Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai I. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui M. A. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ padavė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo M. A. 3561,84 Eur turtinės žalos atlyginimo, 206,88 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (el. b. l. 1-4).

2. Ieškovės procesiniuose dokumentuose (el. b. l. 1-4, 77, 78) nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo aplietas butas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas Nr. (duomenys neskelbtini)). Buvo sulietos nurodyto buto 3-1, 3-2 patalpų lubos, patalpos 3-1 sienos ir durys, patalpų 3-1 ir 3-3 grindys. Įvykio metu Butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas būsto draudimu, vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė apskaičiavo, kad Buto Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina yra 3561,84 Eur, sumokėjo draudėjai V. P. tokio dydžio draudimo išmoką. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aplietas ir atsakovui M. A. priklausančio buto (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio virš trečiojo asmens V. P. buto. Aplinkybę, kad ieškovės apdraustose patalpose buvo sugadintos lubos, patvirtina, jog vanduo sunkėsi iš viršaus. Ieškovė išsiuntė atsakovui pretenziją, ragindama atlyginti žalą, tačiau iki šiol žala neatlyginta. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, kai nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Ieškovė neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto. Būtina įrodyti, kad užpylimo židinys yra viršuje esantis butas, o ne kiti šaltiniai. Atsakovui ginčijant žalos atlyginimo dydį, nepateikta į bylą duomenų, pagrindžiančių atsakovo argumentus dėl remonto išlaidų. Ieškovė apskaičiavo žalos dydį pagal lokalinę sąmatą, sudaromą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtinta „Sistela“ programa, kurioje įvedus reikalingus atlikti darbų kiekius, pagal galiojančias vidutines rinkos kainas apskaičiuojamos remonto išlaidos. Žalos kompensavimo paskirtis – atkurti turtą iki tokios būklės, kokios jis buvo iki žalos atsiradimo. Todėl skaičiuojant remonto išlaidas visas reikalingas remontuoti plotas nesutampa su tiesiogiai pažeistu plotu: jeigu sulieta sienos dalis, vertinama, kad reikalinga remontuoti visą sienos plokštumą. Atsakovui laiku neatlyginus žalos, iš jo turi būti priteistos 206,88 Eur kompensacinės palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, bei 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos.

3. Atsakovo M. A. procesiniuose dokumentuose prašoma atmesti ieškinio reikalavimus (el. b. l. 57-61; 83-85). Atsakovas teigia, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad Butui Nr. (duomenys neskelbtini) žalą padaręs poveikis kilo iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Kartu su ieškiniu nepateikiami duomenys, galintys patvirtinti, kad užliejimo šaltinis galėtų būti priskirtas atsakovo Buto Nr. (duomenys neskelbtini) riboms, o ne pastato bendrojo naudojimo objektams. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo, t. y. atsakovas. Draudiminio įvykio metu draudėja buvo užsienyje, įvykis nebuvo pastebėtas laiku, nebuvo nustatytos įvykio aplinkybės ir priežastys. Todėl nebuvo galimybės atsekti konkretų žalos šaltinį aktuliu momentu, t. y. vykstant apliejimui. Ieškovė ir vėliau nesiėmė veiksmų konkrečiam žalos šaltiniui nustatyti: jos atstovai nei karto nesusiekė su atsakovu, neinformavo apie įvykį, nepranešė apie pradėtą žalos bylą, neprašė paaiškinimų, nekvietė dalyvauti užfiksuojant Butui Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, pildant Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą. Ieškovė nei karto neapžiūrėjo ir neįvertino atsakovo buto. Atsakovas, nebūdamas informuotas apie tai, kad jis yra laikomas žalą padariusiu asmeniu, taip pat negalėjo atlikti veiksmų surenkant įrodymus, patvirtinančius arba paneigiančius jo atsakomybę. (duomenys neskelbtini)Bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išklota grindų danga. (duomenys neskelbtini) grindų danga buvo lyg nauja (sausa, nepažeista ir nedeformuota); sienos buvo sausos. Trečiojo asmens buto užpylimas vandeniu įvyko daugiabučiame name, todėl apliejimo priežastys galėjo būti įvairios: ir pastato defektas, ir bendrųjų pastato naudojimo objektų (pvz. kanalizacijos sistemos) defektas, ir kitose patalpose ar butuose esantys defektai. Net ir ta aplinkybė, kad vanduo sunkėsi iš viršaus bei iš kurios tiksliai vietos, negali būti nustatyta vienareikšmiškai, nes žala buvo pamatyta po kurio laiko, išplitus drėgmei. Nesuprantama, kodėl ieškovė teikdama atsakovui pretenziją bei teismui ieškinį pateikė skirtingas sąmatas. 2018 m. gruodžio 17 d. datuojamoje sąmatoje buvo reikalaujama atlyginti šiek tiek mažesnę sumą (3421,40 Eur), nors didžioji dalis sąmatoje išvardintų neva reikalingų atlikti darbų buvo įvertinti ženkliai didesnėmis sumomis. Sąmatoje nurodytos ūkinės paslaugos (plėvelinė grindų ir kitų daiktų apsauga, patalpų valymas ir šiukšlių išvežimas, baldų ir kitų daiktų išnešimas / įnešimas, karnizų, lentynų ir kt. perkabinimas) buvo šalutinės, skirtos patogumui bei nebūtinos turtui atstatyti į iki apliejimo buvusią padėtį. Už komunalinių atliekų tvarkymą ir trečiasis asmuo, ir atsakovas moka mokesčius, todėl nesuprantama, kodėl patalpų valymas ir išvežimas turi būti atlygintas atsakovo. Ieškovės siųstoje sąmatoje nurodytos vienetų kainos yra ženkliai aukštesnės už tas, kurios vyrauja rinkoje. (pvz., medinių grindjuosčių montavimas rinkoje įkainotas nuo 1,80 Eur iki 5 Eur už metrą, o Turto remonto sąmatoje vieneto kaina nurodyta 5,55 Eur. Dėl apliejimo atsiradę pažeidimai yra pavieniai ir nežymūs, todėl keltinas klausimas dėl reikiamų remonto darbų kiekio apskaičiavimo ir įkainojimo. Ieškovė netirdama ir nerinkdama įrodymų dėl padarytos žalos kaltininko, išmokėdama draudimo išmoką pagal nepagrįstą turto remonto sąmatą, pati prisiėmė riziką dėl trečiajam asmeniui išmokėtos nepagrįstai didelės draudimo išmokos. Ieškovės reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo nepagrįstas, nes neaišku, kuo vadovaudamasi ji teigia, jog pareikalavo įvykdyti prievolę 2019 m. vasario 1 d. Iki 2019 m. liepos 11 d. pranešimo „Paskutinis siūlymas išvengti turto ir pajamų arešto“ gavimo atsakovas nežinojo apie ieškovės reikalavimus; jis iki tol nežinojo apie ieškovės reiškiamas jam pretenzijas. Net jei būtų nustatyta, kad ieškovė turi teisę į kompensacines palūkanas, jų skaičiavimo terminas galėtų būti skaičiuojamas tik nuo 2019 m. spalio 15 d. (t. y. praėjus 7 dienoms po ieškovės atstovo atsiųstų dokumentų, kuriais yra grindžiama žala ir reikalavimas).

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. P. nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Procesiniai dokumentai (ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) jai įteikti tinkamai (el. b. t. 3, l. 99, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1, 3 dalys).

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja I. V. prašė patenkinti ieškinio reikalavimus ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ieškinys reiškiamas subrogacijos pagrindu. Ieškovė saistoma tų ieškinio senaties terminų, kurie saisto nukentėjusį asmenį. Šiuo atveju galioja 3 metų senaties terminas ieškovės reikalavimams. Nagrinėjamu atveju vandens prasiveržimas buvo laikinas, nebuvo kviestos jokios tarnybos, tai tik patvirtina aplinkybę, kad Butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aplietas iš Buto Nr. (duomenys neskelbtini). Kompensacinės palūkanos gali būti nepriteistos tik tuo atveju, jei dėl prievolės nevykdymo buvo atsakingas ir kreditorius. Šioje byloje nenustatyta, kad atsakovas neatlygino draudimo išmokos dėl ieškovės veiksmų. Todėl turi būti priteistos ir kompensacinės palūkanos. Turto sugadinimo aktas yra pirmas žingsnis siekiant išsiaiškinti, ar įvykis yra draudiminis.

6. Atsakovas M. A. 2022 m. spalio 31 d. teismo posėdyje prašė netenkinti ieškinio reikalavimų jo procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais bei taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimams. Atsakovas patvirtino faktines aplinkybes, nurodytas jo procesiniuose dokumentuose. Papildomai paaiškino, kad, jis buvo Lietuvoje tuo metu, kai įsirenginėjo savo Butą Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jis padarė savo buto nuotraukas, lankydavosi jame kas mėnesį po porą kartų. Sausio mėn. kaimynas informavo atsakovą apie tai, kad buvo padaryta žala, sakė, kad jo ieško draudimo bendrovė. Draudimo bendrovė turėjo atsakovo telefono numerį. Tuo metu atsakovo Buto Nr. (duomenys neskelbtini) grindys buvo išklotos plytelėmis. Vanduo buvo naudojamas tik statyboms vonioje. Bute Nr. (duomenys neskelbtini) yra grindinis šildymas, sudėtos akmens masės plytelės. Bendrija buvo įkurta po įvykio. Remonto darbai jo bute buvo baigti 2018 m. spalio gale. 2018 m. lapkritį, gruodį Bute Nr. (duomenys neskelbtini) nevyko jokių remonto darbų. Atsakovas bendravo su trečiuoju asmeniu V. P. ir jos motina po įvykio, jos pakvietė jį į Buto Nr. (duomenys neskelbtini) vidų, sakė, kad šiam butui padaryta žala, atsakovas nematė to. 2018 m. gruodžio mėn. atsakovas neturėjo pašto dėžutės, pranešimą iš skolų išieškojimo įmonės gavo Buto Nr. (duomenys neskelbtini) adresu. 2018-2019 m. jo deklaruota gyvenamoji vieta buvo kitu adresu.

7. Atsakovo atstovė advokatė R. G. teismo posėdžių metu prašė atmesti ieškinio reikalavimus, taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą ir priteisti iš ieškovės atsakovui turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atstovė grindė atsakovo poziciją jo procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimams turi būti taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Pirma pretenzija atsakovui buvo pateikta 2019 m. sausio mėn. Vasarį ieškovė gavo atsakovo nesutikimą, nuo tada turi būti skaičiuojamas vienerių metų ieškinio senaties terminas, nes ieškovės reikalavimas yra regresinis, kylantis iš draudimo santykių. Ieškovė pradėjo įrodinėti priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir trečiojo asmens žalos tik teisme, o ne prieš draudimo išmokos sumokėjimą V. P.. Turto sugadinimo akte nenurodytos apliejimo priežastys, nepranešta kompetentingoms institucijoms apie apliejimo faktą, Butas Nr. (duomenys neskelbtini) paminėtas kaip galimas apliejimo židinys, nurodant, kad Butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aplietas iš gretimų butų. Trečiojo asmens V. P. parodymai prieštarauja jos paaiškinimams, duotiems surašant Turto sugadinimo aktą.

8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. P. teismo posėdžių metu prašė patenkinti ieškinį. Nurodė, kad jos buto apliejimą pastebėjo tėvas V. P., kuris periodiškai lankėsi Bute Nr. (duomenys neskelbtini), tuo metu trečiasis asmuo ten negyveno. Tėvui atvykus į butą, jis pamatė, kad viskas sulieta, bute buvo karšta, vanduo jau nebėgo. Dėl to reikėjo keisti vatą lubose, grindis, duris. Jos bute šildymas yra grindinis. Tėvas matė meistrus bute, esančiame virš jos buto, tomis dienomis, kai Butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sulietas. Buto apliejimo metu name nebuvo bendrijos. Buvo užlieta Buto Nr. (duomenys neskelbtini) svetainė, lubos vonioje, miegamajame iki koridoriaus, visur kabojo atlapos, sienos taip pat buvo sulietos. Tuo laikotarpiu trečiasis asmuo, jos tėvas atvažiuodavo į Butą Nr. (duomenys neskelbtini) 1-2 kartus į savaitę. Turto sunaikinimo akte nurodytas įgaliotinis Ervinas yra trečiojo asmens kaimynas, tuo metu jis buvo kaip galimas namo administratorius. Trečiasis asmuo suremontavo savo butą iš karto po apliejimo, turėjo didesnių išlaidų, nei nurodyta sąmatoje. Ji nematė užliejimo židinio. Atsakovas buvo atėjęs į jos butą, kai viskas buvo sutvarkyta, sakė, kad buvo pasamdęs nekokius meistrus, kad reikėjo perdaryti darbus. Jis atsiprašė tuo metu trečiojo asmens dėl šio įvykio.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

9. Iš ieškovės atstovės, trečiojo asmens V. P., liudytoju apklausto V. P. paaiškinimų bei ieškovės į bylą pateiktų nuotraukų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pradžioje buvo aplietas V. P. priklausantis Butas Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 19-38).Tuo metu šis butas buvo apdraustas ieškovės bendrovėje Būsto draudimu; name, kuriame yra Butas Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo administratoriaus ar bendrijos (el. b. t. 1, l. 12-15, 134).

10. 2018 m. gruodžio 11 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte, užpildytame ieškovės atstovo (el. b. t. 1, l. 10, 11), užfiksuota, kad užliejimas pastebėtas (duomenys neskelbtini) d.; įvykio pavadinimas – apliejimas iš gretimų patalpų, įvykio metu sugadintas draudėjos turtas; apie įvykį buvo pranešta įgaliotiniui Ervinui; numanomas dėl įvykio atsakingas subjektas – butas (duomenys neskelbtini). Turto sunaikinimo, sugadinimo akto surašymo metu trečiasis asmuo V. P. paaiškino, kad grįžusi iš kelionės pastebėjo aplietą būstą; apliejo tikriausiai iš Buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame niekas nuolat negyvena, buvo vykdomi remonto darbai. V. P. nurodė nežinanti apliejimo priežasties. Draudėja buvo išvykusi nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. gruodžio 7 d.

11. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte aprašyti ir nuostoliai, nurodant, kad Butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo remontuotas 2018 m. balandžio mėn.; apžiūrėjus butą nustatyta, kad iššokę dažai lubose, patalpose, pažymėtose 3-1, 3-2 (47,61 kv. m.); atšokę sienų dažai, tapetai (6,55 kv. m.), užfiksuoti nutekėjimai patalpose 3-1 (52,3 kv. m.); išbrinko ir deformavosi durys; iškilnotos laminato grindys (55 kv. m.); grindjuostėse patalpose 3-1 geltonos dėmės.

12. Ieškovė pateikė į bylą lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 2018 m. spalio kainas, kurios duomenimis apliejimu padarytos žalos atlyginimas yra 3561,84 Eur (el. b. t. 1, l. 18). Sąmatoje nurodyti darbai, būtini siekiant pašalinti Butui Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą: anksčiau dažytų lubų dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant; anksčiau dažytų sienų dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant; laminuotų grindų dangų įrengimas, demontavimas; sienų vidinių paviršių apklijavimas apmušalais (tapetais), medinių durų blokų keitimas mediniais durų blokais; patalpų valymas; plėvelinė apsauga; statybinių šiukšlių išvežimas; daiktų pernešimas, virtuvės baldų demontavimas / sumontavimas.

13. Pirmiau nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojo V. P. (V. P. tėvo) parodymai. Liudytojas V. P. 2023 m. sausio 12 d. teismo posėdyje parodė, kad prieš keturis metus žiemą jis matė, kai buvo įrenginėjamas butas, esantis virš dukros buto (duomenys neskelbtini), bendravo su meistrais, atlikusiais darbus. Jis buvo atvykęs į dukros butą ir pamatė, kad jis yra užpiltas, paskambino jai, o dukra susisiekė su draudimu. Dukra buto užpylimo metu buvo išvykusi. Liudytojas pirmas pamatė Buto Nr. (duomenys neskelbtini) užpylimą. Buto Nr. (duomenys neskelbtini)sienos ir lubos buvo užpiltos. Buto grindys ir durys buvo baisios, jos buvo pakeistos pavasarį. Liudytojas pasakė dukrai, kad jos butas užpiltas iš viršuje esančio buto. Draudimo bendrovei apie įvykį buvo pranešta kitą dieną, nes įvykio dieną buvo per vėlu skambinti. Liudytojas buvo dukros bute likus iki užpylimo pastebėjimo 4-5 dienoms. Vandens buvo labai daug, Bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo daug vandens garų. Liudytojas tą dieną pakilo į Butą Nr. (duomenys neskelbtini), bet jame nieko nebuvo, jis neskambino į tarnybas, vanduo tuo metu jau nebėgo. Visos Buto Nr. 3 lubos buvo atsilupusios. Kai liudytojas papuolė į virš dukros buto esantį butą po kažkur septynių dienų nuo užpylimo, pamatė ten du meistrus, kurie daužė Buto Nr. (duomenys neskelbtini) grindis, jie norėjo kažką paslėpti. Liudytojas matė atsakovo buto grindyse duobę (0,5 m×0,5 m), iš jos kyšojo vamzdžiai. Prieš tai liudytojas lankėsi atsakovo bute dar kartą dėl triukšmo, ir tuo metu grindyse nebuvo duobės, jos buvo tvarkingos. Apsilankius atsakovo bute netrūkus po įvykio liudytojas nematė, kad Buto Nr. (duomenys neskelbtini) lubos ar sienos būtų užpiltos ar netvarkingos. Draudimo bendrovė apžiūrėjo dukros butą po dienos ar dviejų nuo užpylimo. Liudytojas taip pat dalyvavo draudimo bendrovės darbuotojui nustatant žalą.

14. Iš atsakovo M. A. ir trečiojo asmens V. P. pateiktų į bylą butų planų (el. b. t. 3, l. 113, 127) matyti, kad atsakovui priklausančio buto patalpos, pažymėtos 6-1, yra virš trečiojo asmens buto patalpų 3-2, kurios buvo sulietos. Nors trečiojo asmens buto plane nėra pažymėta patalpa 3-1, labiau tikėtina, kad surašant Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, nurodant patalpą 3-1, buvo turimas omenyje koridorius, ar dalis patalpos 3-2, atskirai nepažymėti 3-1.

15. 2018 m. gruodžio 18 d. ieškovė atlygino V. P. užliejimo sukeltą žalą, išmokėdama 3561,48 Eur draudimo išmoką (el. b. t. 1, l. 9, 16). 2019 m. sausio 12 d. pretenzija (el. b. t. 1, l. 17) ieškovė kreipėsi į atsakovą reikalaudama pervesti jai per 15 dienų 3561,84 Eur žalos atlyginimo (el. b. t. 1, l. 17). Ši pretenzija išsiųsta atsakovui adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, jis negavo šios pretenzijos nurodytu adresu, tuo metu jo deklaruota gyvenamoji vieta buvo kitur, o nurodytu adresu nebuvo ir pašto dėžutės.

16. 2019 m. spalio 24 d. pareiškimu atsakovas nesutiko su ieškovės reiškiamais reikalavimais po to, kai gavo iš skolų išieškojimo įmonės „B2Kapital“ 2019 m. liepos 11 d. datuotus dokumentus dėl AB „Lietuvos draudimas“ prašomos atlyginti sumos (el. b. t. 1, l. 65-68; t. 3, l. 147).

17. Atsakovas pateikė į bylą 2022 m. sausio 24 d. eksperto V. Š. konsultacinę išvadą (el. b. t. 1, l. 99-114), kurioje nurodoma, kad 2022 m. sausio 11 d. ekspertas nuvyko į Butą Nr. (duomenys neskelbtini), susipažino su atsakovo pateiktais dokumentais ir padarė tokias išvadas: Bute Nr. (duomenys neskelbtini) nematyti buvusio vandens, galėjusio užlieti Butą Nr. (duomenys neskelbtini), pėdsakų; atsakovui priklausantis butas nėra sugadintas ar pažeistas; atsakovui priklausančiame bute nematyti remonto, kuris būtų atliktas 2018 m. pabaigoje, darbų požymių; grindys, įrengtos Bute Nr. (duomenys neskelbtini), yra nepralaidžios vandeniui ir ant jų susirinkus vandeniui, jis neturėtų galimybės nutekėti į apatinius aukštus; Buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimo šaltiniai galėtų būti: per II aukšto šalia Buto remontuojamus butus iš viršaus naudojant vandenį plovimo ar skiedinio paruošimo darbams, jei vanduo išsiliedamas pateko ant I aukšto perdangos, o tada ir ant pirmo aukšto lubų, sienų, grindų; nuo per šio namo stogą, per sieną bėgančio lietaus vandens, jei vanduo pateko ant perdangos, ar po perdanga virš pirmo aukšto lubų, o tada ir ant lubų, sienų ir grindų; per trūkusį ar blogai sujungtą namo kanalizacijos vamzdyną ant perdangos arba tarp perdangos ir lubų, sienų, durų, grindų; nuo aukščiau stovinčių namų stogų bei nuo asfaltuotų kiemų į žemiau stovinčio namo kiemus. Išvadoje taip pat nurodyta, kad užliejimo šaltinis negalėjo būti Butas Nr. (duomenys neskelbtini), nes 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėn. nefiksuotas vandens naudojimas bute; 2018 m. spalio mėn. pabaigti viso buto išklijavimas akmens masės grindinėmis plytelėmis.

18. Susipažinus su šalių procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, darytina išvada, kad jos iš esmės sutaria, jog tarp ieškovės ir atsakovo susiklostę teisiniai santykiai, reglamentuojami deliktinės atsakomybės bei draudimo teisės institutų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245, 6.1015 straipsniai). Todėl teismas, visų pirma, pasisako dėl vienos iš atsakovo M. A. civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo, t. y. atsakovo M. A. veiksmų atitikties teisės aktų reikalavimams tuo metu, kai buvo užpiltas trečiojo asmens V. P. butas.

Dėl atsakovo M. A. veiksmų atitikties teisės aktų reikalavimams

19. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.

20. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

21. Asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

22. Trečiojo asmens V. P. ir liudytojo V. P. paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad V. P. butas buvo aplietas iš viršuje esančių atsakovo M. A. buto patalpų. Jų paaiškinimus patvirtina ir byloje pateiktos Buto Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos, kuriose užfiksuotos sugadintos Buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų 3-2 lubos (nuo kurių atsilupo dažai), sienos (su tapetų atplaišom), turto sugadinimo akto duomenys apie patalpų sugadinimo mastą (žr. sprendimo 11, 13 punktai).

23. Atsakovo į bylą pateiktos konsultacinės išvados duomenys (žr. sprendimo 17 punktą) nepaneigia to, jog Buto Nr. (duomenys neskelbtini) užpylimo židinys buvo atsakovo bute (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Visų pirma, konsultacinio tyrimo išvada buvo parengta po to, kai ją rengęs ekspertas apžiūrėjo atsakovo patalpas praėjus daugiau nei dviems metams nuo įvykio. Antra, išvados padarytos, įvertinus tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys patvirtina, jog Bute Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo fiksuojamas vandens sunaudojimas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio iki gruodžio, bet neįvertinta tai, ar apliejimas galėjo įvykti dėl iki to laiko panaudoto vandens (t. y. dėl vandens, tikėtinai buvusio grindinio šildymo įrenginiuose). Konsultacinėje išvadoje neįvertinta tai, ar vanduo galėjo prasiskverbti į trečiojo asmens butą iš atsakovo buto grindyse įrengtų šildymo įrenginių.

24. Liudytojo V. P. parodymai (apie tai, kad įėjus jam į V. P. butą patalpose buvo daug karšto vandens garų, Bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo labai karšta; kad pakilus po kurio laiko į Butą Nr. (duomenys neskelbtini), jis pamatė šio buto kambaryje duobę grindyse su kyšojusiais vamzdžiais) leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad Butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aplietas iš Buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame truko grindinio šildymo vamzdžiai, pripildyti karšto vandens. Šią išvadą netiesiogiai patvirtina ir tai, kad tuo metu, kai liudytojas pastebėjo Buto Nr. (duomenys neskelbtini) apliejimą, vanduo nebėgo, specialios tarnybos nebuvo kviestos. Teismo vertinimu, galbūt vanduo nustojo bėgti dėl to, kad viskas, kas buvo sugadintuose vamzdžiuose, išsiliejo ant trečiojo asmens buto (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

25. Teismas, įvertinęs konsultacinės išvados duomenis liudytojo V. P. ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų kontekste, daro išvadą, kad ši išvada apie galimas Buto Nr. (duomenys neskelbtini) užpylimo priežastis pagrįsta eksperto prielaidomis, neįvertinus visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių (t. y. kad atsakovo bute yra grindinis šildymas). Todėl ši išvada negali būti vertinama kaip įrodymas, paneigiantis aplinkybę, jog Butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užpiltas iš Buto Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

26. Atsakovo į bylą pateiktos nuotraukos (el. b. t. 1, l. 62, 63) taip pat nepaneigia nustatytų aplinkybių dėl Buto Nr. (duomenys neskelbtini) apliejimo iš Buto Nr. (duomenys neskelbtini). Visų pirma, iš pateiktų nuotraukų nėra galimybės nustatyti, kada jos buvo darytos. Antra, nuotraukose užfiksuota tik dalis Buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų, iš jų nėra galimybės spręsti apie viso atsakovo buto būklę (duomenys neskelbtini) (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

27. Nors atsakovo atstovė nurodė tam tikrus Turto sugadinimo, sunaikinimo akto duomenis, nevisiškai atitinkančius trečiojo asmens V. P. parodymus, tai nepaneigia aplinkybės dėl teismo nustatyto Buto Nr. (duomenys neskelbtini) užpylimo židinio. Tai, kad V. P. Turto sunaikinimo, sugadinimo akto rengimo metu nurodė, jog jos butas tikėtina užpiltas iš gretimų patalpų, o ne iš virš jos buto esančių patalpų, nepaneigia jos paaiškinimų, duotų ir Buto Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, ir teismo posėdžio metu. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte taip pat užfiksuota, jog V. P. nurodė būtent Butą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip galimą vandens išsiliejimo židinį, o ne kažkokį kitą gretimą butą (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

28. Nors kompetentingos tarnybos (pvz. vandens avarijos likvidavimo tarnyba) nebuvo iškviestos, tai taip pat nepaneigia byloje nustatytos Buto Nr. (duomenys neskelbtini) užpylimo židinio aplinkybės, įvertinus (duomenys neskelbtini) Turto sugadinimo, sunaikinimo akto metu darytose nuotraukose užfiksuotus Buto Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus, jų lokalizaciją (Buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpos 3-2 lubos, esančios virš Buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų 6-1). Juolab kad liudytojo V. P. paaiškinimais tarnybos jau nebuvo būtinos, nes vanduo netekėjo. Tai, kad V. P. nurodė iki bylos iškėlimo ir bylos nagrinėjimo metu, jog nežino Buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimo priežasties, taip pat nepaneigia atsakovo neteisėtų veiksmų, nes nei trečiasis asmuo, nei ieškovė ir neprivalo nurodyti ar įrodyti užpylimo (vandens išsiliejimo iš atsakovo patalpų) priežastį (žr. sprendimo 21 punktą).

29. Teismas pritaria ieškovės atstovės argumentui, kad Turto sugadinimo, sunaikinimo aktas yra skirtas visų pirma nukentėjusiojo asmens žalos dydžiui, bet ne žalos atsiradimo priežasčiai nustatyti. Tokia išvada, daroma įvertinus Būsto draudimo taisyklių III dalies 1 punkto sąlygą, kurioje nurodoma, kad ieškovė nustato nuostolio dydį vadovaudamasi surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš nukentėjusio asmens ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti (žr. el. b. t. 2).

30. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą (trečiojo asmens V. P., liudytojo V. P. parodymus; Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą ir nuotraukas, pridėtas prie šio akto), konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog pavojingas, gadinantis V. P. turtą poveikis buvo iš atsakovo M. A. valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Todėl yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus – nesugebėjimą naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovas nepalaikydamas Buto Nr. (duomenys neskelbtini) techninės būklės tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, atliko neteisėtus veiksmus, sukėlusius žalą trečiojo asmens butui (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, sprendimo 21 punktas).

31. Konstatavus neteisėtus atsakovo veiksmus, pasisakytina ir dėl atsakovo atstovės argumento, jog draudikė neatliko savo pareigos atsakingai tirti su įvykiu susijusias aplinkybes, neapžiūrėjusi Buto Nr. (duomenys neskelbtini), nesusisiekusi su atsakovu, siekdama nustatyti žalos priežastį. Teismo vertinimu, draudikės pareiga atsakingai tirti su įvykiu susijusias aplinkybes nenustato jai prievolės, atliekant žalos administravimą, grįsti savo sprendimą išimtinai tik faktine vietos, iš kurios kildinamas žalos atsiradimas, apžiūra. Viena vertus, tai ne visada yra objektyviai įmanoma, kaip šiuo atveju ir buvo. Pats atsakovas nurodė, kad negyveno tuo metu Bute Nr. (duomenys neskelbtini), lankėsi jame periodiškai. Todėl tikėtina, kad ieškovės atstovas, atvykęs apžiūrėti Butą Nr. (duomenys neskelbtini), nepateko į Butą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad jame tuo metu nieko nebuvo. Kita vertus, žalos atsiradimas nustatomas įvertinus visetą turimų duomenų. Šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad ieškovės atstovui nepavyko apžiūrėti ir įvertinti situacijos užpylimo metu, nesudaro pagrindo spręsti, jog Butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užpiltas iš kitų patalpų / pastatų / statinių, bet ne iš atsakovo Buto Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

32. Byloje nėra duomenų ir nepateikta įrodymų, kad vandens išsiliejimą iš atsakovo buto nulėmė nenugalima jėga arba nukentėjusio asmens (V. P.) tyčia ar didelis neatsargumas (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Todėl apibendrinus tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuojama, kad byloje įrodyta, jog žala trečiojo asmens butui buvo padaryta dėl atsakovo bute buvusių įrenginių trūkumų. Ieškovei sumokėjus trečiajam asmeniui draudimo išmoką, kompensuojančią padarytą žalą, ją privalo atlyginti atsakovas M. A. kaip Buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).

33. Atsakovui ginčijant atlygintinos žalos dydį, toliau pasisakoma dėl prašomos priteisti sumos pagrįstumo.

Dėl ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ prašomos atlyginti žalos dydžio

34. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

35. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2005 m. kovo 1 d. informaciniu pranešimu apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus pranešta, kad nustatant statinių statybos skaičiuojamąsias kainas pagal Statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Statybos ir urbanistikos ministerijos 1998 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 7 „Dėl Statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“, naujai sudaromoje dokumentacijoje, planuojant investicijas bei nustatant orientacinę statybos darbų kainą, rekomenduojama taikyti UAB „Sistela“ 2005 metais parengtus ir patikslintus normatyvų rinkinius pagal 2005 m. rinkos kainų lygį.

36. Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas. Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

37. Nagrinėjamu atveju ieškovė suskaičiavo draudimo išmoką, išmokėtiną trečiajam asmeniui, naudodamasi „Sistela“ parengta programa. Įvertinus tai, kad šia programa skaičiuojama orientacinė statybos darbų kaina, kad įrodinėjant žalos dydį, gali būti teikiamas kaip įrodymas ir būsimų išlaidų sąmata (šio sprendimo 35, 36 punktai), laikytina, kad ieškovės pateikta sąmata yra tinkamas trečiojo asmens žalos dydžio įrodymas.

38. Sąmatoje nurodytos tam tikros paslaugos (plėvelinė grindų ir kitų daiktų apsauga, patalpų valymas ir šiukšlių išvežimas, baldų ir kitų daiktų išnešimas / įnešimas, karnizų, lentynų ir kt. perkabinimas) nėra skirtos patogumui, kaip teigia atsakovo atstovė. Šios išlaidos priskirtinos prie būtinų, nes siekiant atkurti trečiojo asmens butą tokios būklės, koks jis buvo iki užpylimo, buvo būtina ir apsaugoti trečiojo asmens buto grindis, kitus daiktus, išvalyti patalpas po remonto, išnešti / įnešti baldus, perkabinti lentynas ir karnizus. Jei V. P. butas nebūtų užpiltas iš atsakovo buto, šių darbų nereikėtų atlikti. Todėl šių darbų atlikimo kaina pagrįstai buvo įtraukta į sąmatą. Svarbu ir tai, kad komunalinių šiukšlių išvežimas negali būti prilygintas statybinių (stambesnių) šiukšlių išnešimui iš buto ir išvežimui.

39. Teismas taip pat sutinka su ieškovės atstovės motyvu, kad siekiant atkurti Buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų būklę tokios padėties, kokia ji buvo iki užpylimo, nepakanka suremontuoti ir sutvarkyti tik tam tikras lubų, sienų vietas, kur yra užpylimo požymiai. Akivaizdu, kad sutvarkius tik tas lubų, sienų vietas, kur matosi užpylimo žymės, Buto Nr. (duomenys neskelbtini) būklė nebus tokia pati, kokia buvo iki užpylimo, nes sutvarkytos vietos skirsis nuo tų, kuriose nebuvo užpylimo žymių dėl darbų atlikimo laiko ir naudotų medžiagų.

40. Tai, kad atsakovui atsiųsta 2018 m. gruodžio 17 d. Turto remonto sąmata (el. b. t. 1, l. 64) yra mažesnio dydžio, nei ieškovės į bylą pateikta sąmata, nepaneigia ieškovės teigiamos žalos dydžio. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad į bylą pateikta lokalinė sąmata parengta neteisingai, netinkamai. Atsakovas teigdamas, kad sąmatoje nurodytų darbų vidutinė rinkos vertė smarkiai užkelta, nepateikia į bylą šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis, CPK 179 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas laiko ieškovės į bylą pateiktą sąmatą tinkamu trečiojo asmens žalos dydžio įrodymu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

41. Teismas, nustatęs atsakovo neteisėtus veiksmus, trečiojo asmens žalą ir priežastinį ryšį tarp jų, konstatuoja, kad yra visos atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygos (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovui prašant atmesti ieškinį, pritaikius vienerių metų ieškinio senaties terminą, toliau pasisakoma dėl ieškovės reikalavimams taikytino ieškinio senaties termino.

Dėl ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio reikalavimui taikytino ieškinio senaties termino

42. Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 9 dalis).

43. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (taip vadinama subrogacija). Subrogacijos atveju ieškinio senaties skaičiavimas nesikeičia (CK 1.128 straipsnis) ir šio termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

44. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis; draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

45. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas, nes trečią asmenį (nukentėjusią V. P.) ir atsakovą M. A. iki draudimo išmokos sumokėjimo V. P. siejo teisiniai deliktiniai santykiai (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis, 1.125 straipsnio 9 dalis).

46. Iš atsakovo M. A. buto trečiajam asmeniui buvo padaryta žala, kurią atlygino ieškovė. Trečiasis asmuo V. P. apie jai padarytą žalą sužinojo 2018 m. gruodžio 7 d. Būtent nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas trijų metų senaties terminas ieškovės reikalavimui. Ieškovė padavė teismui ieškinį 2021 m. liepos 14 d., t. y. nepraleidusi CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino. Todėl ieškinys negali būti atmestas CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu.

47. Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas dėl 3561,84 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo M. A. subrogacijos pagrindu turi būti patenkintas, ieškovei sumokėjus trečiajam asmeniui minėto dydžio draudimo išmoką bei įrodžius atsakovo neteisėtus veiksmus, trečiojo asmens patirtos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų žalos dydį (CK 6.266 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis).

48. Atsakovui nesutinkant su ieškovės reikalavimu dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, toliau pasisakoma dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 206,88 Eur kompensacinių palūkanų.

Dėl ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimo priteisti iš atsakovo M. A. 206,88 Eur kompensacinių palūkanų

49. Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.

50. Šiuo atveju ieškovei sumokėjus trečiajam asmeniui draudimo išmoką 2018 m. gruodžio 18 d., jai perėjo reikalavimo teisė dėl žalos atlyginimo. Nuo tada atsakovas M. A. tapo ieškovės skolininku CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu.

51. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 206,88 Eur kompensacines palūkanas, paskaičiuotas už 424 prievolės atlyginti žalą nevykdymo dienas, nurodydama palūkanų skaičiavimo laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2021 m. liepos 14 d. Ieškovei prašant priteisti kompensacines palūkanas už 424 prievolės nevykdymo dienas, konstatuojama, kad jos prašomų priteisti palūkanų skaičiavimo terminas yra nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2021 m. liepos 14 d.

52. 2020 m. gegužės 15 d. atsakovas žinojo apie ieškovės jam pareikštas pretenzijas (žr. sprendimo 16 punktą). Todėl tai, kad 2019 m. sausio mėn., jis nežinojo apie ieškovės pretenzijas, nes negavo jų, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo.

53. Teismas, nustatęs, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 206,88 Eur kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2021 m. liepos 14 d., tenkina šį reikalavimą CK 6.261 straipsnio, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu.

54. Patenkinus ieškovės ieškinį, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 5 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos (3768,72 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

55. Iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos 540,58 Eur bylinėjimosi išlaidų (85 Eur žyminio mokesčio+455,58 Eur už advokato padėjėjos teisinę pagalbą) atlyginimo. Patenkinus ieškinį visiškai, atsakovo bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

56. Valstybės šioje byloje turėjo 35,08 procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Priėmus sprendimą atsakovo nenaudai, iš jo valstybei priteisiama 35,08 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 279 straipsniais, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1, 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patenkinti ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui M. A..

Priteisti iš atsakovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 3561,84 Eur žalos atlyginimo, 206,88 Eur kompensacinių palūkanų, iš viso – 3768,72 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt aštuonis Eur 72 ct), 5 (penkis) proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (3768,72 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 540,58 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt Eur 58 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 35,08 Eur (trisdešimt penkis Eur 8 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo, kuris turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, ieškovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.