- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-07-12
- Bylos Nr.
- A2.6.-4734-888/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04013-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pažeidėjas
- J. P.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. kovo 11 d., 03 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), J. P. vairuodamas automobilį SAAB SAAB 9-3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (1,29 promilės ± 1,7 %) girtumo laipsnis, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į kelio būklę ir meteorologines sąlygas, susidarius aplinkybėms, nesumažino važiavimo greičio ir nesustojo, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į elektros apskaitos spintą, dėl ko buvo sugadintas automobilis ir elektros apskaitos spinta. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 punktų reikalavimus.
Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. P. neneigė vairavęs transporto priemonę SAAB neblaivus ir apgadinęs elektros apskaitos spintą, gailėjosi dėl padarytų pažeidimų. Teismui parodė, kad įvykio dieną buvo išgėręs alaus, jautėsi blaivus, todėl sėdo į automobilį ir išvažiavo su draugu Š. Š.. Mašinos gale nepastebėjo jokio stulpo. Paaiškino, kad yra negirdintis ir jautė variklio vibraciją, galvojo, kad taip dirba variklis, todėl nesuprato, kad įvyko eismo įvykis. Pavažiavo apie 300 metrų, buvo keistas jausmas, dėl to sustojo, apžiūrėjo automobilį ir pastebėjo, kad mašina įlenkta, žibintas iškritęs, jis išsigando, nes buvo vartojęs alkoholio (b. l. 47).
Teismo posėdžio metu apklaustas transporto priemonės savininkas A. P. parodė, kad J. P. yra jo sūnus. Paaiškino, kad automobilis SAAB 9-3 priklauso jam, juo naudojasi kartu su sūnumi. Įvykio dieną jo sūnus važiuodamas atbulas stiklu užkabino elektros apskaitos spintą, automobiliui SAAB 9-3 buvo apgadintas posūkio žibintas. Automobilio rakteliai J. P. prieinami, dokumentai paliekami koridoriuje (b. l. 47).
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. R. parodė, kad įvykio dieną gavo iškvietimą, kad automobilis SAAB prie „Magnus“ viešbučio atsitrenkė į stulpą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Jis atvyko į įvykio vietą ir rado automobilį su sudaužytu bamperiu. Abu automobilyje buvę asmenys – kurčnebyliai. Automobilyje rasti vyrai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, patys parodė, kur atsitrenkė, jie nuo eismo įvykio vietos buvo pavažiavę apie 300 metrų. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo nustatytas girtumas (b. l. 47-49).
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Š. Š. parodė, kad su draugu J. P. įvykio dieną buvo viešbutyje. Išėję iš viešbučio, automobilių stovėjimo aikštelėje, nepamatė, jog šalia automobilio yra elektros stulpas. Atbuli važiavo automobiliu iš stovėjimo aikštelės, pajautė keistą jausmą, tačiau neatkreipė dėmesio ir truputėlį pavažiavo. Sustojo apsižiūrėti, ar kas nenutiko mašinai, o tuo metu prie jų privažiavo policijos pareigūnų automobilis. Nuo įvykio iki policijos pareigūnų atvykimo praėjo apie 10 minučių. Automobilį vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, su kuriuo jie kartu vartojo alkoholį (b. l. 49).
Motyvuojamoji dalis
ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kai šie veiksmai padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens.
Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. <...>.
Kelių eismo taisyklių 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
J. P. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, be jo paties prisipažinimo, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų D. R. ir Š. Š. parodymų taip pat įrodyta byloje surinkta ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (b. l. 1), tarnybiniais pranešimais (b. l. 2, 14), lokaline sąmata (b. l. 6), eismo įvykio vietos schema su papildomais duomenimis (b. l. 13), asmens blaivumo testu Nr. 759, iš kurio matyti, jog 2016 m. kovo 11 d., 03 val. 51 min., J. P. nustatytas 1,29 promilių girtumo laipsnis (b. l. 16), fotonuotraukomis (b. l. 17-18), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 25), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 27), išrašu iš elektroninės policijos pranešimų registravimo sistemos (b. l. 28), alkotesterio patikros sertifikatu (b. l. 31).
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2016 m. kovo 11 d., 03 val. 35 min., Kaune, Vytauto pr. 25, J. P. vairuodamas automobilį SAAB SAAB 9-3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (1,29 promilės ± 1,7 %) girtumo laipsnis, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į kelio būklę ir meteorologines sąlygas, susidarius aplinkybėms, nesumažino važiavimo greičio ir nesustojo, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į elektros apskaitos spintą, dėl ko buvo sugadintas automobilis ir elektros apskaitos spinta. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 punktų reikalavimus ir jo veiksmai atitinka teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, sudėtį. J. P. kaltas dėl šio teisės pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
J. P. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog jis pripažino teisės pažeidimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi, teisės pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis (pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 23 d. Nr.A1-285 įsakymo „Dėl darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių patvirtinimo“ 3.2. punktą (Žin., 2004, Nr. 186-6947; 2006, Nr.37-1324; 2006, Nr.72-2720), J. P. turima II invalidumo grupė prilyginama 35 procentų darbingumo lygiui) (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 10 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda – minimalaus dydžio bauda, numatyta ATPK 127 straipsnio 3 dalies, sankcijos ribose bei papildoma nuobauda – minimalaus termino teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas J. P. taip pat buvo surašytas ir už tai, kad jis 2016 m. kovo 11 d., 03 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais J. P. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 219.1., 222 punktų reikalavimus ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Vadovaujantis teismų praktika, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, N1-1715/2007, N575-2198/2009). Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi teismų praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ar objektyviai negalėjo suprasti, jog apgadino automobilį ar kitą objektą, tai gali rodyti, kad jis iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. P. turi klausos negalią, teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad jis negirdi ir po susidūrimo su elektros apskaitos spinta pagalvojo, kad automobilio variklis taip dirba, kadangi jis jaučia variklio vibraciją. Supratęs, kad kažkas atsitiko, sustojo ir apžiūrinėjant automobilį atvyko policijos pareigūnai (b. l. 47). Byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, kad jis vengė tiesos nustatymo byloje, slėpė įvykio pėdsakus, skubiai pasišalino iš įvykio vietos ar atliko panašius veiksmus, priešingai, teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas D. R. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę pripažino, viską paaiškino, o nuo įvykio vietos nutolo apie 300 metrų ir sustojo (b. l. 48), todėl šie liudytojo parodymai nepatvirtina, jog J. P. suvokė, jog įvyko eismo įvykis ir jis sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos. Pažymėtina ir tai, kad klausos negalią turi ir kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu įvykio metu buvęs Š. Š., todėl ir jis galėjo objektyviai nesuvokti, kad įvyko eismo įvykis. Jokių kitų tiesioginių, neginčijamų, objektyvių duomenų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tiesioginę tyčią dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, byloje nėra.
Teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes bei byloje surinktus ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog J. P. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčinio pasitraukimo iš eismo įvykio vietos. Teismas konstatuoja, kad J. P. veikoje nenustatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal minėtą straipsnį jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 250 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 288 straipsniu, 302⁴ straipsniu,
nutaria:
J. P. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1 158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16056014513. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį J. P. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.