Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio,

rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V., Lietuvos advokatūrai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatams E. G. ir J. K. dėl sprendimų panaikinimo, 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2010 m. kovo 26 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje (toliau – ir Tarnyba) buvo gautas pareiškėjos T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje dėl eismo įvykio, įvykusio 2005 m. rugpjūčio 11 d., suteikimo. Tarnyba 2010 m. balandžio 2 d. raštu Nr. (1.7)-SR-1053 informavo pareiškėją, kad jos prašymo nagrinėjimas sustabdytas, kol pareiškėja patikslins savo prašymą ir pateiks prašymo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Tarnyba šiame rašte nurodė, jog iš pateikto Generalinės prokuratūros rašto nėra aišku, ar ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-0616-05 atnaujintas, prašė patikslinti, kokie procesiniai sprendimai buvo priimti ir pateikti tai pagrindžiančius dokumentus; taip pat pasiūlė pateikti pareiškėjos, kaip nukentėjusiosios, procesinį statusą byloje patvirtinantį dokumentą. 2010 m. gegužės 26 d. Tarnyboje buvo gautas pareiškėjos skundas, kuriame prašoma pranešti, dėl kokių priežasčių neskiriama antrinė teisinė pagalba, taip pat prašoma nušalinti Tarnybos direktorių nuo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo. Atsakydama į minėtą pareiškėjos skundą, Tarnyba 2010 m. gegužės 31 d. raštu Nr. (1.7)-SR-1883 pareiškėjai pakartotinai išaiškino, kad pareiškėjos 2010 m. kovo 26 d. prašymas bus išnagrinėtas tik tuomet, kai ji pateiks prašymą pagrindžiančius dokumentus ir jos procesinį nukentėjusiosios statusą baudžiamojoje byloje patvirtinantį dokumentą. 2010 m. liepos 9 d. skundu pareiškėja prašė spręsti antrinės teisinės pagalbos suteikimo klausimą, nes baudžiamoji byla, kurioje ji yra pripažinta nukentėjusiąja, yra atnaujinta. Tarnyba 2010 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1061-10 suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant ikiteisminio tyrimo metu pirmosios instancijos teisme, antrinę teisinę pagalbą teikti paskiriant advokatą J. K.. 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-96-10 Tarnyba pakeitė advokatą J. K., paskirdama antrinę teisinę pagalbą teikti advokatę E. G.. Sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjos 2010 m. rugpjūčio 19 d., rugpjūčio 23 d. ir 2010 m. rugsėjo 7 d. prašymus, kuriuose nurodoma, kad advokatas J. K. dėl nežinomų priežasčių vilkina bylos nagrinėjimą, nesusipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, yra neaktyvus. Atsižvelgta į tai, kad pareiškėja yra gavusi Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kurį pareiškėja pageidauja apskųsti, o advokatas J. K. 2010 m. rugpjūčio 23 d. – 2010 m. rugsėjo 17 d. buvo kasmetinėse atostogose. 2010 m. rugsėjo 27 d. advokatė E. G. Tarnybai pateikė pranešimą, siūlydama priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pareiškėjai, nes baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-0616-05 senaties terminas yra suėjęs 2010 m. rugsėjo 11 d., todėl advokatė nemato pagrindų skųsti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo. Ginčijamu tarnybos 2010 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-213-10 pareiškėjai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Tarnybos 2010 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1061-10.

II.

panaikinti Tarnybos 2010 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-213-10, kuriuo pareiškėjai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Tarnybos 2010 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1061-10;panaikinti Tarnybos 2010 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. (1.71.)-SR-3671, kuriuo Tarnyba atsisakė pareiškėjai atlyginti kopijavimo ir įrišimo išlaidas; priteisti iš atsakovų solidariai 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. metines palūkanas nuo šios sumos nuo skundo padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III.

Dėl Tarnybos 2010 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-213-10 teisėtumo ir pagrįstumo, išanalizavusi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktą, 23 straipsnio 2 dalį, BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir bylos medžiagą (t. I, b. l. 132-151), teisėjų kolegija konstatavo, kad Tarnybos sprendimas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą dėl bylos neperspektyvumo yra pagrįstas faktine bylos medžiaga, nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Ginčijamą sprendimą nulėmė ta aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje yra suėjęs penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas asmeniui, padariusiam neatsargią nusikalstamą veiką, ir, remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad faktinė aplinkybė nustatyta neginčijamai, nes aptariamas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl 2005 m. balandžio 11 d. eismo įvykio. Todėl nepriklausomai nuo to, ar atliekant ikiteisminį tyrimą nuo 2005 m. byloje buvo padaryta procesinių pažeidimų, antrinės teisinės pagalbos teikimo (Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą apskundimas) neperspektyvumas buvo akivaizdus.

Dėl 2010 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. (1.71)SR-3671 „Dėl patirtų išlaidų apmokėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo teisėjų kolegija nurodė, kad Įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nuo kurių mokėjimo pareiškėjas atleidžiamas, inter alia yra ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų rengimu ir įrodymų rinkimu. Teisėjų kolegija konstatavo, kad baudžiamosios bylos, kurioje pareiškėjai buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, kopijavimo ir įrišimo išlaidos laikytinos išlaidomis, susijusiomis su procesinių dokumentų rengimu. Nors advokatė E. G. pareiškėjos prašyme dėl išlaidų atlyginimo užrašė, kad nebuvo nurodžiusi kopijuoti visą bylos medžiagą ir tai pareiškėja atliko savo iniciatyva, tačiau advokatės atsiliepimo į skundą turinys leidžia daryti išvadą, kad būtent pareiškėjos pateikta baudžiamosios bylos kopija naudojosi advokatė E. G., rengdama siūlymą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, šios bylos fragmentai pateikti teismui kartu su Tarnybos atsiliepimu į skundą. Teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigtas pareiškėjos teiginys, jog baudžiamosios bylos kopiją ji darė advokatės prašymu (t. I, b. l. 51). Teisėjų kolegija konstatavo, kad nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu atsisakymas atlyginti pareiškėjos patirtas išlaidas yra nepagrįstu, todėl teisėjų kolegija sprendimą panaikino ir Tarnybą įpareigojo pareiškėjos prašymą dėl patirtų išlaidų atlyginimo svarstyti iš naujo.

Dėl neturtinės 500 000 Lt žalos atlyginimo bei reikalavimo priteisti 5 proc. metines palūkanas teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – ir CK) 6.245-6.250 ir 6.271 straipsniuose. Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Tarnyba veikė ne pagal įstatymus ar pažeidė jos veiklą ir kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus. Pareiškėja neturtinės žalos atlyginimą taip pat kildina iš netinkamo jai paskirtų teikti antrinę teisinę pagalbą advokatų atstovavimo. Advokatai nėra Tarnybos darbuotojai, todėl jų atlikti veiksmai, iš kurių kildinama atsakomybė, negali būti siejami su šia institucija, nes viešoji atsakomybė siejama tik su valdžios institucija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-964/2010). Pareiškėja skunde nurodė, kad neturtinė žala jai atsidaro ir dėl korupcinių Tarnybos direktoriaus, antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtų advokatų bei Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro J. S. susitarimų. Teisėjų kolegija nustatė, kad trečiojo suinteresuoto asmens STT atsiliepimas į skundą bei 2010 m. rugsėjo 24 d. raštas Nr. 4-01-3118 (t. I, b .l. 108) patvirtina, jog Specialiųjų tyrimų tarnybai pareiškėjos 2010 m. rugsėjo 20 d. pateiktame skunde nėra jokių konkrečių duomenų ar faktinių aplinkybių apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, o išdėstyti įtarimai dėl akivaizdaus bylos vilkinimo, tyčinio vengimo patraukti atsakomybėn ar slapto susitarimo veikti prieš ją yra tik pareiškėjos prielaidos, neparemtos jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai apie korupcinio pobūdžio susitarimus, sprendžiant antrinės teisinės pagalbos suteikimą bei jos nutraukimą. Prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo teisėjų kolegija netenkino, kadangi nenustatė civilinės atsakomybės sąlygų. Kadangi pareiškėjos prašymo dėl neturtinės žalos priteisimo pirmosios instancijos teismas netenkino, nebuvo tenkintas ir prašymas dėl palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų teisėjų kolegija nurodė, kad ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo, išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidas bei kitas išlaidas, numatytas šioje straipsnio dalyje. Pareiškėja nenurodė bylinėjimosi išlaidų dydžio, taip pat nenurodė, kokias konkrečias bylinėjimosi išlaidas ji patyrė šioje byloje ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo teisėjų kolegija netenkino.

IV.

Pareiškėja T. Ž. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 44-45) nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu ir prašo jį perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, dalį, kurioje Klaipėdos apygardos administracinis teismas panaikino atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. (1.7)SR-3671 „Dėl patirtų išlaidų apmokėjimo“ ir įpareigojo Tarnybą pareiškėjos 2010 m. rugsėjo 29 d. prašymą dėl patirtų baudžiamosios bylos kopijavimo ir įrišimo išlaidų nagrinėti iš naujo, paliekant nepakeistą.

Be pirmosios instancijos teisme išdėstytų argumentų, apeliantė papildomai remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimu, kuriame pažymėta, kad Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą yra absoliuti ir ji negali būti paneigta ar kitaip suvaržyta jokiais kitais pagrindais bei jokiomis sąlygomis. Asmens teisė į gynybą ir teisė turėti advokatą yra įtvirtinta ir tarptautinės teisės aktuose – Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir Europos Sąjungos Tarybos 2003 m. sausio 27 d. direktyvoje Nr. 2003/8/EB. Apeliantė nurodo, jog, siekdama apginti savo teises į teisingą bylos išnagrinėjimą, galėjo teikti nušalinimų visai teisėjų kolegijai, tačiau, neturėdama advokato, šios savo procesinės teisės realizuoti negalėjo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą be apeliantės ir jos advokato dalyvavimo, neužtikrino apeliantei sąlygų tinkamai apginti savo teises į teisingą ir nešališką bylos nagrinėjimą.

Be pirmosios instancijos teismui pateiktų argumentų, Tarnyba papildomai nurodo, kad ABTĮ 49 straipsnio 1 dalis numato tik tai, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus; pačios šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. Tarnybos nuomone, ABTĮ nenumato būtino advokato dalyvavimo. Tarnyba pažymi, kad apeliantės kreipimasis į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo šioje byloje likus trumpam laikui iki paskirto teismo posėdžio nesudaro bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindo, remiantis ABTĮ 80 straipsniu. Tarnybos nuomone, apeliantė dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo šioje administracinėje byloje kreipėsi į Tarnybą sąmoningai pavėluotai, taip siekdama užvilkinti bylos nagrinėjimą, t. y. tikėdamasi sukurti tokią situaciją, kurioje teismas būtų išprovokuotas atidėti bylos nagrinėjimą, kol apeliantei bus paskirtas advokatas.

Tarnyba taip pat nurodo, kad apeliantė per siaurai aiškina Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 3 dalies nuostatas ir daro nepagrįstą išvadą, kad šioje byloje jai privalo būti suteikta teisinė pagalba. Tarnybos teigimu, nuostata aiškintina plačiau, t. y. kaip garantija asmeniui į veiksmingą teisingumą, jeigu negalėjimas pasisamdyti advokatą iš asmens atima teisę į teisminę gynybą. Būtent tokia išvada darytina analizuojant 1979 m. spalio 9 d. priimtą Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Airey prieš Airiją (Europos Žmogaus Teisių Teismas, 1979 m. spalio 9 d. sprendimas, Serija A Nr. 32, p. 11), kurį Europos Teisingumo Teismas savo sprendimuose cituoja kaip teismo precedentą, aiškindamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 3 dalies turinį. Pagal minėtą sprendimą teisinė pagalba turi būti suteikta, kai nesuteikus tokios pagalbos nebūtų užtikrinta teisminė gynyba.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimą apeliaciniu skundu prašoma iš dalies panaikinti motyvuojant pirmosios instancijos teismo padarytais procesiniais pažeidimais: byla išnagrinėta nedalyvaujant pareiškėjos advokatui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus; pačios šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų.

Apeliantė teigia, kad asmens teisė turėti advokatą yra absoliuti. Pasisakydama dėl Konvencijos 6 straipsnio bei Konstitucijos 31 straipsnio taikymo šioje administracinėje byloje, kolegija pažymi, kad šios teisės normos yra skirtos garantuoti teisę į gynybą asmeniui, kuris yra valstybės įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo padarymu, t. y. kuris yra valstybės persekiojamas. Tuo tarpu pareiškėjos antrinės teisinės pagalbos siekimas šioje administracinėje byloje siejamas ne su baudžiamaisiais (ar administraciniais), o su civiliniais teisiniais santykiais, kurių nei Konstitucijos 31 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies nuostatos (užtikrinančios asmeniui galimybę pasinaudoti antrine teisine pagalba baudžiamosiose ir administracinių teisės pažeidimų bylose, nepriklausomai nuo to, kiek kartų asmuo kreipėsi dėl tokios pagalbos teikimo) nereglamentuoja.

Nors apeliaciniame skunde T. Ž. nurodo, kad teismas, nestabdydamas bylos nagrinėjimo ir nagrinėdamas administracinę bylą be pareiškėjos advokato, pažeidė pareiškėjos teisę į teisingą teismą, kolegija vertina, kad šioje vietoje procesinių pažeidimų nenustatyta. Kaip matyti iš 2010 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo posėdžio protokolo (t. II, b. l. 28 – 29), pareiškėja pateikė prašymą bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai atidėti teismo posėdį, kadangi pareiškėja neturėjo advokato. Bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi kartu su pareikštu prašymu pateiktą Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimą dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą (t. II, b. l. 18 – 19), pareiškėjos prašymo netenkino, pažymėdama, kad pareiškėjos prašymas dėl advokato išspręstas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ir galėjo netenkinti pareiškėjos prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo (ABTĮ 80 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.