- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-20
- Bylos Nr.
- 2-72-913/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-01175-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Ieškovas
- UAB „Anykščių šiluma“
- Atsakovas
- G. R., D. R.
- Kategorijos
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Anykščių šiluma“ ieškinį atsakovams G. R. ir D. R. dėl mokesčių už suvartotą šilumos energiją priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Anykščių šiluma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams G. R. ir D. R., kuriuo prašo priteisti iš atsakovų 1654,64 Lt už suvartotą šiluminę energiją, 211,19 Lt delspinigių bei 72,00 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad ieškovas tiekė šiluminę energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovams nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tiekimo tinklų atsijungus, už gaunamą šiluminę energiją bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, atsakovai nemokėjo. LR Šilumos ūkio įstatymas nurodo, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Šiuo pagrindu ieškovas išsiuntė atsakovams pasiūlymą sudaryti naują sutartį dėl Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Nors atsakovai sutarties nesudarė, pasiūlymas sudaryti sutartį buvo laikomas įteiktu, todėl už suvartotą šiluminę energiją bendrojo naudojimo patalpoms šildyti atsakovams buvo pradėtas skaičiuoti mokestis. Nuo 2009-10-01 iki 2013-11-01 atsakovų skolą už suvartotą šiluminę energiją bendrojo naudojimo patalpoms šildyti sudaro 1654,64 Lt, delspinigius – 211,19 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovai G. R. ir D. R. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad G. R. ir D. R. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šis butas pagal 2002 metais parengtą projektą, techninės sąlygos Nr. 352, išduotos 2002 m. birželio 4 d., yra atjungtas nuo šildymo sistemos įrengiant autonominį buto šildymą dujomis. 2009 metais atsakovai gavo UAB „Anykščių šiluma“ pasiūlymą sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Su pasiūlymu gyventojai nesutiko ir atsisakė sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, nes name bendrija ėmėsi priemonių šilumos energijos taupymui pagerinti, t.y. bendro naudojimo patalpose (laiptinėse) buvo pakeisti langai ir durys, kurie pagerino termoizoliaciją ir laiptinių radiatoriai buvo išjungti. Tačiau UAB „Anykščių šiluma“ 2010 metų rudenį, nepranešęs namo gyventojams, nederinęs veiksmų su bendrijos nariais, vienašališkai įjungė laiptinių šildymą, tuo siekdamas savanaudiškų tikslų ir pradėjo atsakovams siuntinėti pranešimus apie bendrojo naudojimo patalpų šildymą bei priežiūros mokesčius. Butas, kuriame gyvena atsakovai, nuo centralizuotai tiekiamos šilumos energijos buvo atjungtas dar 2002 metais, todėl atsakovai nebeturi pareigos mokėti ieškovui jokių mokesčių, nes jie negauna centralizuotai tiekiamos šiluminės energijos. Be to, atsakovų įsirengtas autonominis šildymas taip pat išskiria šiluminę energiją, kuri apšildo bendro naudojimo patalpas, todėl ieškovo reikalavimas ir dėl to yra nepagrįstas. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra apšildomas dvejopai – centralizuotai bei vietiniu būdu, tačiau ieškovas neapskaičiuoja vietiniu būdu skleidžiamos šilumos. Taip pat atsakovai nesupranta, kaip yra apskaičiuojami mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymą, nes atsakovams siunčiamuose pranešimuose yra nurodomas šilumos kiekis bendro naudojimo patalpoms šildyti, o kitų butų gyventojams – nėra. Tikėtina, kad mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymą yra siunčiami ir apskaičiuojami tik tiems gyventojams, kurie yra atsijungę nuo centralizuotai teikiamos šilumos energijos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam nuosavybės teisės VĮ Registrų centre nėra įregistruotos, yra atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomas kitu būdu. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos, bei kad šio buto naudotojai ir faktiniai paslaugų vartotojai yra atsakovai G. ir D. R.. Kitų šio namo butų savininkai naudojasi centralizuota šildymo sistema.
Atsakovai atsisakė pasirašyti su ieškovu šilumos - pirkimo pardavimo sutartį dėl šilumos energijos tiekimo, tenkančios bendrojo naudojimo patalpoms daugiabučiame name šildyti (b.l. 21).
Ieškovas UAB „Anykščių šiluma“ nuo 2009 m. spalio 1 d. pradėjo skaičiuoti mokesčius bei teikti sąskaitas dėl apmokėjimo už šilumos energijos tiekimą, tenkančioms bendrojo naudojimo patalpoms daugiabučiame name šildyti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 „Dėl Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų patvirtinimo“, galiojusiu laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti skolą (2009-10-01 – 2013-11-01), šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartis laikoma sudaryta pagal standartines sąlygas tarp šalių nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos, jeigu iki tol šalys nesudarė šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygų. Taigi, sutartis dėl šilumos energijos tiekimo, tenkančios bendrojo naudojimo patalpoms daugiabučiame name šildyti tarp šalių yra sudaryta konkliudentiniais veiksmais, nes ieškovas tiekia šilumos energiją namo bendroms patalpoms šildyti (CK 1.71 str. 2 d., 6.384 str. 1 d.).
Atsakovai byloje neginčijo aplinkybės, jog jie yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Civilinio kodekso 4.76 straipsnis reglamentuoja bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Remiantis Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 3 d.). Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 str. 5 d.). Šios civilinio kodekso normos aiškiai ir nedviprasmiškai nustato daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo patalpomis, t.y. - mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Tai reiškia, jog atsakovai, kaip namo bendraturčiai, turi mokėti ir mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Remiantis aptartomis kodekso nuostatomis, ši bendraturčio pareiga visiškai nesiejama su aplinkybe, ar jų pačių patalpos yra šildomos iš centralizuotų tinklų, ar nuo jų atjungtos ir šildomos alternatyviais būdais. Taip pat įstatymas šios pareigos nesieja su bendraturčio galimybe naudotis atitinkamomis bendrojo naudojimo patalpomis ar su realiu naudojimusi jomis: ši pareiga kyla iš atitinkamo patalpų statuso. Jeigu patalpos yra bendroji dalinė namo bendraturčių nuosavybė, pareiga jas išlaikyti, mokėti už jas mokesčius tenka visiems bendraturčiams. Vieno iš bendraturčių naudojimasis ar nesinaudojimas bendromis patalpomis galėtų turėti įtakos skaičiuojant mokesčius už šių patalpų šildymą atsakovams tik tokiu atveju, jeigu būtų sudarytas bendraturčių susitarimas dėl mokesčio už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kitas išlaidas neskaičiavimo atsakovams. Tokią galimybę numato Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis. Nagrinėjamu atveju toks bendraturčių susitarimas nei šilumos tiekėjui, nei teismui nėra pateiktas, atsakovai nėra atsidalinę iš bendrosios dalinės nuosavybės jiems priklausančių patalpų, todėl nėra teisinio pagrindo atleisti juos nuo mokesčių mokėjimo už bendrojo naudojimo objektų šildymą.
Aplinkybė, kad atsakovai yra teisėtai atsijungę jiems priklausančių patalpų šildymo sistemą nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo reiškia, kad jie nevartoja šilumos energijos šių patalpų šildymui. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad namo bendrojo naudojimo patalpos yra šildomos per prijungtą centralizuotą šilumos perdavimo tinklą. Jau minėta, kad atsakovai, kaip bendrojo naudojimo patalpų bendraturčiai, turi pareigą mokėti su šiomis patalpomis susijusius mokesčius, nepriklausomai nuo jiems priklausančių patalpų padėties šių bendrojo naudojimo objektų atžvilgiu, todėl atsakovai yra šilumos, skirtos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, vartotojai, ir jiems kyla LR Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos - atsiskaityti su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą. Kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui (LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d.). Apmokėjimą už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą reglamentuoja LR Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis: daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Todėl konstatuotina, kad atsakovai privalo mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą ieškovui, nepaisant to, jog atsakovams priklausančių patalpų įrenginiai yra atjungti nuo daugiabučio namo šildymo sistemų.
Ieškovas UAB „Anykščių šiluma“ pateiktame ieškinyje nurodė atsakovams tenkančios bendrojo naudojimo patalpoms sunaudotos šilumos energijos dalies ir jos kainos apskaičiavimo pagrindus ir pateikė skolos apskaičiavimą (b. l. 5-6, 22-27). Atsižvelgiant į tai, kad dalis patalpų atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu, ieškovas paskirstė mokesčius už bendro naudojimo patalpų šildymą, priskaičiuodamas ir atsakovams tenkančią šių mokesčių dalį pagal Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-41 patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 kartu su Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio ir paskirstymo metodu Nr. 5 (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 29.2 ir 29.2.4 p., patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297).
Atsakovai, gaudami už patiektą šilumos energiją sąskaitas už laikotarpį nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn., bei manydami, kad jos yra ginčytinos, nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitose užfiksuoti duomenys neatitiko buvusiai faktinei padėčiai. Atsakovai deklaratyviai teigdami, jog nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti skola, nes jiems nėra aiškus skolos dydis ar paties mokesčio apskaičiavimas, neinicijavo klausimo dėl taikomo šilumos paskirstymo metodo mokesčių paskirstymo pakeitimo nagrinėjimo, ir be teisėto pagrindo naudojosi savigynos priemone - nemokėjo jiems apskaičiuotų mokesčių. Aplinkybę, jog atsakovei G. R. neaiškus mokesčio apskaičiavimas, ji nurodė tik bylos nagrinėjimo metu. Teismas pažymi, kad atsakovų nurodomas argumentas dėl apmokėjimo už tiekiamą šilumos energiją apskaičiavimo tvarkos turi būti reiškiamas savarankišku ieškiniu arba, jei yra tenkinamos CPK 143 str. numatytos sąlygos, priešieškiniu. Atsakovai, kaip bendrojo naudojimo patalpų bendraturčiai, turi pareigą mokėti su šiomis patalpomis susijusius mokesčius. Atsakovai, nemokėdami už suteiktas paslaugas, pažeidė savo prievolinius įsipareigojimus. Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kadangi atsakovai prievolę vykdė netinkamai, t.y. neužtikrino apmokėjimo už suteiktas šilumos energijos tiekimo paslaugas, jie laikomi pažeidusiais prievolę. Todėl remiantis išdėstytais argumentais iš atsakovų priteistina ieškovo naudai 1654,64 Lt skolos ir 211,19 Lt delspinigių.
Atsakovai nesutikimą su ieškiniu grindė ir ieškinio pagrįstumui įtakos neturinčiomis aplinkybėmis, t.y. kad kitų butų savininkams pateikiamose sąskaitose nėra prašoma apmokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, tačiau iš ieškovo teismui pateiktų įrodymų matyti, kad kitų butų savininkams pateikiamose sąskaitose yra atskirai nurodyta suma, tenkanti bendrojo naudojimo patalpų šildymui (b.l. 18).
Nesutikimą su ieškiniu atsakovai grindė ir aplinkybe, jog ieškovas vienašališkai įjungė laiptinių šildymą ir pradėjo reikalauti apmokėti už šilumos energiją, tenkančią bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nors privalėjo atsiklausti atsakovų nuomonės dėl radiatorių laiptinėse įjungimo.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad į namą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovas tiekia šilumos energiją bei vykdo šildymo sistemų priežiūrą. Nors į bylą nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys aplinkybę, jog name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra įsteigta namo butų savininkų bendrija, tačiau ši aplinkybė šalims yra žinoma (CPK 187 str.). Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog šio namo bendrijos pirmininkas buvo informuotas apie tai, jog šio namo bendrijos sprendimas atjungti laiptinėje radiatorius prieštaravo įstatyminiam reglamentavimui, todėl nuo 2010 metų ieškovas savo lėšomis atstatė namo šildymo sistemos projekte nustatytą šildymo prietaisų galią bendro naudojimo patalpose. Ir nors atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutinka, teigdami, kad ieškovas privalėjo atsiklausti jų nuomonės prieš įjungdamas laiptinėje radiatorius, tačiau civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, tai yra, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Atsakovai, teigdami, kad ieškovas privalėjo su jais suderinti ar jų atsiklausti prieš įjungdamas radiatorius namo laiptinėje, jokių įrodymų šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė ir nenurodė, nors šiuo atveju jiems teko procesinė pareiga įrodyti, kad ieškovo atlikti veiksmai yra neteisėti. Todėl šie atsakovų argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Ieškinį patenkinus, iš atsakovų ieškovo naudai priteistinas žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 93 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 284 str. teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui UAB „Anykščių šiluma“, į.k. 154112751, iš atsakovų D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 1654,64 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt keturis litus ir 64 centus) skolos, 211,19 Lt (du šimtus vienuolika litų ir 19 centų) delspinigių ir 72,00 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.