Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovams G. B. R. ir H. V. dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys Z. B. P., R. R., A. V. ir R. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo atidalinti žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu: atidalinti jai nuosavybes teise priklausančias dalis (sklp. Nr. 103-1, 106-1) pagal IĮ P. Galinskienės parengtą žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis ir Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus (sprendinių brėžinius) suformuojant atskirus žemės sklypus, o likusiems žemės sklypų savininkams J. L. R., H. V., R. V., Z. B. P., R. R. ir A. V. priklausančias žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalis suformuoti kartu (sklp. Nr. 103-2, 106-2), taip pat pripažinti jai teisę be atsakovų sutikimo atlikti kitus veiksmus, reikalingus žemės sklypų suformavimui pagal minėtus sprendinių brėžinius bei įregistravimui Nekilnojamojo turto registre ir atsakovų priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,6700 ha ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,7900 ha), bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomi 7 savininkų, tai yra po 1/7 žemės sklypo priklauso R. R., A. V., (duomenys neskelbtini), H. V., J. V., R. V. ir Z. B. P.. Žemės sklypų paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. 2017-06-19 Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjui pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą. Projektų tikslas – atidalinti nuosavybės teise priklausančias dalis suformuojant atskirus žemės sklypus. Projektu, iš bendro žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), siekiama atidalinti jai nuosavybės teise priklausančią dalį (1/7 sklypo) ir suformuoti atskirą žemės sklypą (sklp. Nr. 103-1), o likusiems 6 žemės sklypo savininkams priklausančios dalys būtų suformuotos kartu (sklp. Nr. 103-2), nes jie neišreiškė noro atsiskirti iš bendrosios dalinės nuosavybės suformuojant atskirus žemės sklypus. Atitinkamai, projektu, iš bendro žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), siekiama atidalinti jai nuosavybės teise priklausančią dalį (1/7 sklypo) ir suformuoti atskirą žemės sklypą (sklp. Nr. 106-1), o likusiems 6 žemės sklypo savininkams priklausančios dalys suformuotos kartu (sklp. Nr. 106-2), nes jie neišreiškė noro atsiskirti iš bendrosios dalinės nuosavybės suformuojant atskirus žemės sklypus. Visi žemės sklypų bendrasavininkai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus buvo informuoti apie tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos skyriaus vedėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis ir atsižvelgdama į 2017-06-19 prašymus organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, nusprendė rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, kurių tikslas – pertvarkyti žemės sklypus, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas žemės sklypų dalis, suformuojant atskirus žemės sklypus. Kadangi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles, visi žemės sklypų savininkai turėjo raštiškai tam pritarti. 2017 m. gruodžio mėn. žemės sklypų savininkai turėjo galimybę susipažinti su žemės sklypų parengtų projektų sprendiniais (buvo išsiųstas sprendinių brėžinys ir projektų lentelės). Žemės sklypų savininkų buvo prašoma duoti rašytinius sutikimus. Tačiau visi žemės sklypų savininkai rašytinių sutikimų nedavė. Pakartotinai prašymai dėl sutikimų davimo išsiųsti 2021 m. balandžio mėn., kuriais buvo prašoma susipažinti su projektų sprendiniais ir jiems pritarti. Šiai dienai negauti tik žemės sklypų savininkų J. L. R. ir H. V. rašytiniai sutikimai dėl projektų.

2022-03-28 nutartimi trečiąjį asmenį nereiškiantį savarankiškų reikalavimų R.. V. nutarta pakeisti jo teisių perėmėja R. M., nes paaiškėjo, kad dar iki ieškinio teismui pateikimo dienos R. V. mirė.

2022-11-30 nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta iki paaiškės atsakovės J. L. R. teisių perėmėjai. 2023-02-24 nutartimi atnaujinta sustabdyta byla, atsakovė (duomenys neskelbtini) pakeista jos teisių perėmėja atsakove G. B. R..

Atsakovė ir tretieji asmenys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką, vietą ir datą jiems pranešta tinkamai.

Atsakovo H. V. atstovė advokatė Lina Zamulskienė teismo posėdžio metu prašė patvirtinti atsakovo H. V. ir ieškovės sudarytą taikos sutartį, o dėl ieškinio palieka spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai. Taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo Henriko Venclovos, tvirtintina.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Iš 2017-11-27 Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad 1,6700 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso septyniems bendrasavininkams lygiomis dalimis, tai yra kiekvienam bendraturčiui po 1/7 dalį šio žemės sklypo. Ieškovei, atsakovui H. V., tretiesiems asmenims Z. B. P. ir R. V. (šiuo metu jo teisių perėmėjai R. M.) po 1/7 dalį kiekvienam šio žemės sklypo priklauso, pagal 2005-02-02 dovanojimo sutartį Nr. K1MS-1114, 1/7 dali šio žemės sklypo trečiajam asmeniui A. V. priklauso, pagal 2012-07-04 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą Nr. K1AK-5239, o R. R. 1/7 dalis šio žemės sklypo priklauso, pagal 2010-10-22 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą Nr. GDM1-2584, o (duomenys neskelbtini) (šiuo metu jos teisių perėmėja G. B. R.) 1/7 dalis šio žemės sklypo priklauso, pagal 2004-05-28 apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-1762 ir 20204-05-28 apskrities viršininko sprendimą Nr. 55/11816.

Iš 2017-11-27 Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad 2,7900 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po 1/7 dalies priklauso bendraturčiams: R. R. 1/7 dalis priklauso, pagal 2010-10-22 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą Nr. GDM1-2584, A. V. 1/7 dalis priklauso, pagal 2012-07-04 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą Nr. K1AK-5239, (duomenys neskelbtini) (šiuo metu jos teisių perėmėja Gabija Beatričė Rimkutė) 1/7 dalis, pagal 2004-05-28 apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-1762 ir 20204-05-28 apskrities viršininko sprendimą Nr. 55/11816, o H. V., J. V., R. V. (jo teisių perėmėja R. M.) ir Z. B. P., pagal 2005-02-02 dovanojimo sutartį Nr. K1MS-1123.

2017-06-19 ieškovė, atstovaujama pagal įgaliojimą K. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė prašymus organizuoti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2017-06-29 pranešimais informavo žemės sklypų bendraturčius, tai yra R. V., Z. B. P., J. L. R., H. V., R. R., A. V., kad gavus J. V. įgalioto asmens K. M. prašymą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo adresu (duomenys neskelbtini), 2017-06-23 buvo priimtas įsakymas Nr. 12VĮ-656-(14.12.2) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo nusprendė rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą, kurioje bus galimybė sekti elektroninių paslaugų teikimą, būsenų pasikeitimą, gauti šių elektroninių paslaugų rezultatus. Minėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pranešimai bendraturčiams registruotomis pašto siuntomis išsiųsta 2017-12-05.

2017-07-12 tarp ieškovės ir IĮ P. Galinskienės, atstovaujamos Palmiros Galinskienės, buvo sudarytos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo sutartys Nr. 16 ir Nr. 17. Minimų sutarčių objektai žemės sklypai, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), siekiant pertvarkyti minėtus žemės sklypus, atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas žemės sklypų dalis, suformuojant atskirus žemės sklypus. Projektų rengėja Palmira Galinskienė parengė žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, projekto sprendinius ir aiškinamąjį raštą. Projektai buvo suderintas su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriumi, Statybos ir kelių priežiūros skyriumi, Žemės ūkio skyriumi. Taip pat nustatyta, kad Z. B. P., R. V., A. V., R. R. pritarė parengtų žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektų sprendiniams. 2018-04-25 Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktuose Nr. FPA-234-(8.16) ir Nr. FPA-235-(8.16) išvadose nurodyta, jog pritariama teikimui tvirtinti su sąlyga: projektą tvirtinti, gavus raštiškus R. R., A. V., J. L. R., H. V. pritarimus projektui arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Žemės sklypų bendrasavininkams R. R., (duomenys neskelbtini), H. V., A. V. pakartotinai buvo išsiųstas 2021-04-06 prašymas dėl sutikimo davimo, kuriuo prašoma susipažinti su parengto projekto sprendiniais ir jiems pritarti, pasiraišant pritarimo projekto sprendiniams rašte.

Iš 2022-03-24 Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro rašto Nr. (01-11)S-52 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus R. V., jo palikimą, nesudarant paveldimo turto apyrašo priėmė dukra R. M. ir yra jai išduotas 2019-11-26 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas Nr. 6377.

Iš 2023-02-15 Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro rašto Nr. 50 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus L. J. R., jos palikimą priėmė mirusiosios anūkė G. B. R. ir yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 44/2023, kuri nėra užbaigta.

Tiek iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tiek ir ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų neginčijamai nustatyta, kad šalys yra giminaičiai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), tai yra 2,7900 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1,6700 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), ir kiekviena iš bendraturčių priklauso po 1/7 dalį žemės sklypų. Abu šie žemės sklypai yra vienas šalia kito.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės iniciatyva buvo vykdomi žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektai, kurių tikslas atidalinti ieškovei nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis, jas suformuojant atskiru žemės sklypu, o kitiems bendraturčiams paliekant žemės sklypą bendrą.

Su ieškovės užsakytu žemės sklypų atidalinimo projektais iš pradžių nesutiko tik du bendrasavininkai, tai yra H. V. ir L. J. R., kuri (duomenys neskelbtini) mirė ir į bylą įstojo jos teisių perėmėja anūkė G. B. R., kuri taip pat nesutinka su ieškiniu. Bylos nagrinėjimo eigoje tarp ieškovės ir atsakovo H. V. buvo sudaryta taikos sutartis.

Tiek iš atsakovės L. J. R., tiek ir jos teisių perėmėjos atsakovės G. B. R. atsiliepimų matyti, kad iš esmės atidalinimui kaip ir neprieštarauja, tačiau mano, kad ieškovės siūlomas atidalinimo būdas pažeidžia kitų bendraturčių interesus, yra neproporcingas ir neracionalus. Nurodo, kad ieškovei po atidalinimo tenka žemės sklypo dalys, kurios besiriboja su suprojektuotų keliu ir taip ieškovei atitenka vertingiausia žemės sklypo dalis, nes kuo toliau žemės sklypas nuo pagrindinio kelio, tuo jo vertė mažesnė, tuo daugiau išlaidų iki tokio sklypo nutiesti elektrą, kitas komunikacijas ir įsirengti privažiavimą.

Taigi, nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis.

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendraturčiams nesusitarus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, teismas turi pasirinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų visų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo tvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą ir nepadaryti neproporcingos žalos daikto paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2007). Atidalijant bendraturčio dalį turi būti nenukrypstama nuo jo nuosavybės teise turimos dalies bendrojoje nuosavybėje.

Tais atvejais, kai bendraturtis siekia atsidalyti savo dalį iš bendro žemės sklypo, jis privalo laikytis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos. Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis nustato, jog žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje, yra rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, kurie rengiami ir įgyvendinami Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 37 str. 7 d.). Detalesnę žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Projektas rengiamas, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (Taisyklių 2.1 papunktis). Rengiant projektą pertvarkomi žemės sklypai atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuojant atskirus žemės sklypus (Taisyklių 4.2.2 papunktis). Projektas rengiamas, derinamas, viešinamas ir tvirtinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu ir Taisyklėmis. Projektą, parengtą kaimo gyvenamosios vietovės (išskyrus miestelius) teritorijoje, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (Taisyklių 5 punktas). Jeigu žemės sklypas, kurį prašoma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, prašymą gali pateikti vienas ar keli bendraturčiai (Taisyklių 29 punktas). Suderintą projektą Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (Taisyklių 12.1 papunktis) teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris, laikydamasis įstatyme įtvirtintų procedūrinių reikalavimų bei terminų, priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba netvirtinti (Taisyklių 65 punktas). Parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius ir kiti žemės sklypo savininkai. Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, tačiau projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės formavimas ar pertvarkymas (Taisyklių 66 punktas).

Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, jog norint atidalijimo būdu pertvarkyti bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ieškovei ir atsakovams bei tretiesiems asmenims siekiant atidalyti ir suformuoti atskirus žemės sklypus, privaloma parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

Išplėstinė Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad visi civilinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi elgtis sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų ir įgyvendinti savo teises taip, kad be teisinio pagrindo nebūtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai, todėl daikto atidalijimo būdu negali būti ginami tik vieno (grupės) ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų; jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis (grupė) siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise; kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003, išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Pagal ieškovės pateiktą atidalijimo variantą ieškovei atsiteks atskiri žemės sklypai, o kiti bendraturčiai toliau naudosis jiems bendrai priklausančiais žemės sklypais. Teismo vertinimu nenustatyta, kad ieškovės siūlomas atidalinimo būdas yra neracionalus, nes pagal pateiktą siūlymą žemės sklypų konfigūracijos taisyklingos, atidalinimo projektas atitinka visus įstatymo keliamus reikalavimus, dalys atitinka bendraturčių įgytas žemės sklypų idealiąsias dalis. Ieškovė sutinka, kad per jos priklausantį žemės sklypą kiti bendraturčiai galėtų patekti servitutiniu keliu ir nurodė, kad sutinka per savo žemės sklypą įrengti šį privažiavimą, taigi yra užtikrinamas priėjimas ir privažiavimas kitiems bendraturčiams prie jiems priklausančių prie žemės sklypų dalių, ir atidalinus žemės sklypai gali būti racionaliai naudojami.

Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į bendraturčio nesutikimo tinkamą motyvavimą: nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-571/2009).

Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Bendraturtis, neduodamas sutikimo, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti (CPK 178 straipsnis), iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad prašymas iš esmės pažeidžia jo teises ar įstatymo saugomus interesus. Nagrinėjamu atveju atsakovė jokių rašytinių įrodymų, kad siekė geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su ieškove, nepateikė, nors iš esmės sutinka , kad būtų atidalinti žemės sklypai. Teismo vertinimu, ieškovė, dėjo pakankamas pastangas, siekdama atskleisti visą esminę informaciją apie numatomą atlikti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą: tris kartus pakartotinai atsakovei buvo išsiųsti projektai su aiškinamosiomis lentelėmis prašant duoti rašytinius sutikimus, tris kartus atsakovė nepasirašydama plano, nepateikia siūlymo koks žemės sklypo atidalijimas jai būtų priimtinesnis ir tinkamesnis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė išimtinai nori patenkinti tik savo interesus, taip pažeisdama kitų bendrasavininkų teises. Nurodyto teisinio reguliavimo, kasacinio teismo išaiškinimo bei nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovės nesutikimas su atidalijimo iš bendrosios nuosavybės tvarka yra nepagrįstas, pati atsakovė nesiekė geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su ieškove, ko pasėkoje, ieškovė privalėjo kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė, tiek ir tretieji asmenys sutinka atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus natūra, į tai, kad įstatymas suteikia prioritetą daiktą padalinti būtent natūra, siekiant tarp bendraturčių nustatyti pusiausvyrą, užtikrinti bendraturčių teisių tinkamą įgyvendinimą, darytina išvada, kad ieškovės pateiktas suderintas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus patvirtintas žemės sklypo padalijimo projektas atitinka proporcingumo ir teisingumo bei visų bendraturčių interesų pusiausvyros principus ir nėra pagrindo laikyti, kad pažeidžia kitų bendraturčių teises bei interesus. Įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti ir atidalinti ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus pagal ieškovės pateiktą IĮ P. Galinskienės parengtą žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus (sprendinių brėžinius).

Dėl taikos sutarties sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo Henriko Venclovos patvirtinimo

CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali bylą baigti taikos sutartimi.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas H. V. po bylos iškėlimo teisme 2022-10-07 sudarė rašytinę taikos sutartį, kurią teismo prašo patvirtinti civilinėje byloje.

Iš šalių pateiktos rašytinės taikos sutarties turinio matyti, kad šalys taikiu būdu išsprendė tarp jų kilusį ginčą, taikos sutarties sąlygos išdėstytos pagal išreikštą ir suderintą šalių tarpusavio valią, todėl darytina išvada, kad taikos sutartis nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų bei atitinka tiek ieškovės, tiek atsakovo laisvą valią.

CK 6.983 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikos sutartimis šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Remiantis CK 6.985 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tik teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties tik tokiu atveju, jei ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Įvertinęs pateiktos tvirtinti taikos sutarties nuostatas, teismas konstatuoja, kad pateikta taikos sutartis neprieštarauja įstatymui, šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės, todėl ši taikos sutartis tvirtintina (CK 6.983-6.986 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui H. V. buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba. Į bylą yra pateikta pažyma, kad atsakovui suteiktos valstybės garantuojamos atstovįs išlaidos sudaro 138,33 Eur

Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 88,00 Eur žyminis mokestis ir 2 000,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Nagrinėjamu atveju pateikiant ieškinį buvo du atsakovai ir ieškinį tenkinus iš jų lygiomis dalimis būtų pagrindas priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau su vienu iš atsakovu ieškovė sudarė taiką ir susitarė, kad iš atsakovo nereiklaus bylinėjimosi išlaidų, todėl darytina išdava, kad ieškovei iš atsakovės yra pagrindas priteisti 1 000,00 Eur (atstovavimo patirtų išlaidų) bei 44,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9, 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Gražinti ieškovei 33,00 Eur žyminio mokesčio, nes su atsakovu sudarė taikos sutartį ir jai yra pagrindas grąžinti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio (šiuo atveju 75 proc. nuo 44,00 Eur žyminio mokesčio sumos) pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 146,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios tenkinus ieškinį lygiomis dalimis turėtų būti paskirstytos tarp atsakovų, tačiau atsakovas H. V. yra visiškai atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, nes jam suteikta 100 procentų valstybės garantuojama pagalba, todėl iš atsakovės yra pagrindas priteisti 73,00Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Išaiškintina ieškovei ir atsakovui, kad bylą nutraukus dalyje, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Sprendimui įsiteisėjusi informuoti Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją, kad panaikintų įrašus Nekilnojamojo turto registre apie civilinės bylos susijusios su daiktinėmis teisėmis iškėlimą dėl žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas 2022-02-22 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų pranešimo Nr. e2-279-867/2022 pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 270, 290 - 291, straipsniais, teismas

nutaria:

ieškinį tenkinti visiškai. Patvirtinti taikos sutartį.

Patvirtinti ieškovės J. V. ir atsakovo H. V., 2022-10-07 sudarytą rašytinę taikos sutartį, pagal kurią šalys susitaria:

1. Atsakovas H. V. sutinka, kad žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės būtų atidalinti tokiu būdu: J. V., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausančios dalys (sklp. Nr. 103-1, 106-1) atidalijamos pagal IĮ P. Galinskienės parengtą žemės sklypų, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus (sprendinių brėžinius) suformuojant atskirus žemės sklypus, o likusiems žemės sklypų savininkams (duomenys neskelbtini), H. V., R. V., Z. B. P., R. R. ir A. V. priklausančias žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalis suformuojant kartu (sklp. Nr. 103-2, 106-2).

2. H. V. sutinka, kad J. V. atliktų veiksmus, reikalingus žemės sklypų suformavimui pagal sprendinių brėžinius (esančius taikos sutarties priedais Nr. 1 ir Nr. 2) ir įregistravimui Nekilnojamojo turto registre.

3. Ieškovė J. V. iš atsakovo Henriko Venclovos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nereikalauja.

4. Šalys patvirtina, kad geranoriškai ir savo valia sudarė šią taikos sutartį bei prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų ją patvirtinti.

5. Visos pasekmės, išdėstytos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalyje – kad, teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, dėl to paties ginčo tuo pačiu pagrindu nebegalės pakartotinai kreiptis į teismą, bei tai kad teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja privalomąją galią bei gali būti vykdoma priverstinai, šalims yra žinomos ir šalių yra suprastos.

Taikos sutarties sudedamąja dalimi laikyti 2022-10-28 teisme užregistruoto DOK -44251 taikos sutarties priedus, tai yra žemės sklypo(ų) formavimo ir pertvarkymo sprendinių brėžinius pdf. Formatu (taikos sutarties priedas Nr. 1 ir taikos sutarties priedas Nr. 2).

Civilinę bylą Nr. e2-144-867/2023 dalyje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui H. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nutraukti.

Atidalinti ieškovei J. V., nuosavybes teise priklausančias dalis pagal IĮ P. Galinskienės parengtą žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus suformuojant atskirus žemės sklypus, o likusiems žemės sklypų savininkams G. B. R., H. V., R. V., Z. B. P., R. R. ir A. V. priklausančias žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalis suformuoti kartu.

Priteisti ieškovei J. V. iš atsakovės G. B. R. 1 044,00 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt keturis Eur ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Gražinti ieškovei J. V. 33,00 Eur (trisdešimt tris Eur ir 00 ct) žyminio mokesčio, pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Priteisti iš atsakovės G. B. R. 73,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas – 5662, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Informuoti atsakovę, jog įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimui įsiteisėjusi informuoti Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją, kad panaikintų įrašus Nekilnojamojo turto registre apie civilinės bylos susijusios su daiktinėmis teisėmis iškėlimą dėl žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas 2022-02-22 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų pranešimo Nr. e2-279-867/2022 pagrindu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.