- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-23
- Bylos Nr.
- 1A-165-530/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-91-1-00144-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- D. G.
- Advokatai
- Marytė Vietaitė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, nuteistojo D. G. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą pradėti mokytis, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. „b“ p p, paskirta bausmė pakeista ir subendrinta su 2014 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir D. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Pritaikius BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams paskiriant įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; pradėti dirbti, mokytis arba užsiregistruoti darbo biržoje; taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonę – 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą šiems darbams atlikti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. G. nuteistas už tai, kad 2014 m. kovo 13 d. dienos metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) , savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, iš plastikinio krepšio pagrobė I. B. priklausančią piniginę, kurioje buvo 480 Lt įvairiomis kupiūromis, dokumentai: Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė, išduota I. B. vardu, moksleivio pažymėjimas, dviratininko pažymėjimas, tuo nukentėjusiajam padarė 480 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Prokuroras skunde prašo Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo pakeisti, taikyti BK 72 str. 2 d. ir konfiskuoti planšetinį kompiuterį (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos rezultatą. Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.
Skunde prokuroras nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad nuteistasis D. G. iš karto po nusikaltimo padarymo, pagrobtus nukentėjusiojo pinigus – 480 Lt, išleido savo nuožiūra: pirko alkoholį, davė K. R. 100 Lt dovanų, pirko degalus T. R. automobiliui, su kuriuo nuvyko į (duomenys neskelbtini), į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, kur nusipirko planšetinį kompiuterį (duomenys neskelbtini). Minėtas planšetinis kompiuteris ikiteisminio tyrimo metu iš D. G. buvo paimtas ir saugomas, kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Teismas nuosprendyje nurodė, kad minėtas planšetinis kompiuteris nekonfiskuotinas ir nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas D. G.. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas dėl šio daikto konfiskavimo ar grąžinimo kaltinamajam nepasisakė. Teismas BK 72 str. 2 d. nuostatų netaikymą motyvavo tuo, kad D. G. visą padarytą žalą atlygino ir iš nusikalstamų veiksmų jokios turtinės naudos negavo, nes buvo grąžinta visa paimtų pinigų suma, todėl pagrindo konfiskuoti D. G. įsigytą kompiuterį nėra. Prokuroro nuomone, toks teismo argumentas neatitinka BK 72 str. reikalavimų taip pat prieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Šiuo atveju planšetinis kompiuteris yra neabejotinai nusikalstamos veikos rezultatas, kadangi buvo įsigytas už nusikaltimo metu pagrobtus pinigus. BK 72 str. nenumato išlygos, kuri leistų nusikaltimą padariusiam asmeniui pasilikti sau jo nusikalstamos veikos rezultatą. BK normomis yra siekiama, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo neįgytų nuosavybės į turtą, kuris buvo gautas nusikaltimo padarymo metu arba įgytas už lėšas, gautas nusikaltimu. Turto konfiskavimu yra įgyvendinamas bendras teisės principas: iš neteisės neatsiranda teisė. Šiuo atveju nusikaltimas buvo būtinoji sąlyga nuteistajam D. G. įsigyti turtą, nes tam tikslui buvo panaudoti pagrobti pinigai. Tai, kad D. G. atlygino nusikaltimu padarytą žalą, jo nedaro teisėtu savininku. Priešingu atveju iš esmės būtų iškraipoma nuosavybės teisinių santykių gynyba baudžiamosios teisės priemonėmis. Tokiais atvejai netaikant turto konfiskavimo atsiranda prielaida nuosavybę įgyti nusikaltimo būdu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje prokuroras apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti. Advokatė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Prokuroro apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliaciniame skunde veikos kvalifikavimo ir kaltės klausimai nėra ginčijami, todėl aukštesnysis teismas, vadovaudamasis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, pasisako dėl tos nuosprendžio dalies, dėl kurios yra paduotas apeliacinis skundas.
Prokuroras skunde nesutinka su ta nuosprendžio dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė iš D. G. nekonfiskuoti kompiuterio, kurį D. G. pirko už pinigus, gautus nusikalstamu būdu, t. y. prokuroras ginčija BK 72 str. nuostatų netaikymą.
BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, remiantis šiomis BK 72 straipsnio nuostatomis, turi būti konfiskuojami ir kaltininko iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kiti materialią vertę turintys daiktai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu gauti pinigai ir (ar) kiti materialią vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiam (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-368/2011, 2K-138/2014).
Šioje byloje D. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai iš nukentėjusiojo I. B. vagystės būdu pasisavino 480 Lt, už kurių dalį įsigijo planšetinį kompiuterį. Nors pats D. G. neatsimena, kaip įsigijo kompiuterį, ši faktinė aplinkybė nustatyta nukentėjusiojo I. B., liudytojų K. R., T. R. parodymais ir teismui nekyla abejonių dėl to, kad planšetinis kompiuteris buvo įsigytas būtent iš tų pinigų, kuriuos nuteistasis pavogė.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai nurodoma, kad tais atvejais, kai iš nusikalstamos veikos gautas turtas turi būti grąžinamas savininkui (nukentėjusiajam) BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 108 straipsnyje nustatyta tvarka arba, neradus tokio turto, tenkinamas pareikštas civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo, BK 72 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies nuostatos netaikomos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. liepos mėn. 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2011). Laikytina, kad turtinę naudą kaltininkas gavo tada, kai iš nusikalstamos veikos gautą turtą pardavė ar kitaip realizavo didesne kaina nei jo vertė. Bylos duomenimis nukentėjusysis I. B. ir jo įstatyminė atstovė R. B. nurodė, kad kaltinamasis atlygino nusikaltimu padarytą žalą, civilinio ieškinio nereiškia. Todėl pirmos instancijos teismo išvada, kad D. G. visą padarytą žalą atlygino ir iš nusikalstamų veiksmų jokios turtinės naudos negavo, nes buvo grąžinta visa suma paimtų pinigų, yra pagrįsta ir atitinka teismų suformuotą praktiką, kuriai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas. Šioje byloje nėra duomenų, kad atlyginus nusikaltimu padarytą žalą nuteistasis D. G. neteisėtai praturtėjo ar gavo kitokios naudos viršijančios žalos atlyginimo dydį. Todėl pirmos instancijos teismo išvados dėl LR BK 72 straipsnio netaikymo šiuo atveju yra teisėtos ir pagrįstos.
Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos D. G., išlaidas iki 2015-01-23 sudaro 34,74 Eur dydžio advokato užmokestis.
BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į tai, kad šioje byloje nuteistasis nuosprendžio neskundė, taip pat vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš D. G. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
nutarė:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą atmesti.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 34,74 Eur, iš nuteistojo D. G. nepriteisti.