Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-338-315/2015

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00492-2010-2

2015 m. gegužės 12 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų gynėjo advokato Audriaus Pėstininko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 186 str. 1 d. ir jam paskirta 30 MGL, tai yra 1 129 Eur, dydžio bauda; pagal BK 300 str. 1 d. ir jam paskirta 60 MGL, tai yra 2 259 Eur, dydžio bauda. Paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 75 MGL, tai yra 2 824 Eur, dydžio bauda;

J. D. pripažintas kaltu pagal BK 186 str. 1 d. ir jam paskirta 30 MGL, tai yra 1 129 Eur, dydžio bauda; pagal BK 222 str. 1 d. ir jam paskirta 60 MGL, tai yra 2 259 Eur, dydžio bauda; pagal BK 300 str. 1 d. ir jam paskirta 60 MGL, tai yra 2 259 Eur, dydžio bauda. Paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 120 MGL, tai yra 4 519 Eur, dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. ir J. D. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje kartu su S. G., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, 2010-04-15 fiktyviai pardavė UAB „Kavolta“ akcijas S. G., ir šia veika siekė išvengti atsiskaitymo už gautas prekes su UAB „G. M. B.“, UAB „Aransa“ ir UAB „Girilis“. M. D. ir J. D. žinodami, jog S. G. realiai neįgis UAB „Kavolta“ akcijų, dokumentų, turto, kartu su S. G. atvyko į UAB „Finansinių sprendimų grupė“, kur pasirašė bendrovės akcijų pardavimo dokumentus. Be to, J. D., kaip „Kavolta“ direktorius, papildomai kaltinamas tuo, kad nenustatytu laiku ir vietoje paslėpė bendrovės dokumentus, o būtent:

M. D. kaltinamas tuo, kad apgaule padarė turtinę žalą, o būtent jis, būdamas UAB „Kavolta“ akcininku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su UAB „Kavolta“ direktoriumi J. D., su UAB „G. M. B.“ pasirašęs 2008-08-25 Pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 02021416, kurios pagrindu laikotarpyje nuo 2009-06-15 iki 2010-03-24 pagal sąskaitas-faktūras Nr. AU20516753, Nr. AU20521273, Nr. AU20523916, Nr. AU20523019, Nr. AU20523198, Nr. AU20523914, Nr. AU20530326, Nr. AU20532043, gavo prekes apgaule, t.y. 2010-04-15 fiktyviai parduodamas UAB „Kavolta“ akcijas S. G., vengė atsiskaityti už gautas prekes, tuo padarydamas UAB „G. M. B.“ bendrą 4672,25 Lt turtinę žalą,

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, būdamas UAB „Kavolta“ akcininku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su UAB „Kavolta“ direktoriumi J. D., su UAB „Aransa“ pasirašęs Pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, kurios pagrindu laikotarpyje nuo 2010-03-05 iki 2010-03-15 pagal sąskaitas-faktūras ARA Nr. 0039219, ARA Nr. 0039368, gavo prekes apgaule, t.y. 2010-04-15 fiktyviai parduodamas UAB „Kavolta“ akcijas S. G., vengė atsiskaityti už gautas prekes, tuo padarydamas UAB „Aransa“ bendrą 282,26 Lt turtinę žalą,

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, būdamas UAB „Kavolta“ akcininku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su UAB „Kavolta“ direktoriumi J. D., su UAB „Girilis“ pasirašęs Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. TP-06-015, kurios pagrindu laikotarpyje nuo 2008-09-25 iki 2010-03-17 pagal sąskaitas-faktūras VIL909 Nr. 0318, VIL910 Nr. 0183, VIL911 Nr. 0093, VIL911 Nr. 0180, VIL912 Nr. 0219, VIL912 Nr. 0284, VIL002 Nr. 0118, VIL002 Nr. 0144, VIL003 Nr. 0137, gavo prekes apgaule, t.y. 2010-04-15 fiktyviai parduodamas UAB „Kavolta“ akcijas S. G. vengė atsiskaityti už gautas prekes, tuo padarydamas UAB „Girilis“ bendrą 7310,45 Lt turtinę žalą.

M. D. taip pat kaltinamas tuo, kad pagamino netikrus dokumentus, o būtent jis, būdamas UAB „Kavolta“ akcininku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su UAB „Kavolta“ direktoriumi J. D. ir S. G., turėdamas tikslą paslėpti vadovaujamos įmonės UAB „Kavolta“, įmonės kodas 225753470, dokumentus ir tokiu būdu sutrukdyti ateityje nustatyti šios įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą, nusikalstamu būdu organizavo UAB „Kavolta“ visų akcijų pardavimą S. G. vardu bei šio asmens paskyrimą įmonės vadovu nuo 2010 m. balandžio 15 d., t.y. žinodamas, kad S. G. neįgyja ir neįgis UAB „Kavolta“, įmonės kodas 225753470, akcijų, neperima ir neperims UAB „Kavolta“ buhalterinės apskaitos bei kitų dokumentų, bendrovės antspaudo ir turto, 2010 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, UAB „Finansinių sprendimų grupė“ patalpose Panerių g. 30/35-9, Vilniuje, kur darbuotojui G. S., nesupratusiam jo nusikalstamos veikos pobūdžio, paaiškinęs, kad atvykęs kartu su S. G. norėtų perregistruoti UAB „Kavolta“ pastarojo vardu, kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrus dokumentus - 2010-04-15 UAB „Kavolta“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2010-04-15 UAB „Kavolta“ blankų, antspaudo, įstatų, turto perdavimo-priėmimo aktą, 2010-04-15 UAB „Kavolta“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriuose melagingai įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad S. G. iš jo ir UAB „Kavolta“ direktoriaus J. D. už 1000 Lt įsigijo 100 paprastų vardinių UAB „Kavolta“ akcijų, perima šios bendrovės buhalterinius dokumentus, antspaudą, turtą bei valdymą, tokiu būdu pagaminęs šiuos netikrus dokumentus, S. G. davęs už tai 100 litų atlygį, pasirašė ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje neva perdavė S. G. minėtus dokumentus, kad jis kreiptųsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, esantį Lvovo g. 25, Vilniuje, įregistruoti neva pasikeitusius duomenis apie UAB „Kavolta“ akcininką, vadovą bei įmonės pavadinimą.

J. D. apgaule padarė turtinę žalą, o būtent jis, būdamas UAB „Kavolta“ direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su UAB „Kavolta“ akcininku M. D., su UAB „G. M. B.“ pasirašęs 2008-08-25 Pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, Nr. 02021416, kurios pagrindu laikotarpyje nuo 2009-06-15 iki 2010-03-24 pagal sąskaitas-faktūras Nr. AU20516753, Nr. AU20521273, Nr. AU20523916, Nr. AU20523019, Nr. AU20523198, Nr. AU20523914, Nr. AU20530326, Nr. AU20532043, gavo prekes apgaule, t.y. 2010-04-15 fiktyviai parduodamas UAB „Kavolta“ akcijas S. G., vengė atsiskaityti už gautas prekes, tuo padarydamas UAB „G. M. B.“ bendrą 4672,25 Lt turtinę žalą,

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, būdamas UAB „Kavolta“ direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su UAB „Kavolta“ akcininku M. D., su UAB „Aransa“ pasirašęs Pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, kurios pagrindu laikotarpyje nuo 2010-03-05 iki 2010-03-15 pagal sąskaitas-faktūras ARA Nr. 0039219, ARA Nr. 0039368, gavo prekes apgaule, t.y. 2010-04-15 fiktyviai parduodamas UAB „Kavolta“ akcijas S. G., vengė atsiskaityti už gautas prekes, tuo padarydamas UAB „Aransa“ bendrą 282,26 Lt turtinę žalą,

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, būdamas UAB „Kavolta“ direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su UAB „Kavolta“ akcininku M. D., su UAB „Girilis“ pasirašęs Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. TP-06-015, kurios pagrindu laikotarpyje nuo 2008-09-25 iki 2010-03-17 pagal sąskaitas-faktūras VIL909Nr.0318, VIL910 Nr. 0183, VIL911 Nr. 0093, VIL911 Nr.0180, VIL912 Nr.0219, VIL912 Nr. 0284, VIL002 Nr.0118, VIL002 Nr. 0144, VIL003 Nr.0137, gavo prekes apgaule, t.y. 2010-04-15 fiktyviai parduodamas UAB „Kavolta“ akcijas S. G. vengė atsiskaityti už gautas prekes, tuo padarydamas UAB „Girilis“ bendrą 7310,45 Lt turtinę žalą.

J. D. taip pat kaltinamas tuo, kad apgaulingai tvarkė apskaitą, o būtent jis, būdamas UAB „Kavolta“, registruotos 2001-08-13, adresu D. G. g. 1/42-83, Vilniuje, įmonės kodas 225753470, direktoriumi ir akcininku, užimamų pareigų pagrindu pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnį, būdamas atsakingas už priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą, nustatymą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų| nuostatus, nustatančius, kad uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti 10 metų apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus, numatydamas, kad, paslėpus UAB „Kavolta“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, bus trukdoma nustatyti UAB „Kavolta“ veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, ir to siekdamas, nusikalstamu būdu organizavo UAB „Kavolta“ visų akcijų pardavimą bei vadovo pakeitimą, t.y. 2010 m. balandžio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, pagaminęs netikrus dokumentus - 2010-04-15 UAB „Kavolta“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, 2010-04-15 UAB „Kavolta“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, UAB „Kavolta“ blankų, antspaudo, įstatų, turto perdavimo-priėmimo aktą, ir neva perdavęs juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje S. G., kad šis kreiptųsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, esantį Vilniuje, Lvovo g. 25, įregistruoti neva pasikeitusius duomenis apie UAB „Kavolta" akcininką ir vadovą, tokiu būdu sudaręs tariamai teisėtą UAB „Kavolta“ akcijų bei įsipareigojimų perleidimo S. G. įvaizdį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje paslėpė UAB „Kavolta“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, dėl to visiškai nebuvo galima nustatyti UAB „Kavolta“ 2001-2010 m. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

J. D. taip pat kaltinamas tuo, kad pagamino netikrus dokumentus, o būtent jis, būdamas UAB „Kavolta“ direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su UAB „Kavolta“ akcininku M. D. ir S. G., turėdamas tikslą paslėpti vadovaujamos įmonės UAB „Kavolta“, įmonės kodas 225753470, dokumentus ir tokiu būdu sutrukdyti ateityje nustatyti šios įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą, nusikalstamu būdu organizavo UAB „Kavolta“ visų akcijų pardavimą S. G. vardu bei šio asmens paskyrimą įmonės vadovu nuo 2010-04-15, t.y. žinodamas, kad S. G. neįgyja ir neįgis UAB „Kavolta‘, įmonės kodas 225753470, akcijų, neperima ir neperims UAB „Kavolta“ buhalterinės apskaitos bei kitų dokumentų, bendrovės antspaudo ir turto, 2010 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, UAB „Finansinių sprendimų grupė“ patalpose Panerių g. 30/35-9, Vilniuje, kur darbuotojui G. S., nesupratusiam jo nusikalstamos veikos pobūdžio, paaiškinęs, kad atvykęs kartu su S. G. norėtų perregistruoti UAB „Kavolta“ pastarojo vardu, kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrus dokumentus - 2010-04-15 UAB „Kavolta“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2010-04-15 UAB „Kavolta“ blankų, antspaudo, įstatų, turto perdavimo-priėmimo aktą, 2010-04-15 UAB „Kavolta“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriuose melagingai įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad S. G. iš jo ir UAB „Kavolta“ akcininko M. D. už 1000 Lt įsigijo 100 paprastų vardinių UAB „Kavolta“ akcijų, perima šios bendrovės buhalterinius dokumentus, antspaudą, turtą bei valdymą, tokiu būdu pagaminęs šiuos netikrus dokumentus, S. G. davęs už tai 100 litų atlygį, pasirašė ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje neva perdavė S. G. minėtus dokumentus, kad jis kreiptųsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, esantį Lvovo g. 25, Vilniuje, įregistruoti neva pasikeitusius duomenis apie UAB „Kavolta“ akcininką, vadovą bei įmonės pavadinimą.

Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį į kaltinimo trūkumus. Antai, kaitinimo dalis dėl turtinės žalos padarymo apgaule teigia, kad J. D. ir M. D. iš bendrovių „G. M. B“, „Aransa“ ir „Girilis“ pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu gavo prekes apgaule. Pažymi, kad prekių, t. y. svetimo turto, įgijimas apgaule nėra BK 186 str. numatyto nusikaltimo požymis. Iš paties kaltinimo formulavimo nėra aišku, kokio nusikaltimo padarymu buvo kaltinami ir nuteisti D.: ar už prekių įgijimą apgaule, ar už vengimą atsiskaityti už prekes apgaule.

Kaltinimai D. nėra individualizuoti, o ir prieštaringi. Iš kaltinimo teksto nėra aišku, kokių veiksmų atlikimu buvo kaltinamas konkretus kaltinamasis. Pavyzdžiui, M. D. buvo kaltinamas tuo, kad pasirašė pirkimo-pardavimo sutartis su bendrovėmis „G. M. B.“, „Aransa“ ir „Girilis“. J. D. kaltinimo tekste jau nurodoma, kad tas pačias sutartis pasirašė ne M. D., o J. D..

Gynėjas pažymi ir tai, kad J. D. ir M. D. inkriminuotas dokumentų suklastojimas. Šioje kaltinimo dalyje taip pat esama prieštaravimų tarp kaltinimų atskiriems kaltinamiesiems. M. D. kaitinime nurodyta, kad tai jis vadovavo bendrovei „Kavolta“ („M. D. /.../ turėdamas tikslą paslėpti vadovaujamos įmonės UAB „Kavolta“ dokumentus ... „). J. D. kaltinime jau teigiama, kad bendrovei vadovavo J. D.. Taip pat nėra aišku, kuris iš Dirsių buvo kaltinamas tariamai netikrų dokumentų pagaminimu kompiuterinės technikos pagalba, kuris davė S. G. 100 litų. Dokumentų klastojimo epizode abiem D.nurodomos aplinkybės, kurios nėra BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai, pavyzdžiui, tikslas sutrukdyti ateityje nustatyti UAB „Kavolta“ finansinius rodiklius. Atskiri kaltinimo D. teiginiai nelogiški: pavyzdžiui, kaltinimas teigia, kad 100 litų S. G. kažkuris iš Dirsių davė už tai, jog kažkuris iš Dirsių suklastojo dokumentus. Iš kaltinimo nesuprantama, už ką gi S. G. gavo tuos 100 Lt. Nepaisant to, kad Mantas ir J. D. buvo kaltinami dokumentus suklastoję veikdami bendrininkų grupėje su S. G., pastarojo vaidmuo ar veiksmai veikos padaryme kaltinimo D.tekste visiškai neatskleisti.

Skunde pažymima ir tai, kad vieninteliam byloje J. D. kaip bendrovės „Kavolta“ direktoriui inkriminuotas ir apgaulingas apskaitos tvarkymas - nusikaltimas numatytas BK 222 str. 1 d. T.y. J. D. nuteistas už tai, kad paslėpė „Kavoltos“ dokumentus - viena iš alternatyvių šio nusikaltimo padarymo formų. Kaitinimo tekste nurodyta eilė faktinių aplinkybių apie inkriminuojamos veikos priešistorę, apie dokumentų klastojimą, kitos aplinkybės, kurios nėra šios konkrečios nusikalstamos veikos požymiai. Tačiau apie tariamą dokumentų paslėpimą, nurodoma tik tiek: „nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje paslėpė“. Kaitinimo formuluotė rodo, kad reiškiamiems kaltinimams J. D. dėl apgaulingo apskaitos vedimo pagrįsti neturėta visiškai jokių faktinių duomenų. Tokių duomenų nebuvo gauta ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Akivaizdu, kad J. D. nuteistas besivadovaujant prielaidomis, spėjant galimą tariamos nusikalstamos veikos scenarijų, pajungiant vaizduotę, o ne faktinę medžiagą.

Nurodo, kad yra įsitikinę, jog skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis dėl paminėtų priežasčių neatitinka BPK 305 str. 1 d. 2 punkto keliamų reikalavimų, dėl ko gynybai neįmanoma spręsti, kokiais įrodymais remiantis teismas padarė kaltinamiesiems M. D. ir J. D. nepalankias išvadas.

Skunde gynėjas aptaria nuosprendyje nurodytus kaltinamų kaltę grindžiančius įrodymus. Apelianto nuomone, iš išvardintų parodymus davusių asmenų, tik S. G. ir G. S. dalyvavo akcijų pardavimo sandoryje, kurio tariamas fiktyvumas yra visų M. D. ir J. D. pareikštų kaltinimų pagrindas. Iš jų G. S. patvirtino ne kaltinimo versiją, o J. D. ir M. D. parodymus. S. G. neparodė nieko apie J. D. ar M. D.. A. R., V. S. ir G. D. apie sandorio sudarymo aplinkybes negalėjo parodyti nieko, nes jame nedalyvavo. Apie sandorio kaip fiktyvaus įvertinimo aplinkybes parodė V. S. - tokį vertinimą įpiršo ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja. Liudytoja E. I. tepaneigė kaltinimui pagrįsti ketintą naudoti aplinkybę, kad sandorį Registrų centre registravęs S. G. buvo neblaivus ar atrodė asocialiai. Nė vienas iš teismo pateiktų šaltinių neparodo nieko, kas patvirtintų M. D. ir J. D. suvokimą dėl S. G. nenuoširdžių ketinimų sandorio sudarymo metu ar jų kokius nors nusikalstamus ketinimus. Nė vienas iš teismo pateiktų šaltinių iš vis nė neužsimena apie M. D., jo vaidmenį tariamame nusikaltime. Nė vienas iš pateiktų šaltinių iš vis nė neužsimena apie tariamą UAB „Kavolta“ dokumentų sunaikinimą, dėl kurio buvo nuteistas J. D.. Pažymi, kad jau ikiteisminio tyrimo metu esančių duomenų visuma net du kartus ikiteisminį tyrimą organizuojančio prokuroro buvo įvertinta kaip nepakankama J. D. ir M. D. baudžiamajam persekiojimui. Ikiteisminis tyrimas du kartus buvo nutrauktas. Bet kokiu atveju, apkaltinamasis nuosprendis J. D. ir M. D. atžvilgiu negalėjo būti pagrįstas, vadovaujantis vien esamomis prielaidomis ir spėliojimais.

Pasak gynėjo, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra atsakymo, kokių žmonių kokius kėslus galimai įgyvendino S. G., kas juo galimai pasinaudojo ir kokią naudą iš UAB „Kavolta“ įgijimo svetimomis rankomis turėjo ar ketino turėti. Tačiau baudžiamosios bylos medžiagos duomenys tvirtai parodo, kad M. D. ir J. D. prie šių galimai nusikalstamų ketinimų niekaip neprisidėjo, o paprasčiausiai pardavė jiems priklausiusias bendrovės akcijas jas pageidaujančiam įsigyti asmeniui. Nesant M. D. ir J. D. veiksmuose jokios nusikalstamos veikos požymių pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas kaip nepagrįstas, priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis.

Be visa ko, apeliantas pažymi, kad šiuo apeliaciniu skundu be jokių išlygų siekia visiško J. D. ir M. D. išteisinimo. Tačiau negali neatkreipti apeliacinės instancijos teismo dėmesio ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas bausmes už akivaizdžiai idealiąja sutaptimi neva padarytą veiką subendrino ne apėmimo (BK 63 str. 5 d. 1 p.), o dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 4 d.). M. D. ir J. D. inkriminuojama nusikalstama veika, nors ir atitinka kelis baudžiamojo įstatymo straipsnius, tačiau padaroma siekiant to paties rezultato, veikiant vieninga tyčia. Kaltinimo pasirinkta technika, tą pačią veiką aprašyti skaidant į kelias dalis pagal kiekvieną baudžiamojo įstatymo straipsnį, nepadaro idealiąja sutaptimi padarytos vienos veikos keliomis savarankiškomis realiąją sutaptį atitinkančiomis nusikalstamomis veikomis. Teismas, bendrindamas nuteistiesiems paskirtas bausmes, netinkamai taikė BK 63 straipsnį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstė liudytojų ir nuteistųjų parodymus, juos tinkamai ištyrė, nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų.

Sutiktina su apelianto argumentais, kad šioje baudžiamojoje byloje M. D. ir J. D. pareikštuose kaltinimuose yra tam tikrų trūkumų, tačiau kolegijos vertinimu jie nėra esminiai. Išanalizavus byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius duomenis ir skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad J. D. ir M. D. pareikšti kaltinimai pasitvirtino. Kolegijos vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių pakanka nuteistųjų kaltės pripažinimui.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad J. D. ir M. D. nepagrįstai nuteisti už vengimą apgaule atsiskaityti už gautas prekes ir tokiais veiksmais neva padarytą turtinę žalą trims bendrovėms (UAB „G. M. B.“, UAB „Aransa“, UAB „Girilis“) (BK 186 str. 1 d.). Nurodo, kad prekes iš minėtų bendrovių gavo UAB „Kavolta“, kurios akcininkai Juozas ir M. D. už bendrovės prievoles savo turtu neatsako, todėl jiems nebuvo prasmės vengti prievolės, už kurią jie neatsako.

Su tokia gynybos pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, kaltinamieji M. D. bei J. D., kuriems iki 2010-04-15 UAB „Kavolta“ pardavimo S. G., priklausė po 50 procentų įmonės akcijų, vykdė veiklą, gaudavo pajamų iš įmonės veiklos, tačiau privalėdami laiku atsiskaityti su prekių tiekėjais, panaudodami žinomai suklastotus dokumentus, apgaule (sudarydami fiktyvų UAB „Kavolta“ akcijų pirkimo – pardavimo sandorį) išvengė atsiskaitymo už gautas prekės, ir tokiais savo veiksmais padarė nustatytoms bendrovėms turtinė žalą. Dėl to civiliniai teisiniai santykiai tarp bendrovių peraugo į baudžiamuosius. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad J. D. ir M. D. buvo lygiaverčiai UAB „Kavolta“ akcininkai. Iš abiejų nuteistųjų parodymų matyti, kad parduoti įmonę buvo nuspręsta būtent dėl to, kad įmonė turi finansinių sunkumų. Buvo surastas tariamas įmonės akcijų pirkėjas S. G., kuris apie esamą situaciją neturėjo jokio supratimo. Nors teismo posėdžio metu J. D. parodė, kad prieš įmonės pardavimą, S. G. jau kartą buvo atvažiavęs, t.y. pirmą kartą jį pamatė kai jis buvo atvykęs į parduotuvę apžiūrėti įmonės, o kai pasirašinėjo dokumentus, matė jį antrą kartą bei, kad po sandorio prekės buvo perduotos S. G.. Tačiau, kolegija šiuos kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip nuteistojo gynybinę versiją. Iš byloje neginčijamai nustatytų aplinkybių apie S. G. asmenybę bei jo nuoseklių parodymų matyti, kad jis niekada jokios veiklos nevykdė, neplanavo vykdyti ir jokių derybų su J. D. nevedė ir negalėjo vesti.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog J. D. ir M. D., žinodami, kad S. G. neįgyja ir neįgis UAB „Kavolta“ akcijų, neperima ir neperims UAB „Kavolta“ buhalterinės apskaitos bei kitų dokumentų, bendrovės antspaudo ir turto, sudarė fiktyvų įmonės „Kavolta“ akcijų pardavimą S. G., ir tokiu būdu padarė kaltinime nurodytoms įmonėms nustatyto dydžio turtinę žalą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas teisingai nustatė, kad pagal pasirašytas pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartis, sudarytas tarp UAB „Kavolta“ bei UAB „G. M. B.“, UAB „Aransa“ ir UAB „Girilis“, prekes priėmė UAB „Kavota“ direktorius J. D.. Tačiau J. D. bei M. D., būdami lygiaverčiais įmonės akcininkais ir turėdami pareigą atsiskaityti su minėtomis bendrovėmis, to apgaule nepadarė, t.y. sudarė fiktyvų įmonės „Kavolta“ akcijų pardavimą S. G. ir tokiu būdu, panaudodami apgaulę, išvengė prievolių minėtoms bendrovėms. Nepagrįstas apelianto tvirtinimas, kad nė vienas iš teismo pateiktų šaltinių neparodo nieko, kas patvirtintų M. D. ir J. D. suvokimą dėl S. G. nenuoširdžių ketinimų sandorio sudarymo metu ar pastarųjų kokius nors nusikalstamus ketinimus. Priešingai, vertinant visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad Mantas ir J. D. suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį. Šias aplinkybes patvirtina tiek S. G. parodymai, kurie pilnai paneigia nuteistųjų versiją, kad S. G. turėjo realų ketinimą įsigyti įmonę ir toliau jai vadovauti, tiek kitų liudytojų parodymai, iš kurių matyti, jog prieš tai su tiekėjais bendravęs, J. D. ėmė bendravimo vengti, nekėlė telefono ragelio, į elektroninius laiškus neatsakinėjo, t.y. tiekėjai neturėjo jokios galimybės su juo susisiekti. Kolegijos nuomone, tiek J. D., tiek M. D. veika pagal BK 186 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Sudarant fiktyvų įmonės „Kavolta“ akcijų pardavimo sandorį, buvo pagaminti bei J. D. ir M. D. pasirašyti dokumentai - 2010-04-15 UAB „Kavolta“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, 2010-04-15 UAB „Kavolta“ blankų, antspaudo, įstatų, turto perdavimo-priėmimo aktas, 2010-04-15 UAB „Kavolta“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kuriuose melagingai įtvirtinti žinomai netikri duomenys apie tai, kad S. G. iš J. D. bei M. D. už 1000 Lt įsigija 100 paprastų vardinių UAB „Kavolta“ akcijų, perima šios bendrovės buhalterinius dokumentus, antspaudą, turtą bei valdymą. Kaip minėta, šiuos netikrus dokumentus nuteistieji patvirtino savo parašais, šių aplinkybių pakanka J. D. ir M. D. dokumentų suklastojimo fakto konstatavimui, todėl jų veiksmai pagal BK 300 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai.

Dėl J. D. veikos kvalifikavimo pagal BK 222 str. 1 d., kaip matyti, J. D. kaltinimai pagal minėtą straipsnį pareikšti dėl to, kad jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, paslėpė UAB „Kavolta“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, dėl to visiškai nebuvo galima nustatyti UAB „Kavolta“ 2001-2010 m. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nors nuteistojo J. D. gynėjas jo kaltę dėl inkriminuoto apgaulingo apskaitos tvarkymo taip pat neigia, kolegijos vertinimu, J. D. kaltės pripažinimui pagal BK 222 str. 1 d., byloje nustatytų duomenų pakanka.

Byloje iškelta kaltinamojo J. D. versija, kad minėtus buhalterinės apskaitos dokumentus jis perdavė naujajam įmonės vadovui S. G.. Tačiau, iš S. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotų parodymų matyti, kad jis dokumentus sutiko pasirašyti už 100 Lt atlygį, dokumentų turinys jam nerūpėjo, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Dokumentai jau buvo paruošti, prieš pasirašydamas jų neskaitė. Jokie dokumentai jam įteikti nebuvo. Jokiais telefonais nesikeitė. Jokių antspaudų nebuvo, jokių kopijų jam įteikta nebuvo, nieko jam perduota nebuvo. Vertinant byloje nustatytų aplinkybių kontekste, šiuos S. G. parodymus laikyti nepatikimais, kolegija neturi jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje teismas pagrįstai konstatavo, kad J. D., sudaręs tariamai teisėtą UAB „Kavolta“ akcijų bei įsipareigojimų perleidimo S. G. įvaizdį, t.y. fiktyvų minėtos įmonės pirkimo – pardavimo sandorį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje paslėpė UAB „Kavolta“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, dėl to visiškai nebuvo galima nustatyti UAB „Kavolta“ 2001-2010 m. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms J. D. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 str. 1 d.

Taigi, išanalizavęs baudžiamosios bylos medžiagą, apkaltinamąjį nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, abejoti priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Tai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atmetė nuteistųjų versijas, o patikimais pripažino duomenis, pagrindžiančius jų kaltę padarius inkriminuotus nusikaltimus, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymai byloje buvo tiriami ir vertinami pažeidžiant BPK reikalavimus.

Tačiau, nepritartina apeliacinio skundo argumentams, kad subendrindamas nuteistiesiems paskirtas bausmes, teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnį. Kolegija nesutiktina su apelianto argumentais, kad M. D. ir J. D. inkriminuojama nusikalstama veika, nors ir atitinka kelis baudžiamojo įstatymo straipsnius, tačiau padaroma siekiant to paties rezultato, veikiant vieninga tyčia, t.y. atitinka idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką tęsė ilgą laiką, skirtingų nukentėjusiųjų UAB „G. M. B.“, UAB „Aransa“ ir UAB „Girilis“ atžvilgiu t. y nevieninga tyčia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-13 nuosprendis nekeistinas dėl nuteistiesiems paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmių subendrinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

nuteistųjų M. D. ir J. D. gynėjo advokato Audriaus Pėstininko apeliacinį atmesti.