Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Reginos Majauskienės ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Andriui Kiuršinui, nukentėjusiajam V. R., nukentėjusiojo V. Ž. atstovei D. L., kaltinamajai N. K. ir jos gynėjai Ramutei Budrytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvė, LR pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, nesimokanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteista, kaltinama padarius nusikalstamą veiką numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p..

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. 2011-05-13 d., laikotarpyje nuo 19.55 val. iki 20.17 val., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune bei šio namo kieme, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su savo motina G. K. metu, puolė ją ir tyčia ne mažiau kaip du kartus nagais drėskė į krūtinę, nemažiau kaip tris kartus šakute dūrė į rankas ir nugarą, nemažiau kaip tris kartus peiliu dūrė į krūtinę ir nugarą, šiais veiksmais padarė G. K. tris odos nubrozdinimo juostas krūtinės dešinės pusės priekinės dalies viršuje, tris grupes po keturias eilutėmis išsidėsčiusių paviršinių durtinių žaizdų kairiojo žasto priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, dešiniojo žasto užpakaliniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, nugaros dešinėje pusėje užpakalinėje pažasties linijoje 6 cm. žemiau pažasties, linijinį odos įdrėskimą nugaros kairėje pusėje ties mentės apatiniu kampu, paviršinę pjautinę žaizdą krūtinės kairėje pusėje ties raktikaulio viduriu, aklą durtinę-pjautinę žaizdą nugaros kairėje pusėje ties dvyliktu šonkauliu, durtinę-pjautinę kiauryminę krūtinės kairės pusės priekinės sienos žaizdą trečiame tarpšonkauliniame tarpe palei krūtinkaulį pažeidžiant širdiplėvę bei dešinįjį širdies skilvelį, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu, nuo ko G. K. netrukus įvykio vietoje mirė, tai yra, ji nužudė savo šeimos narį – motiną G. K..

N. K. pagal jai pareikštą įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. kalta prisipažino pilnai ir parodė, kad 2011-05-13 apie 16 val. kartu savo mama G. K. pradėjo girtauti. Gėrė sidro, vyno ir džino. Apie 18 val. pas jas į namus atėjo R. L., kuris yra sūnaus M. tėvo D. L. brolis. R. ateidamas atsinešė 0,5 litro talpos džino butelį. Tuomet gėrė trise. Kuomet buvo trise, girtavimo metu jokių konfliktų nebuvo, tiesiog girtavo ir kalbėjosi. Brolis V. taip pat buvo namuose. R. L. išėjo iš jos namų maždaug už kokios valandos, tiksliai kada išėjo neprisimena. Vos išėjus R., tarp jos ir mamos G. K. kilo konfliktas. Nežino dėl kokios priežasties kilo konfliktas, prisimena, kad mama pradėjo kabinėtis, jai viskas buvo negerai, mama sakė, kad ji grįžta po darbo pavargusi, kad negali pailsėti, o vaikai lipa ant jos, neleidžia jai ilsėtis. Mama ją tampė už plaukų, tačiau plaukų sruogos neišrovė. Ji mamą pastūmė. Mama su nagais įsikabino į dešinės rankos nykštį ir nepaleido. Tuomet ji su mama virtuvėje apie minutę laiko stumdėsi. Po to, ji išėjusi į kiemą, kur sėdėjo ir rūkė. Berūkant, iš namo išbėgo mama G. K. ir kažką metė į ją. Ką metė nežino. Daiktas, kurį mama metė atsitrenkė jai į nugarą. Tuomet ji supyko, nubėgo į namus, iš virtuvės pasiėmė peilį, kurio rankena yra juodos spalvos, geležtė yra dantytais ašmenimis ir peilį laikydama dešinėje rankoje, priėjo prie mamos ir dūrė vieną kartą į nugarą, atrodo, kad į dešinę pusę. Po dūrio ištraukė peilį mamai iš nugaros, peilį laikė rankoje, stovėjo priešais mamą ir jos toliau tarpusavyje plūdosi necenzūriniais žodžiais, konfliktavo. Mama po šio dūrio nenukrito, kraujo ji ant mamos kūno nematė. Netrukus po to, kai dūrė mamai į nugarą, tęsiantis konfliktui, mamai G. K. ji antrą kartą tuo pačiu peiliu dūrė į krūtinės kairę pusę. Dūrė todėl, kad buvo supykusi, be to, pati mama sakė kažkaip panašiai, „durk, durk“. Po šio dūrio, peilį ištraukė ir su tuo peiliu rankoje, bėgo į namus pasiimti rankinuko, kadangi ketino bėgti iš namų. Po antro dūrio kur nuėjo mama ir ką ji apskritai veikė nematė. Po antro dūrio mamai į krūtinę, kraujo ant mamos kūno nematė. Kur tuo metu buvo brolis V. Ž. nežino. Kai pasiėmusi rankinuką išėjo į kiemą, kieme mamos nebebuvo, o einant link vartelių ją pasitiko policijos pareigūnai, kuriuos ji plūdo necenzūriniais žodžiais, ir kurie ją sulaikė, bei atėmė peilį, laikytą rankoje. Konfliktas vyko kieme. Ji prisimena, kad naudojo peilį, kurį atpažino, t.y. tą, kurio rankena juodos spalvos, geležtė dantytais ašmeninis. Kad būtų naudojusi kokį nors kitą peilį neprisimena. Girdėjo savo brolio V. Ž. parodymus duotus teisme. Girdėjo kaip jis sakė, jog ji mamai dūrė dar ir peiliu mėlynos spalvos rankena su nulaužta geležte. Nežino ar taip galėjo būti, nes neprisimena. Ar ji konflikto 2011-05-13 su mama G. K. metu naudojo kokius nors kitus žalojančius buitinės paskirties įrankius, ji nepamena, drėksti mamai į krūtinę, tuo metu, kai stumdėsi virtuvėje gal ir galėjo. Ji neprisimena konkrečių savo veiksmų, kurių metu būtų apdraskiusi mamą G. K.. Prie kokių aplinkybių atsirado specialisto išvadoje Nr. G 1350/11 (02) nurodyti jos kūno sužalojimai ji paaiškinti negali, nes nežino, mano, kad visi jai konstatuoti sužalojimai galėjo atsirasti konflikto su mama G. K. metu. Mano, kad policijos pareigūnai sulaikymo metu jai jokių kūno sužalojimų nepadarė. Ji prisimena tik 2 peilio dūrius, t.y. vieną į nugarą, kitą į krūtinę. Kad dar kur nors būtų dūrusi, neprisimena. Gali būti kad ne viską prisimena dėl girtumo. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 492/11(02) patvirtina, kad G. K. mirties priežastis durtinė-pjautinė kiauryminė kairės pusės žaizda su širdiplėvės bei širdies dešiniojo skilvelio pažeidimais ir ūmiu vidiniu nukraujavimu. G. K. mirė 2-4 val. iki jos lavono apžiūros įvykio vietoje. G. K. kraujyje rasta 1,88 % etilo alkoholio. Tokia koncentracija kraujyje prieš mirtį atitinka vidutinį girtumo laipsnį. G. K. kūne konstatuoti sužalojimai: 1. Mirties priežastimi tapusi durtinė-pjautinė kiauryminė krūtinės kairės pusės priekinės sienos žaizda trečiame tarpšonkauliniame tarpe palei krūtinkaulį pažeidžiant širdiplėvę bei dešinįjį širdies skilvelį. Žaizda padaryta aštriu duriančiu-pjaunančiu plokščiu vienašmeniu apie 105 cm. pločio daiktu ar įrankiu smogiant į krūtinę statmenai, geležtei esant vertikalioje plokštumoje ašmenimis žemyn. Žaizdos kanalo gylis apie 9 cm., plotis – apie 2 cm. Širdies sužalojimas yra sunkus sveikatos sutrikdymas ir šiuo atveju sukėlęs ūmų vidinį nukraujavimą tapo mirties priežastimi. 2. Akla durtinė-pjautinė žaizda nugaros kairėje ties dvyliktu šonkauliu. Ji padaryta prieš pat mirtį aštriu duriančiu-pjaunančiu vienašmeniu apie 1,5 cm. pločio daiktu ar įrankiu, smogiant į nugarą ašmenimis vertikaliai žemyn, geležtei panyrant iki pakotės, įstrižai iš kairės į dešinę ir žemyn. Žaizdos kanalo gylis 9,5 cm., plotis apie 2 cm., kanalas aklai pasibaigia nugaros raumenyse palei stuburo juosmeninės dalies 4-o slankstelio keterinę ataugą. Tokio pobūdžio žaizda gyvam asmeniui atitiktų nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir šiuo atveju tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo. 3. Paviršinė pjautinė 1,5 cm. ilgio žaizda krūtinės kairėje pusėje ties raktikaulio viduriu, padaryta prieš pat mirtį aštriu pjaunančiu daiktu ar įrankiu, tikėtina tuo pačiu kaip ir dvi aukščiau aprašytos žaizdos. Tokia žaizda atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymą. 4. Trys grupės po keturias eilutėmis išsidėsčiusių paviršinių durtinių žaizdų padarytos prieš pat mirtį aštriu duriančiu įrankiu, savo žalojančioje 2,2 cm. ilgio plokštumoje turinčiu keturis smaigalius, kuo galėjo būti stalo įrankis šakutė. Viena tokia grupė žaizdų yra kairiojo žasto priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, antra - dešiniojo žasto užpakaliniame paviršiuje apatiniame trečdalyje ir trečia - nugaros dešinėje pusėje užpakalinėje pažasties linijoje 6 cm. žemiau pažasties. Tokio pobūdžio žaizdos atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymą. 5. Trys odos nubrozdinimo juostos krūtinės dešinės pusės priekinės dalies viršuje padarytos prieš pat mirtį bukabriauniais daiktais, tikėtina rankos nagais. 6. Linijinis odos įdrėskimas nugaros kairėje pusėje ties mentės apatiniu kampu susidaręs prieš pat mirtį nuo trauminio kontakto su bukabriauniu riboto paviršiaus daiktu. 7. Odos nubrozdinimai dešinio antakio srityje, nosies nugarėlėje, kairės rankos riešo srities užpakaliniame paviršiuje, dešinės alkūnės srityje ir kairio kelio sąnario girnelės srityje susidarę prieš pat mirtį nuo trauminių kontaktų su kietais bukais neriboto paviršiaus daiktais ar plokštumomis, tikėtina griuvimo pasėkoje. Visi odos nubrozdinimai atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai nėra būdingi tyčiniam žalojimuisi. Aštriais ir bukabriauniais daiktais padaryti sužalojimai labiau tikėtina padaryti pašalinės jėgos. Kovai ir savigynai būdingų specifinių sužalojimų nėra. Po mirties priežastimi tapusios krūtinės kairės pusės durtinės-pjautinės žaizdos padarymo G. K. galėjo būti sąmoninga ir gebanti savarankiškai judėti kelias minutes iki dėl sparčiai netenkamo kraujo pradėjo blėsti visos gyvybinės funkcijos ir per keliolika minučių ištiko mirtis. Iš sužalojimų lokalizacijos akivaizdu, kad nukentėjusiosios ir ją žalojusio asmens tarpusavio padėtis buvo kintanti. Mirtinas sužalojimas galėjo būti padarytas smogiant į krūtinę iš priekio, tikėtina įrankį laikant dešine ranka (įrankis delne galėjo būti geležte nuo penkto piršo ir ašmenimis link riešo). Viso galima išskirti tris smūgiu aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu (peilio tipo), tris smūgius aštriu duriančiu įrankiu (šakute), ir daugiau trauminių kontaktų su kietais bukabriauniais daiktais (rankų nagai ir panašiai), keturi ar daugiau trauminiai kontaktai su kietais bukais daiktais ar paviršiais. Sužalojimuose užsifiksavę tik grupinę įrankių priklausomybę atspindintys požymiai. Sužalojimai medicininiu požiūriu yra vieno senumo ir jų padarymo sekos išskirti nėra galimybės. G. K. rūbų audinio pažeidimai atitinka durtinių-pjautinių žaizdų krūtinės kairėje ir nugaros kairėje lokalizacijas (1 t., b. l.57-63).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1350/11(02) patvirtina, kad N. K. konstatuota poodinės kraujosruvos dešiniam dilbyje, kairiam žaste, kairiam dilbyje, kurios padarytos kietu buku daiktu ir galėjo gautis prie tiriamosios nurodomų aplinkybių, suspaudus rankas pirštais aštuoniais trauminiais poveikiais, poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje, dešinėje šlaunyje galėjo gautis spiriant. Sužalojimų nugaroje nėra. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2011-05-13. Poodinės kraujosruvos rankose galėjo būti padarytos savigynos metu. Išorinių sužalojimų, kurie būtų padaryti 2011-05-07 nenustatyta. Išorinių sužalojimų galvoje, tampant už plaukų ir juos raunant, nekonstatuota. Medicininių duomenų, kad 2011-05-13 buvo tampoma už plaukų, nėra (2t., b. l. 11-12).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvada Nr. 93TPK-308 patvirtina, kad N. K. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (2 t., b. l. 14).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr.417 patvirtina, kad N. K. preliminariai neblaivi, sunkus girtumo laipsnis, galutinė išvada po kraujo ir šlapimo tyrimo. Galutinė išvada: neblaivi, sunkus girtumo laipsnis, kraujyje rasta 3,32 % etilo alkoholio (2 t., b. l. 17).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos TM toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 995/11(01) patvirtina, kad N. K. kraujyje rasta 3,32% etilo alkoholio, šlapime rasta 4,29% etilo alkoholio. Šlapime opijatų, amfetaminų, benzodiazepinų ir kanabinoidų nerasta (2 t., b. l. 16).

Garso įrašas iš GMP prie 2011-05-20 rašto Nr. 20-8-G-5658 patvirtina, kad tarp greitosios medicinos pagalbos darbuotojos ir policijos pareigūnės vyko pokalbis. Pokalbio esmė, ta, kad reikalinga vykti į (duomenys neskelbtini), Kaune, nes peiliu į nugarą sužalota moteris. Pokalbio trukmė 1,23 min. (1 t., b. l. 85-86).

Garso įrašas iš Kauno apskrities VPK OVS prie 2011-06-09 rašto Nr. 20-8-G-6422 patvirtina, kad tarp policijos pareigūnės Blaževičienės ir V. Ž. vyko pokalbis. Pokalbio esmė ta, kad V. Ž. prašo policijos pagalbos, kadangi juo sesuo N. K. puola mamą. Pokalbio pradžia 19,55 val., ties pokalbio 28 sekunde V. Ž. pasakė žodžius „man rodos įdūrė“. Pokalbio trukmė 46 sekundės (1 t., b. l. 52-53).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu protokolas patvirtina, kad N. K. parodė, kad iš jai pateiktų atpažinti 4 peilių, ji atpažįsta peilį Nr. 2, tai tas pats peilis, kuriuo ji 2011-05-13 d. dūrė savo mamai G. K. 2 kartus: 1 kartą į nugarą ir 1 kartą į krūtinę. Peilį atpažįsta pagal išvaizdą, rankenos ir geležtės ilgį, pagal kitus jo požymius, išlikusius atmintyje. Šį peilį savo buityje naudojo apie 2 metus, todėl žino puikiai kaip jis atrodo (1 t., b. l. 199-200).

Įtariamoji N. K. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė ir paaiškino, kad 2011-05-13 d. po pietų, apie 18-19 val. tarp jos ir mamos G. K. kilo žodinis konfliktas, kurį pradėjo G. K.. G. K. jai suėmė kairės rankos žastą ir jį spaudė, sakė, kad išvys iš namų, ji stovėjo virtuvėje ir rūkė. Ji mamą nustūmė nuo savęs, paėmė cigaretę ir nuėjo į kiemą. Kieme atsisėdo ant medinio suoliuko. Jos mama, stovėdama namo prieangyje („koridoriukyje“), pro atidarytas įėjimo į namą duris kažką metė į ją, tas mestas daiktas jai atsitrenkė kažkur į petį. G. K. išėjo iš namo prieangio ir priėjo prie jos, vėl koliojosi necenzūriniais žodžiais. Ji atsistojo nuo suoliuko, pasisuko veidu į mamą, ši stovėjo taip pat priešais ją, jos abi koliojosi, lyg stumdėsi, lyg G. K. jai bandė trenkti, ar tai suėmė už plaukų ir tuo metu atėjo kaimynas G., pavardės nežino, gyvenantis name, kuriame yra žvejybinių reikmenų parduotuvė. Kaimynas jas išskyrė ir parvedė ją į namus, paguldė į lovą. Jai gulint lovoje, prie jos priėjo mama G. K. ir vėl pradėjo ją kolioti necenzūriniais žodžiais, vadino ją kurva, kale, kekše, padla. Ji labai supyko ant mamos, atsikėlė iš lovos, nuėjo į virtuvę, nuo stalo pasiėmė peilį, ėjo į kiemą. Peilį laikė dešinėje rankoje, ranką pakėlusi panašiai iki krūtinės, peilio rankeną apglėbusi delnu, pirštus nukreipiant į save, nykščiu į rankenos apatinę dalį, pirštais į peilio rankenos viršutinę dalį. Peilio ašmenys buvo nukreipti žemyn. G. K. pamatė ją ir pasisukusi nugara į ketino eiti ar bėgti link vartelių. Ji prilaikė kaire ranka mamos nugarą, o dešine ranka dūrė G. K. į nugarą, berods į dešinę nugaros pusę vieną kartą. Dūrė iš viršaus į apačią, peilio ašmenimis žemyn. Po to kai dūrė, peilį ištraukė. G. K. tuo metu bandė bėgti ir šaukė „V., V.“. Po pirmo dūrio G. K. bandė bėgti, nutolo apie 1-1,5 metro, arčiau vartelių ir atsistojusi prie kieme esančio stulpo, atsisuko veidu į ją, atsisukusi šaukė „durk, durk, žudyk, žudyk“. Ji priėjo prie G. K., savo kaire ranka suėmė jos dešinę ranką ir laikydama peilį ašmenimis žemyn, iš viršaus į apačią vieną kartą dūrė G. K. į krūtinės kairę pusę. Po šio dūrio ji peilį ištraukė ir su peiliu rankoje nubėgo į namus, pasiimti rankinės su jame esančiais daiktais, ketino pasiėmusi vaikus bėgti iš namų. Slankų gatvėje ją sulaikė policijos pareigūnai, kurie jai iš rankų atėmė peilį (1 t., b. l. 195-198).

Teismas įrodymus vertino remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, bendrame bylos kontekste pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Teismas išanalizavęs faktinius kaltinamajai inkriminuojamos veikos dėl G. K. nužudymo bylos duomenis, nustatė, kad nors kaltinamoji teigia sudavusi nukentėjusiajai du smūgius peiliu į nugaros ir krūtinės sritis, tačiau byloje esančių įrodymų visetas paneigia kaltinamosios poziciją.

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 492/11(02) patvirtina, kad G. K. mirties priežastis durtinė-pjautinė kiauryminė kairės pusės žaizda su širdiplėvės bei širdies dešiniojo skilvelio pažeidimais ir ūmiu vidiniu nukraujavimu. Mirties priežastimi tapusi durtinė-pjautinė kiauryminė krūtinės kairės pusės priekinės sienos žaizda trečiame tarpšonkauliniame tarpe palei krūtinkaulį pažeidžiant širdiplėvę bei dešinįjį širdies skilvelį. Žaizda padaryta aštriu duriančiu-pjaunančiu plokščiu vienašmeniu apie 105 cm. pločio daiktu ar įrankiu smogiant į krūtinę statmenai, geležtei esant vertikalioje plokštumoje ašmenimis žemyn. Žaizdos kanalo gylis apie 9 cm., plotis – apie 2 cm. Širdies sužalojimas yra sunkus sveikatos sutrikdymas ir šiuo atveju sukėlęs ūmų vidinį nukraujavimą tapo mirties priežastimi. Kiti padaryti sužalojimai G. K. mirties neįtakojo. Teismo specialisto išvada pilnai atitinka kaltinamosios parodymus, kad ji pamena kaip smogė G. K. peiliu vieną kartą į nugaros sritį ir vieną kartą į krūtinės sritį. Šių smūgių pasekmė-G. K. mirtis.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp N. K. ir jos mamos G. K. buitiniai konfliktai vykdavo dažnai. Daugumoje kaip jos būdavo neblaivios. Šis konfliktas taip pat kilo girtavimo metu ir tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamoji buvo neblaivios. Nustatyta, kad N. K. kraujuje rasta 3.32%, šlapime 4.29% alkoholio, o G. K. kraujuje rasta 1.88% alkoholio. Kaltinamoji N. K. pripažino, kad išgertas alkoholio kiekis turėjo įtakos jos veiksmams ir pasekmėms kilti. N. K. nužudė savo mamą tarpusavio konflikto metu. Byloje nėra jokių duomenų, kad ji tai padarė poveikyje dėl neteisėtų nukentėjusiosios veiksmų.

Taigi, būtinas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių padarinių, nukentėjusiojo mirties, yra objektyviai nustatytas. Kaltinamosios veika buvo būtina sąlyga pasekmei kilti. Nukentėjusioji mirė nuo durtinės-pjautinės kiauryminės kairės pusės žaizdos su širdiplėvės bei širdies dešiniojo skilvelio pažeidimais ir ūmiu vidiniu nukraujavimu. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad kai nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti.

Tai, kad kaltinamoji teigia, jog ji pamena, kad sudavusi tik du smūgius peiliu nukentėjusiajai, nors teismo medicinos specialistai nustatė daugiau sužalojimų, galima teigti, kad tai yra išgerto alkoholio poveikis.

Įvertinus objektyvią kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pusę, spręsdamas dėl kaltinamosios tyčios formos, teismas atsižvelgė į nukentėjusiosios ir kaltinamosios asmenybes, kad tarpusavio konfliktai dažni ir konfliktų metu smurtaujama, taip pat, kad nebuvo naudotasi padidintą žalojimo galimybę turinčiais įrankiais, kas liudytų kryptingą veikimą siekiant tikslo nužudyti, teismas sprendžia, kad kaltinamoji nukentėjusįjį nužudė veikdama netiesiogine tyčia, būdama neblaivi, tarpusavio konflikto metu, suprasdama, kad savo veika, smogdama peiliu į nugaros, krūtinės sritis, kėsinasi į nukentėjusiojo gyvybę, į žmogaus gyvybei pavojingas kūno vietas ir nors nenorėjo atimti gyvybės, kaip teigia kaltinamoji, sąmoningai leido tokiems padariniams kilti ir buvo abejinga dėl pasekmių (po suduotų smūgių mėgino pasišalinti iš įvykio vietos). N. K. nužudė savo šeimos narį, todėl N. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Bausmės skyrimas

Kaltinamosios N. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl to. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgta į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį, sukeltas pasekmes, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę. Kaltinamosios padarytas nusikaltimas numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.), šiuo nusikaltimu sukelti negrąžinami padariniai ir padaryta ypatinga žala visuomenei. Kaltinamajai skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą, gailisi, turi du mažamečius vaikus jai skirtina laisvės atėmimo bausmė žemesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis

Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 299 str., 301-308 str.,

nusprendė:

N. K. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d., 3 p. ir nuteisti 11 (vienuolikai) metų laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

N. K. kardomąją priemonę–suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2011-12-29.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą kardomajame kalinime ir suėmime nuo 2011-05-13 iki 2011-12-29 ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str.).

Daiktinius įrodymus: virtuvinį peilį, akinius juodos spalvos rėmeliais, tampono-nuoplovą kvapo pėdsaką nuo peilio rankenos, lenktinį peilį mėlynos spalvos plastmasine rankena, raudonos spalvos audinio pluoštą, tamponą ir nuoplova nuo dėmių panašių į kraują, N. K. abiejų rankų pirštų nagų nuokarpas, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

2 CD plokštelės: CD R - garso įrašą gautą iš Kauno AVPK 2011-06-09 prie rašto Nr. 20-8-G-6422 ir garso įrašą gautą iš Kauno m. GMP 2011-05-20 prie rašto Nr. 20-8-G-5658; CD RW- įtariamosios N. K. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašą palikti prie bylos.

N. K. mėlynos spalvos džinsinį sijoną, pilkos spalvos megztinį, pilkos spalvos batelius, mėlynos spalvos džinsinį sijoną, MRT Motorola C139, su jame esančia Tele 2 pildyk Sim kortele, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti M. M..

Nukentėjusiosios G. K. raudonos spalvos marškinėlius, mėlynos spalvos sportinės kelnės, juodos spalvos liemenėlę, juodos spalvos apatinės kelnaitės, baltos spalvos kojinės, bordo spalvos medžiaginės šlepetės, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajai nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.