Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio, Daivos Pranytės – Zalieckienės, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteistas:

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą - laisvės atėmimu 2 (dveji) metams 6 (šeši) mėnesiams;pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą - laisvės atėmimu 14 (keturiolika) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas A. T. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė už šias nusikalstamas veikas paskirtas laisvės atėmimas keturiolikai (14) metų.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo terminas – 2016 m. kovo 21 diena, ir kardomosios priemonės – suėmimo - terminas nuo 2016 m. kovo 22 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš A. T. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteistas 54,46 Eur turtinės žalos už gydymo paslaugas atlyginimas.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, antrinę teisinę pagalbą teikiant A. T., atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. T. nuteistas už tai, kad nesunkai sužalojo savo šeimos narį, t. y. 2016 m., nuo sausio mėnesio, data tiksliai nenustatyta, iki 2016 m. vasario 4 d., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su savo sugyventine nukentėjusiąja J. B. metu, kaltinamasis A. T. tyčia užlaužė J. B. kairę ranką jai už nugaros bei stūmė ją į priekį ir tokiu būdu nukentėjusiajai padarė kairio žastikaulio viršutinio trečdalio skeveldrinį lūžį ir raktikaulio petinio galo lūžį, dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios J. B. sveikata.

2. Be to, A. T. nuteistas už tai, kad nužudė savo šeimos narį, t. y. 2016 m. kovo 5 d., nuo 15.00 val. iki 17.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, su sugyventine nukentėjusiąja J. B. kilusio konflikto metu, tyčia rankomis pastūmė nukentėjusiąją, kuri griūdama susitrenkė galvą ir kūną, po to, pakėlęs nuo grindų ir pasodinęs ją ant lovos, vieną kartą smogė metaliniu puodo dangčiu nukentėjusiajai į pakaušį. Taip smurtaudamas A. T. nukentėjusiajai J. B. padarė muštinę dešinio antakio žaizdą, kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke ir vokų išoriniame kampe, kaktos dešinės pusės odos nubrozdinimus, kraujosruvą pakaušio dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, poodinę kraujosruvą dešinio peties sąnario priekiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą kairės šlaunies šoniniame išoriniame paviršiuje, poodines kraujosruvas abiejų kelių sąnarių priekinio paviršiaus vidiniame krašte, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl galvos sumušimo nukentėjusiajai J. B. kraujas išsiliejo po kietuoju smegenų dangalu kairiajame didžiajame pusrutulyje ir suspaudė galvos smegenis, tai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to nukentėjusioji J. B. po poros valandų įvykio vietoje mirė.

Motyvuojamoji dalis

6. Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo

7. 1. Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai – paties A. T. (2 t., b. l. 27-29, 169-170), nukentėjusiųjų R. M. (1 t., 48-50, 171-172), V. P. (1 t., 62-64, 170-171) parodymai, 2016 m. balandžio 14 d. nuteistojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas (2 t., b. l. 55-57), specialisto išvada Nr. M 140/2016(03), kita byloje surinkta medžiaga - neginčijamai patvirtina nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu nuteistasis pripažino nesunkiai sutrikdęs nukentėjusiosios sveikatą. A. T. smulkiai nupasakojo įvykio aplinkybes, savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b. l. 55-57). Tokie apelianto paaiškinimai atitinka ne tik specialisto pateiktas išvadas, kur konstatuota, kad ištyrus mirusiosios kūną, be kitų sužalojimų, taip pat buvo rastas senas gyjantis kairio žastikaulio viršutinio trečdalio skeveldrinis lūžis ir raktikaulio petinio galo lūžis (1 t., b. l. 129), bet ir nukentėjusiųjų parodymus. Viso baudžiamojo proceso metu R. M. ir V. P. teigė, kad 2016 m. vasario pradžioje aplankiusios savo motiną, pamatė, kad ji nesikelia iš lovos. Iš ant mamos kūno buvusių pragulų suprato, kad J. B. negalėjo savarankiškai judėti jau ilgą laiko tarpą. Taip pat, pasak nukentėjusiųjų, akivaizdžiai matėsi, kad ji nevaldė kairės rankos, kentėjo stiprius skausmus. Kitą dieną R. M. ir V. P. nuvežė J. B. į Skuodo ligoninę, kur jai buvo diagnozuotas kairės rankos lūžis ir duotas siuntimas į Klaipėdą išsamesniam ištyrimui. Anot nukentėjusiųjų, Klaipėdoje, padarius detalesnę rentgeno nuotrauką, gydytojas paaiškino, kad lūžis yra senas, todėl guldyti J. B. į ligoninę jau nėra prasmės. Atsakydama į apygardos teismo teisėjų kolegijos pirmininkės klausimą, nukentėjusioji R. M. nurodė, kad nors mama iš pradžių ir nenorėjo sakyti kokiomis aplinkybėmis patyrė tokius sužalojimus, vėliau jai pasakė, kad ją sumušė A. T.. Iš J. B. nukentėjusioji sužinojo, kad A. T. buvo užlaužęs jos mamai ranką ir pastūmė ją (2 t., b. l. 170-171, 171-172). Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šiais nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais nukentėjusiųjų paaiškinimais. Juo labiau, kad būtent tokias J. B. sužalojimo aplinkybes buvo nurodęs ir pats nuteistasis, paaiškinęs, kad kaltinime nurodytu laiku sugriebė J. B. kairę ranką ir užlaužė ją už nugaros. Vėliau, nepaleisdamas jos rankos, pastūmė J. B., dėl ko ši visu kūno svoriu virto į priekį (2 t., b. l. 28-29, 169). Nukentėjusiųjų parodymus taip pat patvirtina 2016 m. vasario 4 d. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės raštas dėl gydytojo konsultacijos J. B. suteikimo (1 t., b. l. 52).

7.2. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje yra įrodyta, kad A. T. padarė jam inkriminuotą veiką. Objektyvieji ir subjektyvieji BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos veikos požymiai jo veiksmuose pirmos instancijos teismo nustatyti tinkamai, baudžiamasis įstatymas pritaikytas teisingai. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų J. B. sveikata buvo sutrikusi ilgiau nei 10 dienų. Ją ir nuteistąjį siejo artimi santykiai, jie apie 8 metus gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino J. B. nuteistojo šeimos nariu. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad iš karto po įvykio J. B. nesikreipė į teisėsaugos institucijas, nagrinėjamu atveju reikšmės neturi, nes BK 138 straipsnyje numatytas nusikaltimas nėra įtrauktas į sąrašą nusikalstamų veikų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas pradedamas tik gavus nukentėjusiojo ar jo atstovo skundą (BPK 167 straipsnio 1 dalis).

7.3. Apygardos teismas tinkamai išsprendė pareikšto civilinio ieškinio klausimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškinio sumą sudaro J. B. 2016 m. vasario 4 d. suteiktų gydymo paslaugų kaina (1 t., b. l. 159-161). Taip pat nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad sužalojimus, dėl kurių J. B. kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigas, jai padarė nuteistasis.

Dėl BK 129 straipsnio 2 dalyje 3 punkte numatyto nusikaltimo

8. 1. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsniu, 301 straipsniu, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir pagrįstai nuteisė A. T. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Byloje nustatyta, kad J. B. mirė nuo galvos sumušimo su kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu kairiojo didžiojo pusrutulio srityje, kraujui suspaudus galvos smegenis, išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui ir antrinėms kraujosruvoms smegenų kamieno – tilto srityje (1 t., b. l. 128). Taigi J. B. mirtį sukėlė smurtiniai veiksmai, kuriais, be kitų sužalojimų, jai buvo padaryta kraujosruva pakaušio dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, t. y. galvos sumušimas, nuo kurio, plyšus smegenų žievės venai, mirusiajai išsiliejo kraujas po kietuoju smegenų dangalu, nuo kurio ji po poros valandų įvykio vietoje mirė. Byloje surinktais įrodymais – paties nuteistojo (2 t., b. l. 27-29, 169-170), nukentėjusiųjų R. M. (1 t., 48-50, 171-172), V. P. (1 t., 62-64, 170-171), liudytojų parodymais, specialisto išvada Nr. M 140/2016(30) – nustatyta, kad fizinį smurtą prieš J. B. naudojo nuteistasis. Būtent jo smurtiniai veiksmai vertintini kaip būtina sąlyga, be kurios J. B. nebūtų mirusi. Viso baudžiamojo proceso metu A. T. nuosekliai aiškino, kad grįžęs namo kaltinime nurodytu laiku, pamatė, kad J. B. buvo neblaivi, namai šalti, krosnis nekūrenta, dėl to supykęs pastūmė pastarąją, nuo ko ji nugriuvo ir prasikirto dešinį antakį. Tuomet, pasak nuteistojo, jis pakėlė J. B., pasodino ją ant lovos, o pats nuėjo į virtuvę. Pamatęs, kad nieko nėra valgyti, A. T. dar labiau supyko ir, paėmęs nuo dujinės viryklės metalinį puodo dangtį, vieną kartą trenkė juo ant lovos sėdėjusiai J. B. į pakaušį. Vėliau abu nuėjo atsigulti. Nuteistasis užmigo, o atsibudo išgirdęs, kad J. B. gurguliavo, vėmė, tačiau tuomet jai padėti jau nebegalėjo (2 t., b. l. 28, 169). Teisėjų kolegija pažymi, kad paties nuteistojo teigimu, jam grįžus namo, ant J. B. kūno nebuvo jokių naujų sužalojimų, ji nesiskundė bloga savijauta. Nuteistasis taip pat parodė, kad nuo to laiko, kai jis grįžo namo ir nuėjo miegoti, niekas pas juos į namus užėjęs nebuvo. J. B. taip pat nebuvo išėjusi iš namų (2 t., b. l. 170). Specialisto išvada Nr. M 140/2016(30) patvirtina, kad galvos sužalojimai J. B. buvo padaryti netrukus – 2-3 val. - prieš mirtį (2 t., b. l. 128-129). Biologinės mirties konstatavimo aktu J. B. mirties faktas konstatuotas 2016 m. kovo 5 d., 18.42 val. (1 t., b. l. 26). Anot A. T., namo tądien jis grįžo apie 16 – 17 val. (2 t., b. l. 170).

8. 2. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aukščiau aptarti byloje surinkti įrodymai visiškai patvirtina A. T. kaltę dėl J. B. nužudymo. Įrodymais, patvirtinančiais nuteistojo kaltę taip pat laikomi nukentėjusiųjų ir liudytojų V. K., L. K., S. Š., G. J. (2 t., b. l. 188-190) parodymai, kurie patvirtina, kad A. T. itin dažnai smurtavo prieš J. B.. Tiek mirusiosios dukros, tiek kaip liudytojai apklausti J. B. kaimynai nurodė, kad pastaroji beveik nuolat vaikščiodavo su mėlynėmis, jos veidas būdavo ištynęs nuo sumušimų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šias aplinkybes patvirtina ne tik byloje esantys duomenys apie neteisėtą A. T. elgesį prieš J. B. (1 t., b. l. 55, 56, 2 t., b. l. 79-81), bet ir specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad ant mirusios kūno rasti daugybiniai įvairaus senumo sužalojimai (1 t., b. l. 128). Apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis kiekvieną dieną nemušdavo J. B., niekada nebuvo sudavęs jai kastuvu ar spardęs, kaip kad nurodė liudytojai, A. T. baudžiamosios atsakomybės klausimui spręsti jokios reikšmės neturi. Teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog galvos sumušimą, sukėlusį kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu, J. B. padarė A. T.. Specialisto konstatuota, kad tarp šio sužalojimo ir J. B. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys (1 t., b. l. 129).

8. 3. Nuteistojo veika pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą apygardos teismo kvalifikuota teisingai, nes byloje nustatyta, kad A. T., veikdamas netiesiogine tyčia, nužudė savo šeimos narį. Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais.

Dėl bausmės

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam A. T. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra pagrįsta ir teisėta. Skirdamas bausmę nuteistajam, apygardos teismas įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes: A. T. įvykdė apysunkį ir labai sunkų tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai ir gyvybei, anksčiau teistas už analogiškų (smurtinio) pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą prieš J. B. (t. 2, b. l. 76-78), jo atsakomybę lengvinančią (dėl nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi) ir sunkinančias aplinkybes (nusikalstamas veikas, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui; nusikalstamas veikas padarė recidyvistas) ir pagrįstai už nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymą paskyrė A. T. laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis neviršija šių straipsnių sankcijose numatytos bausmės vidurkio. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad J. B. smurtinio pobūdžio mirtis buvo ne atsitiktinio ar spontaniško pobūdžio, bet dėsninga žiauraus A. T. elgesio su mirusiąja pasekmė. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis nuolat ir ne vienerius metus iš eilės vartojo prieš J. B. fizinį smurtą, padarydavo jai skirtingo masto sveikatos sutrikdymus, dėl ko pastaroji neabejotinai jautė stiprius skausmus. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, kad nuteistajam paskirtos bausmės yra teisingos ir proporcingos jo įvykdytų veikų pavojingumui, todėl nėra aiškiai per griežtos.

9. 1. Nuteistajam už atskiras veikas paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, nes A. T. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 63 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,

nutaria:

nuteistojo A. T. apeliacinį skundą atmesti.