Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. R. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad ji 2014 m. rugsėjo 24 d., apie 10 val., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), pažeisdama Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnio 1 dalį, neįsteigusi įmonės ir neturėdama licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais, prekiavo tabako gaminiais – pardavė M. R. už 100 Lt dvidešimt pakelių cigarečių „Fest“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių vertė iki dviejų minimalių gyvenimo lygių.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Ignalinos rajono apylinkės teismo išvada, jog J. R. kaltė padarius ATPK 163² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą neabejotinai įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamų uždavinių - laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Iš J. R. apeliaciniame skunde formuluojamų reikalavimų matyti, kad ji savo kaltę, padarius ATPK 163² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą neigia, nesutinka su įrodymų vertinimu, tvirtindama, kad jokio administracinio teisės pažeidimo nėra padariusi. Pažymėtina, jog situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, o kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo medžiagos administracinėn atsakomybėn patraukta J. R. nuosekliai neigė padariusi jai inkriminuotą pažeidimą, t. y. realizavusi 20 vnt. cigarečių pakelių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Tiek paaiškinime teiktame prie administracinio teisės pažeidimo protokolo, tiek pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniame skunde tvirtina, kad jokių cigarečių protokole nurodytą dieną M. R. nepardavė. Šiuos jos parodymus patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas M. R., nurodęs, kad sulaikytas su baltarusiškomis banderolėmis pažymėtomis cigaretėmis, siekdamas išvengti atsakomybės ir bijodamas transporto priemonės, su kuria važiavo sulaikymo metu, konfiskavimo, policijos pareigūnams nurodė, kad du cigarečių blokus įsigijo iš J. R.. Liudytojas neneigė, kad aptariamą dieną buvo nuvykęs prie J. R. namų, bet ne įsigyti cigarečių, o tikėdamasis jas parduoti, nes cigaretes buvo gavęs kaip atlygį iš pakeleivio, kurį pavežė į (duomenys neskelbtini) (b.l. 23).

Pirmosios instancijos teismas J. R. kaltę padarius aptariamą pažeidimą grindė šiais bylos įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų A. B. ir T. Š. tarnybiniais pranešimais ir parodymais duotais teisme, M. R. paaiškinimu policijos pareigūnui, o M. R. parodymus duotus teismo posėdžio metu vertino kritiškai, kaip duotus siekiant padėti J. R. išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą.

Pažymėtina, jog policijos pareigūnai A. B. ir T. Š. tiek savo tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 5, 6), tiek apklausiami liudytojais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 21-23), būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 1), aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad, siekiant išaiškinti galimai daromą teisės pažeidimą – akcizais apmokestinamų prekių, o konkrečiau tabako gaminių, realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, įvykio dieną pastebėjo ir vėliau sustabdė prie J. R. namų privažiavusį automobilį (duomenys neskelbtini), kuriame pas M. R. buvo rastos protokole nurodytos cigaretės. Liudytojas T. Š., dirbantis Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad būtent jis pamatęs, jog prie J. R. namų privažiavo automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas (kaip vėliau paaiškėjo) M. R. ir šiam einant link buto įėjimo, kaip pastiprinimą iškvietė tame pačiame komisariate Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio (duomenys neskelbtini) dirbantį A. B.. Abu liudytojai pažymėjo, kad po kelių minučių buvo sustabdytas, minėtu automobiliu važiavęs M. R., ir pas jį automobilio salone radus du blokus (viso 20 vnt. pakelių) cigarečių, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, patvirtino, kad cigaretes už 100 Lt įsigijo būtent iš moters, kurios gyvenamosios vietos nupasakojimas sutapo su J. R. buto išsidėstymo ypatumais, t. y. kad į jos butą pirmame aukšte galima patekti per balkone esantį įėjimą ir kad namas, kuriame ji gyvena yra netoli bažnyčios. Pabrėžtina, jog šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir M. R. savo paaiškinime teiktame iškart po jo sulaikymo (b. l. 3), kur jis detaliai nurodė cigarečių įsigijimo aplinkybes, t.y. kad pas jį rastas cigaretes nupirko (duomenys neskelbtini)mieste, netoli bažnyčios, dviejų aukštų daugiabutyje esančiame bute, į kurį įėjimas yra pro balkoną, pažymėdamas, kad cigaretes pardavė apie 40 metų amžiaus moteris ir, kad tos pačios cigaretės jo automobilyje buvo rastos policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį po kelių minučių nuo jų įsigijimo. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojų A. B. ir T. Š. parodymai atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose ir M. R. pirminiame paaiškinime užfiksuotas aplinkybes, yra aiškūs, nuoseklūs, neprieštaringi, todėl pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktąją J. R., nėra.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo daromų išvadų dėl aptariamo pažeidimo negrindė M. R. teismo posėdžio metu duotais parodymais. Vertinant šio liudytojo parodymus, kuriuos jis davė teisme, bei gretinant juos su jo paties pirminiame paaiškinime išdėstytomis įvykio aplinkybėmis, su liudytojų A. B. ir T. Š. parodymais, M. R. parodymai - kad už pavežimą asmuo atsilygino cigaretėmis, o jis pats cigaretes siekė parduoti asmeniui, kuris jo žiniomis pats prekiauja cigaretėmis – yra nenuoseklūs, visiškai neįtikinami, niekuo nepagrįsti, prieštaringi. Skirtingai nei savo paaiškinime policijos pareigūnams, liudytojas M. R. teismo posėdžio metu parodė, kad jo automobilyje rastas cigaretes jis įsigijo ne iš J. R., o jas kaip atlygį už pavežimą gavo iš pakeleivio, o pas J. R. nuvažiavo, tikėdamasis, kad ji nupirks šiuos du cigarečių blokus, tačiau J. R. jo į butą neįsileido, o pareigūnams nurodė, kad cigaretes įsigijo iš J. R., nes tikėjosi, kad tokiu atveju nebus konfiskuotas jo automobilis. Teisme M. R. pripažino, kad iš matymo pažįsta J. R., nes prieš pusmetį ar daugiau buvo ją matęs pas draugą (b. l. 23) ir žinojo, kad J. R. kažkurį laiką užsiėmė cigarečių prekyba (b. l. 23). Savo parodymų nenuoseklumą šis liudytojas grindė tuo, kad manė, jog tokiu būdu bus greičiau išspręsta susidariusi situacija. Negalėjo logiškai M. R. paaiškinti, kodėl jis pareigūnams aplinkybių, kurias parodė teismui, nenurodė sulaikymo metu, nors pats pripažino, jog nenorėjo apkalbėti J. R., bet automatiškai taip pats pasakė (b. l. 23). M. R. parodymai, kad jis nesigilino, po kokiu tekstu pasirašė policijos pareigūnams ar, kad jis pareigūnų iniciatyva buvo nuvežtas prie J. R. namų, neįtikinami. Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad M. R. paaiškinime pakankamai detaliai apibūdino cigarečių įsigijimo vietą bei tiksliai nurodė kitas aplinkybes ir pasiaiškinimą ne tik pasirašė, bet ir raštiškai pažymėjo, kad paaiškinimas surašytas teisingai. Be to, teismo posėdžio metu M. R. nurodė, kad negali teigti, jog pareigūnai prisigalvojo (b. l. 23). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog taip M. R. siekia padėti J. R. išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad J. R. padarė ATPK 163² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo J. R. nurodytais motyvais patenkinti skundą. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus ir tinkamai argumentavo, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, ji atitinka pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę ir kitas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

J. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.