Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-04-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-105-716/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-04-24
Bylos Nr.
1-105-716/2013
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-00018-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
E. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1–105–716/2013Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00018-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; (S) 1.2.14.5.1.; 1.2.29.1.; 2.3.6.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Ražanskui, gynėjui advokatui R. P., civilinio ieškovo atstovei D. J., viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., 300 str. 1 d.

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N. laikotarpyje nuo 2005-10-03 iki 2008-04-11, Vilniaus mieste, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikdama kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, pagamino netikrus dokumentus bei apgaule įgijo svetimą turtą - 25 514,61 Lt Lietuvos Respublikos VSDF biudžetui priklausančių lėšų, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų:

ji žinodama, kad yra nėščia, susitarė su asmeniu, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, kad šis už nenustatyto dydžio atlygį ją įdarbins į realiai jokios veiklos neatliekančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. 300031148, reg. Sietyno g. 8, Vilniuje, tačiau E. N. žinodama, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo funkcijų neatliko, darbo užmokesčio negavo ir neturi teisės gauti motinystės pašalpos, pasirašė 2006-02-10 VSDF valdybos Vilniaus skyriui prašymą skirti motinystės pašalpą, kurio (be kitų dokumentų) pagrindu VSDF valdybos Vilniaus skyrius 2006-02-23 sprendimu Nr. 99 apskaičiavo 1 083,6 Lt motinystės pašalpos bei, iš šios sumos išskaičiavus 24,73 Lt pajamų mokestį, įsipareigojo E. N. išmokėti 1 058,87 Lt motinystės pašalpos; VSDF valdybos Vilniaus skyrius 2006-02-23 sprendimo Nr. 99 pagrindu 2006-03-01 mokėjimo pavedimu į E. N. vardu atidarytą sąskaitą Nr. „(duomenys neskelbtini), AB banke „Snoras“, pervedė 1 058,87 Lt motinystės pašalpos; ji tęsdama nusikalstamą veiką, žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo funkcijų neatliko, darbo užmokesčio negavo ir neturi teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpos, pasirašė 2006-04-19 VSDF valdybos Vilniaus skyriui pateiktą prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kurio (be kitų dokumentų) pagrindu VSDF valdybos Vilniaus skyrius 2006-05-17 sprendimu Nr. 20598, 2007-01-09 perskaičiavimo sprendimu Nr. 20598 ir 2008-01-18 sprendimu Nr. 6-24-1313 E. N. apskaičiavo 31 716,3 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos bei, iš šios sumos išskaičiavus 7 260,56 Lt pajamų mokestį, įsipareigojo E. N. išmokėti 24 455,74 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos; VSDF valdybos Vilniaus skyrius 2006-05-17 sprendimo Nr. 20598, 2007-01-09 perskaičiavimo sprendimo Nr. 20598 ir 2008-01-18 sprendimo Nr. 6-24-1313 pagrindu laikotarpiu nuo 2006-06-15 iki 2008-04-11 į E. N. vardu atidarytą sąskaitą Nr. „(duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“, pervedė 24 455,74 motinystės (tėvystės) pašalpos.

Be to, E. N. buvo kaltinama tuo, kad laikotarpyje nuo 2008-07-10 iki 2009-03-17, Vilniaus mieste, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikdama bendrininkų grupėje su A. M., veikdama išankstine tiesiogine tyčia ir siekdama vieningo nusikalstamo sumanymo- pagaminti netikrus dokumentus, apgaule, sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo pašalpų mokėjimo srityje, savo naudai įgyti svetimą turtą- VSDF biudžetui priklausančias lėšas- motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo bei pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą- 149 445,65 Lt Lietuvos Respublikos VSDF biudžetui priklausančių lėšų- motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų: ji žinodama, kad yra nėščia, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo funkcijų neatliko, darbo užmokesčio negavo ir neturi teisės gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, siekdama apgaule įgyti svetimą turtą - Lietuvos Respublikos VSDF biudžetui priklausančias lėšas - motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pateikė A. M. savo asmens duomenis, nurodydama pastaruosius įrašyti į pranešimus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius bei tokiu būdu melagingai nurodyti, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbo funkcijas bei gavo darbo užmokestį; A. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad E. N. darbo funkcijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko bei darbo užmokesčio negavo, į 2008-07-10 pranešimą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį įrašė žinomai neteisingus duomenis, neva E. N. 2008 m. II ketvirtį gavo 23 001 Lt draudžiamųjų pajamų, ant šio pranešimo įspaudė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. Š. parašo spaudą bei 2008-07-15 pateikė šį pranešimą VSDF valdybos Vilniaus skyriui, į 2008-10-10 pranešimą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį įrašė žinomai neteisingus duomenis, neva E. N. 2008 m. III ketvirtį gavo 800 Lt draudžiamųjų pajamų, ant šio pranešimo įspaudė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. Š. parašo spaudą bei 2008-10-15 pateikė šį pranešimą VSDF valdybos Vilniaus skyriui; ji tęsdama nusikalstamą veiką, žinodama, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo funkcijų neatliko, darbo užmokesčio negavo ir neturi teisės gauti motinystės pašalpos, 2008-07-17 VSDF valdybos Vilniaus skyriui pateikė prašymą skirti motinystės pašalpą ir 2008-07-09 nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą serija C Nr. 0138712, kuriuose buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys, kad E. N. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šių dokumentų pagrindu VSDF valdybos Vilniaus skyrius 2008-07-24 sprendimu Nr. 6-24-21896 apskaičiavo 10 813,44 Lt motinystės pašalpos bei, iš šios sumos išskaičiavus 2 272,67 Lt pajamų mokestį, įsipareigojo E. N. išmokėti 8 540,77 Lt motinystės pašalpos; VSDF valdybos Vilniaus skyrius 2008-07-24 sprendimo Nr. 6-24-21896 pagrindu 2008-07-31 mokėjimo pavedimu į E. N. vardu atidarytą sąskaitą Nr. „(duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“, pervedė 8 540,77 Lt motinystės pašalpos; ji tęsdama nusikalstamą veiką, žinodama, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo funkcijų neatliko, darbo užmokesčio negavo ir neturi teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpos, 2008-11-11 VSDF valdybos Vilniaus skyriui pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir 2008-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. Š. įsakymą Nr. 15A suteikti E. N. vaiko priežiūros atostogas nuo 2008-11-12 iki 2011-08-18, tačiau dėl E. N. valios nepriklausančių priežasčių, t.y. VSDF valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2008-11-28 sprendimu Nr. 5-27-5183 nusprendus E. N. neįrašyti 2008 m. II ketvirčio draudžiamųjų pajamų, gautų UAB „(duomenys neskelbtini)“, VSDF valdybos Vilniaus skyrius 2008-12-01 sprendimu Nr. 6-26-1681 E. N. apskaičiavo 10 522,13 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos bei, iš šios sumos išskaičiavus 397,95 Lt pajamų mokestį, įsipareigojo E. N. išmokėti 10 124,18 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos; VSDF valdybos Vilniaus skyrius 2008-12-01 sprendimo Nr. 6-26-1681 pagrindu laikotarpiu nuo 2008-12-08 iki 2009-03-17 į E. N. vardu atidarytą sąskaitą Nr. „(duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“, pervedė 1 626,42 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos, tačiau dėl E. N. valios nepriklausančių priežasčių, t.y. 2009-03-17 Vilniaus m. apylinkės prokuratūros Pirmojo (Nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus prokuroro nutarimu laikinai apribojus E. N. nuosavybes teises į motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, minėtų pašalpų mokėjimas E. N. buvo sustabdytas.

E. N. teisme kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2005 metais pasijuto besilaukianti, nuėjo pas daktarus. Jos ginekologė pasakė, kad yra geras darbo pasiūlymas. Išėjus iš daktarės, prie jos priėjo vyras ir paklausė, ar ji norėtų įsidarbinti. Jai pasiūlymas patiko, reikėjo stažo. Po kurio laiko ji buvo atvykusi pasirašyti prašymo dėl priėmimo į darbą. Tuomet su A. M. nuvažiavo padaryti elektroninės bankininkystės kortelę, kur bus pervesti jos pinigėliai. Tuo su A. M. kontaktas pasibaigė. Šis jai sakė, kad reikės namie siūti tam tikrus drabužius, kad medžiagas atveš. Kažkur pusmetį jokios žinios nebuvo, jokių darbų į namus nebuvo atvežta. Padarytos banko kortelės ji pati nebuvo pasiėmusi. A. M. tikslas buvo ją įdarbinti ir gauti pinigus iš valstybės. Jos tikslas buvo socialinis draudimas, darbo stažas. Jokio bendradarbiavimo siekiant įgyti svetimą turtą nebuvo. Su antru vaikeliu gan ilgą laiką ji nesilankė pas daktarus. Tik išėjus iš daktarės vėl skambino A. M. ir klausė, ar ji nenorėtų toliau būti įdarbinta jo firmoje. D. Š. ji nėra mačiusi. Susitiko su A. M., vėl parašė prašymą priimti į darbą, ir atleisti iš darbo. A. M. paprašė, kad ji pasidarytų elektroninės bankininkystės kortelę. Ji atidavė šiam tik banko kortelę, o elektroninės bankininkystės kortelę pasiliko sau. Po kurio laiko paskambino A. M., paprašė susitikti. Jis atvažiavo pas juos į namus su kažkokiu vyru. A. M. pasakė, kad pradėtas tyrimas, davė popieriaus lapą su atsakymais, jei tokie klausiami bus užduoti, ką reikia sakyti, t. y. kad ji dirbo, kad Janas atveždavo darbą. Nei su pirmu, nei su antru vaikeliu ji nėra rašiusi prašymų gauti motinystės pašalpas. Viską tvarkė A. M.. Ji tik prisipažįsta kaltę, kad leido A. M. naudotis savo asmeniniais duomenimis.

Pirmą kartą darbo sutartį ji pasirašė pati, pasirašė prašymą, kad priimtų į darbą. Tą pačią dieną iš karto po darbo važiavo pasidaryti sutartį dėl banko kortelės. Ji parašė prašymą, kad būtų atidaryta sąskaita, kad būtų išduota kortelė, elektroninė bankininkystė.. Ji nebuvo nei kortelės, nei bankininkystės pasiimti. Negali pasakyti, kas ir kada paėmė kortelę. Praėjus metams ji užblokavo kortelę. Ji žinojo, kad jos kortelę turėjo paimti A. M.. Po kurio laiko, kai buvo pasirašyta sutartis, buvo kalbama apie tai, kad pas ją bus stažas, o pinigus iš valstybės gaus A. M.. Pats A. M. pasakė, kad pasiims banko kortelę, ji tam pritarė. Ji leido, kad banko kortelė būtų pas A. M.. Sodrai buvo pateikti prašymai, kurių ji nepildė, jai dokumentai buvo duodami pasirašyti. Ji pati nėra ėmusi biuletenių. Jai A. M. sakė, kad reikia susitvarkyti biuletenį, ir sakė, kad pats pakalbės su daktare. A. M. bendravo su jos ginekologe. Ji iš „Sodros“ lėšų negavo. Tik sužinojusi, kad Snoro banke likutis yra 3600, tai tuos pinigėlius pati nusiėmėi. Kaip dabar žino, tai čia motinystės pašalpos jos vardu buvo. Savo pasą ji A. M. yra davusi, kad šis žinotų jos asmens duomenis. Antrą banko kortelę ji pasidarė pati, ją atidavė A. M.. Pirma buvo užblokuota, todėl pasidarė naują. Pirmą kortelę A. M. pats pasiėmė iš banko, o antrą kortelę ji pati perdavė.

Liudytoja L. K. teisme parodė, kad dirbo buhaltere pas A. M.. Šis pradėjo priimti į darbą žmones ir skyrė šiems didelį atlyginimą. Atlyginimas buvo parašytas ant lapuko, kokį reikia apskaičiuoti. Dėl E. N. priėmimo į darbą ji nieko nežino. Ji parašė A. M. prašymą išeiti iš darbo, su juo kovojo, kad ją atleistų iš darbo. Realiai pinigai per kasą nebuvo mokami. Ji apskaičiuodavo atlyginimus su parašytais skaičiais. Vėliau ji pastebėjo, kad buvo ir už ją pasirašinėta, taisyta. Kai normaliai veikė įmonė, ji vedė apskaitą. Po to apskaitą vedė A. M., viską tvarkydavo jis. A. M. jai sakė, kad ją atleido 2007 metais. A. M. buvo kaip vadovas, įmonėje nebuvo apiformintas.

Liudytoja S. C. teisme parodė, kad jų įskaitoje buvo nėščioji E. N.. Šiai ji nesiūlė darbo. Ji asmeniškai nematė, ar kas bendravo su E. N.. Tuo metu buvo daug agentų, bet jie nepriimami, jiems sakoma eiti į koridorių. Taip nebuvo, kad agentai tardavosi dėl nedarbingumo pažymėjimų. A. M. ji nepažįsta. Ji nepamenu, ar išrašė nedarbingumo pažymėjimą E. N., išrašymo aplinkybių nepamena. Parodžius liudytojai nedarbingumo pažymėjimo kopijas (t. 1, b. l. 105, 114), ši patvirtino juose esantį jos parašą ir nurodė, kad nėščioji prašė išduoti pažymėjimus.

Liudytoju apklaustas D. Š. teisme parodė, kad įmonėje vykdė direktoriaus pareigas, buvo įmonėje įdarbintas. A. M. jį įdarbino į direktoriaus pareigas. Jis pasirašinėdavo įvarius popierius – sąskaitas, važtaraščius, pareiškimus. Paskui padarė įmonės antspaudą, kuriuo disponavo A. M.. Jis tik vieną kartą antspaudą yra dėjęs, kai pasiėmė jį padarytą. Jis pasirašinėdavo ir ant tuščių lapų. Realiai jokių darbuotojų akyse jis nebuvo matęs. Jam sakė, kad mokesčiai mokami, kad viskas legalu, kad siuvimo įmonė. Parodžius liudytojui dokumentų kopijas (t. 1, b. l. 71-73, 109), D. Š. atpažino parašus kaip panašius į jo, kiti teigė parašyti ne jo ranka.

Šalies argumentai

Liudytoja apklausta D. J. teisme parodė, kad nėra galimybės nustatyti, kas konkrečiai, kokiu būdu pateikė Sodrai prašymus gauti pašalpas. Norintys gauti pašalpas asmenys turi pateikti nustatytos formos prašymą dėl pašalpos skyrimo ir prie prašymo turi būti pridėti dokumentai, kurių pagrindų skiriamos pašalpos. Turi būti pridėtas nėštumo ir gimdymo pažymėjimas, darbdavio įsakymas dėl apdraustojo asmens išleidimo vaiko priežiūros atostogoms. Esant šiem dokumentams teritoriniai skyriai pateikia apdraustiesiems pažymas. Prašymas gali būti atsiųstas paštu arba gali atnešti kitas asmuo. Prašymų formos jau buvo internete ir buvo galima užsipildyti internete, išsisaugoti, atspausdinti ir atnešti. Pateikti internetu 2008 metais dar nebuvo galima.

Iš specialisto išvados matyti, kad 2išmokėjus E. N. motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, paskirtas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva gautas draudžiamąsias pajamas VSDF biudžetui padaryta 45 415,47 Lt žala, iš jų 35681,80 Lt pervesta į apdraustosios asmeninę sąskaitą ir 9733,67 Lt išskaičiuota pajamų mokesčio (t. 1, b.l. 27-29).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodoma, kad:

Šalies argumentai

- tirti pateiktų dokumentų: 2006-02-08 prašymas skirti pašalpą, 2006 m. prašymas skirti pašalpą, reg. Nr. 54581327, 2008-07-11 prašymas skirti pašalpą, reg. Nr. 6-7-9199, 2008-11-07 prašymas skirti pašalpą, reg. Nr. 6-7M/t-9051, antroje pusėje šalia rankraštinių įrašų „E. N.“ esantys parašai nėra atspausti faksimiliniu antspaudu, o yra pasirašyti rašikliu be išankstinio techninio pasiruošimo;

- 2006-02-08 prašyme skirti pašalpą ir 2006 n. prašyme skirti pašalpą. reg. Nr. 54581327, reverso pusėje įrašus „E. N.“ parašė ir šalia pasirašė E. N.;

- ar 2008-07-11 prašyme skirti pašalpą ir 2008-11-07 prašymuose skirti pašalpą įrašus „E. N.“ parašė ir šalia pasirašė negalima nustatyti E. N., nustatyti negalima (t. 1, b. l. 36-40).

Iš 2005 m. spalio 3 d. darbo sutarties matyti, kad E. N. buvo neterminuotai priimta į siuvimo konstruktorės pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nustatytas 2400 Lt mėnesinis darbo užmokestis (t. 1, b.l. 71-72).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimų apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui matyti, kad į apdraustųjų sąrašus įtraukta E. N. (t. 1, b. l. 93-94).

Iš prašymų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui matyti, kad E. N. prašyme skirti pašalpą asmens darbovietė nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 104, 108).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimų nuorašų matyti E. N. skirtų ir mokėtų pašalpų dydžiai (t. 1, b. l. 107, 110-112, 116, 134-135).

Iš E. N. banko sąskaitų išrašų matyti atliktos finansinės operacijos: AB „SEB“ banko sąskaitoje (t. 1, b. l. 155-164); AB „Swedbank“ banko sąskaitoje (t. 1, b. l. 168); AB „Snoras“ banko sąskaitoje (t. 1, b. l. 183-187, 194-197).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad E. N. atpažino A. M. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (t. 2, b.l. 66-67).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad E. N. veikdama kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, pagamino netikrus dokumentus bei apgaule įgijo svetimą turtą - 25 514,61 Lt Lietuvos Respublikos VSDF biudžetui priklausančių lėšų, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų. Kaltinamoji E. N. neigė užvaldžiusi lėšas ir nepripažino klastojusi dokumentų. Tokius kaltinamosios parodymus paneigia byloje esantys kiti duomenys. Teismas remdamasis liudytojų parodymais ir specialistų, tyrusiu rašyseną, išvados duomenimis, kuriais abejoti neturi jokio pagrindo, nustatė, kad E. N. pati savo ranka pasirašė 2006-02-08 metų prašymą skirti motinystės pašalpą ir 2006 metų p[rašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kurie buvo pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui. Liudytoja D. J. teisme parodė, kad šių prašymų formas buvo galima gaut internetu ar „Sodros“ skyriuje, kas teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamoji pasirašė ant prašymų žinodama, kokia tikslui jie skirti. Šių prašymu pagrindu, panaudojus apgaulę, kad E. N. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, taip suklaidinus valstybinėmis lėšomis disponuojančią įmonę į kaltinamosios sąskaitą buvo pervesta pinigų suma, kurios E. N. gauti neturėjo teisės. Tokiu būdu panaudojant apgaulę netisėtai buvo užvaldytas svetimas turtas, ir šiuo atveju už nusikalstamos veikos ribų lieka tai, kas ir kokiu būdu disponavo šiuo neteisėtai įgytu svetimu turtu. Piniginės lėšos buvo pervestos į E. N. vardu atidarytą sąskaitą, kaltininkė turėjo galimybę priimt sprendimus dėl tolimesnio šio turto likimo, ką ji pripažino ir savo parodymais apie tai, kad kartą dalį šio turto, t. y. 3600 litų, ji pasisavino nuimdama pinigus nuo sąskaitos.

Teismas šalina iš kaltinimo visus veiksmus, kuriuos kaip teigiama kaltinime neva atliko A. M., nes šio asmens veikos teismas šioje byloje netyrė ir jo veikos faktinių aplinkybių neginčijamai nenustatė.

Dėl šios priežasties minėtą asmenį teismas įvardija kaip asmenį, kurio atžvilgiu šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas, ką patvirtina teismo posėdžio metu gauti iš prokuroro duomenys apie paskelbtą šio asmens paiešką ir ekstradiciją.

Byloje teismas nenustatė, kad kaltinamoji E. N. turėjo išankstinį vieningą nusikalstamą sumanymą - pagaminti netikrus dokumentus, apgaule, sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo pašalpų mokėjimo srityje, savo naudai įgyti svetimą turtą - Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau- VSDF) biudžetui priklausančias lėšas- motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, nes kaltinamoji parodė, kad turėjo tikslą įgyti socialinį draudimą ir darbo stažą, o lėšų įgijimo siekė ne ji, bet ją įdarbinęs kitas asmuo. Tokie kaltinamosios parodymai liko nepaneigti byloje. Nenustatytas aplinkybės teismas šalina iš nusikalstamos veikos.

Išnagrinėjus bylą teisme jokie duomenys nepatvirtina, kad E. N. pateikė A. M. savo asmens duomenis nurodydama pastaruosius įrašyti į pranešimą apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą ir pranešimus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už ataskaitinius laikotarpius bei tokiu būdu ji siekė melagingai nurodyti, kad ji priimta į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur ji atliko darbo funkcijas bei gavo darbo užmokestį. Kaltinamoji pripažino perdavusi A. M. savo duomenis, tačiau pripažino nedavusi nurodymo, kur ir kaip šiuos duomenis panaudoti. Liudytojai L. K. ir D. Š. teisme parodė, kad A. M. tvarkė visus duomenis, šio veika byloje liko netirta. Dėl šios priežasties nėra jokių įrodymų, kad būtent E. N. davė nurodymus duomenis panaudoti melagingai.

Iš specialisto išvados (t. 1, b. l. 36-40) teismas neginčijamai nustatė, kad E. N. rankraštinius įrašus parašė ir pasirašė 2006-02-10 VSDF valdybos Vilniaus skyriui prašymą skirti motinystės pašalpą bei 2006 m. prašymą skirti pašalpą, kuris buvo pateiktas 2006-04-19 VSDF valdybos Vilniaus skyriui, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad būtent E. N. savarankiškai pateikė VSDF valdybos Vilniaus skyriui šiuos dokumentus, taip pat 2006-01-11 nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą serija C Nr. 0024607, 2006-04-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. Š. įsakymą Nr. 1 suteikti E. N. vaiko priežiūros atostogas nuo 2006-05-17 iki 2009-03-21, kuriuose buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys, kad E. N. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytoja D. J. patvirtino, kad nėra galimybės nustatyti kas ir koku būdu pateikė dokumentus „Sodrai“, nes tuo metu dokumentus galėjo pateikti nebūtinai pats pašalpos prašantis asmuo. Dėl šios priežasties inkriminuotos aplinkybės dėl dokumentų pateikimo taip pat šalintinos kaip nepatvirtintos jokiais neginčijamais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta, kad E. N. savo neteisėtą veiką vykdė kartu su kitu asmeniu, nes iš liudytojų parodymų, jos pripažinimo apie susitarimą ir perdavimą duomenų, taip pat vėlesnį žinojimą, kad gaunamos valstybės lėšos, neginčijamai nustatyta, kad šioje nusikalstamoje veikoje dalyvavo ir A. M., kurio atžvilgiu atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas.

Teismas nekeisdamas esminių faktinių aplinkybių tikslina E. N. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes pagal nustatytus faktus ir nurodo, kad ji ne pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus (kaip nurodoma kaltinime), bet suklastojo tikrus dokumentus, kurie buvo panaudoti nusikalstamam tikslui pasiekti. Tai, kad dokumentai buvo suklastoti nurodant juose faktiškai neteisingus duomenis apie E. N. darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio kaltinamoji pripažino raliai nedirbusi, atlygio negavusi, patvirtina jau aukščiau teismo minėti ir aptarti duomenys. Tuo tarpu suklastoto dokumento tikrumą patvirtina byloje nustatytas faktas, jog šio kaip tikro dokumento pagrindu VSDF skyrė ir apskaičiavo nustatyto dydžio pašalpas.

Įvertinus E. N. atliktus veiksmus, kaltės formą kaip tyčią, nusikalstamą tikslą, veikoje panaudotą apgaulės būdą ir neteisėtai užvaldyto turto vertę, teismas pripažįsta, kad jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. kaip sukčiavimas įgyjant svetimą turtą bei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. kaip dokumento suklastojimas, kuriame parašu buvo patvirtinti melagingi duomenys.

Be to, E. N. buvo kaltinama byloje tuo, kad veikdama bendrininkų grupėje su A. M., veikdama išankstine tiesiogine tyčia ir siekdama vieningo nusikalstamo sumanymo - pagaminti netikrus dokumentus, apgaule, sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo pašalpų mokėjimo srityje, savo naudai įgyti svetimą turtą - VSDF biudžetui priklausančias lėšas - motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas - pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo bei pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą - 149 445,65.

Tirdamas šiuos kaltinimus teismas nustatė, kad byloje nėra neginčijamai nustatyta, kas pasirašė ir kas pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 2008-07-11 prašymą skirti motinystės pašalpą ir 2008-11-07 prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą. Kaltinamoji neigė pasirašiusi šiuos prašymus, rašysenos specialistai kategoriškai atsakyti, kad šiuos prašymus pasirašė E. N., taip pat negalėjo. Prašymuose esantis rankraštinis įrašas „E. N.“ ir parašas šalia akivaizdžiai skiriasi nuo įrašų ir parašų 2006 m,etų prašymuose. Liudytojų parodymais ir kitais rašytiniais duomenimis nenustatyta, kad šiuos prašymus pasirašė ir Valstybinio socialinio draudimo fondui pateikė E. N.. Tokiu būdu byloje nenustatyta, kad E. N. šiuos ar kitus dokumentus gamino, klastojo ar panaudojo. Dėl šios priežasties liko neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant inkriminuotą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje.

Teismas nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2008-07-24 sprendimu Nr. 6-24-21896 E. N. buvo apskaičiuota 10 813,44 Lt motinystės pašalpa, iš šios sumos išskaičiuotas 2 272,67 Lt pajamų mokestis, ir šio sprendimo pagrindu 2008-07-31 mokėjimo pavedimu į E. N. vardu atidarytą sąskaitą AB banke „Snoras“ buvo pervesta 8 540,77 Lt motinystės pašalpos. Vėliau 2008-12-01 sprendimu Nr. 6-26-1681 E. N. buvo apskaičiuota 10 522,13 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa, iš šios sumos išskaičiuotas 397,95 Lt pajamų mokestis, ir šio sprendimo pagrindu laikotarpiu nuo 2008-12-08 iki 2009-03-17 į E. N. vardu atidarytą sąskaitą AB banke „Snoras“ buvo pervesta 1626,42 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos. Tokių sprendimų ir lėšų pervedimo pagrindui kaip apgaulė buvo pateikti melagingi duomenys apie E. N. darbą „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, tačiau jokių duomenų apie tai, kad šią apgaulę siekiant suklaidinti lėšų valdytoją panaudojo E. N. – byloje nėra. Šiuo atveju E. N. perduodama duomenis galimai padėjo kitiems asmenims užvaldyti svetimą turtą, tačiau pati nebuvo veikos vykdytoja, bet veikė kaip bendrininkė, galimai padėjėja. Vien tai, kad piniginės lėšos buvo pervestas į kaltinamosios sąskaitą, nesant dėl to jos kaltės, nėra pagrindas konstatuoti nusikalstamą veiką ir visus jos požymius. Šioje byloje teismas nenustatinėjo aptariamos sukčiavimo nusikalstamos veikos vykdytojo veiksmų, jo ir E. N. bendro tikslo ir vieningos kaltės, dėl ko neturi teisinio pagrindo pripažinti E. N. kalta. Nesant neginčijamai nustatyto nusikalstamos veikos organizatoriaus ar vykdytojo, jo veiksmų turinio, nėra pagrindo teismui spręsti dėl nusikalstamos veikos bendrininkų baudžiamosios atsakomybės. Dėl šios priežasties teismas priverstas E. N. išteisinti ir dėl jai pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. kaip neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

E. N. į psichiatro bei priklausomybės ligų įskaitas neįrašyta (t. 2, b.l. 147-148, 151, 153, 155, 156, 158), dėl ko yra pakaltinama ir pagrįstai būdama įstatymo numatyto amžiaus patraukta baudžiamojon atsakomybėn.

E. N. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių išnagrinėjęs bylą teismas nenustatė. Neištyrus byloje A. M. veikos turinio, nepatvirtinus jo kaip subjekto požymių, teismas neturi pagrindo kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinti tai, kad E. N. veikė bendrininkų grupėje.

Skirdamas bausmę E. N. teismas atsižvelgia į jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jos asmenybę, vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. E. N. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, praeityje ji neteista ir nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, tokiu būdu nusikalto pirmą kartą, augina mažamečius vaikus, yra nedirbanti. Įvertinęs tai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnio nuostatas teismas mato pagrindą E. N. skirti kaip bausmę pinigines baudas, jų dydį nustatant arčiau sankcijos minimalios ribos. Skirdamas baudos dydį teismas įvertina nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsni redakciją, numatytą 2003-04-10 įstatymu Nr.IX-1495.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kitoje baudžiamojoje byloje Nr.06-1-00123-08 pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo be kitų civilinių atsakovų prašoma priteisti iš E. N. 24 343,70 Lt (t. 1, b. l. 41-67). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pripažintas civiliniu ieškovu 148 629,70 Lt sumai. Civilinio ieškovo atstovė šio bylos procese prašė iš E. N. priteisti 45 415,47 Lt turtinės žalos atlyginimą, nors civilinio ieškinio išskyrimo baudžiamasis procesas nenumato. Teismas pripažino E. N. kalta dėl kartu su kitu asmeniu padarytos nusikalstamos veikos neteisėtai užvaldant 25 514,61 Lt motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų. Kitoje pareikšto kaltinimo dalyje E. N. išteisinta. Šios aplinkybės, t. y. ieškinio dydis, dalykas, civiliniais atsakovais trauktini asmenys ir solidarinė jų civilinė atsakomybė, kitos galimos aplinkybės dėl nusikalstamoje veikoje dalyvavusių dar ir kitų asmenų neleidžia teismui nagrinėti civilinio ieškinio šiame baudžiamajame procese, todėl teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą.

Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – atsižvelgus į numatytą įstatymo galimybę ir terminus bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka, paliktina ir naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnis numato privalomą bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimą valstybės nuosavybėn, jei šis turtas yra uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Vykdant nusikalstamą veiką E. N. įgijo teisę į motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, ši teisė buvo įgyta neteisėtai nusikalstamos veikos būdu, todėl privalomai turi būti panaikinta. Teismas įvertina ir tai, kad E. N. šiuo nuosprendžiu išteisinama dėl nusikalstamos veikos jos vardu užvaldant svetimą turtą, tačiau teismas neįrodęs E. N. dalyvavimo šioje dalyje pripažįsta, kad kaltinamoji neturėjo teisės gauti minėtas pašalpas, todėl ir dėl jų teismas priima sprendimą šį turtą konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

Šioje byloje iš ikiteisminio tyrimo Nr.06-1-00123-08 buvo išskirtas E. N. laikinas nuosavybės teisių apribojimas į nekilnojamą turtą - 1/3 žemės sklypo (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini), esančio „(duomenys neskelbtini)“– kuris buvo skirtas dėl galimo civilinio ieškinio, todėl civilinį ieškinį palikus nenagrinėtą šis teisių apribojimas nebegali būti toliau taikomas, todėl naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d. teismas

nusprendė:

E. N. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir skirti 40 MGL dydžio baudą.

E. N. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (2006 metų veikos epizodas) ir skirti 30 MGL dydžio baudą.

E. N. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 ir, 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. (2008 metų veikos epizodas) neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu E. N. galutinę bausmę skirti 40 MGL (penkių tūkstančių dviejų šimtų litų) dydžio baudą.

E. N. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti E. N. laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jai apskaičiuotas motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, kurias vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str. iš jos konfiskuoti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti E. N. laikiną nuosavybės teisių apribojimą į nekilnojamą turtą - 1/3 žemės sklypo (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini), esančio „(duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas