- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-25
- Bylos Nr.
- 2A-993-567/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- A. R., O. M.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos dujos“
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos dujos“ ir atsakovo O. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-503-866/2012 pagal ieškovo AB „Lietuvos dujos“ ieškinį atsakovams O. M. ir A. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovas AB „Lietuvos dujos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydamas priteisti lygiomis dalimis iš atsakovės ir atsakovo O. M. 1547,12 Lt skolos už suvartotas gamtines dujas už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2010-06-30 ieškovo AB „Lietuvos dujos“ naudai, nurodant priteistą skolą pervesti į ieškovo atstovo AB „Lietuvos dujos“ Tiekimo departamento Vilniaus skyriaus sąskaitą; priteisti iš atsakovo O. M. 83,10 Lt skolos už suvartotas gamtines dujas už laikotarpį nuo 2010-06-30 iki 2011-06-30, nurodant priteistą skolą pervesti į ieškovo atstovo AB „Lietuvos dujos“ tiekimo departamento Vilniaus skyriaus sąskaitą, priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis 68 Lt sumokėtą žyminį mokestį, 10 Lt už Gyventojų tarnybos išrašus, 5 Lt už VĮ Registrų centras išrašą, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2007-03-05 AB „Lietuvos dujos“ su A. M. sudarė sutartį Nr. 11784003 dėl gamtinių dujų tiekimo adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše nurodyta, jog namas (duomenys neskelbtini), 2009-10-05 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo Nr. N2-12872-235/2009 pagrindu lygiomis dalimis priklauso atsakovams. Pasikeitus nuosavybės rūšiai, kartu keičiasi ir nekilnojamojo daikto valdymo principai, t.y. nekilnojamajam turtui valdyti reikalingas bendraturčių sutarimas, kuris esant dalinei nuosavybei nėra preziumuojamas, kai buvo valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl tokio susitarimo nesant, bendrosios dalinės nuosavybės subjektai, kaip numatyta LR CK 4.76 str., kreditoriams atsako proporcingai savo turimai nekilnojamojo daikto daliai. Prieš sudarydamas gamtinių dujų sutartį savo vardu, atsakovas O. M., sumokėjo 1/2 2010-06-30 buvusio įsiskolinimo už gamtines dujas, t. y. 1547,12 Lt. Pasirašydamas gamtinių dujų pirkimo pardavimo sutartį, O. M. prisiėmė pareigą bendraturčių vardu tiesiogiai atsiskaityti su AB „Lietuvos dujos“ už suvartotas gamtines dujas. Ieškinio pateikimo dieną įsiskolinimas už vartojamas gamtines dujas buvo 1630,21 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2010-07-13 pareigą AB „Lietuvos dujos“ atsiskaityti už suvartotas gamtines dujas prisiėmė atsakovas, skirtumą tarp likusio neapmokėto įsiskolinimo naujos gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu 2010-07-13 – 1547,12 Lt ir ieškinio pateikimo dienos 2011-06-30 - 83,10 Lt, priteistinas iš atsakovo O. M. (LR CK 4.76 str., 6.38 str., 6.59 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama ieškinį atsakovei atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, gyvendama su atsakovu santuokoje, 2007-03-05 savo vardu su ieškovu sudarė gamtinių dujų tiekimo sutartį. 2010-07-13 su ieškovu gamtinių dujų teikimo sutartį sudarė atsakovas O. M., tačiau ieškovas formaliai remdamasis tik su ieškove sudaryta sutartimi, prašo skolą priteisti lygiomis dalimis. Atsakovė pažymėjo, kad po Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-05 sprendimo, kuriuo nutraukta jos ir atsakovo santuoka, ji negyveno adresu (duomenys neskelbtini), ir dujų nenaudojo. Ieškovas apie šią aplinkybę buvo informuotas 2010-06-29. Atsakovė teigia, jog ji yra netinkama atsakovė šioje byloje, nes skolos susidarymo laikotarpiu tik atsakovas naudojosi visu namu, bei tiekiamomis dujomis, be to, ji neturėjo jokių galimybių patekti į namą, įrengti atskirus apskaitos prietaisus ir pan., nes 2009-10-04 atsakovas atėmė namo raktus ir nuo to laiko ji negali patekti į namą. Minėtas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. 2011-07-19 SMS žinutė (2011-08-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), 2011-07-22 raštas atsakovui, kuriuo prašoma informuoti, kada galima gauti namo raktus, apsaugos kodus, ikiteisminio tyrimo medžiaga. 2010-06-02 prokuroro nutarimu nors ir buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, tačiau nustatyta, jog atsakovo veiksmuose yra BK 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų požymių (LR CK 1.5 str.).
Atsakovas O. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas ieškinį dėl 83,10 Lt skolos už sunaudotas gamtines dujas, 1547,12 Lt skolos už suvartotas gamtines dujas, 68 Lt žyminio mokesčio, 10 Lt sumos, sumokėtos už Gyventojų registro tarnybos išrašus, 5 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo netenkinti. Nurodė, kad, šalims nutraukiant santuoką, buvo susitarta, jog kiekvienam iš atsakovo priklauso po 1/2 namo, kuriam buvo tiekiamos dujos. Atsakovas, remdamasis 2007-03-05, 2010-07-13 gamtinių dujų tiekimo sutarčių 9 punkto nuostatomis, teigia, jog atsiskaityti su tiekėju turi vartotojas, sudaręs sutartį. Atsakovas pažymi, kad po santuokos nutraukimo, laikotarpiu nuo 2009-09-25 iki 2011-04-21 už gyvenamajam namui tiektas gamtines dujas yra sumokėjęs 6857,70 Lt, tuo tarpu atsakovė, kaip namo bendraturtė, savo prievolių nevykdo. Atsakovui iš atsakovės Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-25 sprendimu yra priteista 3428,85 Lt už apmokėtas suvartotas dujas. Bendraturčiai privalo proporcingai nuosavybės teise valdomai daliai mokėti mokesčius nepriklausomai nuo to, ar jie faktiškai gyvena name/bute. Atsakovas teigia, kad 1547,12 Lt skola turi būti priteista iš atsakovės, o 83,10 Lt skola iš atsakovų lygiomis dalimis. O. M. laikotarpiu nuo santuokos nutraukimo iki 2011-04-21 už minėto gyvenamojo namo išlaikymo išlaidas yra sumokėjęs 11301,76 Lt, iš jų 6857,70 Lt už gyvenamojo namo šildymui sunaudotas gamtines dujas. Atsakovas pažymėjo, jog ne kartą žodžiu ragino atsakovę apmokėti jai tenkančias namo išlaikymo išlaidas, tačiau atsakovė į jokius raginimus nereagavo ir savo, kaip bendraturtės, pareigų nevykdė, todėl jis registruotu laišku išsiuntė atsakovei 2011-02-15 pranešimą, kuriuo ji, kaip namo bendraturtė, buvo paraginta sumokėti jai tenkančią skolos dalį, tačiau atsakovė susidariusios skolos neapmokėjo. Atsakovas sumokėjo pusę minėtos 3094,23 Lt skolos, t. y. 1547, 12 Lt sumą, savo vardu sudarė 2010-07-13 Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11784003. Likusi 1547,12 Lt dydžio skola, vadovaujantis 2007-03-05 Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 11784003 9 punktu bei 2008-03-12 Ūkio ministro patvirtinto „Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašo“ 41.14 punktu, turi būti priteista iš atsakovės (LR CK 1.97 str., 1.98 str., 4.73 str., 4.75 str. 1 d.).
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-07-18 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovo O. M. ieškovo AB „Lietuvos dujos“ naudai 1630,22 Lt skolos, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-06-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 83 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti valstybės naudai iš atsakovo O. M. 29,93 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą; ieškinį atsakovės atžvilgiu atmesti; priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos dujos“ atsakovės naudai 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovų bendras 1630,22 Lt įsiskolinimas ieškovui už suvartotas gamtines dujas susidarė laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2011-06-30 (b. l. 3, 5-7, 63-64). Su ieškovu gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartį 2007-03-05 buvo sudariusi atsakovė (b. l. 4). 2010-07-13 su ieškovu gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartį sudarė O. M. (b. l. 173). Apie susidariusius įsiskolinimus ieškovas informavo atsakovus 2010-12-08, 2011-03-21 pranešimais (b. l. 8-9). Namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam buvo tiektos gamtinės dujos, po 1/2 priklauso atsakovams (b. l. 10-19). 2011-08-04 dovanojimo sutartimi atsakovė perleido jai nuosavybės teise priklausančią dalį V. R. (b. l. 233-239). Atsakovo O. M. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nuo 2004-06-13 (b. l. 20), atsakovė gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), nuo 1984-04-03 (b. l. 21). Atsakovė 2010-07-03 ieškovui nurodė, kad name negyvena nuo 2009-10-05, teikiamomis dujomis nesinaudoja, bei neprieštarauja, kad gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartį sudarytų atsakovas ir pilnai už jas atsiskaitytų (b. l. 42). 2010-06-29 atsakovė ieškovui pateikė prašymą nutraukti jos pasirašytą dujų tiekimo sutartį, nurodydama, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena (b. l. 71). 2011-08-04 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuota, kad atsakovė siuntė atsakovui SMS žinutę, prašydama nurodyti, kada ir kur gali gauti namo raktą bei apsaugos kodus (b. l. 72), analogiško turinio pranešimas išsiųstas ir paštu (b. l. 73). Atsakovas 2011-08-30 raštu informavo atsakovę, kad atvyks į nurodytą raktų dirbtuvę (b. l. 114). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-05 sprendimu santuoka tarp atsakovų nutraukta (b. l. 79-82). Laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio iki 2011 m. balandžio mėnesio dalinius mokėjimus ieškovui už suvartotas gamtines dujas vykdė atsakovas (b. l. 83-87). 2011-02-15 pranešimu atsakovas pareikalavo iš atsakovės apmokėti dalį jai tenkančio mokesčio už suvartotas gamtines dujas (b. l. 88-89), tuo tarpu atsakovė 2011-02-28 raštu nurodė, kad name negyvena, dujomis nesinaudoja, todėl visas išlaidas turi apmokėti atsakovas (b. l. 90). Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar bendraturčiai turi apmokėti už suvartotas gamtines dujas proporcingai nuosavybės teise priklausančiai daliai, neatsižvelgiant į tai, kuris iš bendraturčių, kaip vartotojas, yra pasirašęs gamtinių dujų – pirkimo pardavimo sutartį su ieškovu. Atsakovas rėmėsi aplinkybe, kad nuo 2007-03-05 su ieškovu sutartį buvo sudariusi atsakovė, todėl, vadovaujantis pirkimo – pardavimo sutarčių 9 punkto nuostatomis, kurios yra analogiškos ir su atsakovu vėliau sudarytoje sutartyje, su gamtinių dujų tiekėju turi atsiskaityti būtent vartotojas, sudaręs sutartį. Su tokiais argumentais, teismas nesutiko. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendratučių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Teismas nurodė, jog įstatyme aiškiai suformuluota taisyklė, kokiu būdu bendraturčiai turi mokėti tenkančius mokesčius, todėl, teismo vertinimu, pirkimo – pardavimo sąlygose negali būti nustatoma tokia tvarka, kuria remiantis visa našta tenkančių mokesčių tektų vienam iš bendraturčių, vien dėl to, kad jis sudarė gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartį, taip pažeidžiant įstatyme įtvirtintas teisės normas. Tiek įstatyme (CK 4.76, 4.82 straipsniai), tiek teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004 ir kt.), konstatuojama, kad bendraturčiai proporcingai nuosavybės teise valdomai daliai privalo mokėti privalomus mokesčius, tenkančius turtui išlaikyti ir išsaugoti, tuo tarpu mokesčius, tenkančius asmeniniams poreikiams tenkinti, kiekvienas iš bendraturčių apmoka atskirai. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad name yra dujų katilas, per kurį ir tiekiamos dujos. Tiekiamos dujos yra naudojamos tiek namui šildyti, tiek vandeniui šildyti, tiek maistui ruošti. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad skolos susidarymo laikotarpiu atsakovė name negyveno. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatavo, jog išlaidos, kurios buvo patirtos naudojant gamtines dujas, skirtas karštam vandeniui šildyti ir maistui ruošti, negali tekti atsakovei. Atskirti, kiek dujų sunaudojama namui šilti, kiek kitiems poreikiams neįmanoma, nes dujos tiekiamos per vieną dujų tiekimo įrenginį, t. y. dujinį katilą, prie kurio jungiamas vienas dujų apskaitos skaitiklis. Teismas, iš dalies sutiko su atsakovo argumentais, kad kiekvienas iš bendratučių proporcingai savo daliai turi apmokėti privalomas išlaidas turtui išlaikyti, nepriklausomai nuo to, naudojasi jis daiktu, šiuo atveju namu, ar ne, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, teismo nuomone, turi būti remiamasi ne tik ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, bet ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais. Iš šalių paaiškinimų, prie bylos prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos, teismas padarė išvadą, kad po santuokos nutraukimo tarp bendratučių santykiai buvo itin įtempti, ir būtent dėl to atsakovė neturėjo galimybių tinkamai naudotis jai priklausančia namo dalimi. Teismas konstatavo, jog esant objektyvioms priežastims, kurios trukdė atsakovei naudotis daiktu, atsižvelgiant į tai, jog neįmanoma nustatyti, koks kiekis dujų buvo sunaudotas namui šildyti, o koks asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), visa ieškovo reikalaujama suma turi būti priteista iš atsakovo O. M. (LR CK 4.76 str., 4.82 str., 6.37 str., 6.38 str. 1 d.).
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Ieškovas AB „Lietuvos dujos“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas iš dalies panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-18 sprendimą dėl ieškinio atsakovės atžvilgiu atmetimo ir priimti naują sprendimą - ieškovo AB „Lietuvos dujos“ ieškinį tenkinti pilnai, priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas teisingai konstatavo, jog skola už suvartotas gamtines dujas turėtų būti priteisima iš abiejų atsakovų, kaip bendraturčių, tačiau neįvertino ieškovo nurodytos aplinkybės, kad, sudarant sutartį su atsakove, buvo preziumuojama, jog yra atsakovų, kaip sutuoktinių bendras susitarimas, nes namas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tarp atsakovų nutraukus santuoką ir teismo sprendimu padalinus namą, esantį (duomenys neskelbtini), abiems atsakovams lygiomis dalimis, jis pradėtas valdyti bei naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pasikeitus nuosavybės teisės rūšiai, kartu pasikeitė ir nekilnojamojo daikto valdymo principai. Apie tai, kad atsakovė nebegyvena adresu (duomenys neskelbtini), tapo žinoma tik 2010-06-29, atsakovei pateikus prašymą nutraukti sutartį. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į sutarties 4.9 p. reikalavimus, kad atsakovė privalo, keičiantis valdos savininkui, apie šios sutarties nutraukimą informuoti tiekėją prieš 10 dienų arba atvykus į tiekėjo buveinę ir visiškai atsiskaityti už suvartotas dujas. Atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Jai neinformavus apie tai, jog namas tapo bendrąją daline nuosavybe, nebuvo galimybės pareikalauti bendraturčių tarpusavio susitarimo, kuris ir toliau vykdys mokėjimus. Tik 2010-06-29 atsakovei pateikus prašymą dėl sutarties nutraukimo, ieškovas pareikalavo bendraturčių susitarimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pirkimo-pardavimo sąlygose negali būti nustatoma tokia tvarka, kuria remiantis visa našta tenkančių mokesčių tektų vienam iš bendraturčių vien dėl to, kad jis sudarė gamtinių dujų pirkimo - pardavimo sutartį, taip pažeidžiant įstatyme įtvirtintas teises normas. Aplinkybė, kad atsakovė tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų laiku informuoti dujų įmonę apie nuosavybės pasikeitimus, turi esminės reikšmės tam, kad skola už gamtines dujas, susidariusi iki 2011-06-30, turi būti priteista lygiomis dalimis iš abiejų atsakovų. Teismas konstatavo, kad įstatyme aiškiai suformuluota taisyklė, kokiu būdu bendraturčiai turi mokėti tenkančius mokesčius, kad visa našta netektų vienam iš bendraturčių, tačiau visą skolą priteisė iš vieno bendraturčio. Pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamojoje dalyje yra nepagrįstas, nes neatitinka teisės normų, reglamentuojančių bendraturčių teises ir pareigas. Teismas, nustatęs, kad buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl galimos O. M. nusikalstamos veikos, neįvertino jo pateiktos teisėsaugos institucijų medžiagos, kuri patvirtino, kad tyrimai buvo sustabdyti. Teismas nevertino pateiktų duomenų apie tai, kad dėl atsakovės veiksmų taip pat yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal atsakovo O. M. pareiškimą. Teismo sprendime nurodytos objektyvios priežastys, kurios neva trukdė atsakovei naudotis daiktu, susidarė dėl jos pačios kaltės bei priklausomai nuo jos valios ir negali būti pagrindu atleisti atsakovę nuo jos turtinių įsipareigojimų už bendro turto išlaikymą vykdymą. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004, nes ši nutartis priimta, sprendžiant ginčą, kai vartotojai atsiskaito pagal atskirai įrengtus apskaitos prietaisus. Apeliantas teigia, jog esant vartotojo dujų sistemoje įrengtai vienai dujų apskaitos priemonei ir dėl to negalint nustatyti, koks dujų kiekis buvo sunaudotas asmeniniams poreikiams tenkinti, teismas nepagrįstai priteisė visą ieškovo reikalaujamą sumą už suvartotas gamtines dujas iš vieno bendraturčio (LR CK 4.75 str., 4.82 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas A. M. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas ieškinio reikalavimus A. M. atžvilgiu atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo sprendimo, o atsakovės pareigą sumokėti susidariusią skolą paneigė abstrakčia išvada, kad iš šalių paaiškinimų ir prie bylos prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos, teismas padarė išvadą, kad po santuokos nutraukimo bendraturčių santykiai buvo įtempti, o būtent, kad po santuokos nutraukimo atsakovė neturėjo galimybės naudotis jai priklausančia namo dalimi. Pagal LR CK 4.82 str. 3 d. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti. Nagrinėjamu atveju išlaidos namo šildymui yra būtinos turtui išlaikyti ir išsaugoti. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esantį rašytinį įrodymą - 2007-03-05 gamtinių dujų pirkimo pardavimo sutartį Nr. 11784003, kuri patvirtina atsakovės pareigą mokėti už suvartotas gamtines dujas. Apeliantas pažymėjo, jog minėtos sutarties 9 p. įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad būtent vartotojas privalo tiesiogiai atsiskaityti su tiekėju AB „Lietuvos dujos“, tačiau A. M. minėtos pareigos nevykdė ir susidariusios 3094,23 Lt skolos neapmokėjo. Skolos susidarymo metu minėta pirkimo-pardavimo sutartis buvo galiojanti ir nenuginčyta, todėl ji yra privaloma jos šalims. Šalys privalo kooperuotis, tačiau atsakovė dėl jai, kaip bendraturtei, tenkančių pareigų vykdymo niekada nesikreipė nei į O. M., nei į AB „Lietuvos dujos“. Tokį piktybišką elgesį ji tęsė ir po ieškinio priėmimo, 2011-08-04 Dovanojimo sutartimi Nr. 2832 ji padovanojo 1/2 namo, esančio (duomenys neskelbtini), savo motinai V. R., tačiau apie tai nepranešė bylos dalyviams. Atsakovė, teigdama, kad jai trukdoma naudotis namu, nesikreipė į teismą dėl naudojimosi turtu nustatymo tvarkos, nei atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas neįvertino reikšmingos bylos nagrinėjimui aplinkybės, kuriomis atsakovė įrodinėjo savo negalėjimą naudotis namu. Apeliantas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netenkino O. M. prašymo pripažinti būtinu šalių dalyvavimą byloje bei išklausyti jų paaiškinimus apie byloje reikšmingas aplinkybes (LR CK 4.80 str., 4.81 str.).
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, prašydama ieškovo AB „Lietuvos dujos“ apeliacinį skundą atsakovės atžvilgiu atmesti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-18 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad O. M. apeliacinio skundo reikalavimai yra tik AB „Lietuvos dujos“ atžvilgiu, atsakovė iš esmės pasisakė dėl ieškovo AB „Lietuvos dujos“ apeliacinio skundo, kuris atsakovės atžvilgiu atmestinas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad O. M. gyvenamoji vieta nuo 2004-06-13 deklaruota (duomenys neskelbtini), o atsakovės - nuo 1984-04-03 adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui buvo žinoma apie tai, kad atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kadangi minėtu adresu buvo siunčiami AB „Lietuvos dujos“ raštai apie įsiskolinimą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui 2009-10-05 sprendimu nutraukus santuoką ir padalinus turtą, formaliai gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovams ir priklausė bendrąja daline nuosavybės teise po 1/2 turto kiekvienam, tačiau atsakovė į namą patekti negalėjo ir jai priklausančia turto dalimi faktiškai naudotis negalėjo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė kreipėsi į atsakovą O. M. dėl namo raktų perdavimo, tačiau O. M. raktų nesuteikė. Po santuokos nutraukimo tarp šalių buvo įtemti santykiai, todėl A. M. neturėjo galimybių tinkamai naudotis jai priklausančia namo dalimi (LR CK 4.75 str., 4.76 str.).
Atsakovas O. M. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, prašydamas tenkinti iš dalies – Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-18 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą-ieškovo ieškinį dėl reikalavimų O. M. atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad apeliaciniame skunde teisingai pastebėta, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2011-09-23 nutartimi padarytas išvadas, kad ginčas tarp atsakovų vyksta dėl skolos už komunalinius mokesčius priteisimo, todėl nėra pagrindo tvirtinimui, kad ikiteisminiame tyrime nustatytos aplinkybės turės tiesioginės įtakos civiliniam ginčui išspręsti. Sutarties sudarymas yra privaloma sąlyga gamtinių dujų tiekimui, todėl sutarties sąlygos, turinys, apmokėjimo tvarka, numatyta sutartyje yra taip pat privaloma.
Ieškovas AB „Lietuvos dujos“ atsiliepimo į atsakovo O. M. apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo AB „Lietuvos dujos“ apeliacinis skundas tenkintinas. Atsakovo O. M. apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali pakeisti sprendimą, ieškinį patenkinant visiškai, siekdamas užtikrinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Įstatymų leidėjas nustatė, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymas). Įstatymų leidėjas, nustatydamas juridiniam asmeniui pareigą sudaryti viešąją sutartį vienodomis sąlygomis su visais subjektais, riboja sutarties laisvės principą, kuris nėra absoliutus (LR CK 6.161 str., 6.184 str.). Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės šalies pasirinkimu vykdyti tik dalį prievolinių santykių ir nenumatė išimčių pagal naudingumo kriterijų.
Analizuojant šalių tarpusavio teises bei pareigas, būtina atsižvelgti į minėtų sutarčių rūšių ypatumus. Atsižvelgiant į tokios sutarties pobūdį, taip pat į tai, jog tarp šalių buvo sudarytos rašytinės sutartys, teismas vadovaujasi sąžiningumo, protingumo, teisingumo, prievolių įvykdymo, bei sutarčių aiškinimo principais. Ginčo, kilusio iš vartojimo sutarties, specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam šios kategorijos bylose. Šalys turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir visokeriopai padėti antrajai šaliai įgyvendinti savo pareigas.
Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalykui teisiškai reikšmingi yra teisės ir pareigos, bei tarpusavio prievolės pagal 2007-03-05 Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės (b.l. 4), kurios 4.2 punktas numatė vartotojo pareigą laiku ir teisingai pagal skaitiklio rodmenis deklaruoti suvartotą dujų kiekį bei mokėti už suvartotas dujas; 4.9 punktas – keičiantis savininkui, apie šios sutarties nutraukimą informuoti ieškovą prieš 10 dienų ir visiškai atsiskaityti už suvartotas dujas. Atsakovė 2010-06-29 pateikė prašymą (b.l. 71) nutraukti dujų tiekimo sutartį, nes bute (duomenys neskelbtini), ji negyvena ir dujomis nesinaudoja nuo 2009-10-05.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti lygiomis dalimis iš atsakovės ir atsakovo O. M. 1547,12 Lt skolos už suvartotas gamtines dujas už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2010-06-30, kol 2007-03-05 Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės (b.l. 4) nebuvo nutraukta. Byloje nėra duomenų, kad 2007-03-05 Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovės, nuostatos būtų nuginčytos, panaikintos ar pakeistos nustatyta tvarka, todėl atsakovė turi sutartinę prievolę, kylančią iš minėtos sutarties 4.2 punktas mokėti už suvartotas dujas, atsižvelgiant į tai, kad bendraturčiai privalo proporcingai nuosavybės teise valdomai daliai mokėti mokesčius, nepriklausomai nuo to, ar jie faktiškai gyvena name/bute.
Teismas pažymi, kad kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (LR CK 4.76 str.).
Teismas kritiškai vertina atsakovės argumentus, kad atsakovė neturi pareigos mokėti už dujas, nes name negyvena nuo 2009-10-05, nes atsakovė, kaip bendraturtė, privalo išlaikyti savo dalį turto, valdomo nuosavybės teise, atsižvelgiant į tai, kad dujomis apšildomame name yra tik vienas dujų katilas ir dujų apskaitos prietaisas ir byloje nėra pateikti duomenys, kad atsakovė kreipėsi nustatyta tvarka dėl namo naudojimosi tvarkos nustatymo, ar atskiro dujų katilo, ar dujų apskaitos prietaiso įrengimo, siekdama atskirai mokėti pagal atskirą apskaitos prietaisą. Situacija, kai atsakovė yra pasyvi bendraturtė, mananti, kad kitas bendraturtis, gyvendamas name, turi apmokėti už atsakovei tenkančio namo dalies šildymą, parodo, kad atsakovė, kaip savininkė, neįvertina savo prievolės tvarkyti ir išlaikyti savo turto dalį. Tai, kad atsakovai, kaip bendraturčiai, nėra nustatę naudojimosi namu tvarkos arba nėra atsidalinę savo dalių iš bendro turto, ir nėra įrengti atskiri dujų apskaitos prietaisai minėtame name, sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad abu atsakovai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, nagrinėjamu atveju už dujas pagal byloje pareikštą ieškinį ir galiojančias prievoles, kylančias iš nuosavybės teisinių santykių ir atskirai (b.l. 173) su atsakovais sudarytų sutarčių su ieškovu pagrindu, nes nėra galimybės nustatyti, koks dujų kiekis buvo sunaudotas asmeniniams abiejų šalių poreikiams tenkinti (LR CK 4.82 str. 3 d.).
Aplinkybė, kad atsakovė tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir laiku neinformavo ieškovo apie nuosavybės pasikeitimus, turi esminės reikšmės tam, kad skola už gamtines dujas, susidariusi iki 2011-06-30, turi būti priteista lygiomis dalimis iš abiejų atsakovų. Teismas pažymi, kad abiejų atsakovų tarpusavio santykių sudėtingumas nesudaro teisinio pagrindo atleisti atsakovę nuo jos turtinių įsipareigojimų už turto išlaikymą vykdymą, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju išlaidos namo šildymui yra būtinos turtui išlaikyti ir išsaugoti. Abu atsakovai neįrodė aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, kad jie neturi mokėti ieškovui už suvartotas dujas, tiektas minėtam turtui. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą ieškinį atmesti, nes atsakovai neįrodė aplinkybių, kad jie neturi pareigos apmokėti už dujas. Tai, kad yra keičiamas skundžiamas sprendimas, nereiškia pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę pasinaudoti apeliacijos teise ir šalyje įtvirtinta teismų instancine tvarka patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Byloje nėra duomenų, panaikinančių abiejų atsakovų pareigą sumokėti skolą ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ieškinį atsakovo O. M. atžvilgiu atmesti. Ieškovas pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovų ieškovo naudai 5 % dydžio metines palūkanas t.y. procesines palūkanas. Šie ieškovo reikalavimai yra pagrįsti, nes pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė abiejų atsakovų atsakomybė už tai, kad jie prievolės nevykdė geruoju, dėl to ieškovas, kaip kreditorius, turėjo kreiptis į teismą (LR CK 1.5 str., 4.76 str., 4.82 str., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.; CPK 2 str., 7 str., 8 str., 12 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas nėra tenkinamas, atsakovas neturi teisės gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme dėl 71 Lt sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis, nes sprendimas keičiamas ieškovo naudai pagal jo apeliacinį skundą, atmetant atsakovo apeliacinį skundą. Atsakovei nėra priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes bylą iš esmės laimėjo ieškovas (CPK 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).
Dėl ieškinio visiško patenkinimo abu atsakovai įgijo pareigą lygiomis dalimis atlyginti valstybei (CPK 92 str., 96 str.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, kurios šioje byloje yra 29,93 Lt (b.l. 1A).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 3 p., teismas
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimą ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovų O. M. ir A. R. lygiomis dalimis 1547,12 Lt skolos už suvartotas gamtines dujas už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011 m. birželio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo AB „Lietuvos dujos“ naudai.
Priteisti iš atsakovo O. M. 83,10 Lt skolos už suvartotas gamtines dujas už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2011 m. birželio 30 d. ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011 m. birželio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo AB „Lietuvos dujos“ naudai.
Priteisti iš atsakovų O. M. ir A. R. lygiomis dalimis 68 Lt sumokėtą žyminį mokestį, 10 Lt už Gyventojų tarnybos išrašus, 5 Lt už VĮ Registrų centras išrašą ieškovo AB „Lietuvos dujos“ naudai.
Priteisti iš atsakovų O. M. ir A. R. lygiomis dalimis 29,93 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybės naudai“.
Priteisti iš atsakovų O. M. ir A. R. lygiomis dalimis 71 Lt sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ieškovo AB „Lietuvos dujos“ naudai.