Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-1997-408/2023

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-10-05
Bylos Nr.: 1-1997-408/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-09480-2023-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Virginijus Kalkauskas
Kaltinamasis: A. B.
Nukentėjusysis: V. B.
Advokatai: Eglė Grucytė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-1997-408/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09480-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 1.2.4.4.2.3;1.1.7.2.5;1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.1.9.1; 1.1.9.10; 1.1.8.13; 1.1.8.14; 2.1.16.1.9 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 5 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas,sekretoriaujant Karolinai Venslovaitytei,dalyvaujant prokurorei Ž. M.,kaltinamajam A. B., jo gynėjai advokatei Eglei Grucytei,nukentėjusiajam V. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2011-04-26 Lietuvos apeliacinio teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 7 metams 6 mėnesiams;

2. 2023-02-10 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymus pagal BK 140 str. 2 dalį - 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams. Paskirta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu intensyvi priežiūrą – būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės pagal gyvenamąją vietą bei tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos - 2023-03-03. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72-2 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamasis A. B. 2023-03-07, apie 23:00 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su savo šeimos nariu – tėvu V. B. metu, tyčia sudavė vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam V. B. į kairės pusės veido skruostą, ir pastarajam nuo smūgio nugriuvus ant grindų, abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, padarydamas jam dešinės plaštakos I delnakaulio lūžį, poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje, kairiame žaste, odos nubrozdinimą nosyje, tokiu būdu dėl dešinės plaštakos I delnakaulio lūžio sukeldamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu pripažino visiškai. Jis paaiškino, kad 2023-03-07, apie 23:00 val., buvo savo kambaryje su sugyventine V. S.. Namuose tuo metu buvo jo tėvas V. B. ir jo sugyventinė R. I.. Jis, tėvas ir jo sugyventinė R. buvo neblaivūs. Vienu metu tėvas pradėjo priekaištauti jam ir sugyventinei, kad kambaryje palikta įjungta šviesa. Tada tarp jo ir tėvo įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis sudavė vieną smūgį ranka tėvui į galvos sritį. Atsimena, kad tėvui nukritus ant grindų, jis dar kelis kartus jam sudavė į įvairias kūno vietas. Pasibaigus konfliktui pamena, kad iškvietė policiją. Pareigūnai leido jam ir sugyventinei susidėti daiktus, po to dar V. buvo apklausta ir jie išvyko į (duomenys neskelbtini) pas jo brolį. Dėl savo veiksmų jis nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamajam A. B. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė yra visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais žemiau išdėstytais įrodymais:

Iš nukentėjusiojo V. B. parodymų matyti, kad 2023-03-07 vakare, bute (duomenys neskelbtini) tarp jo ir sūnaus A. B. kilo žodinis konfliktas, kurio metu A. jį sumušė, t. y. sudavė vieną smūgį į kairės pusės skruostą, tada jis pargriuvo ir iš karto pajautė ne mažiau keturis smūgius į juosmens šonus ir klubus. Su kuo tuos smūgius jam A. sudavė, jis nematė, kadangi koridoriuje buvo tamsu. Tuo metu jis jautė fizinį skausmą. Tą pačią dieną pajautė, kad jam skauda ir kairės rankos nykštį. Mano, kad ranką jam A. sužalojo, kai gulėjo ant grindų ir bandė prisidengti nuo mušimo. Šio įvykio metu jis ir A. buvo neblaivūs. Po šio įvykio A. paskambino policijai. Į policiją paskambino ir jis. Atvykę policijos pareigūnai nustatė jų girtumą. Atvykus policijos pareigūnams A. su sugyventine susirinko savo daiktus ir kažkur išvyko. Tą pačią dieną pajautė, kad jam skauda ir kairės rankos nykštį. Ranką jam A. sužalojo, kai gulėjo ant grindų ir bandė prisidengti nuo mušimo. 2023-03-08 nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur jį apžiūrėjo ir pasakė, kad lūžęs dešinės rankos nykštys ir jį sugipsavo. Iki šio įvykio ranka buvo sveika (b. l. 8–15, 34–37, I tomas).

Iš liudytojos V. S. parodymų matyti, kad 2023-03-07, apie 23.00 val., jai būnant namuose, (duomenys neskelbtini), savo kambaryje kartu su neblaiviu sugyventiniu A. B., į kambarį atėjo neblaivus jos sugyventinio tėvas V. B., kuris pradėjo aiškinti, kad reikia išjungti šviesą. Jos sugyventinis paklausė, ar jam trukdo šviesa, kas jam negerai. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji pamatė, kaip iš nugaros V. sudavė vieną smūgį iš kairės rankos kumščio į A. nugarą. V. tada apsisuko ir nuėjo į koridorių, o A. akivaizdžiai supykęs nubėgo paskui tėvą. Ji nuėjo iki kambario durų ir pamatė, kaip koridoriuje V. gulėjo ant žemės ir A. jį ant žemės mušė smūgiuodamas abiejų rankų kumščiais. Tikslaus skaičiaus smūgių nepamena, tačiau mano, kad buvo apie 3 - 4 kartus smūgiuota. A. tėvui smūgiavo į įvairias kūno vietas. Nepamena, kad A. būtų smūgiavęs į kurią nors V. plaštaką. V. sugyventinė R. tuo metu buvo savo kambaryje (b. l. 60–63, I tomas).

Iš liudytojos R. I. parodymų matyti, kad ji su V. B. jau du metus gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Į jų butą nuo 2022 metų rugsėjo atsikraustė sugyventinio sūnus A. B., o po mėnesio kartu su juo pradėjo gyventi jo sugyventinė V. S.. 2023-03-07 vakaro metu jie visi keturi buvo namuose ir svetainėje vartojo alkoholį. V. alkoholio nevartojo. Svetainėje nebuvo kilę kokių nors konfliktų tarp V. ir A. Ji pavargusi nusprendė eiti iki miegamojo atsigulti ir užmigo. Ji staiga atsikėlė, kai išgirdo didelį triukšmą. Ji girdėjo, kaip garsiai šaukė A., V., taip pat girdėjo V. balsą. Ji atsikėlė ir nuėjo iki salione esančio balkono ir ten pradėjo rūkyti. Ji nežiūrėjo, dėl ko konfliktas kilo tarp kitų bute buvusių asmenų, nes nenorėjo kištis į jų barnius. Ji pamatė kaip atbėgo V. ir atidaręs balkono duris jai pasakė, kad ji skambintų policijai, nes jam A. pridaužė kojas. Ji V. pasakė, kad skambinti policijai nenori ir nesikiš. Tada V. paskambino policijai pats. Ji toliau sėdėjo balkone ir nesikišo į vykusią situaciją. Girdėjo, kaip atvyko policija į namus, tačiau ji su jais nebendravo. V. jai tą vakarą po įvykusio konflikto skundėsi dideliu skausmu abiejų kojų srityse, taip pat sakė, kad jam labai skaudėjo dešinę ranką. Matė, kad jo dešinė ranka buvo labai sutinusi. Prieš minėtą konfliktą V. nesiskundė jokiais rankų skausmais (b. l. 66–69, I tomas).

2023-03-22 daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrai pateiktas policijos pareigūnų ,,Bodycam“ kūno kameros nufilmuotas vaizdo ir garso įrašas pavadinimu ,,PSS-20230307-231113UTC+0200“. Atidarius minėtą vaizdo ir garso įrašą matome, kaip asmeniui tikrinamas blaivumas. Pilietis sako: „Visi jūsų policininkai žino, kad prieš mane mano sūnus smurtauja, yra ir baudžiamoji byla iškelta“. Pareigūnas paprašo piliečio parašo, jog įpūtė 2,78 promilių. Policijos pareigūnas nueina į kitą kambarį paprašyti A. parašo, nes vyras įpūtė 2.26 promilės. Patikrinamas blaivumas sugyventinės, kaip save prisistato moteris – 1,28 promilės. Nėščia moteris prašo savo draugo (A.) nusiraminti ir neprovokuoti labiau tėvo.

Vaizdo ir garso įrašo trukmė 17.10 min. (b. l. 86–88, I tomas).

2023-03-22 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrai pateiktas garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 95331817412, skambučio pradžia_ 2023-03-07 22_58_20)“ atidaromas „MP3“ programa. Įraše girdime – Bendrojo pagalbos centro darbuotoją „CENTRAS“ ir vyro balsas „VYRAS“. Girdima, kaip du vyrai žodiškai konfliktuoja. Darbuotojui paklausus, kas atsitiko, vyras atsako, kad sūnus į ausį davė. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė (b. l. 94–97, I tomas).

2023-03-22 daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrai pateiktas garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 95331815764, skambučio pradžia_ 2023-03-07 22_49_45)“, atidaromas „MP3“ programa. Įraše girdime – Bendrojo pagalbos centro darbuotoją „CENTRAS“ ir vyro balsas „VYRAS“. Vyras, prisistatęs A. B. praneša, kad biškį tėvui trenkė, bet prieš tai jis jam trenkė (b. l. 90–93, I tomas).

2023-03-16 valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad V. B. konstatuota dešinės plaštakos I delnakaulio lūžis, poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, kairiame žaste, odos nubrozdinimas nosyje, padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau penkiais trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku ir aplinkybėmis. Dėl dešinės plaštakos I delnakaulio lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 47–49, I tomas).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvada

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. Kaip matyti iš tyčinių kaltinamojo A. B. veiksmų, jis sąmoningai suprato, kad suduodamas rankomis ir kojomis smūgius savo tėvui V. B., tokiais savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus (savo tėvo) sveikatą, numatė, kad gali jį sužaloti ir tokių padarinių siekė. Tarp sukeltų padarinių ir kaltinamojo atliktų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, o kaltinamojo tiesiogiai atlikti nusikalstami veiksmai sukėlė konkrečius padarinius, t. y. nesunkiai sutrikdė V. B. sveikatą.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad kaltinamajame akte išdėstytos visos faktinės aplinkybės pasitvirtino. Kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, rašytiniais dokumentais nustatyta, kad A. B. 2023-03-07, apie 23:00 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su savo šeimos nariu – tėvu V. B. metu, tyčia sudavė vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam V. B. į kairės pusės veido skruostą, ir pastarajam nuo smūgio nugriuvus ant grindų, abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, padarydamas jam dešinės plaštakos I delnakaulio lūžį, poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje, kairiame žaste, odos nubrozdinimą nosyje, tokiu būdu dėl dešinės plaštakos I delnakaulio lūžio sukeldamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę A. B., atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį (padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikiant tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalto siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę.

Lengvinančiomis aplinkybėmis laikytinas kaltinamojo nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos. Sunkinančiomis kaltinamojo atsakomybę aplinkybėmis laikytinas apsvaigimas nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, neišnykus teistumui, vėl padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, taigi, yra pagrindas pripažinti nusikaltimų recidyvą (BK 11 straipsnis, BK 27 straipsnis, BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto c) papunktis, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis praeityje buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, nusikalto bausmės atidėjimo laikotarpiu, jis administracine tvarka baustas, paskirtas baudas sumokėjęs, psichiatrinio gydymo ir priklausomybių ligų gydymo įskaitoje registruotas nuo 2018 m. balandžio 14 d. iki 2018 m. balandžio 15 d. Aleksoto sektoriuje suteikta stebėjimo paslauga. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. B. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 158). Dėl priklausomybės ligų nesigydė, nesilankė. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, turi sugyventinę, kuri nuo jo laukiasi vaiko, jis savanoriauja (duomenys neskelbtini), kuris jį teigiamai charakterizuoja, pažada daugiau nebenusikalsti.

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų, todėl ši bausmės rūšis ir skirtina kaltinamajam, tačiau teismas atsižvelgė į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes bei vadovaujasi teisingumo, proporcingumo, protingumo principais, todėl kaltinamajam nustato mažesnį nei vidurkis bausmės terminą

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra mažintina vienu trečdaliu (BK 64 ¹ straipsnio 2 dalis).

Teismas, įvertinęs minėtų tiek teigiamai, tiek neigiamai A. B. apibūdinančių aplinkybių visumą, priėjo prie išvados, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. B. skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta didelė neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams – negalėtų padėti savo būsimai žmonai ir gimsiančiam vaikui, jis prarastų gyvenamąją vietą, galimai nutrūktų ryšiai su šeima. Taip pat byloje esantys duomenys apie veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, nuteistojo elgesį rodo, kad A. B. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgdama į tai, teismas kaltinamajam skiria ne vieną tarpusavyje suderinamą BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 276 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-303 straipsniais, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. B. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtos 40 parų arešto bausmės dalimi ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. B. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalimi, 72² straipsniu, A. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis privalo atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Virginijus Kalkauskas