- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-22
- Bylos Nr.
- 2A-507-357/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Vytautas Kursevičius, Regina Agota Gutauskienė
- Ieškovas
- AB „Šiaulių energija“
- Atsakovas
- M. S.
Pranešėja R. Bartašienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-01142-2011-4
Teisėja I. Stasiūnienė Procesinio sprendimo kategorija 121.
NUTARTIS
2011 m. rugsėjo 22 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-335-883/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ ieškinį atsakovui M. S. dėl skolos, delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
l.Ginčo esmė
Ieškovas AB „Šiaulių energija“ ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 2820,39 Lt skolos; 58,72 Lt delspinigių bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad AB „Šiaulių energija“ centralizuotai tiekia šilumos energiją į daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiame name esanti negyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklauso atsakovui M. S. ir yra šildoma iš centralizuotų sistemų. Rašytinė sutartis dėl minėtos patapos šildymo tarp šalių nesudaryta, tačiau LR CK 6. 384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Atsakovui M. S. taip pat priklauso 92,54 kv. m. ploto name (duomenys neskelbtini)esančios negyvenamosios patalpos, kurios yra atjungtos nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. 2007-02-14 tarp šalių buvo pasirašyta šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatytos šilumos pirkimo, pardavimo, jos vartojimo bendrojo naudojimo patalpose ir tarpusavio atsiskaitymo sąlygos. Atsakovas už patalpos (duomenys neskelbtini)šildymą turi apmokėti kaip vartotojas, taip pat kaip turto bendrasavininkis turi apmokėti už jam nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų daliai tenkančių bendrojo naudojimo patalpų šildymą. 2010-12-07 atsakovui elektroniniu būdu buvo išsiųsta pretenzija - įspėjimas dėl skolos apmokėjimo, atsakovas skolos neneigė.
Atsiliepimas
Atsakovas M. S. atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškovo AB „Šiaulių energija“ ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo M. S., ieškovei akcinei bendrovei „Šiaulių energija“, 2820,39 Lt skolos, 18,05 Lt delspinigių, 85 žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovo M. S. 4,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660). Teismas nurodė, kad atsakovas, nemokėdamas už suteiktas paslaugas, pažeidė savo prievolinius įsipareigojimus. Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kadangi atsakovas prievolę vykdė netinkamai, t.y. neužtikrino apmokėjimo už suteiktas šilumos energijos tiekimo paslaugas, jis laikomas pažeidusiu prievolę. Todėl iš atsakovo priteistina ieškovės naudai 2820, 39 Lt skolos.Teismas nustatė, kad sutartis buvo sudaryta tik dėl bendro naudojimo patalpų šildymo, nėra pagrindo joje nustatytus delspinigius taikyti ir kaip netesybas už prievolės atsiskaityti už negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini)šildymą nevykdymą. Rašytinės sutarties dėl patalpų (duomenys neskelbtini)šildymo ieškovė su atsakovu nėra sudarę, todėl reikalavimas priteisti delspinigius, kaip sutartines netesybas už visą skolos sumą, nepagrįstas ir delspinigių dydis mažintinas iki 18,05 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atsakovas M. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
1.Teismo sprendimas nėra pagrįstas faktais, o tik ieškovo samprotavimais ir yra neteisėtas. Ieškovas neteisingai nurodo adresą, o teismas siunčia šaukimus adresu(duomenys neskelbtini), nors atsakovo deklaruotas adresas(duomenys neskelbtini). Visi Atsakovo atsiliepimai ir prieštaravimai teikti teismui yra su aiškiai nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini). Šaukimas į teismą buvo išsiųstas ne atsakovo adresu, apie teismo posėdį atsakovas sužinojo prieš dieną telefonu, būdamas Vokietijoje, todėl negalėjo skubiai grįžti ir dalyvauti teismo posėdyje.
2.Teismą apeliantas informavo apie esamą situaciją, prašė atidėti bylos nagrinėjimą, nusiuntė prašymą teismui į internetinį paštą, paskambino teisėjos sekretorei ir teismo kompiuterių centro vadovui, paprašė perduoti prašymą teisėjai iki posėdžio, tačiau teismas netenkino atsakovo prašymo ir pažeisdamas įstatymą nagrinėjo bylą jam nedalyvaujant, taip užkirsdamas kelią duoti išsamius atsakymus į byloje keliamus klausymus, pasinaudoti teise bei teisiniais ginčais. Apeliantas nurodo, kad tai yra esminis civilinio proceso 133str.2p. pažeidimas ir absoliutus sprendimo negaliojimas, nes šaukimas turi būti įteiktas CK 117-132 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai.
Atsiliepimas
Ieškovas AB „Šiaulių energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
1.Teismas priimdamas sprendimą civilinėje byloje pagrįstai konstatavo, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį ir, kad jokių pateisinamų dokumentų, kurių pagrindu būtų galima atidėti bylos nagrinėjimą M. S. nepateikė. Atsakovui buvo žinoma apie civilinės bylos iškėlimą teisme, nes jis elektroniniu paštu prašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą. Be to, atsakovas turėjo laiko pasirengti bylai, nes atsiliepimą į ieškinį M. S. pateikė 2011 m. balandžio 03 d.
2.M. S. privačios nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini). Šios patalpos yra šildomos iš centrinio šildymo sistemos, todėl vadovaujantis LR CK 6.384 str. 1 d. šilumos tiekimo sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, nors sutartis su atsakovu nėra sudaryta (atsakovas vengia pasirašyti sutartį).Už kitose negyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini) (92,54 kv. m ploto), kurios privačios nuosavybės teise priklauso atsakovui, esančiame šilumos paskirstomajame vamzdyne sunaudotą šilumos energiją atsakovas privalėjo mokėti pagal 2007-02-14 šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).Šioje byloje buvo pateikti visi galimi dokumentiniai įrodymai ir jų pagrindu teismas priėmė sprendimą iš dalies tenkinti ieškinį, sumažindamas tik paskaičiuotus delspinigius, t.y. skolos skaičiuotės bei PVM sąskaitų faktūrų, pretenzijos-įspėjimo, šilumos pirkimo-pardavimo sutarties kopijos. Pasirašydamas 2007-02-14 šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)atsakovas pripažino, kad yra skolingas už šilumos energiją (sutarties 25 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Atsižvelgdama į CPK 320 str. 1 d. nuostatą, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
Bylos dokumentais nustatyta, kad atsakovui M. S. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa adresu (duomenys neskelbtini)šildoma iš centralizuotų sistemų ir 92,54 kv. m. ploto negyvenamosios patalpos rūsyje, kurios yra atjungtos nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. 2007-02-14 tarp šalių buvo pasirašyta šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatytos šilumos pirkimo, pardavimo, jos vartojimo bendrojo naudojimo patalpose ir tarpusavio atsiskaitymo sąlygos, ieškovas AB „Šiaulių energija“ centralizuotai tiekia šilumos energiją į šį daugiabutį gyvenamąjį namą esantį(duomenys neskelbtini). Pagal pateiktus ieškovo paskaičiavimus, iš atsakovo priteista skola 2820,39 litai už negyvenamųjų patalpų ir atsakovui tenkančios bendrojo naudojimo patalpoms sunaudotos šilumos energijos tiekimą.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovas už patalpos (duomenys neskelbtini)šildymą turi apmokėti kaip vartotojas, taip pat kaip turto bendrasavininkis turi apmokėti už jam nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų daliai tenkančių bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Ieškovas atsiskaitymo laikotarpiu apmokėjimą už šilumos energiją skaičiuoja pagal Šilumos skirstymo metodą Nr. 4 (2005-05-05 patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-19) kartu su šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr.5 (2005-07-21 patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-41). Taip pat byloje nustatyta, kad namo (duomenys neskelbtini)gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų, taip pat ir atjungusių šildymo prietaisus nuo centralizuoto šildymo sistemos, plotas yra 3394,78 kv. m., namo šildomas plotas (gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų) yra 3248,96 kv. m., butų plotas yra 3031,88 kv. m. Šilumos energija patiekta apskaitoma įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, kurio metrologinę patikrą atlieka VĮ Vilniaus metrologijos centras.
Kolegija pažymi, kad atsakovas iš esmės neginčija savo prievolės mokėti už gaunamą šilumos energiją, tačiau nesutinka su ieškovo apskaičiavimui naudojama metodika. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes ir teisingai nurodė, kad ieškovas pateikė įvadinio skaitiklio patikros duomenis ir tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis patvirtino įrodymus, susijusius su skolos dydžiu ir jos apskaičiavimu. Todėl teismas teisingai taikė civilinio kodekso 4.75 ir 4.82 straipsnių nuostatas reglamentuojančias butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą. Teismas pagrįstai nurodė, kad vieno iš bendraturčių naudojimasis ar nesinaudojimas bendromis patalpomis galėtų turėti įtakos skaičiuojant mokesčius už šių patalpų šildymą atsakovui tik tokiu atveju, jeigu būtų sudarytas bendraturčių susitarimas, tačiau nagrinėjamu atveju toks susitarimas nėra pateiktas, o atsakovas nėra atsidalinęs iš bendrosios dalinės nuosavybės jam priklausančių patalpų, todėl nėra teisinio pagrindo atleisti jį nuo mokesčių mokėjimo už bendrojo naudojimo objektų šildymą. Aplinkybė, kad atsakovas yra teisėtai atsijungęs jam priklausančių patalpų šildymo sistemą nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo reiškia, kad jis nevartoja šilumos energijos šių patalpų šildymui, tačiau atsakovas, kaip bendrojo naudojimo patalpų bendraturtis, turi pareigą mokėti su šiomis patalpomis susijusius mokesčius, nepriklausomai nuo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų padėties šių bendrojo naudojimo objektų atžvilgiu. Teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad atsakovas formaliai nesutikdamas su šilumos energijos apskaičiavimo tvarka nepateikė jokios kitos apskaičiavimo metodikos ir šių aplinkybių savarankišku reikalavimu neįrodinėjo.
Apeliantas teiginius dėl skundžiamo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo taip pat grindžia pirmosios instancijos teismo padarytais procesinės teisės normų pažeidimais.
Kolegija atmeta apelianto motyvą dėl civilinio proceso normų pažeidimo, nes iš bylos dokumentų akivaizdu, kad apie Šiaulių miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą ir įvyksiantį teismo posėdį atsakovui buvo žinoma. Atsakovui adresu (duomenys neskelbtini)buvo išsiųsti teismo dokumentai, įteikti pasirašiusiam asmeniui ir perduoti atsakovui, nes atsakovas 2011 03 02 byloje pateikė prieštaravimą (b.l.15). Tokiu pačiu adresu buvo išsiųsta teismo nutartis, ją atsakovas gavo, nes 2011 04 04 pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l.54).Teismo šaukimas apie įvyksiantį 2011 m. gegužės 5d. teismo posėdį įteiktas 2011 04 28 minėtu adresu, anksčiau pasirašiusiam asmeniui (b.l.80). Atsakovo adresuotas raštas teismui patvirtina, kad jam buvo žinoma apie teismo posėdį (b.l.82).
Tokiu būdu, kolegija neturi pagrindo spręsti, kad apie teismo posėdį nebuvo tinkamai pranešta apeliantui. CPK 121 straipsnio reikalavimai įpareigoja šalis informuoti teismą apie procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą, šalys privalo priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, domėtis bylos eiga (CPK 7 str., 42 str.5 dalis).
Kolegija įvertindama teismo sprendime išdėstytus argumentus dėl atsakovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą įvertino išsamiai, neformaliai. Teismas teisingai taikė CPK 246 straipsnyje numatytas šalių neatvykimo pasekmes ir pagrįstai konstatavo, kad šalies neatvykimas dėl ligos, atostogų, komandiruotės, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi neatvykimu dėl svarbių priežasčių, o dokumentų, pateisinančiu neatvykimą, atsakovas nepateikė. Todėl neturint duomenų apie ypatingas atsakovo M. S. išvykimo į užsienį aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo pripažinti atsakovo išvykimą į užsienį svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi. Nenustatęs atsakovo nedalyvavimo teismo posėdyje aplinkybių reikšmingumo, atsižvelgęs į proceso operatyvumo, koncentruotumo ir kitus principus pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą atsakovui nedalyvaujant ir CPK 133 str. nuostatų (sudarančių absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą), teismas nepažeidė. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad apelianto nurodyti procesinės teisės pažeidimai turi būti vertinami CPK 329 straipsnio 1 dalies aspektu, t. y. kad nurodytas netinkamas proceso teisės normos taikymas gali būti pagrindas teismo sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl jo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šios bylos atveju reikšminga tai, kad apelianto nurodyti argumentai nedaro esminės įtakos ginčo išsprendimui, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš esmės teisingas. Šioje byloje atsakovo teisė būti išklausytam, kaip teisės į teisingą teismą realizavimo sąlyga, buvo įgyvendinta per galimybę išsakyti visus argumentus apskundžiant teismo sprendimą apeliacine tvarka, taip pat išdėstant atitinkamus motyvus dėl atsakovo teisinės pozicijos šiame ginče pagrindimo teikiant paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Įvertinusi nurodytas aplinkybes ir tai, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo sprendimui, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir taikė materialines bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius santykius.
Kolegija Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str., 1 dalies, 1 punktą
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. S. 2.55 litų valstybei išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.