Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2017-12-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-309-903/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-12-20
Bylos Nr.
II-309-903/2017
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01124-2017-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Pažeidėjas
S. Č.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-309-903/2017Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01124-2017-1Procesinio sprendimo kategorija: 21.3.3.; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. gruodžio 20 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Ingai Borusevičienei,

dalyvaujant Institucijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui Ugniui Rauckiui,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. Č.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)., skundą dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2017-10-16 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vyresnysis specialistas A. Ž. 2017-10-06 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) S. Č. už tai, kad jis 2017-10-06, 15.40 val., Šventosios upėje ties sanatorija „Energetikas“, Šventojoje (Palangos sav.), žvejojo neturėdamas „Žvejo mėgėjo kortelės“. Žuvies sugavęs nebuvo. Šiuo metu šiame upės ruože žvejoti neturint „Žvejo mėgėjo kortelės“ draudžiama. Tuo pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių (Taisyklių) 11.11, 11.6 ir 17.1 punktų ir Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo 1 priedo 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2017-10-16 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) S. Č. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 7 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - 250 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – administracinio nusižengimo padarymo įrankio - meškerės konfiskavimas.

Šalies argumentai

S. Č. skundu prašo panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2017-10-16 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą 250 Eur baudą bei meškerės konfiskavimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, kaip nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties arba, jei teismas nuspręs, kad jo veikoje buvo administracinio nusižengimo sudėtis, perkvalifikuoti administracinį nusižengimą iš ANK 291 straipsnio 7 dalies į ANK 291 straipsnio 1 dalį, skirti įspėjimą bei grąžinti žvejybos įrankį – meškerę.

Atsiliepimas

Institucija Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, atsiliepimu prašo palikti 2017-10-16 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir S. Č. skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, jog S. Č. skunde nurodyta aplinkybė, kad jis nežinojęs, jog negalima žvejoti Šventosios upėje, ir net nežinojęs kokia tai upė - tai tik S. Č. gynybinė pozicija. Žvejas mėgėjas įsigydamas žvejybos įrankius ir vykdamas žvejoti Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse privalo susipažinti su Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, vandens telkiniais, kuriuose galima mėgėjiška žūklė ir pan. Administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškinime S. Č. neužsiminė, kad nežino kokioje vietoje žvejoja ir parašė: „Atvažiavom pažvejoti ešeriukų grįždami iš Latvijos. Nutarime nedalyvausiu. Žvejo bilietą turėjau, kad reikia kitokio leidinio nežinojau.“ Iš šio paaiškinimo matosi, kad S. Č. surašant administracinio nusižengimo protokolą buvo išaiškinta pažeidimo esmė ir prieštaravimų dėl pažeidimo tuo metu nekilo. Iš to, kad S. Č. nusprendė nedalyvauti bylos nagrinėjime akivaizdu, jog jam nekilo jokių klausimų dėl jo padaryto pažeidimo ir galimų pasekmių. Šventosios upės atkarpoje tarp žiočių ir Laukžemės malūno nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. stebimas retų ir nykstančių Lietuvoje žuvų pagausėjimas ryšium su migracija ir šioms žuvims tinkamomis nerštavietėmis, todėl siekiant užtikrinti mėgėjų žvejybos kontrolę, šioje vietoje, tuo laiku vykdant mėgėjų žvejybą reikia vadovautis ne tik Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, bet ir Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašu. Pažymėtina, kad įvertinus visas Skunde paminėtas lengvinančias aplinkybes, paskirta minimali 250,00 Eur bauda. Pareiškėjas elgėsi neatsakingai nevykdydamas teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Teismo posėdžio metu S. Č. paaiškino, kad jis gyvena Telšių r., prie Baltijos jūros, Klaipėdoje ir Palangoje yra buvęs, o Šventojoje niekada nebuvo. Jie važiavo į Liepoją žvejoti. Grįžtant pamatė kažkokias naftos talpyklas, pasuko į dešinėje pusėje esantį keliuką, sustojus matėsi jūra. Inspektoriai jiems paaiškino, kad čia Šventosios upė. Kai jie sustojo, nebuvo jokio užrašo, jog tai „Šventosios“ upė. Pasistatė mašiną aikštelėje, draugas ir jis išlipo. Nuėjo pasižiūrėti. Po kelių minučių privažiavo inspektoriai. Jis parėjo su meškere. Inspektoriai paprašė pateikti Žvejo mėgėjo kortelę, jis pasakė, jog turi Respublikinį bilietą, jog gali žvejoti. Inspektoriai paaiškino, kad jo turimas bilietas netinka. Jį sustabdė prie mašinos ir paprasčiausiai surašė protokolą. Jis žino, kad Žvejų taisyklėse nurodyta, jog mašiną turi statyti 25 m. nuo vandens telkinio, o jis buvo toliau. Inspektoriai paprasčiausiai nematavo kokiu atstumu jis buvo. Jis žuvies neturėjo, jis net nespėjo meškerės užmesti ir pažvejoti. Jo draugas A. M. žvejojo prie mašinos, o jis su meškere nuėjo toliau palei upę. Upė buvo patvinusi ir buvo neįmanoma pažvejoti. Šalia sanatorija ir išbetonuotas pėsčiųjų takelis. Jis juo parėjo prie mašinos, inspektoriai paprašė Žvejo mėgėjo kortelės, jis pasakė, jog turi tik bilietą. Jis žino, kad į jūrą įteka Ventos upė, Nemunas. Mėgėjo žvejo bilietą nusipirko parduotuvėje. Jis žino, kad yra neršimo periodas, kada draudžiama žvejoti, kada neršia baltos ar plėšrios žuvys. Suvokia, kad yra teisės aktai, ir jis laikosi taisyklių. Liepojoje žvejojo jūroje ant molo, gaudė plekšnes, vėjažuves, karšiai vasarą kimba. Masalai buvo žuvies gabaliukai, sliekai. Su žuvies gabaliukais gaudė plekšnes Liepojoje. Lašišų, šlakių nežvejoja, tik Vilniuje matė, jog žvejoja su vobleriu 15-20 cm. Protokole neteisingai parašyta, kad jis žvejojo su plūdine meškere, iš tikrųjų buvo pasiėmęs tik „Ultra light“ spiningiuką 1,80 cm su 3 cm raudonu mikro masaliuku ir 0,010 mm pintu valu. Mikro masaliukas - tai švino 5-6 g gabaliukas ir guminės žuvelės imitacija, tiksliau slieko imitacija. Mano, jog su jo meškere pagauti lašišos neįmanoma. Jo turimos įrankių dėžės inspektoriai neapžiūrėjo, jis dar net prašė inspektorių nupaveiksluoti jo turimą meškerę. Jis net nepagalvojo, kad prieš žvejybą reikia pasidomėti teisės aktais ir žvejybos taisyklėmis. Jis turi paprastą neišmanųjį telefoną be interneto. Tikrai nepagalvojo, kad į tą upę gali eiti šlakiai ar lašišos. Jis 2017-10-08 nusipirko žvejo mėgėjo kortelę sugauti lašišą arba šlakį, kurioje yra viskas surašyta, t. y. nurodyta žvejybos vieta, data, nurodyta, kada ji galioja, ką daryti sugavus žuvį ir t.t. Jis nežvejojo, bet turbūt, jei būtų radęs vietą gal ir būtų žvejojęs. Jis tikrai su žvejybos įrankiais prie upės arčiau kaip 25 m nebuvo. Jis po posėdžio nuvažiavo į Šventąją ir padarė nuotraukas. Nuotraukos fotografuotos 2017-12-05, nuotraukoje Nr. 1 yra jų automobilio stovėjimo vieta, atstumas iki Šventosios upės apie 28 m.; nuotrauka Nr. 2 Šventoji upė (kairėje pusėje) apie 30 m.; nuotrauka Nr. 3 matyti Šventosios upė, krūmai; nuotrauka Nr. 4 matyti Šventosios upė (kairėje pusėje), bei takas; nuotrauka Nr. 5 A. M. žvejybos vieta. Pabrėžė, kad įvykio metu nebuvo fiksuojamos jokios aplinkybės, o teismui pateiktos tik 2017-12-07 darytos nuotraukos. Inspektoriai paskyrė baudą pagal 291 straipsnio 7 dalį, o paprasčiausiai galėjo duoti įspėjimą, leisti nusipirkti kortelę. Prašo nutraukti jo atžvilgiu bylą ir panaikinti Institucijos nutarimą.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas Ugnius Rauckis paaiškino, kad jis nagrinėjo pateiktą inspektoriaus A. Ž. medžiagą dėl S. Č.. Jų paimta meškerė yra lengvas spiningas su guminuku skirtas ešeriams gaudyti. Tačiau su šiuo spiningu galima pagauti ir šlakį, lydeką ar kitą plėšrią žuvį. Apribojimais nėra apibrėžta, kokią galima ar negalima vykdyti žvejybą. Visą žvejybą galima buvo vykdyti, tik paprasčiausiai reikėjo turėti limituotos žvejybos mėgėjo kortelę. Jo nuomone, meškerė neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Mėgėjų žvejybos taisyklių 11.6 punkte numatyta, kad draudžiama žvejoti nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. be žvejo mėgėjo kortelių ar neturint nemokamos žvejybos teisės Taisyklių 3 priede nurodytuose upių ruožuose, išskyrus rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymą bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti. Nesvarbu, kokią žuvį gaudysi ar ešerį ar kitą, svarbu turėti žvejo mėgėjo kortelę būtent Šventosios upėje nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. Visų žvejo kortelių kaina vienoda. Jei S. Č. būtų turėjęs žvejo mėgėjo kortelę, nesvarbu kokią ir kokiai žvejybos vietai išduotą, jam protokolas nebūtų surašytas. Jie vadovaujasi Inspektorių pateiktais duomenimis, jei protokole parašyta, kad žvejojo, tai taip ir buvo. Mėgėjų žvejybos taisyklių 10.6 punkte numatyta, kad buvimas prie vandens telkinio arčiau nei 25 m su žvejybos įrankiais prilyginama žvejybai. Kvalifikavimui esmės, ar asmuo vaikščiojo, ar žvejojo, nelabai ir turi. Pažeidimas padarytas, įrodymų tikrai netrūksta. Atkreipia dėmesį į S. Č. pasakymą apie ešerių pagavimą, tiek į pripažinimą žvejybos protokolo pildymo metu, ir tik pradėjus aiškintis taisykles, tik vėliau staigiai persiorientuota į tai, kad vaikščiojo upės pakrante toliau nei 25 m, o tai jo nuomone - bandymas išvengti atsakomybės. Nuotraukose sąmoningai nerodama tikros įvykio ir automobilio stovėjimo vietos. Mano, kad S. Č. pasinaudojo inspektorių aplaidumu, t. y. kad vietoje neišmatavo atstumo, tačiau mano, kad pateiktų netiesioginių įrodymų pilnai pakanka tam atstumui įrodyti. Prašo teismo palikti nepakeistą nutarimą.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. M. parodė, kad su S. Č. žvejojo Latvijoje. Parvažiuojant nusprendė važiuoti prie jūros Palangoje. Važiuojant pasuko į dešinėje esantį keliuką, pamatė upę ir nusprendė pažvejoti. Mašiną pasistatė aikštelėje iki upės buvo maždaug 30-40 m. Aikštelė buvo nedidelė, žvyruota, jie sustojo pavažiavę tiesiai prie „bordiuro“. Vos tik spėjo įmerkti meškeres prie jo privažiavo inspektoriai ir paprašė pateikti žvejo mėgėjo kortelę. Jis parodė bilietą, bet jam pasakė, kad jis negalioja. Jam surašė protokolą. Žvejojo su plūdine meškere. A. Č. su tėvu keliuku nuėjo toliau, A. Č. buvo pasiėmęs lengvą spiningą, skirtą ešeriams žvejoti. Prie upės nebuvo jokio ženklo, kad negalima žvejoti.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. Ž. parodė, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente dirba 13 metų. 2017-10-06, apie 15.30 val., su V.O. patruliavo Šventosios mieste. Prie Šventosios upės važiuodami link „Energetiko“ netoli jo pamatė du asmenis, vienas, kaip vėliau paaiškėjo A. M., žvejojo. V.O. išlipo iš automobilio bei nuėjo prie jo. Jis nuėjo link A. Č., kai jį pavijo prisistatė paprašė leidimo, A. Č. pasakė, kad leidimas mašinoje. Parėjus iki mašinos, jis atrėmė meškerę į mašinos bagažinę ir pasakė, jog neturi mašinos raktų bei nuėjo jų ieškoti. A. Č. nuėjo link A. M., praėjo pro jį ir nuėjo toliau palei upę. Paskui jį pametė iš akių. A. Č. užtruko kelias minutes, jis tuo metu buvo nuėjęs prie A. M., persimetė keliais žodžiais. Laukdamas grįžtančio A. Č. nusprendė perstatyti tarnybinį automobilį arčiau jų automobilio. Perstačiusius automobilį parėjo A. Č., ir iš savo automobilio padavė žvejo mėgėjo bilietą, tada jis paaiškino, jog šis bilietas netinka, nes reikalingas lašišai žvejoti žvejo mėgėjo kortele. Paskui pastebėjo pareinantį S. Č., priėjus prie jo vėl prisistatė, S. Č. paminėjo, kad pagavo kelis ešeriukus. Kadangi S. Č. su savimi žuvies neturėjo, jis suprato, kad S. Č. ją paleido. Paprašė pateikti leidimą, S. Č. taip pat turėjo tik žvejo mėgėjo bilietą ir neturėjo reikiamos žvejo mėgėjo kortelės. Kol bendravo su A. Č., S. Č. nematė. Tada, jis, Saulius ir A. Č., grįžo prie jų automobilio. Paprašė jų supakuoti meškeres, paaiškino, kad jos bus apimtos iki bylos nagrinėjimo bei pardėjo rašyti protokolus. Protokolo rašymo metu pažeidėjai domėjosi taisyklėmis, jos jiems buvo aiškinamos. Nei vienas neneigė, kad žvejojo, tame tarpe ir S. Č.. Aiškino, kad žvejoja tik ešeriukus, lašišų nesiruošė žvejoti ir jų nebuvo pagavę. Kiek vėliau, surašius protokolą S. Č. ir rašant A. Č., pas A. Č. atsirado gynybinė versija, kad jisai nežvejojo, pasakė jog jis turi du liudininkus, kurie pasakys jog A. Č. nežvejojo. Jis paaiškino, kad net vaikščiojant pakrante su žvejybos įrankiais yra pažeidimas. Porininkas tuo metu bendravo su A. M.. S. Č. turėjo spiningą, kuriuo galima pagauti plėšrią žuvį, t. y. lydeką, lašišą. Jis 2017-10-06 nieko nefiksavo, išskyrus tik meškerės fotografiją.

Teismo posėdžio metu peržiūrint A. Ž. iš telefono pateiktas nuotraukas, jis paaiškino, jog - nuotraukoje pavadinimu 51.PNG - mėlynas taškas, tai vieta kur buvo Čapų automobilis, duomenų koks atstumas pagal GPS nėra; nuotraukoje pavadinimu 40.PNG – matosi 10 m atstumas nuo kelio pradžios iki upės (taip išmatavo programėlė, kuri automatiškai skaičiuoja atstumą); nuotraukoje pavadinimu 29.PNG – ta pati vieta, bet jis stovi kur buvo automobilis ir matavo atstumą, kuris yra 10 m; nuotraukoje pavadinimu 18 PNG - raudonas taškas, tai vieta kur yra automobilis, o mėlynas taškas, kur žvejojo A. M.; nuotraukoje pavadinimu 46.PNG – vieta automobilio, kur jo manymu, jis susitiko su A. M., programėle atstumas nematuotas, tačiau jis mano, kad atstumas yra apie 10 m. Pagal nuotrauką matyti, kad yra išmindytas takelis, jis juo ir ėjo 2017-12-07. Teismui pateikė schemą, kurią atžymėjo 2017-12-11.

Teismo posėdžio metu liudytojas V.O. parodė, kad 2017-10-06 su A. Ž. išvyko tikrinti žvejų prie Šventosios upės. Apie 15.30 val. važiuojant pamatė žvejojant vieną asmenį. Sustojus jis nuėjo prie žvejo ir paprašė pateikti žvejo mėgėjo kortelę, kuri tuo metu buvo reikalinga žvejojant. Asmuo pateikė žvejo mėgėjo bilietą, žvejojo su viena meškere, tai buvo A. M.. Jis prie upės, pradėjo jam aiškinti taisykles, punktus, kurie draudžia žvejoti, padarė kelias nuotraukas. Žmogus buvo nepatenkintas, piktinosi, kiek laiko aiškino nepamena. Dar važiuodami keliu jie pamatė vyresnį asmenį, kuris ėjo link transporto priemonės, kuri nuo jų sustojimo buvo aukštyn Šventosios upe. Jis kažkiek laiko pabuvo ir nuėjo link „Energetiko“. Jis visa tai matė, nes stovėjo prie A. M., o ten yra takelis. Po kiek laiko lygtai trečias žmogus parėjo. Jis stovėjo ir aiškinosi su A. M.. Fotografavo tik A. M.. Jis matė kaip A. Ž. susitiko su pareinančiu žmogumi. Nuo jo iki A. Ž. vizualiai buvo apie 10 m., 25 m. tikrai nebuvo. Takelis - tai išminta žolė apie 60 cm ar pusę metro, tikslai pasakyti negali. Jis tuo metu bendravo su A. M.. Be A. M. žvejojančių asmenų nematė, jis tik matė vyresnį žmogų pareinantį su žvejybos įrankiais. Kiekvienas atsako už savo surašytą protokolą. Jis tik A. M. surašė protokolą. Atsakomybė yra be žvejojimo, taip pat yra reikalavimas nebūti prie vandens telkinio arčiau nei 25 m. Jų automobilis stovėjo prie asfalto buvo gruntinė danga, S. Č. pateiktoje nuotraukoje Nr. 1 nurodyta automobilio vieta yra ne ta. Šis automobilis nuotraukoje pastatytas toliau nei buvo pažeidimo metu. Jis mano, kad automobilis lyg turėtų būti prie nuotraukoje Nr. 1 toliau matomo keliuko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Pažymėtina ir tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Be to, administracinio nusižengimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai vienareikšmiškų ir neginčytinų S. Č. kaltę dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo patvirtinančių įrodymų.

Teismui nekyla abejonių, kad pagal administracinio nusižengimo protokole nurodytų teisės aktų reikalavimus draudžiama žvejoti nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. be žvejo mėgėjo kortelių ar neturint nemokamos žvejybos teisės Šventosios upėje ties sanatorija „Energetikas“, Šventojoje (Palangos sav.) ar būti tame ruože arčiau kaip 25 m nuo jų su mėgėjų žvejybos įrankiais, tačiau S. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis nežvejojo, nes nerado tinkamos vietos, ir su meškere prie upės arčiau kaip 25 m nebuvo priėjęs. Liudytojai A. Ž. ir V.O. parodė, kad S. Č. žvejojančio prie upės nematė. Nors liudytojas A. Ž. parodė, kad automobilis, kuriuo atvažiavo S. Č., stovėjo apie 10 m atstumu nuo upės ir jis S. Č. sutiko toje vietoje, kur atstumas iki upės vėlgi buvo apie 10 m, tačiau nesant tai patvirtinančių objektyvių įrodymų (A. Ž. nurodytos aplinkybės 2017-10-06 nebuvo užfiksuotos vaizdo priemonėmis, taip pat nebuvo surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas), teismas neturi pagrindo laikyti šio liudytojo parodymus itin patikimais, nulemiančiais S. Č. kaltę dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Į bylą S. Č. pateikė nuotraukas, darytas 2017-12-05, kuriose fiksuotas vaizdas nesudaro pagrindo teigti, kad S. Č. nurodyta automobilio stovėjimo vieta akivaizdžiai neatitinka tikrovės ar logiškai nepaaiškinama. Nors liudytojai A. Ž. ir V.O. parodė, kad automobilis stovėjo S. Č. pateiktose nuotraukose matomoje vietoje, kur yra žvyruota danga, tačiau iš byloje esančios meškerės nuotraukos matyti, kad 2017-10-16 automobilis stovėjo ant žolės ir akivaizdžiai žvyruotos vietos ten nesimato(11 b. l.). Beje, A. Ž. pateiktoje Google nuotraukoje, kurioje jis pažymėjo automobilio stovėjimo vietą, yra užfiksuotas 5 metų senumo vaizdas, darytas 2012 m. birželio mėnesį.

Taigi teismas konstatuoja, kad visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrus, išanalizavus bei įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neįrodyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 291 straipsnio 7 dalyje įvykis ir sudėtis, nes byloje nėra neabejotinų ir neginčytinų įrodymų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. Č. žvejojo Šventosios upėje ties sanatorija „Energetikas“, Šventojoje (Palangos sav.) ar buvo prie jos arčiau nei 25 m. Taigi administracinio nusižengimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, S. Č. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina, nenustačius administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties, o Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2017-10-16 nutarimas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2017-10-16 administracinio nusižengimo nutarimą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną S. Č. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 7 dalį nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Stonkus