Kauno apygardos teismo sprendimas

2011-03-29 · Civilinė byla Nr. 2A-473-390/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2011-03-29
Bylos Nr.
2A-473-390/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis (pirm.), Leonas Jachimavičius, Arvydas Žibas
Ieškovas
K. B.
Atsakovas
G. P.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Elmaras Urbonas
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-473-390/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėja Milda Remeikienė
Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1;114.11 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovei K. B., jos atstovui advokatui Elmarui Urbonui, atsakovui G. P., jo atstovui advokatui Jaroslav Los, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės K. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui G. P. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad atsakovas G. P. yra jos sūnaus D. B., gimusio 2003-01-30, tėvas ir priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui periodines išmokas po 400 litų kas mėnesį iki jo pilnametystės, iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui įregistravus tėvystę gera valia, bylos nagrinėjimo metu, ieškovė reikalavimo dėl tėvystės nustatymo atsisakė ir prašė bylą šioje dalyje nutraukti. Ieškovė paaiškino, kad prašo iš atsakovo sūnaus D. B. išlaikymui priteisti periodines išmokas po 300 litų kas mėnesį, nes tėvai ją aprūpina maistu. Jos mėnesio pajamos - 412 litų mėnesiui. Iš darbo biržos išmokų ji negauna. Be sūnaus Deivido ji augina ir 3,5 metų dukrą E. N.. Išlaikymas dukrai iš jos tėvo nepriteistas, nes ji nesikreipusi. Ji su vaikais gyvena sugyventiniui priklausančiame bute, buto patarnavimams per mėnesį išleidžia apie 100 litų. Atsakovas sūnaus išlaikymui yra porą kartų davęs po 125 litus. Sūnaus išlaikymui per mėnesį ji išleidžia apie 300 litų iš viso. Sūnui yra skirtas adaptuotas mokymas, jis lankosi pas logopedą. Vaikas lanko mokyklą, nemokamo maitinimo negauna. Pašalpų iš socialinės paramos skyriaus ieškovė negaunanti, kadangi nėra priteistas abiems vaikams išlaikymas iš jų tėvų. Jos paskaičiavimu sūnaus maitinimas mokykloje kainuoja 80 Lt, namuose- apie 100 Lt .Sūnaus aprangai metams ji išleidžia apie 800 litų. Už dukrą Emą gauna valstybės mokamą išmoką 52 litus.

Atsakovas G. P. su ieškiniu sutiko iš dalies, sūnaus išlaikymui sutiko mokėti kas mėnesį po 200 litų.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo G. P. sūnaus D. B. išlaikymui periodines išmokas po 250 litų kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2010-03-26) iki sūnaus D. B. pilnametystės. Kitoje dalyje bylą nutraukė. Ieškovei atsisakius reikalavimo nustatyti tėvystę ją įregistravus gera valia, teismas atsisakymą nuo reikalavimo priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė. Teismas nustatė, kad šalių sūnui D. B., gimusiam 2003-01-30 (b.l. 5), yra nustatytas lengvas neįgalumas iki 2012-06-08 (b.l.25). Jam yra paskirta šalpos pensija neįgaliam vaikui ir išmoka vaikui, viso 412 litų (b.l.30). Ieškovė augina ir 2007-04-29 gimusią E. N. (b.l. 40). K. B. nedirba, jai buvo mokama nedarbo draudimo išmoka ir mokymo stipendija 560 Lt (b.l.47,62). Atsakovas G. P.-neįgalus (b.l.78), jo pajamos-invalidumo pensija 805,40 Lt (b.l.24-25). Ieškovė ir atsakovas savo vardu registruotų nekilnojamų daiktų neturi (b.l. 4,77). Ieškovė socialinės pašalpos negauna, dukteriai E. išlaikymas iš jos biologinio tėvo nepriteistas. Ieškovei nurodžius, kad sūnaus D. išlaikymui užtenka 300 litų per mėnesį, o iš valstybės ji gauna vaiko išmoką 412 litų, iš kurių gyvena ir ji pati ir duktė E., teismas pažymėjo, kad atsakovas neprivalo išlaikyti pačios ieškovės ir jos dukters, o sūnaus D. išlaikymui jis sutinka teikti po 200 litų per mėnesį ir jam liktų 605 litai, iš kurių jis turi pragyventi pats, pirkti vaistus, maistą, mokėti nuomą. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje surinktus rašytinius įrodymus, VTAS išvadą nustatė, kad atsakovas pagal savo pajamas išgalėtų sūnaus D. išlaikymui teikti didžiausią 250 litų sumą, todėl ieškinį tenkino iš dalies.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė K. B. prašo iš dalies panaikinti 2010-10-27 teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisti iš atsakovo jo sūnaus išlaikymui periodinių išmokų 300 Lt į mėnesį. Apeliantė teigia, jog teismas, sumažindamas ieškovės reikalaujamos priteisti sumos dydį, atsižvelgė į tas aplinkybes, kurias nurodė atsakovas. Atsakovas nurodė, kad jo pajamos per mėnesį yra 805,40 Lt. 200 Lt per mėnesį išleidžia nuomai, pagal tariamai su savo broliu sudarytą sutartį, negauna jokių kitų pajamų išskyrus invalidumo pensiją, todėl negali skirti didesnio išlaikymo. Mano, kad atsakovo nurodytos aplinkybės yra labai abejotinos, nes namas, kuriame jis gyvena, anksčiau priklausė jam pačiam ir namo perleidimas broliui bei jam mokami nuompinigiai yra tik priedanga parodyti savo išlaidas ir apsisaugoti nuo galimų reikalavimų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė, gaudama minimalias pajamas, sūnaus išlaikymui negali skirti reikalingų lėšų.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus apie atsakovo finansinę būklę, todėl nepagrįstai iš atsakovo priteisė tik 250 Lt dydžio išlaikymą. Teisėjų kolegija tokį apeliantės apeliacinio skundo argumentą pripažįsta pagrįstu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė K. B. nedirba (b.l.24), jai buvo mokama nedarbo draudimo išmoka ir mokymo stipendija 560 Lt (b.l.47,62). Atsakovas G. P.-neįgalus (b.l.78), jo pajamos-invalidumo pensija 805,40 Lt (b.l.27-28). Ieškovė ir atsakovas savo vardu registruotų nekilnojamų daiktų neturi (b.l. 4,77). Ieškovė augina 2007-04-29 gimusią E. N. (b.l. 40). Šalių sūnui nustatytas lengvas neįgalumas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, atsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovas, iš gaunamų pajamų turi sumokėti nuomą, todėl sprendė, jog atsakovas pagal savo pajamas išgalėtų sūnaus D. išlaikymui teikti didžiausią 250 litų sumą.

Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 176 – 220 straipsniuose, todėl teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, jų pakankamumą, leistinumą ir sąsajumą turi vadovautis minėtuose straipsniuose nurodytomis taisyklėmis. Teismo funkcija pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jais remdamasis daro savo išvadas apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Taigi įrodymų pakankamumas ir ieškovo ar atsakovo nurodomo fakto įrodytinumas, t.y. tam tikrų aplinkybių konstatavimas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.

Kaip matyti iš bylos duomenų, kad savo išlaidoms, gyvenamajam plotui nuomotis, pagrįsti atsakovas pateikė namo nuomos sutartį, sudarytą tarp S. P. ir G. P. (b.l. 26). Sutartimi nustatytas 200 Lt per mėnesį nuomos mokestis. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog namą nuomojasi iš brolio, anksčiau namas priklausė atsakovui, bet atsakovas jį pardavė broliui kai teisme buvo apkaltintas, jog padarė žmonėms žalą ir turėjo žalą atlyginti (b.l. 85, 86). Duomenys mokesčių inspekcijai apie mokamą nuomos mokestį neperduoti (b.l. 85). Duomenų, kad nuomos sutartis būtų įregistruota viešame registre taip pat nėra (LR CK 6. 478 str. 2 d.). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog atsakovas realių išlaidų, susijusių su nuomos mokesčio mokėjimu, nepatiria. Byloje nustatyta, jog ieškovės gaunamos pajamos yra mažesnės už atsakovo, ji turi dar vieną išlaikytinį – dukrą gimusią 2007.04.29 (b.l. 40). Taigi, atsakovo materialinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį ir nepagrįstai sumažino prašomo priteisti išlaikymo dydį iki 250 Lt. Pažymėtina, kad ieškovės ir atsakovo sūnus gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti. Teisėjų kolegijos nuomone, tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti didesnės sūnaus išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga.

Esant nurodytiems motyvams pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo G. P. sūnui D. B., g.m. 2003-01-30 priteistas išlaikymas po 250 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2010-03-26 iki jo pilnametystės pakeistina ir iš atsakovo G. P. sūnui D. B., g.m. 2003-01-30 priteistinas išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2003-01-30 iki jo pilnametystės ( CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kolegija,

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimą pakeisti.

Teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo G. P. sūnui D. B., g.m. 2003-01-30 priteistas išlaikymas po 250 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2010-03-26 iki jo pilnametystės pakeisti ir iš atsakovo G. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) sūnui D. B., g.m. 2003-01-30 priteisti išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2010-03-26 iki jo pilnametystės. Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovę K. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti vaikui – D. B. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Likusias teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Kolegijos pirmininkas Algimantas KukalisKolegijos teisėjai Leonas JachimavičiusArvydas Žibas