- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-12-23
- Bylos Nr.
- A2.6.-11076-818/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-10575-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Pažeidėjas
- L. G. P.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Edgarui Moroz, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. G. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. G. P., 2014-08-23 apie 15.10 val., Vilniuje, Rudaminos g. 27, vairuodama automobilį „Hyundai Sonata“, v/n (duomenys neskelbtini), bei išvažiuodamas iš stovėjimo vietos nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Peugeot 307“, v/n (duomenys neskelbtini), ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais L.G. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 234 punktų reikalavimus ir tokiose jo veiksmuose įžvelgiami administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, požymiai.
Teismo posėdžio metu L.G. P. savo kaltę dėl svetimo turto (automobilio) apgadinimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad bevažiuodamas stovėjimo aikštelėje kontakto tarp automobilių nepajuto ir jokio pašalinio garso negirdėjo, todėl išvažiavo iš įvykio vietos. Tyčios pasitraukti ji neturėjo. Papildomai pranešė, kad jam tik pravažiavus stovintį automobilį „Peugeot“, buvo priėjęs vyriškis, kuris atkreipė jo dėmesį į ką tik apgadintą automobilį. Sutinka, kad reikėjo pasilikti įvykio vietoje, tačiau pasak L.G. P. jis skubėjo žmona nuvežti į kitą vietą, o kai po porą valandų grįžo atgal įvykio vietoje nebuvo jokių žmonių.
Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis buvo 2014-08-23 šalia Rudaminos g. 27, Vilniuje, esamo eismo įvykio liudininkas. Parodė, kad stovėdamas automobilių stovėjimo aikštelėje matė, kaip pravažiuojantis automobilis „Hyundai“ kliudė stovintį kitą automobilį „Peugeot“. R. P. pastukseno „Hyundai“ vairuotojui į šoninį stiklą bei pasakė apie įvykusi kontaktą. Pagyvenęs vyras išlipo iš savo automobilio, priėjęs apžiūrėjo apgadintą „Peugeot“, šis automobilis buvo apgadintas nesmarkiai. Vairuotojas pasakė, kad žymių apgadinimų nesimato ir dėl tokių smulkmenų jis nelauks vietoje. Sėdo ir išvažiavo. Pasak liudytoją kontaktas turėjo būti juntamas, kodėl šis vairuotojas išvažiavo, nežino. Dėl šio eismo įvykio pranešė Bendrojo pagalbos telefonu.
Liudytojas A. A. paaiškino, kad 2014-08-23 ryte automobilį „Peugeot 307“, v/n (duomenys neskelbtini), jis paliko stovėti stovėjimo aikštelėje, o kai grįžo pamatė raštelį už automobilio valytuvo. Iš raštelio suprato, jog į stovintį aikštelėje automobilį „Peugeot“ pravažiuodamas kliudė kitas automobilis „Hyundai“ bei išvažiavo iš įvykio vietos. Pasak liudytoja buvo matyti prekinio bamperio nežymus apgadinimo žymės. Iš atvykusių policijos pareigūnų kalbos A. A. suprato, jog šio įvykio liudininkas ne tik matė įvykį, tačiau ir kalbėjo su vairuotojų, kuris tą įvykį sukėlė. Šis asmuo buvo išlipęs bei apžiūrinėjo „Peugeot“. Pats A. A. dėl apgadinimų jokių pretenzijų niekam neturi.
Liudytojas R. M. paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos vyriausiojo patrulio pareigose. Nurodė, kad eismo įvykio aplinkybių neatsimena, tačiau susipažinęs su savo 2014-08-23 tarnybiniu pranešimu nurodė, kad gavęs pranešimą iš Vilniaus m. OVS buvo nuvyko į Rudaminos g. 27, Vilniuje, kur stovėjimo aikštelėje buvo apgadintas stovintis automobilis. Įvykio vietoje atvykusius pareigūnus pasitiko liudininkas, kuris nurodė, jog eismo įvykį sukėlęs automobilio „Hyundai“ vairuotojas buvo išlipęs iš savo automobilio bei apžiūrėjo apgadintą „Peugeot“. Buvo nubraižyta eismo įvykio schema.
L.G. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2014-08-23 apie 15.00 val., Rudaminos g., Vilniuje, vairavo automobilį „Hyundai Sonata“, v/n (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje, dėl savo neatidumo, neįvertino saugaus atstumo iki stovinčio automobilio „Peugeot 307“, v/n (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus atstumo, į jį atsitrenkė (kliudė priekinį bamperį) ir sugadino abi transporto priemones. L.G. P. neneigė, jog po įvykio jis sustabdė vairuojamą automobilį bei priėjo prie automobilio „Peugeot“, jis matė nežymias jo apgadinimo žymes, tačiau netrukus pasišalino iš įvykio vietos. L.G. P. dėl svetimos transporto priemonės apgadinimo savo kaltę pripažįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas daro išvadą, kad L.G. P. iškelta versija, jog jis jam inkriminuojamo pažeidimo pagal ATPK 130 str. 1 d. nepadarė, yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Pažeidėjo keliamą versiją teismas vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad R. P. nuosekliai tvirtino, kad jam būnant stovėjimo aikštelėje, matė, kaip pravažiuojantis „Hyundai“ kliudė stovintį kitą automobilį „Peugeot“. Po kontakto vairuotojas L.G. P. buvo išlipęs ir apžiūrėjo apgadintą „Peugeot“, matė apgadinimą, tačiau dėl skubėjimo nepasiliko įvykio vietoje ir išvažiavo. R. P. kalbėjo su pažeidėju, pažeidėjas į pastabą dėl apgadintos transporto priemonės reagavo abejingai, minėjo, jog apgadinimas nėra žymus, ir iš įvykio vietos pasišalino. Teismo posėdyje liudytojas R. P. nurodė, kad kontaktas tarp automobilių įvyko ir smūgio nebuvo girdėti, nepajusti pažeidėjas negalėjo. Liudytojai A. A. bei R. M. patvirtino, jog R. P. buvo šio eismo įvykio liudininku, jis paliko raštelį su pažeidėjo automobilio duomenimis. Pažymėtina, kad L.G. P. iš esmės neneigia fakto, jog jis važiuodamas kliudė stovintį automobilį „Peugeot“. Tai, jog L.G. P. norėdamas pravažiuoti stovėjimo aikštelėje savo automobilio galiniu bamperiu buvo atsitrenkęs į stovinčio „Peugeot“ priekinį bamperį ir jį apgadino, patvirtina ir 2014-08-23 eismo įvykio schemos duomenys (b. l. 5) bei transporto priemonių apžiūros fotolentelėmis (b. l. 14-17), kur apgadinimų pobūdis, aukštis ir lokalizacija sutapo.
Teismas ištyręs visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad liudytojo R. P. parodymus patvirtina ir kiti įrodymai. Visų pirma, teismo posėdžio metu apklaustų policijos pareigūno R.M. ir liudytojo ir A. A. parodymai, iš kurių seka, kad jiems atvykus į įvykio vietą stovėjimo aikštelėje buvo rastas stovintis automobilis „Peugeot “ ant kurio buvo matyti apgadinimai. Antra, byloje esančiose fotonuotraukose fiksuoti automobilių sugadinimai, taip pat patvirtina R. P. teiginius, kad eismo įvykis kilo L.G. P. vairuojamam automobiliui pravažiuojant stovinti „Peugeot“ ir jį nežymiai kliudė automobilio galiniu bamperiu. Trečia, byloje atlikto patikrinimo duomenimis, kurių metu Vilniaus m. VPK kelių policijoje sustačius automobilius „Hyundai“ ir „Peugeot“, apgadinimų pobūdis, aukštis sutapo. Ketvirta, Bendrojo pagalbos pažymos duomenimis (b. l. 9).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010). L.G. P. versija, kad jis galimai nesuvokė ir nepajuto, jog sukėlė eismo įvykį, yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Byloje esančiose fotonuotraukose fiksuoti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių sugadinimai nors ir yra nežymūs, tačiau jų nepastebėti (nejausti) nebuvo įmanoma (b. l. 15-17). Teismo manymu, pažeidėjas suprato ir suvokė, kad dėl jos neatsargių veiksmų kilo minėtas eismo įvykis. Pažymėtina, kad po kontakto L.G. P. buvo išlipęs ir apžiūrėjęs apgadintą „Peugeot“, jis matė apgadinimus. Teismas neturi pagrindo netikėti R. P. paaiškinimais, be to, kaip jau buvo nurodyta, jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Teismas pažymi, jog kelyje vairuotojai turi būti itin atsargūs ir dėmesingi – privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (KET 9 p.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad L.G.P. automobilį vairuoja apie 19 metų (b. l. 18), todėl jis yra patyręs vairuotojas ir turėjo bei galėjo pajusti, kad kliudo kitą transporto priemonę. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad pažeidėjas negalėjo nepajusti, jog kliudė kitą automobilį, todėl teismas daro išvadą, jog L.G. P. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Šios bylos kontekste pažymėtina, kad L.G.P. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, žmonės nenukentėjo, jo metu tik nežymiai apgadintas svetimas automobilis (prekinio bamperio nubruzdijimas). Pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, neapsunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Byloje nustatyta viena L.G.P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – teisės pažeidimą padarę asmuo sulaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, L.G.P. yra pensininkas, yra senyvo amžiaus, todėl jam būtina nuolat naudotis transporto priemone.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, laikytina, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda, juolab kad už tuos pačius veiksmus pagal tą patį ATPK straipsnį jam gali būti paskirta nuo 3000 Lt dydžio bauda. Taigi darytina išvada, kad šiuo atveju ATPK 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, L.G.P. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – neskirtina.
Pažeidėjo kaltė, įvykdęs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., įrodyta bylos medžiaga: ATPK protokolu Nr.10P-18117195-14, Bendrojo pagalbos telefono pažymos duomenimis, policijos pareigūno R.M. tarnybiniu pranešimu bei eismo įvykio vietos schema, liudytojų – R. P., A. A., R.M. parodymais, transporto priemonės apžiūros akto duomenimis bei fotolentelėmis, kita bylos rašytine medžiaga.
L.G. P. veika atitinka ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sudėti, pažeidėjas baustinas.
Pažeidėjo L.G.P. atsakomybę lengvinantį aplinkybę – teisės pažeidimą padaręs asmuo sulaukęs 65 metų amžiaus (LR ATPK 31 str. 1 d. 10P.).
Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgdamas į administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, žalos padarytos kitiems asmenims mastą, teismas daro išvadą, kad už administracinių teisių pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. padarymą pažeidėjui skirtinos nuobaudos artimos minėtų straipsnių sankcijose numatytų baudų minimumo.
Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001-01-15 konsultacija Nr. 123).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30¹ str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str. - 287 str., teismas,-
nutarė:
L. G. P., a.k. (duomenys neskelbtini), pagal LR ATPK 127 str. 2 d., paskirti 100 (vieno šimto ) litų baudą.
L. G. P., a.k. (duomenys neskelbtini), pagal LR ATPK 130 str. 1 d. paskirti 2000 (dviejų tūkstančių) litų baudą.
Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirti L. G. P. galutinę bausmę – 2000 (dviejų tūkstančių) litų (579 eurų) baudą
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Bauda mokama banke į Vilniaus miesto Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.
Jeigu neturite galimybės sumokėti baudą, turite teisę LR ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.