- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-24
- Bylos Nr.
- N-62-847-08
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 27 d. nutarties S. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
S. T. 2007 m. kovo 26 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ 2007 m. vasario 20 d. nutarimą, kuriuo jam už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 142 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą skirta 15 Lt bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 27 d. nutartimi S. T. skundą atsisakė priimti ir nutarė grąžinti pareiškėjui. Teismas konstatavo, kad skundas paduotas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 122 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 dienų skundo padavimo terminą ir jo neprašoma atnaujinti.
II.
S. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2007 m. kovo 27 d. teismo nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Terminas skundui paduoti nebuvo praleistas, nes ginčijamą nutarimą jis gavo 2007 m. kovo 21 d. ir tą pačią dieną jį apskundė. ABTĮ 122 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama kartu su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalimi, Europos Bendrijos Sutarties (toliau – ir EBS) 43 straipsnio 1 dalimi ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 ir 2 dalimis.
2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Ši teisės norma turi būti aiškinama plečiamai ir sąvoka „įstatymas“ neabejotinai turi apimti ir teismo nutartį, o sąvoka „paskelbti“ reiškia, kad nutartis įsigalioja nuo tos dienos, kai pareiškėjas informuojamas apie tokios nutarties priėmimą. Priešingu atveju teismui būtų leista neskelbti savo nutarčių arba priimti nutartis be aiškinamosios dalies, kas sukeltų grėsmę demokratijai ir paneigtų teisingo teisminio proceso esmę. Tokiu būdu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad 10 dienų terminas būtų skaičiuojamas nuo 2007 m. kovo 21 d., o ne nuo 2007 m. vasario 20 d. Tuo atveju, jeigu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui kyla abejonės dėl tokio išaiškinimo, prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė EBS 43 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad vienos valstybės narės nuolatiniams gyventojams kitos valstybės narės teritorijoje įsikūrimo laisvės apribojimai yra draudžiami. Europos Teisingumo Teismo konforminės interpretacijos doktrina reikalauja, kad ABTĮ 122 straipsnio 1 dalis būtų aiškinama sistemiškai kartu su EBS 43 straipsnio 1 dalimi. Tuo atveju, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartų, kad jo byloje apskundimo terminas, nepaisant EBS 43 straipsnio 1 dalies, skaičiuojamas nuo 2007 m. vasario 20 d., o ne nuo 2007 m. kovo 21 d., būtų įtvirtinta Lietuvoje gyvenančių ir gyvenančių kitose Europos Sąjungos valstybėse žmonių diskriminacija, kadangi Lietuvos gyventojai gali ateiti į teismo arba kontrolieriaus Kavaliausko posėdį ir sužinoti apie atitinkamą nutartį, o jis, gyvendamas Prancūzijoje ir Belgijoje, negali to padaryti. Vienintelis būdas jam sužinoti apie teisminį sprendimą - tai gauti jį paštu. Ginčijamą nutarimą jis gavo paštu tik 2007 m. kovo 21 d. Pabrėžia, kad jeigu Lietuvos teisė įvestų tokią diskriminaciją, jog Lietuvos gyventojai galėtų 10 dienų bėgyje nuo sprendimo priėmimo dienos jį apskųsti, o kitų Europos Sąjungos valstybių gyventojai kiekvieną kartą privalėtų prašyti atnaujinti terminą - tai irgi būtų laikoma EBS 43 straipsnio 1 dalies pažeidimu, kadangi viena piliečių grupė skundžia tiesiogiai, o kita grupė, prieš skųsdama, turi prašyti atnaujinti terminą. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės gyventojas visada gaus sprendimo nuorašą praėjus 10-30 dienų. Tuo atveju, jeigu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui kiltų abejonės dėl tokio išaiškinimo, prašo kreiptis su prejudiciniu klausimu į Europos Sąjungos Pirmos instancijos tribunolą (kalba netaisyta).
4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta teisė į teismą. Tuo atveju, jeigu 10 dienų terminas skaičiuojamas nuo teisminio sprendimo priėmimo dienos, o ne nuo nuorašo gavimo dienos, iš asmenų, gyvenančių kitose Europos Tarybos (kalba netaisyta) valstybėse, atimama teisė į teismą, kadangi paštu nuorašas visada ateina kai šis terminas jau praėjęs.
5. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, kurioje, taikant autonominio koncepto doktriną, įtvirtinta nekaltumo prezumpcija. Teismas nurodė, kad jis turi pateikti šio termino praleidimą pateisinančius įrodymus. Atkreipia dėmesį, kad jeigu pirmosios instancijos teismas pagailėjo kelių centų „accusė de rėception" paslaugai, turi būti preziumuojama, kad jis gavo atitinkamą nutarimo nuorašą 2007 m. kovo 21 d., tą dieną, kurią jis tai deklaruoja. Jeigu teismas susimokėtų tuos kelis centus paštui už „accusė de rėception" paslaugą, paštininkas užrašytų tikslią datą, kada jam buvo įteiktas atitinkamas laiškas. Teismui pagailėjus pinigų, vienintelis būdas nustatyti gavimo datą - tai jo parodymas. Esant tokiam neaiškumui ne jis, o Lietuvos teismai arba kontrolieriai privalo įrodyti jo kaltę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas atmestinas.
ATPK 293 straipsnyje reglamentuota, kad skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu gali atnaujinti atitinkamas administracinis teismas. Analogiškas terminas yra numatytas ir ABTĮ 122 straipsnio 1 dalyje.
S. T. skundžiamas savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atitinkamo tarnautojo nutarimas priimtas 2007 m. vasario 20 d., tad, vadovaujantis minėtu ATPK 293 straipsniu, paskutinė skundo dėl šio nutarimo pateikimo diena buvo 2007 m. kovo 2 d. S. T. skundas pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2007 m. kovo 26 d., jis išsiųstas paštu 2007 m. kovo 21 d., tai yra praleidus įstatymo nustatytą dešimties dienų skundo padavimo terminą.
Jau minėtame ATPK 293 straipsnyje prašymas atnaujinti parleistą terminą skundui paduoti yra numatytas kaip būtina sąlyga tam, kad teismas galėtų vertinti nurodytų termino praleidimo priežasčių pagrįstumą bei spręsti praleisto termino atnaujinimo klausimą, tačiau S. T. pirmosios instancijos teismui tokio prašymo nepareiškė. Remiantis tuo darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundą atsisakė priimti pagrįstai ir teisėtai (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Vertinant atskirojo skundo argumentus dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies, EBS 43 straipsnio 1 dalies, Konvencijos 6 straipsnio 1, 2 dalių aiškinimo ir taikymo pažymėtina, kad ATPK 293 straipsnio nuostatomis asmenims, gyvenantiems kitoje valstybėje, teisė skųsti byloje priimtą nutarimą nėra ribojama. Vadovaujantis ATPK 272 straipsnio 1 dalimi, administracinio teisės pažeidimo byla yra nagrinėjama nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tik tuo atveju, kai byloje yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą arba toks prašymas atmestas kaip nepagrįstas. Šios nuostatos garantuoja asmeniui, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje jis gyvena, teisę žinoti apie jo bylos nagrinėjimą ir betarpiškai jame dalyvauti. Nutarimo, priimto administracinio teisės pažeidimo byloje, paskelbimą reglamentuoja ATPK 288 straipsnio 1 dalis, pagal kurią nutarimas skelbiamas tuojau pat, baigus bylos nagrinėjimą. Vadovaujantis minėto ATPK 288 straipsnio 2 dalimi, nutarimo nuorašas per tris dienas įteikiamas arba išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio jis priimtas. Vadovaujantis jau minėtu ATPK 293 straipsniu, terminas paduoti skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje visiems byloje dalyvaujantiems asmenims skaičiuojamas vienodai – nuo nutarimo priėmimo, o ne nuo jo nuorašo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos. Dešimties dienų terminas, įvertinus tiek Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, tiek Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikytinas protingu ir pakankamu apsisprendimui skųsti byloje priimtą nutarimą, skundo paruošimui ir pateikimui. ATPK 293 straipsnio nuostatos taip pat numato galimybę kreiptis į administracinį teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, jei šis terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties, pavyzdžiui, dėl pavėluoto ginčijamo nutarimo nuorašo gavimo. Iš to spręstina, kad esamu įstatyminiu reglamentavimu S. T. teisė į teisminę gynybą nebuvo apribota ir jis turi galimybę ją tinkamai realizuoti laikantis įstatymo nustatytos tvarkos, tai yra kreipiantis į atitinkamą pirmos instancijos administracinį teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2007 m. vasario 20 d. nutarimo paduoti. Teismas, S. T. išaiškindamas apie galimybę pateikti tokį prašymą, realizavo ABTĮ 10 straipsnio, 37 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šiuo atveju S. T. nebuvo įpareigotas pateikti savo kaltės įrodymus. Nurodyti priežastis, kodėl buvo praleistas terminas skundui paduoti, bei tuo pačiu pateikti jas patvirtinančius įrodymus gali tik tą terminą praleidęs asmuo.
Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad pagrindo tenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartį nėra.
Vadovaujantis ABTĮ 10 straipsniu S. T. išaiškintina, kad jis turi teisę pakartotinai pateikti pirmosios instancijos administraciniam teismui skundą dėl 2007 m. vasario 20 d. nutarimo kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, minėtame prašyme nurodant ir įrodymais pagrindžiant termino praleidimo priežastis iki tinkamo skundo padavimo dienos. Kartu pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios jam įstatymo nustatytu dešimties dienų laikotarpiu pateikti apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. T. atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.