- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-08
- Bylos Nr.
- 1S-318-290/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Valdas Vitunskas, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- A. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Valdo Vitunsko, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo A. A. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-me sektoriuje 2016 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. 95-13 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą – laisvės atėmimu 11 metų.
Bausmės pradžia – 2008 m. kovo 3 d., o pabaiga – 2019 m. vasario 28 d. Neatlikta bausmės dalis – 3 metai 1 mėnesis 21 diena (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2016 m. sausio 11 d., dieną).
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2016 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 95-13 nutarė taikyti nuteistajam A. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 3 p.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą nes konstatavo, kad nors A. A. formaliai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau tai dar nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą šiuo metu. Tokią išvadą teismas priėmė atsižvelgdamas į nustatytus kriminogeninius veiksnius A. A. galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. A. skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartį ir prašo patvirtinti Komisijos nutarimą. Skunde nurodo, kad jo nusikalstamo elgesio rizika žema, tai reiškia, kad atitinka visus kriterijus, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas. Nuteistais teigia, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Jo manymu, apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo, pažeidžia įstatymą ir jo, kaip nuteistojo, teises į lygtinį paleidimą, todėl yra neteisybė, kad žmonės privalo laikytis įstatymų, o teismai – ne.
Be to skunde nurodo, kad Komisija jį rekomendavo kaip stropų darbuotoją, atliekantį savo pareigas. Teigia, kad bausmę atlieka lengvoje grupėje, nesilaiko subkultūros elementų, su pareigūnais nekonfliktuoja, su administracija taip pat, dalyvauja visuose renginiuose, mokosi, yra įgijęs kelias specialybes. Mano, kad atitinka visus lygtinio paleidimo kriterijus, nes 13 kartų skatintas už gerą elgesį. Nuteistasis teigia, kad dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi ir, kad daugiau taip nebebus. Iš padarytos klaidos per tiek metų jau pasimokė ir nenori degraduoti įkalinimo įstaigoje, žada, kad išėjęs į laisvę stengsis dorai, protingai gyventi, dirbti ir būti naudingu visuomenei, artimiesiems.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. A. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).
Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta bylos medžiaga, įvertinusi visus skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą A. A. nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. A. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 33 balai. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 str. 1 d. nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
Apygardos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis mokosi, dirba, turi plataus profilio specialybes, skatintas, dalyvauja privalomose socialinės reabilitacijos programose. Tačiau kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, net ir po ilgo laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpio nuteistajam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – ankstesnė (dažna) nusikalstamo elgesio patirtis, o artimi kriminogeniniai veiksniai – įsidarbinimo problemos; šiuo metu turimi finansiniai įsipareigojimai (jo atžvilgiu priteistas ieškinys, kuris dar nepradėtas atlyginti); praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės; piktnaudžiavimas alkoholiu; mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, agresyvus elgesys, savitvardos praradimas, problemų sprendimo įgūdžių stoka). Vertinant nuteistojo pataisos proceso efektyvumą ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, šiuo atveju ypač svarbu atsižvelgti į tai, kad itin žiaurus smurtinio pobūdžio nusikaltimas padarytas A. A. apsvaigus nuo alkoholio, ir jis pats pripažįsta, kad alkoholis turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, supranta bei pripažįsta alkoholio paveikto elgesio žalą geriančiam asmeniui ir jo aplinkiniams, tačiau bausmės atlikimo metu duomenų, kad jis lankė elgesio korekcijos programas, kurios padėtų valdyti su tuo susijusius rizikos veiksnius ir paskatintų jį išlaikyti motyvaciją nenaudoti smurto ir nevartoti psichoaktyvių medžiagų išėjus į laisvę – nėra. Svarbu pažymėti ir tai, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenis, A. A. lygtinio paleidimo klausimas svarstomas antrą kartą, tačiau po paskutinio nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo ši rizika yra visiškai nepakitusi.
Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. A. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.
Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,
nutarė:
atmesti nuteistojo A. A. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.