Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

intitucijos surašiusios protokolą Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovei L. M.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. V. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirb UAB “T.” vairuotoju ekspeditoriumi, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 8 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

D. V. kaltinamas tuo, kad jis 2017-03-25 11.00 val. Raseinių rajone, Blinstrubiškių miške, būdamas medžiotoju, medžiotojo bilieto Nr. 048417, medžiotojų klubo „Vėrybės“ medžioklės ploto vienete „Sujainiai“ ir UAB „Raseinių žuvininkystė“ teritorijoje neteisėtai medžiojo su medžiokliniu šunimi (Rusų europinė laika), nesant įrašo apie medžiotoją tiems medžioklės plotų vienetams išduotose medžioklės lapuose, kuriose jis medžioti neturėjo teisės. Medžioklėje kartu dalyvavo ir jo mažametis sūnus ( 10 m.) M. V.. Neteisėtos medžioklės metu D. V. su savo medžiokliniu šunimi, profesionalios medžioklės plotų vienete „Sujainiai“ neteisėtai sumedžiojo šerno jauniklį. Tokiais veiksmais jis kaltinamas pažeidęs Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 58.2.1 p. ir 58.2.2 p. ir kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 str. 8 d.

D. V. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad 2017 m. kovo 25 d. jis buvo nuvykęs pas savo tėvus , gyvenančius Girkalnio miestelyje, Raseinių rajone. Jis kartu su savo nepilnamečiu sūnumi M. nutarė nuvažiuoti į mišką ir paieškoti numestų elnių ragų. Juos iki miško nuvežė žmona. Kartu su savimi nusivežė ir savo medžioklinį šunį rytų europinę laiką. Taip pat su savimi pasiėmė dvi kuprines , kad būtų kur susidėti rastus ragus. Taip pat turėjo plastikinių šiukšlių maišų, kad galėtų susidėti šlapius drabužius. Su savimi pasiėmė ir nedidelį turistinį sulankstomą peiliuką. Šunį buvo prisisegęs prie pavadėlio. Tačiau miške pavadėlis nutrūko ir šuo pabėgo. Kadangi jis buvo neseniai iš draugo įsigijęs šuns sekimo įrangą , tai ją buvo uždėjęs šuniui ant kaklo , kad šuo priprastų. O jis pats mokėsi šią įrangą valdyti. Jis bandė šios įrangos pagalba surasti pabėgusį šunį. Išgirdo dviejų šunų lojimą. Jis artėjo link šunų lojimo. Tada jam kelią pastojo medžiotojas su medžiokliniu šautuvu. Po to atėjo dar keli medžiotojai. Jie neleido niekur eiti. Medžiotojai iškvietė gamtos apsaugos pareigūnus. A. G. apsaugos pareigūnas apžiūrėjo ir nufilmavo kuprines, išvedė juo į pamiškę prie tarnybinio automobilio. Pareigūnas davė savo mobilųjį telefoną, leido paskambinti tėvui, kad jis atvažiuotų paimti sūnaus. Tuo pačiu jis paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus, nes įtarė, kad vienas medžiotojas gali būti neblaivus. Atvykus policijos pareigūnams, buvo patikrintas medžiotojo girtumas, nustatyta, kad jis buvo blaivus. Taip pat ir jis pats buvo blaivus. Tada su vienu medžiotoju jis nuvyko į mišką paimti jo šuns ,kurį surado kiti medžiotojai. Jis išlipęs iš automobilio girdėjo šuns lojimą. Nuėjęs pamatė, kad šuo lojo ant sužeisto šerno. Jis už antkaklio vedėsi šunį, nes pavadėlis buvo nutrūkęs. Vienas medžiotojas prašė jo duoti peilį, kad galėtų pribaigti šerną. Tačiau jis turėjo tiktai mažą peiliuką, dėl to jo nedavė. Tada jis išgirdo, kad nulūžo medis ir sucypė šernas. Jis suprato, kad galėjo kažkas iš medžiotojų pagaliu pribaigti šerną , suduodant jam į galvą pagaliu. Kai nuėjo prie pareigūnų automobilio, kiti medžiotojai ten atnešė negyvą šerną. Medžiotojai apžiūrėjo ir nustatė, kad šernas peršautas. Jis tap pat buvo apkaltintas šerno peršovimu, tačiau jis jokio šautuvo neturėjo Ir niekas jokio šautuvo nerado. Jis laiko, kad yra nekaltas ir prašo bylą nutraukti.

Liudytojas J. P. parodė, kad jis su sūnumi ir dviem draugais kovo 25 d. medžiojo bebrus Blinstrubiškių miške. Išgirdo lojantį šunį ir pamatė, kaip Laikos veislės šuo su navigacijos antkakliu puola nedidelį šerniuką. Netrukus pamatė ir vyrą su paaugliu. Jie bandė pabėgti. Tačiau jis su sūnumi Karoliu juos sulaikė. Iškvietė Gamtos apsaugos pareigūnus. Jis matė, kad sulaikytasis asmuo turėjo už bato aulo užsikišęs medžioklinį peilį. Tačiau vėliau jau to peilio neturėjo. Kiti medžiotojai vėliau rado šunį, kuris puolė nedidelį šerną. Vėliau šernas nugaišo. Jie apžiūrinėjo nugaišusį šerną ir medžiotojams atrodė, kad gali būti šautinė žaizda. G. V. neturėjo.

Liudytojas K. P. parodė, kad jis kartu su tėvu J. P. buvo atvykęs į Blinstrubiškių mišką. Tėvas turėjo šautuvą, buvo bebrų medžioklė. Tėvas išgirdo lojant šunį. Nuėjo pasižiūrėti. Jis tada išgirdo kad tėvas kalba su kažkuo. Jis nuėjo taip pat pasižiūrėti. Pakeliui matė, kaip šuo laika drasko šerną. Jis nuskubėjo prie tėvo. V. tolo nuo tėvo, tačiau jam pasirodžius, sustojo. Kartu su Vizbaru buvo jo nepilnametis sūnus. V. aiškino, kad jis su sūnumi ieško ragų. Kadangi jis pats dirba gamtos apsaugos srityje, pats yra medžiotojas, todėl turi gamtosaugininkų kontaktus. Per 112 nesisekė priskambinti , dėl to jis paskambino gamtos apsaugos pareigūnams. Jis su M. nuėjo ieškoti šuns . Jis filmavo su telefonu. Rado šunį už 500 metrų. Šuo kandžiojo nedidelį šerniuką. Šuo buvo su antkakliu su sekimo įranga. Jis matė, kad V. turėjo didelį peilį, jį paslėpė bate. Kai parnešė negyvą šerną, jį medžiotojai apžiūrėjo. Jam pasirodė, kad yra šautinė žaizda. Taip paaiškinime ir parašė. Jis pats moka naudotis navigacija, apie 10 metų ja naudojasi.

Liudytojas T. M. parodė, kad jis atvažiavo pas draugą K. P. . Kartu su juo ir K. tėvu J. buvo nuvykę į bebrų medžioklę. K. tėvas J. sugavo neteisėtai medžiojusį su šunimi V., kuris buvo su vaiku. Jis pats savo akimis matė, kaip šuo Laika pro šalį prabėgo vydamasis šerną. Vėliau jis matė kaip šuo pjovė šerniuką. Jis filmavo su telefonu. Ant šuns kaklo buvo pritvirtinta navigacija. Jis matė, kaip V. turėjo didelį medžioklinį peilį, tačiau vėliau, kai jis atėjo prie automobilio, jis jau turėjo tiktai nedidelį lenktinį peiliuką.

Liudytojas A. Z. parodė, kad jis dirba Kauno regiono gamtos apsaugos departamente .Iš budinčio gavo pranešimą, kad medžiotojai sulaikė neteisėtai medžiojusį asmenį. Jis nuvyko į įvykio vietą. Sulaikytas buvo D. V. su nepilnamečiu sūnumi. V. turėjo dvi kuprines, polietileninių maišų. Jis sakė, kad ieško ragų. Turėjo GPS imtuvą. V. aiškino, kad šuo netyčia pasileido. Šuns pavadėlio neturėjo. Kai medžiotojai surado šunį, V. neturėjo , kuo jį pririšti Medžiotojai paskolino buksyravimo lyną, ant jo šunį ir pririšo. Jis apžiūrėjo kuprines, jose nieko nebuvo, išskyrus šiukšlių maišus. Išėmė iš V. GPS imtuvą, siųstuvas buvo ant šuns antkaklio, taip pat išėmė lenktinį peiliuką ir medžioklinio peilio makštį. Medžioklinio peilio nerado. Medžiotojai surado nugaišusį šerną. Jie apžiūrėjo šerną ir jiems atrodė, kad buvo šautinė žaizda. Šernui buvo atliktas anatominis pataloginis tyrimas. Medžiotojai filmavo , kai rado šerną. Įrašą jis atidavė Gyvosios gamtos inspekcijai. Jis taip pat buvo paėmęs D. V. medžioklinį šunį. Vėliau šuo buvo grąžintas. Jis tą dieną truputį pasimetė, nes nenorėjo vaikui padaryti žalos.

Liudytojas V. G. davė analogiškus parodymus kaip T. M..

Liudytojas V. G. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Jis dirbo ir gavo pranešimą , nes V. prašė atvykti ir nustatyti girtumą medžiotojui. Nuvykus jis patikrino medžiotojo J. P. girtumą. Medžiotojas buvo blaivus. Turėjo medžioklinio ginklo dokumentus. V. taip pat buvo blaivus. Ant šerniuko matėsi sužalojimas, galimai šautinė žaizda. Gamtos apsaugos pareigūnai svarstė, kad gali būti šautinė žaizda.

Liudytojas M. M. davė analogiškus parodymus kaip ir V. G..

Liudytojas G. S. parodė, kad jis yra medžiotojų klubo Vėrybės narys. Medžiotojai jam pranešė, kad sulaikė V., jis atvažiavo. Matė, kad V. turėjo navigaciją šuns sekimo. Šuo visą laiką lojo. V. pats pasakė, kad jis atvykęs su šunimi. Jis pats parnešė šerną, apie 70 kg. Ant šerno buvo skylė, ar šauta, ar durta- sunku pasakyti, bet buvo ir šuns apdraskytas. V. sakė, kad iš jo ginklai atimti. Ginklo nebuvo rasta.

Liudytojas M. D. parodė, kad jis surašė administracinio nusižengimo protokolą. Jis surašė protokolą pagal byloje surinktus įrodymus

Liudytojas D. A. parodė, kad jis savo draugui D. V. pardavė šuns sekimo įrangą. Jis pats yra medžiotojas, dėl to šioje įrangoje buvo sužymėti tam tikri objektai – šėryklos, bokšteliai. Jiems suteikti kodiniai pavadinimai, kurie buvo suvesti į GPS įrenginį. 2017 kovo 25 d, ryte pas jį atvažiavo D. V. . Paprašė pamokyti, kaip sukalibruoti iš jo pirktą šuns sekimo įrangą. Jis sukalibravo, pamokė D. V., kaip reikia elgtis su ja. D. V. žadėjo eiti ieškoti ragų į mišką. Jis pats iš savo patirties žino, kad netoli šėryklų dažniausiai randami pamesti ragai. D. V. buvo su šunimi -laika, šuo buvo pririštas prie pavadėlio. Kaip toliau buvo jis nežino. Tiktai žino, kad vėliau pas jį buvo atvykę medžiotojai ir tikrino jo ginklus. Tačiau visi ginklai buvo vietoje.

Byloje yra pateiktas 2017-03-25 tyrimo veiksmo protokolas, surašytas A. Z., iš kurio matyti, kad iš D. V. paimta 2 kuprinės, GPS imtuvas ASTRA 320, siųstuvas su antkakliu GARTMIN , peilio makštis, lenktinis peilis ( b.l.4)

Iš Tarnybinio pranešimo ( b.l.5) matyti, kad LR AM Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių agentūros vyriausiasis specialistas A. Z. pranešė, kad Blinstrubiškių miške medžiotojai J. P., K. P., G. S., G. V., T. M. sulaikė brakonieriaujantį asmenį D. V.. Iš D. V. buvo paimtas GPS imtuvas, siųstuvas, dvi kuprinės, medžioklinio peilio makštis, lenktinis peilis. Taip pat paimtas medžioklinis šuo.

Iš medžioklinio šuns paėmimo akto ( b.l.6) matyti, kad iš D. V. paimtas juodos-baltos spalvos šuo , REL laika (kalė) .

Iš įvykio schemos matyti kurioje vietoje buvo sulaikytas D. V. su sūnumi (b.l.8).

Iš gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos raštų matyti, kad šuo grąžintas D. V. 2017-04-03.( b.l.19).

Iš 2017-03-27 mėginių paėmimo gyvūnų ligoms tirti akto ( b.l.22) matyti, kad aktą pasirašė LR AM Kauno RAAD GGAI vyr. spec. M. D..

Iš Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akto 2017-04-04 Nr. 04164P1 matyti, kad šernas nugaišo nuo ūmaus trauminio šoko dėl daugybinių kąstinių-plėštinių pažeidimų pilvo sienos bei kairės užpakalinės kojos srityse. B.l.23)

Pateikti medžioklės plotų žemėlapiai ( b.l.14,36,37).

Pagal ANK 290 str. 8 d. atsakomybę užtraukia tokie veiksmai : gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas. Protokole nurodoma, kad D. V. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 58.2.1p. ir 58 .2.2 p.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27d. įsakymu Nr. 258 nurodoma, kad:

58.2.1p. draudžiama „būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės“;

58.2.2p. draudžiama „sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus“;

15.3p. „medžioklės plotų naudotojai, norėdami nutraukti sužeisto medžiojamojo gyvūno, kuriam yra nustatytas jo medžiojimo terminas, kančias, turi teisę bet kuriuo metu sumedžioti šį medžiojamąjį gyvūną. Apie jo sumedžiojimą būtina nedelsiant pažymėti medžiokles lape ir ne vėliau kaip per 12 valandų faksu arba el. paštu pranešti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai arba rajono agentūrai, o sumedžiotą gyvūną pristatyti rajono valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kad šioji nustatytų sužeidimo pobūdį, sumedžioto gyvūno tinkamumą vartoti žmonių maistui, surašytų aktą, nurodydama būtinojo sumedžiojimo pagrįstumą. Medžioklės plotų naudotojai privalo vykdyti veterinarijos specialistų nurodymus dėl tolesnio šios medžioklės produkcijos naudojimo“.

28 str. „Medžiojamieji gyvūnai, kurių naudojimas reguliuojamas limituojant jų medžioklę, yra: briedis, taurusis elnias, danielius, stirna, vilkas. Medžiojamieji gyvūnai, kurių naudojimas reguliuojamas licencijuojant jų medžioklę, yra: briedis, taurusis elnias, danielius, stirna.

Licencija briedžio patinui sumedžioti arba Licencija tauriojo elnio patinui sumedžioti gali būti panaudota sumedžioti atitinkamai briedžio jauniklį iki vienerių metų arba tauriojo elnio jauniklį iki vienerių metų. Panaudojus Licenciją briedžio patinui sumedžioti arba Licenciją tauriojo elnio patinui sumedžioti ir sumedžiojus atitinkamai briedžio jauniklį iki vienerių metų arba tauriojo elnio jauniklį iki vienerių metų, apie tai pažymima kitoje medžioklės lapo pusėje.

Kai medžioklėje varant vieno varymo metu sumedžiojama daugiau licencijuojamų medžiojamųjų gyvūnų, nei turima licencijų šiems gyvūnams sumedžioti, medžioklės lape nedelsiant (pasibaigus varymui) įrašomas atitinkamas įrašas apie šį atvejį ir surašomas nustatytos formos aktas (1 priedas), kuris ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną pateikiamas atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (savivaldybės) agentūrai.

Kai medžioklėje varant, teisėtai medžiojant stirnų ir/ar briedžių pateles ir jauniklius, sumedžiojamas ragus numetęs stirnos ar briedžio patinas arba medžioklėje varant, teisėtai medžiojant antramečius tauriųjų elnių ir/ar briedžių patinus, sumedžiojamas ne to amžiaus (amžius negali skirtis daugiau kaip 2 metais) gyvūnas arba sumedžiojamas sužeistas medžiojamasis gyvūnas, kuriam yra nustatytas jo medžiojimo terminas, medžioklės lape nedelsiant (pasibaigus varymui) įrašomas atitinkamas įrašas apie šį atvejį ir surašomas nustatytos formos aktas (2 priedas), kuris ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną pateikiamas atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (savivaldybės) agentūrai.

Medžioklės plotų naudotojai apie tai, kad medžioklėje varant vieno varymo metu sumedžiota daugiau licencijuojamų medžiojamųjų gyvūnų, nei turima licencijų šiems gyvūnams sumedžioti, arba medžioklėje varant teisėtai medžiojant stirnų ir/ar briedžių pateles ir jauniklius, sumedžiotas ragus numetęs stirnos ar briedžio patinas, arba medžioklėje varant, teisėtai medžiojant antramečius tauriųjų elnių ir/ar briedžių patinus, sumedžiotas ne to amžiaus gyvūnas, arba sumedžiotas sužeistas medžiojamasis gyvūnas, kuriam yra nustatytas jo medžiojimo terminas, prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, telefonu 8(5) 273 2995 informuoja Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Informacijos priėmimo ir valdymo centrą.

Medžioklės plotų naudotojai, sumedžioję vilką, prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, turi apie vilko sumedžiojimą telefonu 8(5) 273 2995 informuoti Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Informacijos priėmimo ir valdymo centrą, ir ne vėliau kaip per 12 valandų pateikti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (savivaldybės) agentūrai nustatytos formos (3 priedas) pranešimą, o ši gautą pranešimą turi tą pačią darbo dieną pateikti Aplinkos ministerijai el. paštu.“

LR ANK 290 str. 8d. numatytas administracinis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia.

Administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių , bet sąmoningai leido joms kilti ( LR ANK 8 str.)

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, kad visos abejonės aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis Nr. N444-619/2011).

D. V. karegoriškai neigia medžiojęs svetimuose medžioklės plotuose. Jis tikino , kad su nepilnamečiu sūnumi ejo ieškoti ragų. Savo teiginiams pagrįsti jis pateikė įrodytmą , kad iš jo dar 2016-09-06 daiktų paėmimo protokolu Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK VPS vyresnioji tyrėja A. K. paėmė ginklus ir jis ginklų neturi. Taip pat savo teiginiams pagrįsti jis pateikė ištraukas iš knygos “Medžiotojo vadovas” ,kurioje ( psl. 62) nurodoma.,kad suaugę elniai ragus meta vasario-kovo menesiais. Taip pat pateikė ištrauką iš R. B., P. B., L. B. knygos “Lietuvos kanopiniai žvėrys” , (psl. 61) , iš kurios matyti, kad suaugę elniai pradeda mesti ragus vasario pabaigoe. Pirmieji nuimeta vyresni patinai, o jauni žvėrys juos nešioja iki balandžio mėnesio. Nėra paneigta D. V. versija,kad jis ieškojo ragų, nes būtent tuo metu elniai meta ragus. Nors kyla abejonės dėl to, kad prie šuns antkaklio buvo prisegta sekimo įranga, tačiau nėra pateikta jokių kitokių įrodtymų, išskyrus D. V. versiją,- kad pratino šunį ir mokėsi naudotis navigacija - kokiu tikslu būtent buvo šuniui uždėtas antkaklis. Jo versiją patvitrtino liudytojas A. D.. Taip pat liudytojai J. P.,K. P., T. M. parodė, kad D. V. turėjo medžioklinį peilį, tačiau apie šį peilį jie nepranešė nei atvykusiems policijos pareigūnams, nei Gamtos apsaugos pareigūnams. Sulaikymo ir daiktų apžiūros metu pas D. V. buvo rasta tik medžioklinio peilio makštis, o peilis nebuvo rastas. Peilis nebuvo rastas ir įvykio vietoje. Dėl to teismas laiko, kad ir ši aplinkybė yra neįrodyta. Be to D. V. , duodamas parodymus, paaiškino, kad jis matė sužeistą šerną, kurį vienas iš medžiotojų galėjo užmušti pagaliu į galvą. Nors iš gaišenos pataloginuo anatominio tyrimo akto matyti, kad šernas nugaišo nuo ūmaus trauminio šoko dėl daugybinių kąstinių-plėštinių pažeidimų pilvo sienos bei kairės užpakalinės kojos srityse, tačiau apklaustas teisme tyrimą atlikęs A. Š. nurodė, kad šerno galva nebuvo tirta ir jis negali pasakyti, ar galvoje buvo kokių nors sužalojimų. Kadangi šerno gaišena utilizuota, šių duomenų patikslinti nėra galimybės. Sutinkamai su teismų praktika, teismas visas abejones vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko, kad byloje nėra pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių D. V. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 str. 8 d. padarymo. Dėl to pagal ANK 290 str. 8 d. jis negali būti baudžiamas.

Tačiau , sutinkamai su LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d., teismas perkvalifikuoja D. V. veiką į ATPK 290 str. 1 d.

LR ANK 290 str, 1 d. numatyta atsakomybė už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 12 str., nurodo, kad medžioklinius šunis ir plėšriuosius paukščius tam tikram medžioklės būdui parengti arba lauko bandymus, varžybas medžioklės plotuose natūraliomis sąlygomis vykdyti leidžiama tik leidžiamu šiais būdais medžioti terminu. Šiems renginiams medžioklės plotuose organizuoti privaloma turėti visus medžioklei būtinus dokumentus. Kitais atvejais medžioklės plotuose šunys vedžiojami tik su pavadėliais.

Tai, kad D. V. vedžiojosi medžioklinį šunį be pavadėlio patvirtino liudytoja J. P., K. P., A. Z., G. V., T. M., pats D. V. to neneigė ir paaiškino, kad šuns pavadėlis nutrūko ir šuo miške pabėgo . Taip pat filmuotoje medžiagoje matyti, kad šuo be pavadėlio. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šuns pavadėlis nebuvo rastas sulaikius D. V., apžiūrint ir išimant jo daiktus ( Tarnybinis pranešimas ( b.l.5))

D. V., būdamas medžiotoju, privalėjo žinoti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles ir jų laikytis. Teismas laiko įrodytu, kad D. V. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 12 str., nes medžioklės plotuose vedžiojosi medžioklinį šunį be pavadėlio, dėl to jis baustinas. Jam skirtina administracinė nuobauda.

Administracinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

D. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jam skirtina bauda, artima sankcijoje numatytam vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi LR ANK 290 str. 1 d., 635 str. 1 d.1p., , 3 d., 636 str., 637 str.

nutaria:

D. V. už administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 290 str. 1 d. skirti 60,00 (šešiasdešimties eur 00 cnt.) eurų baudą.

D. V. grąžinti medžioklinį šunį - rusų europinę laiką, juodos baltos spalvos.

Išaiškinti pažeidėjui, kad baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300 Swedbank, AB, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos sk., LT32 7180 0000 0014 1038 Šiaulių Bankas, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 Medicinos Bankas, UAB, LT74 4010 0510 0132 4763 DnB Bankas, AB, LT05 70440600 07887175 SEB Bankas, AB, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą ROIK:17067858013.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.