- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-27
- Bylos Nr.
- 2S-1195-273/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11337-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- A. A.
- Ieškovas
- L. A.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui A. A., išvadą teikiančiai institucijai Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui A. A., išvadą teikiančiai institucijai Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
I. L. A. 2014-02-20 pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - įpareigoti atsakovą A. A. gyventi skyrium nuo ieškovės L. A. ir nepilnametės dukros E. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė nurodė, jog ieškovės ir atsakovo santykiai yra itin konfliktiški, nuolat kyla nesitarimai, dėl atsakovo elgesio, ieškovė negali jaustis saugi savo namuose. Atsakovo atžvilgiu pradėjus ikiteisminius tyrimus, jis tapo dar agresyvesnis, pastoviai naudoja psichologinį smurtą, necenzūrinius ir įžeidžiančio turinio žodžius, tai daroma ir nepilnamečio vaiko akivaizdoje. Toks elgesys nėra pavienis atvejis, ieškovo ne kartą yra kreipusis į policiją, todėl yra tikimybė, jog tai kartosis ir ateityje, dėl to minėtos aplinkybės kelia grėsmę ieškovės ir jos nepilnamečio vaiko saugumui. Atsakovas galėtų apsistoti pas tėvus ar išsinuomoti būstą. Tokiu būdu būtų apgintos ieškovės ir jos nepilnametės dukros teisės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir atsakovą A. A., įpareigojo gyventi skyrium nuo ieškovės L. A. ir nepilnametės dukros E. A., uždraudžiant jam gyventi šeimos namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kol bus išnagrinėta civilinė byla. Teismas nurodė, kad iš teismui pateiktų dokumentų – Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK raštų, matyti, jog pagal ieškovės pareiškimus yra pradėti ikiteisminiai tyrimai (vėliau sujungti į vieną, paliekant ikiteisminio tyrimo Nr. 65-1-00644-13) atsakovo atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. (b.l. 23, 24, 25, 152-153), tai rodo, jog ieškovė ne kartą kreipėsi į policiją dėl netinkamo atsakovo elgesio. Be to, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2013-10-09 pranešime nurodyta, jog A. A. buvo atlikta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė, iš kurios matyti, jog detalesniam ištyrimui, diagnozės tikslinimui rekomenduojama atlikti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę (b.l. 152-153). Teismas sprendė, jog šalių santykiai yra konfliktiški ir įtempti. Taip pat teismas iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad vieno kambario butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovui (b.l. 16-17, 105). Teismas nurodė, kad šeimos gyvenamoji patalpa yra vieno kambario butas, o atsakovas matant nepilnamečiui vaikui (b.l. 131-132) vartoja smurtą ir grasina nužudyti sutuoktinę, todėl teismas konstatavo, jog taip elgdamasis atsakovas gali padaryti žalos tiek ieškovei, tiek nepilnamečiui vaikui, todėl atsakovą įpareigojo gyventi skyrium, uždraudžiant jam gyventi šeimos namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kol bus išnagrinėta civilinė byla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai
Atskiruoju skundu atsakovas A. A. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti. Nurodo, kad 2014-02-20 teismui pateiktame pašyme taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę -įpareigojimą gyventi skyrium - ieškovė nepateikė jokių naujų faktų ar įrodymų, pagrindžiančių būtinybę taikyti minėtą laikinąją apsaugos priemonę, kurių nebūtų paminėjusi dar 2013-08-08 teismui pateiktame patikslintame ieškinyje. Tokie atskiri ir iš anksto neapgalvoti prašymai sunkina bylos nagrinėjimą, didina teismo darbo krūvį, bylos nagrinėjimo sąnaudas, tokiu būdu vėlgi pažeidžiami bylos ekonomiškumo, koncentruotumo principai. Laikinosios apsaugos priemonės įpareigojimo gyvenu skyriumi ieškovė galėjo prašyti jau daug anksčiau, pateikdama prašymą nepateikė jokių naujų faktų ir juos pagrindžiančių įrodymų, pavėluotai išreikštas reikalavimas panašėja į paprastą ieškovės norą greičiau atsikratyti atsakovu, kai bylos nagrinėjimas trunka jau beveik pusę metų. Bylos šalių santykiai konfliktiški, 2014-02-06 tarp šalių kilo šeimyninis konfliktas, kurio metu buvo iškviesti policijos pareigūnai, abi šalys surašė pareiškimus dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą. Policijos pareigūnų iškvietimą inicijavo A. A. ir nors Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio Domeikavos policijos nuovada nutarimu Nr. 62-At-00154-14 atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, tai liudija ieškovės priešiškumą atsakovo atžvilgiu ir norą jam pakenkti. Pažymėtina ir tai, jog remiantis ieškovės pateikta VĮ Registrų centro Kauno filialo 2013-07-26 informacija apie nekilnojamąjį turtą, priklausantį bylos šalims, matyti, jog atsakovas A. A. daugiau nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi, todėl įvykdžius teismo priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų pažeista asmens tarptautinė ir konstitucinė teise į gyvenamąjį būstą. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovui nustatytas tik 45% darbingumo lygis, tad jis yra tik iš dalies darbingas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė L. A. prašo atsakovo A. A. atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė laikosi pozicijos, jog situacijoje, kai šalys konfliktuoja, abiejų iš sutuoktinių atžvilgiu yra pradėti ikiteisminiai tyrimai, kai yra duomenų apie galimai vartotą smurtą, atsakovo neleistiną elgesį su ieškove, teismas turi užtikrinti, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, vaiko teisių bei interesų pažeidimo galimybė būtų eliminuota. Ieškovės ir atsakovo santykiai yra itin konfliktiški, nesutarimai tarp šalių kyla nuolat, dėl atsakovo elgesio ieškovė negali jaustis saugi savo namuose, kas pripažintina psichologiniu smurtu, atsakovas. Kai atsakovo atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, jis tapo dar agresyvesnis, ne kartą ieškovė buvo priversta kviesti į namus policiją, bėgti iš namų. Šeimoje pastoviai atsakovas naudoja psichologinį smurtą vadina ją necenzūriniais ir įžeidžiančio turinio žodžiais ir visa tai yra daroma nepilnamečio vaiko akivaizdoje. Ieškovė baiminasi dėl savo ir nepilnamečio vaiko sveikatos ir gyvybės, nes gyvenant toliau su atsakovu, jo netoleruojamas elgesys ieškovės atžvilgiu kartojasi ir yra tikimybė, kad kartosis ateityje, dėl to išvardintos aplinkybės kelia grėsmę ieškovės ir jos nepilnamečio vaiko saugumui. Pažymėtina ir tai, kad dėl atsakovo netinkamo elgesio (psichinio ir fizinio smurto naudojimo) ieškovė ne kartą yra kreipusis į atitinkamas institucijas pagalbos ir toks atsakovo elgesys yra ne pavienis šeimoje atvejis. Atsakovo teisė į būstą nebūtų pažeista, ji būtų tik apribota, nes A. A., kol vyksta teismo procesas, galėtų apsistoti pas savo tėvus, taip pat iš gaunamų pajamų galėtų išsinuomoti būstą, todėl šiuo atveju atsakovo teisės nėra pažeistos jo atžvilgiu pritaikius laikinąją apsaugos priemonę - įpareigoti gyventi skyrium. Ieškovė pasinaudodama jai įstatymo suteikta teise pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tuo metu, kai įsitikino, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas pasidarė ypatingai reikalingas, nes atsakovui tapus ypatingai agresyviam ir neigiamai nusistačiusiam, atsirado baimė, kad bus ypatingai pažeisti sutuoktinės ir jos nepilnametės dukters interesai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Minėto straipsnio 2 dalyje išdėstytas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, kurias gali taikyti teismas CPK144 straipsnio pagrindu. Viena iš prašomų pritaikyti priemonių – vieno sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium (CK3.65 str. 2 d. 1 p.). Ši norma yra taikoma visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.
Nagrinėjamu atveju, ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnametės dukros, kol bus išnagrinėta civilinė byla (b.l. 23-25). Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir atsakovą A. A., įpareigojo gyventi skyrium nuo ieškovės L. A. ir nepilnametės dukros E. A., uždraudžiant jam gyventi šeimos namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kol bus išnagrinėta civilinė byla (b.l. 26-27).
Iš pareikalautos civilinės bylos Nr.2-634-191/2014 duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį grindė aplinkybėmis, jog Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK pagal ieškovės pareiškimus yra pradėti ikiteisminiai tyrimai (vėliau sujungti į vieną, paliekant ikiteisminio tyrimo Nr. 65-1-00644-13) atsakovo atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. (t.1, b.l. 23, 24, 25, 152-153). Taip pat, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2013-10-09 pranešime nurodyta, jog A. A. buvo atlikta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė, iš kurios matyti, jog detalesniam ištyrimui, diagnozės tikslinimui rekomenduojama atlikti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę (t.1, b.l. 152-153). Teismas sprendė, jog šalių santykiai yra konfliktiški ir įtempti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šeimos gyvenamoji patalpa yra vieno kambario butas, o atsakovas matant nepilnamečiui vaikui (t.1, b.l. 131-132) vartoja smurtą ir grasina nužudyti sutuoktinę, todėl teismas konstatavo, jog taip elgdamasis atsakovas gali padaryti žalos tiek ieškovei, tiek nepilnamečiui vaikui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad teismui pateiktame pašyme taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę -įpareigojimą gyventi skyrium - ieškovė nepateikė jokių naujų faktų ar įrodymų, pagrindžiančių būtinybę taikyti minėtą laikinąją apsaugos priemonę, kurių nebūtų paminėjusi dar 2013-08-08 teismui pateiktame patikslintame ieškinyje. Atsakovo nuomone, tokie atskiri ir iš anksto neapgalvoti prašymai sunkina bylos nagrinėjimą, didina teismo darbo krūvį, bylos nagrinėjimo sąnaudas, tokiu būdu vėlgi pažeidžiami bylos ekonomiškumo, koncentruotumo principai. Teismas pažymi, kad CPK 144 straipsnio 3 dalis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Taigi, ieškovė pasinaudodama jai įstatymo suteikta teise pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tuo metu, kai įsitikino, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas pasidarė reikalingas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu siekia apsaugoti dalyvaujančių byloje asmenų interesus bei užtikrinti būsimo teismo sprendimo civilinėje byloje realų įvykdymą. Šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 str., kol bus priimtas teismo sprendimas. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas tik sprendžia dėl apsaugos priemonių laikino reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus.
Išanalizavęs bylos medžiagą, bylos faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, šalių argumentus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais panaikinti nėra teisinio pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.