Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-420-227/2015

Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02081-2015-2

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 20 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Naideka“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3139-452/2015 pagal ieškovės UAB „Naideka“ ieškinį atsakovui M. M. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą Panevėžio miesto apylinkės teismui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kurio tesės ir laisvės yra pažeidžiamos turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau kaip ir kiekviena teisė, teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama laikantis tam tikros įstatymo nustatytos tvarkos. Kreipimasis į teismą suinteresuotam asmeniui pozityvių teisinių padarinių gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų (CPK 137 str.). Viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo būtinųjų sąlygų – bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Jeigu priėmus ieškinį teisme paaiškėja, kad byla buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, ši byla pagal CPK 34 straipsnio 4 dalį turi būti perduota nagrinėti teismui, kuriam ji yra teisminga.

CPK 29 straipsnis numato, kad ieškinys fiziniam asmeniui pareiškiamas pagal jo gyvenamąją vietą. CPK 30 straipsnio 9 dalis leidžia ieškinius dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, pareikšti taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Ši proceso teisės norma taikoma tais atvejais, kai šalys pagal sutarties laisvės principą sutartyje nustato jos įvykdymo vietą (CK 6.156 str. 1 d.). Tai reiškia, kad materialinio teisinio pobūdžio susitarimas tarp šalių dėl sutarties įvykdymo vietos gali turėti ir procesinių padarinių, konkrečiai, lemti alternatyviojo teismingumo galimybę šaliai. Šiuo atveju reikšminga ne tai, kurioje vietoje ar kuriose vietose šalys vykdo atskiras sutartines prievoles, o esminę reikšmę turi sutarties pagrindinių prievolių įvykdymo vieta (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-09-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1109/2009). Sutarties įvykdymo vieta nebūtinai turi sutapti su jos sudarymo vieta, o CPK 30 straipsnio 9 dalies taikymui būtina nustatyti, jog šalys buvo sutarusios dėl sutarties įvykdymo vietos. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad šalys paprastajame vekselyje būtų numatę, jog pinigai privalo būti sumokėti ieškovės UAB „Naideka“ buveinėje Panevėžyje. Iš vekselio turinio matyti, kad UAB „Naideka“ adresas skliausteliuose nurodomas kartu su kitais įmonės rekvizitais ir yra tik informacinio pobūdžio, todėl tai nesudaro pagrindo išvadai, kad tokiu įrašu vekselyje šalys numatė, jog nurodytas UAB „Naideka“ buveinės adresas yra laikytinas sutarties įvykdymo vieta.

CPK 30 straipsnio 9 dalyje nustatyta alternatyvaus teismingumo sąlyga – sutartyje nurodyta įvykdymo vieta, todėl apeliantas nepagrįstai remiasi CK 6.52 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, reglamentuojančia priešingus atvejus – prievolės įvykdymo vietos nustatymą, kai sutartyje ji nenurodyta. Pastaroji materialinės teisės norma nenustato teismingumo, ji negali būti aiškinama paneigiant teismingumą reglamentuojančias specialiąsias procesinės teisės normas. Pagal apelianto plečiamą aiškinimą būtų iškreipta CPK 30 straipsnio 9 dalies esmė bei bendrąjį teritorinį teismingumą nustatančio CPK 29 straipsnio prasmė, nes faktiškai ieškovai galėtų pareikšti ieškinį ne pagal atsakovų, o pagal savo gyvenamąją ar buveinės vietą visais atvejais, kai sutarties įvykdymo vieta sutartyje nenurodyta. Atsižvelgiant į skolininko prievolės pobūdį byla yra nesusijusi su įstatymų ypač reikšmingais pripažįstamų teisių ar interesų gynimu, be to, piniginės prievolės įvykdymo vietos nurodymas turi prasmės tik tais atvejais, kai ji įvykdoma fiziškai perduodant grynuosius pinigus. Tuo tarpu tokia sąlyga šalių sutartyje nenustatyta.

Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog civilinė byla yra teisminga Klaipėdos miesto apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Teismas tokią savo išvadą padarė vadovaudamasis CPK 29, 30 straipsnių nuostatomis, todėl priešingai apeliantei, nėra pagrindo teigti, kad skundžiama nutartis yra nepakankamai motyvuota.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis, kuria ieškovės ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą Panevėžio miesto apylinkės teismui ir ieškinys su priedais grąžintas jį pateikusiam asmeniui, yra teisėta ir pagrįsta. Atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo jos naikinti, todėl nutartis paliktina galioti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.