Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Nataljos Zelionkienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. prašymą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl praleisto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kadangi jis dokumentus surado tik 2020 m. balandžio mėnesį, akivaizdu, jog paduoti prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teises į šį turtą bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus neturėjo jokios galimybės, todėl terminų praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis ir prašo terminus atnaujinti.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti. Prašė prašymą atmesti.

Suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepime (b. l. 133-137) nurodė, kad su prašymu nesutinka, kadangi pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis. Teismų praktikoje terminai prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino. Ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ir kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 12 punkte taip pat nustatyti kiti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, o šios tvarkos 13 punkte reglamentuota, kad tuo atveju, jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių nustatymo kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Taigi dokumentas, kurio pateikimui prašoma atnaujinti terminą, kompetentingai institucijai turi būti būtinas ir apskritai reikalingas sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į konkretų nekilnojamąjį turtą. Priešingu atveju teismo procesas dėl termino atnaujinimo būtų beprasmiškas. Šiuo atveju pareiškėjas jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jo senelis iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, nepateikė, todėl prašo prašymo netenkinti.

Prašymas netenkintinas.

Byloje sprendžiamas termino paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (10 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir pastatus (gyvenamąjį namą, svirną, kluoną, klėtį, tvartą), esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su turto savininku V. A. patvirtinančius dokumentus atnaujinimo klausimas.

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio Įstatymo nustatyta tvarka iki 2001-12-31.

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad piliečiai, padavę prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003-12-31 turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijos.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nustatytais terminais - iki 2001-12-31 nepateikė prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo seneliui V. A. iki nacionalizacijos priklausiusį ir nuosavybės teise valdytą 10 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir pastatus (gyvenamąjį namą, svirną, kluoną, klėtį, tvartą), esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o iki 2003-12-31 nepateikė nuosavybės teises bei giminystės ryšį su nekilnojamojo turto savininku patvirtinančių dokumentų.

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatyta teisė piliečiams kreiptis į teismą dėl praleistų terminų prašymams atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su turto savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo. Teismas, pripažinęs, kad šie terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, gali šiuos terminus atnaujinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino paduoti prašymą atkurti nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d.), svarbu išsiaiškinti, ar prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo padavęs asmuo iki įstatymu nustatyto termino paduoti prašymą pabaigos (2001-12-31) įgijo subjektinę teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, t. y. asmuo turi būti: 1) turto savininku; 2) asmeniu, kuriam miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmens sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininku, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 m.) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šis asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis, – į jam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniu, vaiku (įvaikiu) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmeniu, kuriam turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmeniu, kuriam nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas ir formuodamas šių įstatymo nuostatų taikymo praktiką, yra konstatavęs, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose išvardytiems asmenims nuosavybės teisės gali būti atkurtos tik tuo atveju, kai buvęs turto savininkas yra miręs, nuosekliai laikantis aptariamo straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyto eiliškumo, t. y. kiekvienas šios dalies punktas yra taikomas iš eilės ir tik nustačius, kad nėra pagrindo taikyti iš eilės pirmesnius punktus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų taikymą riboja Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyti terminai prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kitiems dokumentams paduoti. Jeigu asmuo, kuris pagal giminystės ryšį su nekilnojamojo turto savininku šiuo metu atitinka Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlygas, tačiau jeigu šios įstatymo normos taikymui juridinę reikšmę turintis faktas (mirusio turto savininko vaiko mirtis) įvyko pasibaigus įstatyme nustatytam prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminui (po 2001-12-31), toks asmuo nebeįgyja savarankiškos subjektinės teisės atkurti nuosavybės teisės į savininko nekilnojamojo turto dalį – jis tik gali Atkūrimo įstatymo straipsnio 2 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis pasinaudoti mirusio turto savininko mirusio vaiko įpėdinio teise pretenduoti į nuosavybės teisės atkūrimą mirusiojo vardu ir perdavimą įpėdiniui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2006-08-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A5-1235/2006, 2007-10-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A11-912/2007, 2008-06-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-881/2008, 2010-01-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-87/2010, 2016-02-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-282-552/2016, 2019-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-611-629/2019, 2020-11-18 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2383-1062/2020). Pagal nurodytose bylose suformuotą praktiką, yra svarbu nustatyti, ar asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl praleistų terminų pateikti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki įstatyme nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo termino pabaigos (2001-12-31) įgijo subjektinę teisę pagal Atkūrimo įstatymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį savininko nekilnojamąjį turtą. Praleisto termino atnaujinimo institutas negali būti taikomas situacijai, kai teisė, kuriai realizuoti nustatytą terminą prašoma atnaujinti, atsirado ne šio termino eigoje, o jam pasibaigus.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad asmens subjektinė teisė – atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – atsiranda tik tada, kai asmuo įvykdo įstatyme nustatytas sąlygas: pateikia prašymą atkurti nuosavybės teises, pateikia tam reikalingus nuosavybės teises ir giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo motina O. Ž. (pretendentė pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą) mirė 2006-12-22 (b. l. 28), t. y. po termino paduoti prašymui atkurti nuosavybės teises pasibaigimo. Pats turto savininkas (paveldėtoja) iki mirties nebuvo pateikę prašymo nei dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nei dėl praleisto termino atnaujinimo. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės ir aptarta teismų praktika patvirtina, kad pareiškėjas, būdamas mirusio turto savininko vaikaitis ir iki Atkūrimo įstatyme nustatyto prašymų pateikimo termino pabaigos esant gyvai turto paveldėtojai, jo motinai O. Ž., savarankiškos subjektinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą nė vienu iš Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytų pagrindų iki įstatyme nustatyto termino pabaigos (2001-12-31) neįgijo.

Atsižvelgus į tai, kad V. Ž. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme iki 2001-12-31 nebuvo įgijęs subjektinės teisės į senelio V. A. nuosavybės teisių atkūrimą, neturėdamas tokios teisės, jis negalėjo praleisti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų prašymo bei dokumentų pateikimo terminų, todėl ir termino praleidimo priežastys nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Tokios praktikos nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2019-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-611-629/2019; 2021-07-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1260-1062/2021).

Kartu pažymėtina, kad ir pareiškėjo teiginys, jog jis 2020-04-20 tvarkydamas namo paslėpę, rūšiuodamas knygas, vienoje iš knygų rado senelio 1947-1949 metų žemės ir pastatų nuosavybę patvirtinančius dokumentus, apie kuriuos ankščiau niekas nežinojo, todėl jis negalėjo išreikšti savo valios dėl ne nuo jo priklausiusios priežasties, neturi teisinės reikšmės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad V. Ž., kaip V. A. vaikaitis, subjektinę teisę atkurti nuosavybės teises būtų įgijęs, jeigu savininko dukra (pareiškėjo motina) būtų mirusi iki 2001-12-31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėtų pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą tik kaip turto savininko mirusios dukros teisių perėmėjas, jeigu ji būtų laiku padavusi prašymą nuosavybės teisėms atkurti. Tokiu atveju pareiškėjas turėtų teisę prašyti atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui iki 2001-12-31 netapus Atkūrimo įstatymu reguliuojamo teisinio santykio atkurti nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą subjektu, jam negali būti atnaujinti terminai atlikti veiksmams, nustatytiems Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse, todėl prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjo V. Ž. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.