normos turi būti nustatomos iš anksto, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami, jie turi būti vieši ir prieinami; kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, teisinis reguliavimas turi būti santykinai stabilus; teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia); teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta: „Galioja tik paskelbti įstatymai“. Šioje nuostatoje taip pat atsispindi teisės principas, kad paskelbti baudžiamieji įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Taigi baudžiamieji įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d nutarimas). Teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimas). Taisyklė lex retro non agit – svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises, pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais. Teisės subjektas turi būti įsitikinęs, kad jo elgesys, atitinkantis tuo metu galiojančius teisės aktus, ir vėliau bus laikomas teisėtu ir nesukeliančiu jam neigiamų teisinių padarinių.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti nuteistas už veiksmus ar neveikimą, kurie remiantis jų padarymo metu galiojusia nacionaline ar tarptautine teise nebuvo laikomi nusikaltimais. Taip pat negali būti skiriama sunkesnė bausmė negu ta, kuri buvo taikoma nusikaltimo padarymo metu.

E. Ž. Teisių Teismo praktikoje konstatuota, kad nusikalstama veika turi būti aiškiai apibrėžta įstatyme. Šis reikalavimas yra patenkinamas tuo atveju, kai asmuo gali iš atitinkamos nuostatos formuluotės ir, prireikus pasitelkdamas jos aiškinimą teismų praktikoje, žinoti, kokie veiksmai ar neveikimas sukelia jo baudžiamąją atsakomybę, ir atitinkamai reguliuoti savo elgesį (e. g. Rohlena v. the Czech Republic, no. 59552/08, judgment of 18 April 2013).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos:

asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu (1 dalis);

asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (3 dalis).

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m, balandžio 11 d. nutartyje plenarinė sesija pažymėjo, kad baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 189¹ straipsnį traukiami tik asmenys, kurie jame nustatytus požymius atitinkantį turtą turi įsigaliojus šiam įstatymui. Taigi įstatymo leidėjas susiejo įstatymo taikymą su normoje minimo turto turėjimu įsigaliojus šiam įstatymui, bet ne su įsigijimu. BK 189¹ straipsnyje suformuluota nusikalstama veika yra trunkamojo pobūdžio, taigi jos padarymo laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011), tačiau kvalifikavimą lemia jos nutraukimo laikas.

Teismų praktikoje taikant BK nuostatą, kuria įstatymo leidėjas uždraudė trunkamojo pobūdžio veiką, negalima pažeisti fundamentalių bendrųjų teisės principų ir baudžiamosios atsakomybės taikymo nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju įstatymo leidėjas nenustatė jokio pereinamojo laikotarpio ir tvarkos, leidžiančių turto savininkui legalizuoti turimą nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą ar kitaip išvengti baudžiamosios atsakomybės, taip pat į sąvokos „turtas“ neutralumą pavojingumo aspektu, BK 189¹ straipsnio taikymas tiems atvejams, kai turtas, tikėtina, įgytas iš teisėtumo reikalavimų neatitinkančių pajamų iki šio įstatymo įsigaliojimo, nėra vienareikšmis. Šis klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į individualias kiekvieno atvejo aplinkybes. Svarbiausias teisinis reikalavimas tokiais atvejais yra tai, jog BK 189¹ straipsnio taikymas neturi pažeisti BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto imperatyvo, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Situacija, kai asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn vien dėl to, kad naujas baudžiamasis įstatymas kriminalizavo tam tikrą jo „esamą būklę“, nenustačius laiko ir tvarkos pakeisti šią būklę, neatitinka įtvirtintų BK 2 straipsnyje pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų. Kartu baudžiamosios atsakomybės taikymas už turto turėjimą pagal vėliau, negu jis įgytas, įsigaliojusį įstatymą, prilygtų retrospektyviam jo taikymui. Iš tiesų trunkančią nusikalstamą būseną (turto turėjimą) tokiu atveju nulemtų vienas poelgis (turto įgijimas), įvykdytas iki baudžiamojo įstatymo įsigaliojimo.

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 str. 2 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje bei Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 15 straipsnyje taip pat nustatyta, kad niekas negali būti nuteistas už veiksmus ar neveikimą, kurie pagal jų padarymo metu galiojusius jų įvykdymo momentu valstybės vidaus įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais. Taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, būtinos 4 sąlygos ir viena iš jų - šį turtą nuosavybės teise asmuo turi po 2010 m. gruodžio 11 d. (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-93/2014).

Nagrinėjamu atveju L. V. ir S. V. kaltinami tuo, kad jie, žinodami, jog automobilis BMW X5, v/n (duomenys neskelbtini) automobilis BMW IL750, v/n (duomenys neskelbtini) mopedas YAMAHA YQ50, v/n 73 AFB, juvelyriniai dirbiniai – 750 prabos aukso žiedas su deimantais, 585 prabos aukso pakabukas (medalionas) su deimantais, 750 prabos aukso žiedas su deimantais ir perlu, 750 prabos aukso auskaras su perlu ir akmeniu, 750 prabos aukso žiedas su deimantais, rankinis 750 prabos aukso laikrodis „H. W.“ su deimantais, negalėjo būti įgyti teisėtomis pajamomis, nuo 2010 m. gruodžio 11 d. nuosavybės teise turėjo didesnės negu 500 MGL vertės turtą. Teismas daro neabejotiną išvadą, kad BK 189¹ str. 1 d. įsigaliojimo dieną, t.y. 2010 m. gruodžio 11 d. kaip nurodoma ir kaltinime, iš L. V. ir S. V. nebuvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, kaip tą numato BK 2 straipsnio 3 dalis. Naujas baudžiamasis įstatymas kriminalizavo tam tikrą L. V. ir S. V. „esamą būklę“, laikas ir tvarka šiai būklei pakeisti ir legalizuoti turimą nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą ar kitaip išvengti baudžiamosios atsakomybės nebuvo nustatyta (L. V. ir S. V. kaltinami padarę nusikalstamą veiką tą pačią dieną, kurią ir įsigaliojo BK 189¹ str. 1 d.), todėl jie negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. L. V. ir S. V. padaryta trunkama nusikalstama veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu (BK 2 str. 1 d.), tačiau šiuo atveju baudžiamosios atsakomybės taikymas už turto turėjimą pagal vėliau, negu jis įgytas, įsigaliojusį įstatymą, prilygtų retrospektyviniam jo taikymui, o teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (lex retro non agit). Trunkamą nusikalstamą būseną (turto turėjimą) šiuo atveju nulėmė vienas poelgis (turto įgijimas), įvykdytas iki baudžiamojo įstatymo įsigaliojimo. Įstatymas, kriminalizuojantis šią veiką, kaltinime nurodytu turto įgijimo metudar negaliojo, o įsigaliojus minėtam įstatymui L. V. ir S. V. turėjo būtisudarytos sąlygos elgtis pagal naujai įsigaliojusį įstatymą – sudaryta galimybė pranešti teisėsaugos įstaigoms apie turimą turtą, kurio įsigijimo negalima pagrįsti teisėtomis pajamomis.

Net ir darant išvadą, kad L. V. ir S. V. kyla baudžiamoji atsakomybė iki įstatymo įsigaliojimo įgijus kaltinime nurodytą turtą, būtina įrodyti, jog šį turtą jie įgijo žinodami, jog negali pagrįsti savo pajamų teisėtumo.

Loginė konstrukcija „turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“ iš esmės reiškia, kad finansiniai šaltiniai turtui įgyti tiksliai nenustatyti, tačiau, patikrinus visus galimus teisėtus šio turto gavimo būdus, aiškiai matyti, jog turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų. Kartu pabrėžtina, kad įrodinėjant ir pagrindžiant šią aplinkybę negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, todėl savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti. Tam turi būti vertinami duomenys apie turto įsigijimo aplinkybes, turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, įtrauktas ir galbūt neįtrauktas į apskaitą pajamas, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų, ir kt. Vertinant kaltinamojo galimybes įgyti turtą teisėtomis pajamomis, atsižvelgtina ne tik į jo paties, bet ir jo šeimos narių pajamas, turtinę padėtį ir galimybes sukaupti turimą turtą per visą darbinę veiklą, o ne vien tik per tam tikrą pasirinktą laikotarpį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48/2014). Pabrėžtina ir tai, kad, remiantis BK 190 straipsnio 2 dalyje pateiktu išaiškinimu, vien faktas, kad asmens gautos pajamos nebuvo įtrauktos į apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-93/2014).

2012 11 30 Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadoje Nr. A7-13 nurodyta, kad 2006 – 2011 metų laikotarpiu S. V. patirtos išlaidos 559 951 litais viršijo pajamas, tačiau į šioje išvadoje nurodytas S. V. pajamas nebuvo įtrauktos kai kurios pajamų rūšys. Specialisto išvadoje nurodoma, kad S. V. laikotarpiu nuo 2011 07 20 iki 2011 12 31 buvo įsigijęs verslo liudijimą, veiklos rūšis – patalpų nuoma adresu Savanorių pr. 145, 145 A, Kaunas (4 t., b.l. 66). Pateiktoje pajamų deklaracijoje už 2011 metus matyti, kad buvo deklaruota 54060 litų pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą. Kaltinamasis S. V. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, jog nuomojo patalpas uzbekams, tačiau vėliau šias nuomotas patalpas kažkas padegė. Iš nuomos galėjo uždirbti apie 50 000 litų. Tačiau specialisto išvadoje Nr. A7-13 šios pajamos nebuvo pripažintos S. V. gautomis pajamomis. Kaip paaiškino teisiamojo posėdžio metu specialistė D. G. ir kaip matyti iš specialisto išvados Nr. A7-13, šios pajamos nebuvo įtrauktos todėl, kad buvo apžiūrėti pastatai adresu Savanorių pr. 145, 145 A, Kaune, jokių veiklos vykdymo požymių nenustatyta, pastatų langų stiklai išdaužyti, užkalti lentomis, nėra dalies stogo dangos, namo Nr. 145 dešinėje pusėje matyti gaisro pėdsakai, vanduo, dujos, elektra, šilumos energija nebuvo tiekiama, pastatai apleisti. Ištyrus byloje esančius įrodymus, teismui kelia abejones šio turto nuomos galimybės, tačiau jokiais objektyviais bylos duomenimis nepaneigti kaltinamojo S. V. parodymai apie tai, kad jis šias patalpas iš tikrųjų nuomojo ir kad tos patalpos tik vėliau buvo padegtos ir nenaudojamos. Specialisto išvada grįsta tik prielaidomis ir spėlionėmis apie tai, ar galėtų, ar negalėtų būti vykdoma ūkinė komercinė veikla tokiose patalpose, taip pat pažymėtina, kad patalpų būklė buvo tikrinama tik 2012 m spalio 4 d., o patalpos, kaip teigia kaltinamasis S. V., buvo nuomojamas 2010 - 2011 metais, duomenų apie tuo metu buvusią šių pastatų būklę byloje nėra. Be to, S. V. pajamų deklaracijoje už 2011 metus buvo deklaruota 54 060 litų pajamų, gautų, kaip nurodyta deklaracijoje - būtent iš veiklos pagal verslo liudijimą.

2012 11 30 Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadoje Nr. A7-13 nurodyta, kad S. V. pajamomis nebuvo pripažintos ir piniginės dovanos, gautos iš J. V., t.y. viso per 2006-2008 metus – 100 000 litų. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad dovanojant lėšas virš 5000 litų, dovanojimas turi būti įformintas rašytine forma, tačiau J. V. AVMI nepateikė jokių dovanojimą pagrindžiančių dokumentų, o S. V. jokių pajamų, gautų 2006-2008 metais nedeklaravo. Atlikus J. V. ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nustatyta, kad 2006-2008 metų laikotarpiu J. V. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas, dėl šios priežasties buvo padaryta išvada, jog S. V. 100 000 litų dovanotų piniginių lėšų negavo. Kaltinamasis S. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis gavo pajamų iš savo motinos J. V., o būtent - 2006 metais jam motina davė 50 000 litų, 2007 metais – 20 000 litų, 2008 metais – 25 000 litų, jo motina buvo paveldėjusi meno ir juvelyrinių dirbinių. Kaltinamojo motina J. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji 2006 metais padovanojo sūnui ir jo šeimai 100 000,00 litų, kuriuos susitaupė kartu su vyru dirbdama, o savo marčiai L. V. prieš dešimt metų padovanojo žiedą su brangakmeniu, kurį pati praeityje yra gavusi iš savo anytos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.93 straipsnio 1 d. įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Ištyrus byloje esančius įrodymus ir atsižvelgiant į galiojusį teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad nors byloje nėra objektyvių įrodymų (rašytinių sutarčių ir kt.), patvirtinančių, jog J. V. padovanojo sūnui pinigines lėšas, tačiau taip pat byloje nėra ir įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę, tuo labiau, jog įstatymas įsakmiai nenumato, jog rašytinės dovanojimo sutarties formos nesilaikymas darytų sandorį negaliojantį. Aplinkybė, kad kaltinamasis S. V. nedeklaravo jam galimai padovanotų piniginių lėšų, nereiškia, kad tokiu būdu gautos pajamos yra neteisėtos ir kad jam už tai kyla baudžiamoji atsakomybė.

Kita reikšminga specialisto išvadoje Nr. A7-13 nurodyta aplinkybė, kad kaltinamojo S. V. gautomis pajamomis nebuvo pripažintos pajamos, gautos kaip paskola iš V. K.. Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu S. V. nurodė, jog automobilio BMW X5 pirkimui 30 000 eurų jis pasiskolino iš savo draugo V. K.. Byloje taip pat yra pateiktas 2009 06 12 paskolos raštelis, sudarytas tarp S. V. ir V. K., iš kurio matyti, kad S. V. iš V. K. pasiskolino 30 000 eurų automobilio BMW X5 pirkimui. Skolą įsipareigojo grąžinti iki 2014 m. birželio 30 d. (8 t., b.l. 45, 46). Pats V. K. ikiteisminio tyrimo metu patvirtina paskolos suteikimo S. V. aplinkybę (3 t., b.l. 130 - 134). Tačiau specialisto išvadoje šios pajamos nebuvo įtrauktos į S. V. gautas pajamas, kadangi VMI raštu kreipėsi į Latvijos Valstybinę pajamų tarnybą dėl sandorių tarp S. V. ir V. K.. Latvijos Valstybinė pajamų tarnyba 2011 11 14 informavo, kad V. K. buvo paprašyta pateikti informaciją apie 2009 m. S. V. galimai suteiktą paskolą, tačiau V. K. tokios informacijos nepateikė. Be to, Latvijos Valstybinė pajamų tarnyba informavo, kad 2008-2010 m. V. K. išlaidos viršijo pajamas. Paties V. K. apklausti teisiamojo posėdžio metu apie jam žinomas bylai reikšmingas aplinkybes nepavyko. Taigi ištyrus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog V. K. galėjo suteikti ir suteikė S. V. 30 000 eurų paskolą, tačiau nėra ir jokių įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę.

Kaltinamasis S. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė ir kitus savo pajamų šaltinius, kurie nėra apskaityti įstatymų nustatyta tvarka: paskolų už palūkanas teikimą G. B. ir G. D., darbą Estijos bendrovėje „(duomenys neskelbtini) “, kurioje užsiėmė sportinių prekių tiekimu ir kurioje, kaip jis pats teigė, uždirbdavo tiek oficialiai, tiek ir neoficialiai. Be to, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. V., jis yra paėmęs paskolas - 2006 metais paėmė 60 000 dolerių paskolą iš savo draugo Džamšedo, esančio Lietuvoje ir prekiaujančio automobiliais, su juo sudarė paskolos sutartį, pagal kurią su procentais turėjo jam atiduoti 70 000 dolerių. Per tris kartus 2009 – 2010 metais iš savo draugo Jakovlevo, kuris gyvena Ukrainoje, pasiskolino 30 000 dolerių, tai patvirtina atžymos jo pase, kadangi jis tuo metu vyko į Ukrainą, taip pat yra sudarytos ir paskolų sutartys. 2006 metais iš D. S. pasiskolino 50 000 litų. 2007 metais iš jos pasiskolino dar 60 000 litų ir 2008 metais – 40 000 litų. 2009 metais iš V. K., gyvenančio Rygoje, pasiskolino 30 000 eurų. Byloje pateiktos visos šių sudarytų paskolos sutarčių kopijos (10 t., b.l. 164-169, 183-187). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.871 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Visos kaltinamojo S. V. pateiktos sutartys sudarytos rašytine forma, tačiau nei vieno iš paskolos sutarčių sudarytojų, išskyrus patį kaltinamąjį S. V., teisiamojo posėdžio metu nepavyko apklausti apie paskolų suteikimo aplinkybes, todėl darytina išvada, kad byloje nėra nei patvirtinta, nei paneigta ta aplinkybė, jog kaltinamasis sudarė minėtas paskolos sutartis ir galimai gavo minėtus pinigus. Šių gautų paskolų kaltinamasis nedeklaravo, VMI jokių duomenų apie minėtas paskola nepateikė, todėl šios pajamos nebuvo įtrauktos į minėtą specialisto išvadą ir joje neatsispindi, o tuo tarpu specialisto išvadoje Nr. A7-13 A. K. suteikta 55 000 litų paskola pagal 2006 04 01 paskolos sutartį (5 t., b.l. 107) buvo įtraukta į išvadoje pateiktus duomenis ir laikytina kaltinamojo S. V. piniginėmis išlaidomis. Dar didesnių abejonių dėl specialisto išvadoje Nr. A7-13 nurodytų duomenų teismui kelia tai, kad kaltinamojo S. V. piniginėmis išlaidomis specialisto išvadoje laikytina ir 200 000 litų suma, kurią jis paskolino G. B. (nors paskolos sutartis apskritai nebuvo sudaryta), o G. D. šią sumą perskolino G. D. pagal 2007 03 23 paskolos sutartį Nr. 070323/01 (4 t., b.l. 79). Nors kaltinamojo S. V. nuodytos galimai gautos paskolos iš įvairių asmenų neatsispindi jo pajamų deklaracijose, tačiau tai nereiškia, kad šios galimai gautos pajamos yra gautos neteisėtai, t.y. gautos iš nusikalstamos veiklos. Tai patvirtina ir BK 190 straipsnio 2 dalyje pateiktas išaiškinimas, kad vien faktas, jog asmens gautos pajamos nebuvo įtrauktos į apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

2012 11 30 Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadose Nr. A7-13 ir Nr. A7-14 nurodyta, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuras kreipėsi į Valstybės įmonę „Lietuvos prabavimo rūmai“ dėl S. V. ir L. V. priklausančių juvelyrinių gaminių įvertinimo 2011 05 04 rinkos kainomis. 2011 09 22 Tauriųjų metalų gaminių tyrimo ir įvertinimo akte Nr. 5.13-9 nurodyta, kad tyrimui pateiktų juvelyrinių gaminių (5 vnt., bendra masė 73,11 g) vertė 2011 05 04 datai rinkos kainomis yra 89 134 Lt. Be to, 2011 05 28 UAB „In Real“ pateiktoje kilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 11/11-968 nurodyta, jog rankinio laikrodžio „H. W.“ Premier vertė 2011 05 04 datai yra 74 000 Lt. Visos šios išlaidos buvo pripažintos kaltinamųjų S. V. ir L. V. turto įsigijimo išlaidomis ir įtrauktos į specialisto išvadas Nr. A7-13 ir Nr. A7-14.

Išklausius byloje liudijusius asmenis, darytina išvada, kad šio turto vertės ir jo įsigijimo išlaidų įtraukimas į specialisto išvadas Nr. A7-13 ir Nr. A7-14 kelia abejones ir nėra objektyviai pagrįstas. Pažymėtina, kad kaltinamoji L. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog auskarus su perliukais ir žiedą su perliukais jai padovanojo jos mama su močiute, kai buvo 30 metų gimtadienis ir kai gimė pirmasis sūnus, žiedą, be perlo, su brangakmeniais, jai padovanojo uošvienė, kai buvo jos 35 metų jubiliejus. Kaltinamosios motina A. K., apklausta kaip liudytoja, patvirtino šią aplinkybę ir parodė, kad kai jos dukrai buvo 30 metų ir gimė anūkas K. V., jos mama S. P. ir ji pati, padovanojo L. V. papuošalus: aukso žiedą su perliuku ir auksinius auskarus su perliukais. Liudytoja S. V. motina apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš dešimt metų savo marčiai L. V. padovanojo žiedą su brangakmeniu, kurį pati praeityje yra gavusi iš savo anytos. Kitų objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad šiuos žiedus kaltinamoji įsigijo už neteisėtu būdu įsigytas lėšas ar paneigti aplinkybę, kad žiedą ir auskarą su perlais kaltinamajai L. V. padovanojo jos mama, bei žiedą su deimantais padovanojo jos anyta, byloje nėra. Todėl darytina išvada, kad žiedo ir auskaro su perlais bei žiedo su deimantais įsigijimo išlaidų įtraukimas į specialisto išvadas Nr. A7-13 ir Nr. A7-14 yra abejotinas ir nepagrįstas. Be to, teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji L. V. nurodė, kad žiedas su apvaliu akmeniu buvo pirktas per vyro pažįstamą Aleksandrą, kuris važinėjo į Belgiją ir galėjo gauti tokį žiedą pigiau ir kuris surado, nupirko ir atvežė jai žiedą su sertifikatais, šio žiedo kaina sertifikate buvo nurodyta 3000 eurų, šio sertifikato kopija pateikta teisiamojo posėdžio metu (10 t., b.l. 188). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuomonės, jog turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo – pardavimo sandorio kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Taigi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pirminis šaltinis, pagal kurį turi būti nustatoma turto vertė, yra jo įsigijimo kaina sandorio sudarymo metu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.313 straipsnio 1 dalis numato, jog parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu, taigi kainos nustatymas yra šalių susitarimo reikalas. Kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių kaltinamosios L. V. nurodytą aplinkybę, jog ji šį žiedą įsigijo už 3000 eurų sumą, byloje nėra, todėl didesnės sumos įtraukimas į specialisto išvadas Nr. A7-13 ir Nr. A7-14, nurodant, jog šio žiedo rinkos vertė sudaro L. V. ir S. V. turto įsigijimo išlaidas, yra nepagrįstas. Be to, laikrodžio „H. W.“ Premier vertės nustatymas taip pat yra abejotinas ir nepagrįstas. Tiek 2011 05 28 UAB „In Real“ pateiktoje kilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 11/11-968 nurodyta, tiek pats specialistas A. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog laikrodžio rinkos vertė yra 74 000 Lt. Tačiau kaltinamoji L. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog laikrodį ji pirko iš savo draugės Natalijos, gyvenančios Maskvoje, laikrodis buvo sugedęs, ji pirko jį sugadintą, nurodė, kad kai pirko, laikrodis jau buvo su deimantais, už šį laikrodį ji draugei sumokėjo 4000 dolerių. Šias nurodytas aplinkybes patvirtino ir kaltinamasis S. V.. Byloje yra pateiktas G. G. G. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad 2008 m. balandžio mėn., būdama Lietuvoje, už 4000 JAV dolerių pardavė savo draugei L. V. nenaują, padėvėtą rankinį laikrodį „H. W.“. Minėtą laikrodį ji buvo pirkusi iš privataus asmens Maskvoje už 8000 JAV dolerių (10 t., b.l. 181-182). G. G. G. apklausti kaip liudytojos teisiamojo posėdžio metu ir nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes nepavyko. Be to, pažymėtina, kad specialistas A. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad preliminarią jų nustatytą deimantų vertę, t.y. 10 000,00 Lt, jam nurodė užsakovas - Kriminalinės policijos biuro darbuotojai, jis į laikrodžio nusidėvėjimą nekreipė dėmesio, nors laikrodis buvo nenaujas, ir laikrodžio kainos dėl to nesumažino. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinime nurodyta laikrodžio vertė yra nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Kaip jau minėta, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pirminis šaltinis, pagal kurį turi būti nustatoma turto vertė, yra jo įsigijimo kaina sandorio sudarymo metu. Turto vertė nėra privaloma parduodant turtą fiziniams asmenims. Turto pardavimo kaina yra pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio susitarimas ir fiziniam asmeniui jokie teisės aktai nedraudžia parduoti jam nuosavybės teise priklausančio turto už kainą, kuri yra žemesnė nei rinkos kaina. Kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių kaltinamosios L. V. nurodytą aplinkybę, kad ji šį laikrodį įsigijo iš savo draugės už 4000 eurų sumą, byloje nėra, todėl 74 000 litų sumos įtraukimas į specialisto išvadas Nr. A7-13 ir Nr. A7-14, nurodant, jog būtent tokia šio laikrodžio rinkos vertė sudaro L. V. ir S. V. turto įsigijimo išlaidas, yra nepagrįstos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į specialistės D. G. paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, kad specialisto išvados Nr. A7-13 ir Nr. A7-14 yra pagrįstos tik tais duomenimis, kurie jai buvo pateikti, t.y. rašytiniais duomenimis ir apklausų protokolais, bei esant papildomiems duomenims apie kaltinamųjų L. V. ir S. V. pajamas, specialisto išvadoje nurodyti duomenys, t.y. kaltinamųjų pajamos ir išlaidos, keistųsi, laikytina, kad specialisto išvadoje nurodyti duomenys yra neobjektyvūs ir nepagrįsti, todėl, esant pagrįstoms abejonėms dėl įgytų daiktų vertės, šios abejonės vertintinos kaltinamųjų L. V. ir S. V. naudai, o specialisto išvados Nr. A7-13 ir Nr. A7-14 vertintinos kritiškai, kaip neatspindinčios objektyvios tiesos. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose specialistų išvados turi būti vertinamos itin atsargiai, kadangi asmuo gali faktiškai patirti ir ženkliai mažiau išlaidų, nei nurodoma išvadose, kadangi specialistės išvados yra grindžiamos Statistikos departamento internetiniame puslapyje paskelbtais duomenimis apie vidutines pinigines vartojimo išlaidas tiriamuoju laikotarpiu, t.y. statistinėmis išlaidomis, kurios yra tikėtino pobūdžio.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsitesėjusiu nuosprendžiu. Ši nekaltumo prezumpcijos sąvoka derinasi ir su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 str. 1 d. nuostata, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. Tokių pačių nuostatų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas, byloje “Barberas Messegue ir Jabardo prieš Ispaniją” nurodęs, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, t.y. pakankamai kaltumą įrodančių įkalčių, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Tas pats nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendintas ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 2 str. 3 d., kurioje aiškiai nurodyta, kad “asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio”. Tai reiškia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles - teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Kaltinant asmenį neteisėtu praturtėjimu, byloje esančiais įrodymais turi būti pagrįsta, kokia konkrečiai turėto turto dalis negalėjo būti įgyta teisėtomis pajamomis ir kad būtent ši dalis viršija 500 MGL vertę. Remiantis BK 189¹ straipsnyje pateikta neteisėto praturtėjimo definicija, baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką gali būti taikoma asmenims, įgijusiems turtą tiek savo, tiek kito asmens pajamomis. Tais atvejais, kai turimas turtas ar lėšos jam įgyti gauti iš kito asmens, byloje esančiais įrodymais turi būti pagrįsta, kokios konkrečiai aplinkybės rodo, jog turto savininkas žinojo ar turėjo ir galėjo žinoti apie neteisėtą kito asmens veiklą ir pajamas. Pažymėtina, kad valstybinis kaltintojas privalo surinkti įrodymus ir įrodinėti kaltinamųjų kaltę, o ne atvirkščiai. Kaltinamieji neprivalo įrodinėti savo nekaltumo.

Ištyrus įrodymų visetą darytina išvada, kad kaltinamųjų S. V. ir L. V. veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nėra jokių objektyvių jų kaltę patvirtinančių įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti, kad kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu šių abejonių pašalinti nepavyko, todėl kaltinamieji S. V. ir L. V. išteisintini Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o baudžiamasis procesas nutrauktinas (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paskirtas 2013 m. spalio 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi ir 2013 m. spalio 23 d. Kauno apylinkės teismo patikslinta nutartimi, į kaltinamiesiems L. V. ir S. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą: automobilį BMW X5, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), juvelyrinius dirbinius: 28 802 litų vertės, 43,5 g svorio auksinį pakabuką su briliantais ir deimantais; 20 997 litų vertės, 4,96 g svorio auksinį žiedą su briliantais; 3 921 litų vertės, 7,99 g svorio auksinį žiedą su perlu; 2 526 litų vertės, 5,28 g svorio auksinį auskarą su iolitu, perlu ir deimantais; 32 880 litų vertės, 11,38 g svorio auksinį žiedą su deimantais, ir 74 000 litų vertės balto aukso rankinį laikrodį „H. W. Premier“ su deimantais, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktinas galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

L. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

S. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą 2013 m. spalio 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi ir 2013 m. spalio 23 d. patikslinta nutartimi, į kaltinamiesiems L. V. ir S. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą: automobilį BMW X5, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), juvelyrinius dirbinius: 28 802 litų vertės, 43,5 g svorio auksinį pakabuką su briliantais ir deimantais; 20 997 litų vertės, 4,96 g svorio auksinį žiedą su briliantais; 3 921 litų vertės, 7,99 g svorio auksinį žiedą su perlu; 2 526 litų vertės, 5,28 g svorio auksinį auskarą su iolitu, perlu ir deimantais; 32 880 litų vertės, 11,38 g svorio auksinį žiedą su deimantais, ir 74 000 litų vertės balto aukso rankinį laikrodį „H. W. Premier“ su deimantais, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.