- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-06
- Bylos Nr.
- e2-1719-901/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-17293-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Spalvienė
- Atsakovas
- P. D.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laura Spalvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios UAB „Seinerys“, atstovaujamos bankroto administratorės S. G., ieškinį atsakovui P. D. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo bankrutavusios UAB „Seinerys“ bankroto administratorė prašo priteisti iš atsakovo P. D. 1289,39 Eur žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.
Atsakovui ieškinys su priedais įteiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 130 str. nustatyta tvarka, tačiau jis per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, jokių prieštaravimų ieškinio reikalavimams ar prašymų teismui neteikė, bylos procesui buvo abejingas. Atsakovui įteiktame pranešime dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo išaiškinta, kad nepateikus atsiliepimo į ieškinį, gali būti priimtas sprendimas už akių. CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d., nesant atsakovo prašymo nepriimti sprendimo už akių, o ieškovui prašant priimti tokį sprendimą, priimtinas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas (CPK 285 str. 2 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-03-29 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Seinerys“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta S. G.. Įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus bei įpareigoti administratorių perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą.
UAB „Seinerys” įsteigta 1998-10-13, P. D. nuo 1998-10-13 ėjo vadovo pareigas. Iškėlus įmonei bankroto bylą, įmonės vadovas P. D., kaip to reikalauja įmonių bankroto įstatymas ir Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-29 nutartis, finansinės atskaitomybės neparengė ir nepateikė administratorei. Klaipėdos apygardos teismas 2016-08-24 nutartimi patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus 3993,86 Eur sumai. Bankroto byla iškelta pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą. UAB „Seinerys“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2016-02-23 sudarė 3247,51 Eur, iš jų 3070,55 Eur VSD įmokų ir 176,96 Eur delspinigių. Atsakovas paskutinį kartą 2003-11-21 sumokėjo 200,00 Lt (57,92 Eur). Atsakovas nėra sumokėjęs VSD įmokų, priskaičiuotų už apdraustuosius už laikotarpį nuo 2003 m. gegužės mėn. iki 2004 m. lapkričio mėn. Bendrovėje apdraustųjų nėra nuo 2004-11-16.
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo žalą, padarytą kreditoriams dėl pavėlavimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Taip pat pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje išaiškino ir detalizavo šių įstatymų nuostatų taikymo sąlygas analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).
Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, jam pažeidus įstatyme nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti įmonės vadovo kaltės. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų įmonės vadovas. Nustatant momentą, kuriuo vadovui atsiranda pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokiai ĮBĮ prasme. Kasacinėje jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis. Įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės nemokumo atsiradimo momentas yra teisiškai reikšmingas vertinant pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo padarinius ir nustatant dėl pavėluoto bankroto bylos inicijavimo (neinicijavimo) atsiradusią žalą. Žala dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimo pasireiškia tuo, kad dėl pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei pablogėja jos turtinė padėtis ir tuo pažeidžiami kreditorių interesai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Žala kreditoriams yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos. Žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes.
Skola dėl nesavalaikio bankroto bylos kėlimo nuo 2004-01-01 iki 2004-11-15 (atleistas paskutinis darbuotojas) išaugo dėl VSD įmokų priskaičiavimo - 1289,39 Eur.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tarp atsakovo veiksmų bei ieškovei kilusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs jam, kaip bendrovės vadovui pavestas pareigas, būtų išvengta žalos bendrovei ir jos kreditoriams atsiradimo.
Iš byloje esančių rašytinių ir teismo ištirtų įrodymų, nurodytų aplinkybių nustatyta, kad atsakovas nepateikė bankroto administratorei finansinės atskaitomybės neparengė ir nepateikė administratorei, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei tapus nemokia, todėl atsakovui taikytina deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 str. 4 d.), ir iš atsakovo ieškovei priteistina 1289,39 Eur žalos (CK 6.249 str.).
Vadovaujantis CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d., ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas (CPK 83 str. 1d. 8 p.), todėl iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 29,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 96 str. 1 d.).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 92 str., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo P. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui BUAB „Seinerys“, į.k. 241724870, 1289,39 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus, 39 euro centus) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1289,39 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-01-03) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovo P. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 29,00 Eur žyminio mokesčio.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.