- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-08-29
- Bylos Nr.
- 2-8484-794/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06740-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- Lindorff Oy
- Atsakovas
- R. G.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovei R. G. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 850,02 Lt negrąžinto vartojimo kredito, 175,15 Lt palūkanų, 1006,72 Lt delspinigių, 11,75 procentų dydžio metines palūkanas nuo 850,02 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovė per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį ar kito parengiamojo procesinio dokumento.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai – procesinius dokumentus įteikiant viešo paskelbimo būdu (LR CPK 130 str.), atsiliepimas į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateiktas, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (LR CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2007-05-02 atsakovė su pradiniu kreditoriumi AB banku „Hansabankas“ (AB banku Swedbank) sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 07-042736-GV, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei 5000 Lt vartojimo kreditą vartojimo reikmėms laikotarpiui iki 2011-04-12, už gautą vartojimo kreditą mokant minėtoje sutartyje numatytas 11,75 proc. metines palūkanas (b.l. 7). Gautas vartojimo kreditas turėjo būti grąžinamas dalimis pagal šalių suderintą Kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką. Kadangi mokėjimai nustatytais terminais nebuvo atliekami, pradinis kreditorius pateikė atsakovei pretenziją, kuria pranešė apie Vartojimo kredito sutarties nutraukimą nuo 2008-08-19 (b.l. 6). Ieškinio parengimo teismui dieną atsakovo įsiskolinimas už jam suteiktą vartojimo kreditą sudaro 850,02 Lt bei 175,15 Lt nesumokėtų palūkanų už suteiktą kreditą.
Ieškovas reikalavimo teisę įgijo remiantis pradinio kreditoriaus ir ieškovo 2008-08-26 sutartimi dėl reikalavimo teisių perleidimo (b.l. 10-11).
CK 6.101 str. 1 d. nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimu pradinis kreditorius perleidžia kitai šaliai (naujajam kreditoriui) savo reikalavimo teisę į skolininką, o naujasis kreditorius perima šią reikalavimo teisę tokiomis sąlygomis, kurios nepažeidžia skolininko teisių ir labiau nesuvaržo jo prievolės. Kasacinis teismas cesijos klausimu yra pasisakęs, kad skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo sąlyga, jeigu tai nenustatyta įstatyme ar sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pripažintina, kad atsakovas, laiku neįvykdęs Vartojimo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti priskaičiuotas palūkanas, pažeidė savo prievoles. Pagal CK 6.63 straipsnio 2 dalį nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, kuriais pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį pripažįstamos turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė sumokėjo įsiskolinimą. Atsakovės įsiskolinimas pagrįstas sutarties sąlygomis, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 805,02 Lt įsiskolinimo ir 175,15 Lt nesumokėtų palūkanų yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 str., 6.154 str.).
CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.72 straipsnis nustato, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal tarp atsakovės ir pradinio kreditoriaus sudarytos vartojimo paskolos sutarties 7.2 p. atsakovas, praleidęs paskolos dalies ir palūkanų mokėjimo terminus, privalo už kiekvieną pradelstą dieną mokėti nustatyto dydžio (0,1 proc.) delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Ieškovo skaičiavimu, delspinigiai už laikotarpį nuo 2008-08-19 iki 2011-04-28 (t.y. už 982 pradelstas dienas) sudaro 1006,72 Lt. (b. l. 1, 7). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė yra vartotoja, kuri sutartį su pradiniu kreditoriumi sudarė prisijungdama prie jo parengtų standartinių sutarčių sąlygų ir turėjo ribotas galimybes dėl jų derėtis, todėl teismas sprendžia, kad ieškovo nurodyti ir paskaičiuoti delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl mažintini iki 0,05 proc. nuo nesumokėtos sumos per dieną (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Ieškovui iš atsakovės priteistina 503,36 Lt delspinigių. Taigi, šioje dalyje ieškinys yra tenkintinas iš dalies.
CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Minėto straipsnio trečioji dalis leidžia šalims susitarti ir dėl didesnių palūkanų. Šios palūkanos atlieka kompensavimo funkciją. Vartojimo kredito sutartimi nustatyta 11,75 proc. dydžio metinės palūkanos, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 11,75 procentų dydžio metines palūkanas nuo 850,02 Lt sumos pagal Vartojimo kredito sutartį yra pagrįstas ir tenkintinas (LR CK 6.37 str. 2 d., 210 str. 1 d.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 68,00 Lt žyminio mokesčio (už reikalavimus, kurių bendra suma yra 1528,53 Lt (teismo patenkintų reikalavimų suma) turi būti mokamas 68,00 Lt žyminis mokestis) ir 157,61 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 225,61 Lt priteistinos iš antrosios šalies (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 93 str. 1 d., 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 270, 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės R. G. 850,02 Lt negrąžintos vartojimo paskolos, 175,15 Lt nesumokėtų palūkanų, 503,36 Lt delspinigių, 11,75 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (850,02 Lt) nuo nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2011-05-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 225,61 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui Lindorff Oy.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.