- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-12
- Bylos Nr.
- e2-43623-905/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35992-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Abramovičius
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos valstybė
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja valstybės įmonė Turto bankas.
Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos senelės sesuo V. U., kuri mirė 2011 m. kovo 14 d., priėmė sutuoktinio P. D. U., kuris mirė 2002 m. rugpjūčio 8 d., palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti. Pareiškėja nurodė, kad po P. D. U. mirties jo sutuoktinė V. U. į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, tačiau palikimą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, t. y. po sutuoktinio mirties ir toliau gyveno nurodytame bute, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius. Pareiškėja nurodė, kad sutuoktiniai V. U. ir P. D. U. neturėjo vaikų, o V. U. visą savo turtą testamentu paliko pareiškėjai. Anot pareiškėjos, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja VĮ Turto bankas, pareiškimo neginčijo ir nurodė, kad nėra priėmęs P. D. U. palikimo; prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Teismo vertinimu, byloje pateikta pakankamai duomenų tam, kad byla galėtų būti išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalis). CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad P. D. U. mirė 2002 m. rugpjūčio 8 d. būdamas santuokoje su V. U., kuri mirė 2011 m. kovo 14 d. Pareiškėjos teigimu, V. U. yra pareiškėjos senelės sesuo.
Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 31 d.) įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad jos senelės sesuo V. U. po sutuoktinio P. D. U. mirties (2002 m. rugpjūčio 8 d.) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjusi turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), mokėjo atitinkamus mokesčius. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po P. D. U. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad V. U. po sutuoktinio P. D. U. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą (visą ar bent jo dalį) valdyti, todėl V. U. laikoma priėmusi (visą) palikimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kaip V. U. įpėdinė, neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad V. U. po sutuoktinio Petro D. U. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė P. D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2002 m. rugpjūčio 8 d., palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.