Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio,

apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. nuosprendžio kuriuo S. J. pripažintas kaltu pagal LR BK 135 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2009 m. vasario 18 d. iki 2009 m. vasario 20 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2009 m. vasario 18 d., apie 14 val., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), sugyventinės S. M. namuose, išgertuvių metu kilus konfliktui, žarstekliu sudavė vieną smūgį savo sugyventinei S. M. į kaktą, dėl ko jai padarytas atviras kaktikaulio lūžis ir galvos smegenų sukrėtimas, tai yra sunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikymo baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BK 328 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas padarytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikaciją, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė ir įvertino teisingai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų.

S. J. nuteistas už nusikalstamą veiką, kuri pagal Lietuvos Respublikos BK 11 str. yra sunkus nusikaltimas, už kurį baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Jeigu pagal Baudžiamojo kodekso sankciją numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, švelnesnė bausmė gali būti paskirta tik remiantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. arba 62 str. nuostatomis, todėl kolegija daro išvadą, kad, prašydamas paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nuteistasis S. J. prašo apeliacinės instancijos teismo taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. ir paskirti bausmę, švelnesnę negu numatyta įstatyme, arba taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., sprendžiant laisvės atėmimo bausmės paskyrimo prieštaravimo teisingumo principui klausimą, nors apeliaciniame skunde minėti baudžiamojo įstatymo straipsniai nėra įvardinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 62 str., gali paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę tik nustatęs, kad byloje yra visos būtinos sąlygos, nurodytos Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 ar 2 dalyse. Teismas gali taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. tik nustatęs, kad byloje yra visos būtinos šioje įstatymo normoje numatytos sąlygos: jei asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išsiaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. J. pats neatvyko ir nepranešė apie nusikalstamą veiką, jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų namuose (b. l. 100), todėl Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. pagrindu nuteistajam skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę, nėra galimybės.

Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. yra įtvirtintos kitos sąlygos, kurioms esant nusikaltimą padariusiam asmeniui teismas taip pat gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Pagal LR BK 62 str. 2 d. tokia bausmė gali būti paskirta tik tada, kai, be kitų šioje dalyje nurodytų sąlygų, yra bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pakruojo rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 23 d. nuosprendyje pripažino S. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kitų S. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Be to, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė nė vienos Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. išvardintos alternatyvios sąlygos, kuri leistų minėtą normą pritaikyti nuteistojo S. J. atžvilgiu. Darytina išvada, kad nėra galimybės nuteistajam S. J. paskirti švelnesnę, negu numato įstatymas, bausmę.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti LR BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Todėl baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausmės paskirtimi gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tai reiškia, kad teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas jau paminėtas kitas bylos aplinkybes bei padaręs išvadą, jog kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, t. y. gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra LR BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-482/2007, 2K-264/2005, 2K-77/2007 ir kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. J. susitaikė su nukentėjusiąja, jos atsiprašė, nukentėjusioji S. M. 2009 m. rugpjūčio 9 d. prašyme (b. l. 118) prašo neskirti nuteistajam realios laisvės atėmimo bausmės, nes jis atsiprašė ir ji jam pretenzijų neturinti. Vertinant S. J. padarytos nuskalstamos veikos pavojingumą, atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimas nebuvo iš anksto suplanuotas, padarytas netiesiogine tyčia, vienu nuteistojo veiksmu. S. J. nėra teistas, administracine tvarka nebaustas, gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio neturi, nuteistasis dėl nusikaltimo labai gailisi, kolegijos nuomone, padaryta nusikalstama veika nebuvo dėsningas nuteistojo gyvenimo būdo padarinys. S. J. darbingas keturiasdešimt procentų (b. l. 115). Esant visoms šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, nepadėtų pasiekti Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytų bausmės tikslų, todėl S. J. skirtina švelnesnė bausmė (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d.).

Skirdama bausmę apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančią bei lengvinančią aplinkybes. Teismo nuomone, bausmės tikslai šiuo atveju efektyviausiai būtų pasiekti skiriant S. J. bausmę - laisvės apribojimą ir įpareigojimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 2 p.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

n u spren džia:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. nuosprendį pakeisti:

S. J., pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams. S. J. įpareigoti per 18 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.