Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. kasacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį dėl 2005 m. gruodžio 22 d. nusikaltimo laisvės atėmimu ketveriems metams trims mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl 2006 m. sausio 17 d. nusikaltimo laisvės atėmimu ketveriems metams penkiems mėnesiams, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu M. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartis, kuria nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo psichotropinės medžiagos – 0,218 g metamfetamino, kurią iki 2005 m. gruodžio 22 d. laikė savo namuose, (duomenys neskelbtini), ir tą pačią dieną už 40 Lt pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį.

M. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir už tai, kad jis nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo psichotropinės medžiagos – 0,187 g metamfetamino, kurią iki 2006 m. sausio 17 d. laikė savo namuose, (duomenys neskelbtini), ir tą pačią dieną už 40 Lt pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį.

M. B. nuteistas ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nenustatytomis aplinkybėmis įgijo psichotropinės medžiagos – 0,621 g metamfetamino ir narkotinės medžiagos – 0,022 g heroino, kurias laikė savo namuose, kol 2006 m. sausio 30 d. kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kasaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo jį išteisinti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir sušvelninti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį jam paskirtą bausmę. Kasatorius, neginčydamas kaltės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog jis užsiminėjo psichotropinių ar narkotinių medžiagų prekyba. Liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, bei pareigūnų parodymai, kuriais teismas grindė apkaltinamąjį nuosprendį dėl BK 260 straipsnio 1 dalies, yra melagingi, o pati byla – sufabrikuota. Byloje esantis vaizdo įrašas yra be garso, byloje nėra patikimų duomenų, kad asmenys, veikę pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, panaudojo operatyvinio fondo lėšas, be to, šių asmenų veiksmai neatitiko nusikalstamos veikos imitacijos modelio ribų. Kasatorius taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes paimant tyrimui jo rūbus, kurie nebuvo tinkamai supakuoti, šlapimą, nagų nuokarpas, rankų nuoplovas nedalyvavo gynėjas. Kratos metu rastas psichotropines ir narkotines medžiagas kasatorius laikė savo reikmėms ir dėl to jis prisipažino, todėl mano, kad bausmė, jam paskirta pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, turėtų būti švelnesnė.

Kasacinis skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu. Todėl šioje byloje kasacinės instancijos teismas pasisako tik dėl kasatoriaus motyvų, susijusių su BPK 369 straipsnyje nurodytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl M. B. nuteisimo

M. B. kaltės ir veikos kvalifikacijos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį neginčija. Kasatoriaus teiginiai, kad jis neteisingai nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįsti.

Iš teismų sprendimuose išdėstytų įrodymų, tarp jų – liudytojų parodymų, specialisto išvadų, kitų duomenų, matyti, M. B. ne tik neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinės medžiagos – metamfetamino, bet ir ją platino. Teismui nebuvo pagrindo netikėti liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, kad M. B. jiems, veikusiems pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, pardavė metamfetaminą, nes šiuos parodymus patvirtina kiti pirmiau aptarti įrodymai. Kasatoriaus teiginiai, kad tokių įrodymų nėra, atmestini, šie įrodymai yra išdėstyti teismų sprendimuose. Nuteistojo parodymus teismai vertino kartu su kitais įrodymais. Kasatoriaus teiginiai dėl minėtų liudytojų, pareigūnų parodymų, vaizdo įrašo yra susiję su nauju bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu ir nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, todėl šioje nutartyje nesvarstomi. Dėl šių duomenų pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

Iš šios bylos matyti, kad M. B. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė psichotropines medžiagas – 0,218 g ir 0,187 g metamfetamino, kurias 2005 m. gruodžio 22 d. ir 2006 m. sausio 17 d. pardavė asmenims, veikusiems pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį. Šiuos nusikaltimus, kurie kvalifikuotini pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, M. B. padarė skirtingu laiku, savarankiškais veiksmais, todėl kiekviena jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kaip pavienis nusikaltimas.

Dėl kitų kasacinio skundo motyvų

M. B. motyvai, kuriais jis grindžia savo teiginius dėl bylos fabrikavimo ir teisės į gynybą pažeidimo, nėra pagrįsti.

Iš bylos matyti, kad nusikalstamos veikos imitacijos modelis buvo sankcionuotas veikti prieš M. B., o nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviams buvo leista imituoti veiką, numatytą BK 259 straipsnyje ir 260 straipsnio 3 dalyje. BK 260 straipsnio 3 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, o šioje byloje nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviai imitavo nusikalstamą veiką, kuri nesusijusi net su didelio kiekio psichotropinių medžiagų disponavimu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad asmenys, veikę pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, peržengė šio modelio ribas. Kiti kasacinio skundo motyvai dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio nėra susiję su bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu M. B. buvo išaiškintos jo procesinės teisės, tarp jų – teisė nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją. Tai pasirašytinai patvirtino ir M. B., kuris apklausiamas kaip įtariamasis, šia teise pasinaudojo. BPK 50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jei įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis prašo užtikrinti gynėjo dalyvavimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam reikalingas gynėjas, ir parinktą gynėją paskiria. Iš byloje esančių daiktų, dokumentų pateikimo protokolo bei pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolų matyti, kad M. B., paimant kasaciniame skunde minėtus jo rūbus, šlapimą, nagų nuokarpas, rankų nuoplovas, neprašė užtikrinti gynėjo dalyvavimo, be to, protokolų turinys liudija, kad kasatorius rūbus bei pavyzdžius pateikė savanoriškai ir kad rūbai po apžiūros buvo supakuoti į kartonines dėžes, o jos – užklijuotos ir užantspauduotos.

M. B. bausmės už padarytus nusikaltimus paskirtos nepažeidžiant BK 54 straipsnio nuostatų. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas nuosprendyje yra motyvuotas. Kasatoriaus teiginiai, kad pagal BK 259 straipsnio 1 dalį jam paskirta bausmė turėtų būti švelnesnė, atmestini. Nenustatęs M. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau atsižvelgęs į jo asmenybę teismas pagrįstai kasatoriui paskyrė BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį viršijančią laisvės atėmimo bausmę. Kasatoriaus teiginiai, kad jis dėl šios veikos prisipažino, negali būti laikomi jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasmę aplinkybės – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik abi drauge. Tuo tarpu iš bylos matyti, kad M. B. nepripažino esminių bylos aplinkybių, susijusių su psichotropinių medžiagų pardavimu.

Kiti kasacinio skundo motyvai nėra susiję su BPK 369 straipsnyje nurodytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. B. kasacinį skundą atmesti.