- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-14
- Bylos Nr.
- B2-2226-343/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Kreditorius
- AB DnB NORD bankas
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą pagal kreditorės AB DnB NORD bankas skundą dėl B UAB „Gertauta“ 2010 04 08 pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų dalyje dėl administratoriaus ataskaitos tvirtinimo, administravimo išlaidų sąmatos, lizingo bendrovei priklausančių automobilių pardavimo pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
AB DnB NORD bankas skunde nurodo, kad nesutinka su 2010 04 08 pakartotino kreditorių susirinkimo nutarimais dalyje dėl administratoriaus ataskaitos tvirtinimo, administravimo išlaidų sąmatos, lizingo bendrovei priklausančių automobilių pardavimo, todėl prašo juos pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais. Pirma, nurodo, kad priimti sprendimai neatitinka bankroto proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, kreditorių interesų apsaugos principų. Antra, pagal CK 2.82str. 4d. bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams. Trečia, Lietuvos Apeliacinis teismas suformulavo taisyklę, pagal kurią bankroto bylą nagrinėjantis teismas, esant pagrindui, turi galią vertinti bet kurių kreditorių susirinkimų nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą. Ketvirta, kreditorių susirinkimų nutarimus galima skųsti ir tuo atveju, kai tokių sprendimų turinys prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, protingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo principams ir pan. . Penkta, buvo patvirtinta administratoriaus ataskaita, nors joje yra daugybė neaiškumų, neatitikimų įstatymo reikalavimams, kurių administratorius nepašalino nei susirinkimo metu, nei po jo. Administratorius ataskaitoje nurodo, kad 2 155 Lt buvo sumokėti R. N., kuris į įmonę buvo priimtas juristu. Jo pareiga buvo įvertinti įmonės sudarytus sandorius. Tačiau sandoriai buvo sudaromi tuo metu, kai jis buvo įmonės vadovas ir sandorius sudarinėjo su įmonėmis, susijusiomis su juo. Tokie administratorius veiksmai akivaizdžiai sukelia interesų konfliktą, pažeidžia kreditorių teises, todėl daro išvadą, kad nepagrįstai tokiems administratoriaus veiksmams buvo pritarta. Be to, peržiūrėti sandorius yra administratoriaus pareiga, o jeigu jis šiam darbui atlikti samdo kitus asmenis, tai ir turėtų jiems sumokėti iš savo atlyginimo. Nepagrįstai buvo samdomas advokatas ir jam sumokėta 2950 Lt, nes juristas ir privalėjo atstovauti įmonę. Administratoriaus nuoroda į tai, kad juristas neturi patirties parodo administratoriaus veiksmų nepagrįstumą, nes į darbą buvo galima priimti teisininką, turintį patirties. Visos transporto išlaidos yra susiję tik su R. N.. mano, kad 60 000 Lt išlaidos juristui, kurio tinkamumas atlikti tokį darbą yra abejotinas, yra neprotingai didelės. Kita vertus, tos išlaidos yra nepagrįstos, nes nenurodyta kada ir kur buvo vykstama įmonės automobiliais, koks buvo tikslas ir koks rezultatas. Be to, pats administratorius nurodo, kad lizingo sutartys nutrauktos, todėl visiškai nesuprantami administratoriaus veiksmai mokant už automobilių remontą, draudimą. Todėl ši išlaidų grupė yra nepagrįsta ir jos kreditorių susirinkimas neturėjo tvirtinti. Nesutinka su pastato nuoma. Pastatas yra išnuomotas R. K. už 500 Lt per mėnesį, o ji pastatą nuomoja subnuomininkams. Įmonės transportas pravažioja kelis šimtus kilometrų apžiūrėdamas įmonės turtą, o administratorius net negali nurodyti, kas yra subnuomininkai ir kokias nuomos kainas jie moka. Todėl šiai ataskaitos daliai kreditorių susirinkimas negalėjo pritarti. Ataskaitos, kurioje nurodomos išlaidos, nesusijusios su bankrutuojančios įmonės tikslais, patvirtinimas pažeidžia kreditorių teises ir interesus, todėl kreditorių susirinkimo nutarimas turi būti panaikintas. Taip pat kreditorių susirinkime buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. Buvo patvirtinta ta pati sąmata kaip ir prieš metus, nevertinant darbo apimčių, kaip ir kodėl ji buvo naudojama per praėjusius metus. Mano, kad administratorius nepagrįstai administravimo lėšas naudojo darbo sąnaudoms dengti, transporto išlaidoms, lizingui, draudimui, teisinių paslaugų apmokėjimui. Duomenų apie faktinį išlaidų poreikį 2010 metams pateikta nebuvo. Todėl sprendimas patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą turi būti panaikintas. Kreditorių susirinkime taip pat buvo priimtas sprendimas surasti potencialų lizinguojamų automobilių pirkėją. Toks sprendimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi lizingo sutartys yra nutrauktos, todėl apie jų perrašymą negali būti kalbos. Antra, bet kokie sprendimai perleisti teises pagal sutartį yra galimi tik gavus antrosios šalies sutikimą. Trečia, toks sprendimas yra finansiškai žalingas įmonei, nes šiam turtui išlaikyti buvo išleista 60 000 Lt, o jį perleisti ketinama už 5 000 Lt ir 3 000 Lt. . Tokiu sprendimu vilkinamas automobilių grąžinimas jų savininkui, didina įmonės išlaidas jų išlaikymui ir atitinkamai mažina įmonės turtą.
Atsiliepimas
Atsakovė B UAB „Gertauta“ atsiliepimu į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Dėl nutarimo Nr. 2 nurodo, kad administratoriui buvo skirta tam tikra pinigų suma administravimo išlaidoms apmokėti, administratorius neviršijo teismo ir kreditorių nustatytų sumų, lėšų išleido mažiau negu leista, todėl pareiškėjos argumentai, kad administratorius neteisėtai ir nepagrįstai naudoja įmonės lėšas yra nepagrįsti. Administratorius samdo teisininką, kuris ruošia procesinius dokumentus teismams, advokatą, kuris atstovauja teismuose. Įmonė nėra pralaimėjusi nei vienos bylos, tinkamai atsikirto visiems kreditorių reikalavimams, todėl kreditoriai sprendė, kad gauna tinkamas ir kokybiškas teisines paslaugas už nustatytą atlyginimą ir administratoriaus ataskaitą patvirtino. Kreditoriai pritarė nuomos sutarties su kalėdyte pratęsimui. Administratorius įvykdė kreditorių nurodymą sužinoti turto subnuomos sąlygas. Kreipėsi į Kalėdytę ir gavo atsakymą, kad subnuomos sutartyje yra konfidencialumo susitarimas ir todėl ji negali atskleisti subnuomos sąlygų. Pareiškėjos teiginiai, kad nuomos mokestis neatitinka rinkos kainai yra neįrodyti, faktinių duomenų, kad nutraukus nuomos sutartį įmonės pajamos išaugs nepateikė. Administratorius, gindamas visų kreditorių interesus, nusprendė tęsti lizingo sutarčių vykdymą, teismas ir kreditoriai tam tikslui patvirtino administravimo išlaidas. Tačiau norint tinkamai ir laiku vykdyti lizingo sutartis reikėjo papildomos kreditorių valios. Pareiškėja trukdė sudaryti įmonės valdymo organus. Todėl įmonės valdymo organai negalėjo tinkamai veikti ir spręsti atsakovei naudingų lizingo sutarčių vykdymo klausimų, t.y pareiškėja veikdama savo dukterinės įmonės naudai, sukūrė teisines prielaidas jos dukterinei įmonei veikti prieš visų kreditorių ir viešąjį interesus, siekiant panaikinti B UAB „Gertauta“ turtines lizingo teises. Todėl administratoriaus ataskaita buvo patvirtinta pagrįstai. Dėl nutarimo Nr. 3 nurodo, kad esant ginčui dėl administravimo išlaidų pagrįstumo, turi būti patikrinta, ar patvirtintos administravimo išlaidos atitinka protingumo kriterijų. Kauno apygardos teismas 2008 11 06 nutartyje išnagrinėjo administratoriaus prašymą ir nutarė skirti lėšų sumą – 47157,07 Lt kas mėnuo. 2009 04 14 kreditorių susirinkimas patvirtino analogišką teismo patvirtintai išlaidų sąmatą. Tvirtinant naują sąmatą, kreditoriai atsižvelgė į tai, kad esmingai bankroto proceso eiga nepasikeitė, todėl išreiškė nuoseklią, tęstinę kreditorių daugumos valią. Pareiškėja nenurodė, kaip šis nutarimas tiesiogiai pažeidė jos asmeninius interesus ir kuo tie interesai yra priešingi kitų kreditorių interesams. Be to, kreditoriai prieš tvirtindami administravimo išlaidų sąmatą, susipažino su administratoriaus pateiktoje ataskaitoje informacija apie bankrutuojančią įmonę, todėl skunde nepagrįstai nurodyta, kad kreditorių susirinkimas nevertino įmonės padėties ir nebuvo susirinkime pateikta jokių paaiškinimų ir motyvų tokiai sąmatai patvirtinti. Dėl nutarimo Nr. 5 nurodo, kad šio nutarimo naudingumą įmonei įrodo pateikiamas UAB „Solotransa“ pasiūlymas dėl automobilių įgijimo, kuris vertine išraiška tenkina tiek įmonę, tiek lizingo davėjo interesus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
2010 m. balandžio 8 d. įvyko pakartotinis B UAB „Gertauta“ kreditorių susirinkimas (b.l. 12-27). Kreditorių susirinkime buvo svarstomi 6 darbotvarkės klausimai, kuriais buvo priimti nutarimai. Svarbi yra ta aplinkybė, kad pareiškėja nenurodo jokių procedūrinių susirinkimo pravedimo ir jame priimtų nutarimų pažeidimų. Pareiškėja išdėsto savo nuomonę priimtais susirinkime klausimais. Iš pateikto 2010 04 08 kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad 2010 03 23 kreditorių susirinkimas neįvyko, nes nebuvo kvorumo. Įmonei iškėlus bankroto bylą, įmonę valdo kreditoriai priimdami nutarimus kreditorių susirinkimuose. Kiekvieno kreditoriaus teisė yra balsuoti taip, kaip jis mano esant reikalingu. Procedūrinių pažeidimų nėra nustatyta. Todėl teismas sprendžia, kad tenkinti skundą nėra teisinio pagrindo.
Dėl nutarimo Nr. 2.
Antru darbotvarkės klausimu buvo svarstomas administratoriaus ataskaitos patvirtinimo klausimas. Pateikta administratoriaus ataskaita buvo patvirtinta. Pareiškėjos nuomone, jos tvirtinti nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo, nes joje yra daugybė neaiškumų, neatitikimų įstatymo reikalavimams, kurių administratorius nepašalino nei susirinkimo metu, nei po jo. Pirma, pareiškėja nurodo, kad administratorius ataskaitoje nurodo, jog 2 155 Lt buvo sumokėti R. N., kuris į įmonę buvo priimtas juristu. Jo pareiga buvo įvertinti įmonės sudarytus sandorius. Tačiau sandoriai buvo sudaromi tuo metu, kai jis buvo įmonės vadovas ir sandorius sudarinėjo su įmonėmis, susijusiomis su juo. Tokie administratorius veiksmai akivaizdžiai sukelia interesų konfliktą, pažeidžia kreditorių teises, todėl daro išvadą, kad nepagrįstai tokiems administratoriaus veiksmams buvo pritarta. Be to, peržiūrėti sandorius yra administratoriaus pareiga, o jeigu jis šiam darbui atlikti samdo kitus asmenis, tai ir turėtų jiems sumokėti iš savo atlyginimo. Šiuos argumentus teismas atmeta, kadangi pareiškėja nepateikė jokių įrodymų šiems argumentams patirtinti. Pareiškėja nenurodo jokių konkrečių pažeidimų, kuriuos būtų padaręs juristas. Taip pat pareiškėja nenurodo, kokiomis teisės normomis remiantis tvirtina, kad nebuvo galima samdyti juristu Nadzeikos. Kreditorių daugumai tai nesukėlė jokių prieštaravimų. Pareiškėja taip pat nurodo, kad nepagrįstai buvo samdomas advokatas ir jam sumokėta 2 950 Lt, nes juristas ir privalėjo atstovauti įmonę. Administratoriaus nuoroda į tai, kad juristas neturi patirties parodo administratoriaus veiksmų nepagrįstumą, nes į darbą buvo galima priimti teisininką, turintį patirties. Šiuos pareiškėjos argumentus teismas vertina kaip interpretaciją nagrinėjamu klausimu. Vesti bylas teisme turi patirties advokatas, nes jis nuolat dalyvauja teismo posėdžiuose. Todėl advokato darbo valandos įkainiai yra didesni. Todėl yra pateisinama situacija, kai dokumentus teismui ruošia pigiau apmokamas asmuo, atsižvelgus į tai, kad dokumentų paruošimas užima daug laiko, o byloje asmenį atstovauja aukštesnės kvalifikacijos asmuo. Pažymėtina, kad šiuo atveju teisė rinktis suteikta kreditoriams, jie pritarė administratoriaus vykdomai politikai. Teismas pažymi tą aplinkybę, kad pareiškėja nuolat teikia skundus, o tai ne tik vilkina bankroto procedūrų vykdymą, bet ir didina administravimo išlaidas. Akivaizdu, kad pareiškėjai būtų parankiau, jog įmonę atstovautų nepatyrę bylas vesti asmenys, nes pareiškėją atstovauja patyrę advokatai, ir todėl tai pareiškėjai suteiktų daugiau šansų, kad įmonės skundai būtų patenkinti. Taip pat pareiškėja nurodo, kad visos transporto išlaidos yra susiję tik su R. N., mano, kad 60 000 Lt išlaidos juristui, kurio tinkamumas atlikti tokį darbą yra abejotinas, yra neprotingai didelės. Kita vertus, tos išlaidos yra nepagrįstos, nes nenurodyta kada ir kur buvo vykstama įmonės automobiliais, koks buvo tikslas ir koks rezultatas. Be to, pats administratorius nurodo, kad lizingo sutartys nutrauktos, todėl visiškai nesuprantami administratoriaus veiksmai mokant už automobilių remontą, draudimą. Todėl ši išlaidų grupė yra nepagrįsta ir jos kreditorių susirinkimas neturėjo tvirtinti. Šis motyvas yra niekuo nepagrįstas, nes juristo išlaidų nesudaro 60 000 Lt. Pati pareiškėja skunde nurodo, kad išlaidas juristui sudaro 2155Lt Todėl bet kokie išvedžiojimai, kad ta suma yra didesnė, vertintini kaip teismo klaidinimas šiuo klausimu. Be to, pažymėtina ta aplinkybė, kad pareiškėjai yra žinoma ar turi būti žinoma, jog 60000Lt suma buvo skirta automobilių lizingo įmokoms, draudimams, remontui. Todėl teismas pripažįsta ir šį argumentą nepagrįstu. Pareiškėja taip pat nesutinka su pastato nuoma. Nurodo, kad pastatas yra išnuomotas R. K. už 500 Lt per mėnesį, o ji pastatą nuomoja subnuomininkams. Administratorius net negali nurodyti, kas yra subnuomininkai ir kokias nuomos kainas jie moka. Todėl šiai ataskaitos daliai kreditorių susirinkimas negalėjo pritarti. Su šiais argumentais teismas taip pat nesutinka, nes subnuomos kaina yra nuomininko ir subnuomininko susitarimo reikalas. Jeigu pareiškėja mano, kad nuomos kaina yra per maža, tai ji turėtų nurodyti nuomininką, kuris mokėtų didesnę nuomos kainą ir taip problema būtų išspręsta. Be to, pareiškėja nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų kokios yra nuomos kainos rinkoje šiuo metu.
Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nutarimą Nr. 2 naikinti skundo motyvais nėra pagrindo.
Dėl nutarimo Nr. 3.
Trečiu darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. Su patvirtinta sąmata nesutinka pareiškėja nurodydama, kad buvo patvirtinta ta pati sąmata kaip ir prieš metus, nevertinant darbo apimčių, kaip ir kodėl ji buvo naudojama per praėjusius metus. Teismas sprendžia, kad šis argumentas yra nepagrįstas, nes prieš tai buvo svarstomas klausimas dėl administratoriaus ataskaitos patvirtinimo ir akivaizdu, jog kreditoriai, įvertino nurodytas sąlygas: kaip buvo naudojami pinigai, kokios yra darbų apimtys. Kita vertus, tai yra vertinamasis kriterijus, todėl pareiškėja neturi pagrindo teigti už kitus kreditorius, kad jie paminėtų aplinkybių nevertino. Pareiškėja nurodo, kad, jos nuomone, administratorius nepagrįstai administravimo lėšas naudojo darbo sąnaudoms dengti, transporto išlaidoms, lizingui, draudimui, teisinių paslaugų apmokėjimui. Šis argumentas taip pat yra nepagrįstas, nes buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, pareiškėja nepateikia įrodymų, kad administratorius būtų kokiu nors būdu pažeidęs patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą. Pareiškėja nurodo dar vieną argumentą, o būtent tai, kad, tvirtinant administravimo išlaidų sąmatą, duomenų apie faktinį išlaidų poreikį 2010 metams pateikta nebuvo. Teismas šį argumentą atmeta, kadangi pareiškėja prieštarauja pati sau. Faktinės išlaidos ir yra tos išlaidos, kurias įmonės administratorius patyrė administruodamas įmonę. Į ateitį administratorius gali pateikti tik duomenis apie planuojamas išlaidas.
Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus motyvus, sprendžia, jog naikinti nutarimą pareiškėjos nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Dėl nutarimo Nr. 5.
Penktuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstomas lizinguojamų automobilių likimas. Kreditorių susirinkime taip pat buvo priimtas sprendimas surasti potencialų lizinguojamų automobilių pirkėją. Pareiškėja nurodo, jog toks sprendimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi lizingo sutartys yra nutrauktos, todėl apie jų perrašymą negali būti kalbos. Antra, bet kokie sprendimai perleisti teises pagal sutartį yra galimi tik gavus antrosios šalies sutikimą. Trečia, toks sprendimas yra finansiškai žalingas įmonei, nes šiam turtui išlaikyti buvo išleista 60 000 Lt, o jį perleisti ketinama už 5 000 Lt ir 3 000 Lt. . Tokiu sprendimu vilkinamas automobilių grąžinimas jų savininkui, didina įmonės išlaidas jų išlaikymui ir atitinkamai mažina įmonės turtą. Teismas sprendžia, kad nurodyti motyvai nesudaro pagrindo nutarimą pripažinti negaliojančiu, kadangi pirma, nėra duomenų, jog Lizingo bendrovė reikalautų nedelsiant automobilius sugrąžinti natūra; antra, su šiuo nutarimu sutinka Lingo bendrovė, kadangi skundų nėra pateikusi; trečia, yra pateiktas UAB „Solotransa“ komercinis pasiūlymas dėl paminėtų automobilių, kuris tenkina abi puses. Todėl teismas sprendžia, kad naikinti šį nutarimą nėra pagrindo, nes jis pareiškėjos teisių nepažeidžia.
Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, taip pat sprendžia, kad nebuvo pažeisti nei protingumo, nei teisingumo, nei kreditorių lygiateisiškumo principai, nes kreditorių susirinkime nutarimai yra priimami balsų dauguma. Pareiškėja nepateikė teismui argumentų, o juo labiau įrodymų, kad kuris nors iš balsavusių kreditorių yra nesąžiningas. Įmonę, iškėlus bankroto bylą, valdo įmonės kreditoriai. Tai yra jų diskrecijos teisė. Todėl teismas sprendžia, kad neesant procedūrinių pažeidimų, kreditorių daugumos priimti nutarimai yra teisėti, juos naikinti pareiškėjos samprotavimų pagrindu nėra teisinio pagrindo, skundžiami nutarimai paliktini galioti.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus motyvus ir argumentus, daro išvadą, kad skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 290-291 str.,str., Įmonių bankroto įstatymo 24 str., teismas
nuta r i a:
Skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.