Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-03-09 · Civilinė byla Nr. e2-389-180/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-09
Bylos Nr.
e2-389-180/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
G. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-389-180/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02114-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. R. (G. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6224-232/2015 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ ieškinį atsakovui G. R., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „ERP“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo G. R. 414 708,14 Eur žalos atlyginimo, kilusios dėl neteisėtų buvusio įmonės verslo vykdymo direktoriaus, akcininko veiksmų, t. y. neteisėtai pasisavinus įmonės lėšas, taip pat nepagrąžinus įmonės jam suteiktų paskolų.

Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 414 708,14 Eur vertės atsakovo turtą, nes ieškinio suma yra didelė, atsakovas neturi turto. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 30 d. nutartimi prašymą patenkino ir areštavo atsakovui priklausantį 414 708,14 Eur vertės nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises, o tokio turto nesant – lėšas. Teismas sprendė, kad įvertinus ieškinyje nurodytus argumentus, pateiktus įrodymus, yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Ieškinio suma atsakovui laikytina didele, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas G. R. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – prašymą atmesti.

Skunde teigia, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, nepateikti jį pagrindžiantys įrodymai. Ieškovė pripažįsta, kad neturi pirminių dokumentų, pagrindžiančių atsakovo skolą, o patekti įrodymai neatitinka įrodymų leistinumo ir pakankamumo kriterijų. Atsakovo ketinimai vengti ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo turi būti realūs ir pagrįsti faktais, tačiau jų (įrodymų) ieškovė nepateikė. Teismo nutartis yra nemotyvuota.

Atsiliepimas

Ieškovė BUAB „ERP“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad ieškinys yra pagrįstas, jau daugiau nei tris metus bankroto administratoriui nėra perduoti visi įmonės dokumentai, todėl ieškinyje taip pat yra prašoma įpareigoti atsakovą pateikti būtinus įrodymų. Atsakovo skolą pagrindžia įmonės buhalteriniai dokumentai, sąskaitos faktūros.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomos sąlygos. Pirma, ieškinys turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, teismas turi konstatuoti, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-363-2013 ir kt.). Kita vertus, tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui.

Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, teigia, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes nepateikti tinkami įrodymai, t. y. nėra pirminių dokumentų, kurių pagrindu atsirado skola, taip pat nurodo, kad pateikti įrodymai nėra pakankami ieškininiams reikalavimams pagrįsti. Ieškovė, nesutikdama su šiais apelianto teiginiais, atsiliepime aiškina, kad ji neturi pirminių dokumentų dėl atsakovo kaltės ir t. t. Taigi visi šie klausimai yra tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimo iš esmės dalykas ir nesprendžiami nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Tiek apelianto, tiek ieškovės teiginių pagrįstumas gali būti patikrintas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, įvertinus byloje pateiktus duomenis, ieškovės ieškininiame pareiškime išdėstyti teisiniai bei faktiniai argumentai juos vertinant preliminariai, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nesuteikia pagrindo išvadai, kad pareikštas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (CPK 185 str.). Nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų aiškiai matyti, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo teigti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas. Taigi egzistuoja vienas iš pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Pagal susiformavusią teismų praktiką teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010). Kita vertus, atsakovas, paduodamas atskirąjį skundą, gali tai paneigti, pateikdamas duomenis, įrodančius jo (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str.).

Apeliantas teigia, kad nėra jokios grėsmės būsimo teismo sprendimo įgyvendinimui, tačiau nenurodo, kad turi pakankamai turto ieškinio reikalavimams patenkinti. Apeliantas nepateikė jokių savo finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų, iš kurių būtų galima padaryti pagrįstą išvadą apie jo gerą turtinę padėtį ir apie tai, kad nebus grėsmės įvykdyti, tikėtina, ieškovei palankų būsimą teismo sprendimą.

Į esminius skundo argumentus atsakyta. Dėl apelianto nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Piškinaitė